- Teismas
- Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-01
- Bylos Nr.
- II-28-377/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00032-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Gražina Gudžiūnienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. V.
- Institucija
- Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 16.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjui R. V., jo atstovui advokato padėjėjui E. Ž. (prisijungė vaizdo konferencijos būdu per ZOOM programą),
nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos įgaliotam atstovui – Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkui Kęstučiui Lukošiui (prisijungė vaizdo konferencijos būdu per ZOOM programą),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. V. įgalioto atstovo advokato padėjėjo E. Ž. skundą dėl 2021 m. sausio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85- ANR_N-74-2021.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
R. V. atstovas advokato padėjėjas E. Ž. teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties ir fakto.
Skunde nurodo, kad R. V. paskirta bauda bei papildoma poveikio priemonė - specialiosios teisės, teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, yra ne tik per griežta, bet ir apskritai galimai neteisėta. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog įrašai daryti arba skirtingomis datomis, gal ne to paties asmens, nėra aiškus tikslus įrašo padarymo laikas, vieta. Vaizdo įrašas, kurio pagrindu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Be to, neatitinka tikrovės ir protokole nurodomos aplinkybės, jog R. V. vairavo automobilį, iš chuliganiškų paskatų lenkė priekyje, prie raudono šviesoforo sustojusius ir laukusius automobilių vairuotojus, keldamas jų pasipiktinimą, bei taip rodydamas nepagarbą eismo saugumui, norėdamas pasirodyti prieš kitus eismo dalyvius. Nurodo, jog R. V., nenustatytu laiku lenkdamas automobilius, juos lenkė neturėdamas jokių chuliganiškų paskatų, nekėlė grėsmės saugumui, o vykdė tiesiogines savo darbines pareigas. Be to, nėra byloje duomenų, jog šioje vietoje būtų numatytas kelio ženklinimas, draudžiantis atlikti lenkimo manevrą. Taip pat nurodomi tik deklaratyvūs teiginiai, apie lenkiamo vairuotojo jausmus ir pojūtį, tačiau jokių rašytinių įrodymų pagrindžiančius šiuos teiginius, kuriais remiantis yra pripažinta R. V. veika kaip chuliganiška nėra. R. V. yra bendrovės(duomenys neskelbtini)vadovas. Ši bendrovė pagal pasirašytą sutartį teikia paslaugas bendrovei (duomenys neskelbtini) Kaip matyti 2018 m. sausio 1 d. vaizdo įraše, automobilis atvažiuoja bei sustoja prie tuo metu bendrovės (duomenys neskelbtini)darbuotojo, vėliau automobilis pajuda bei sustoja prie laikinai įrengto šviesoforo, kur (prie kurio ) taip pat dirbo šios bendrovės darbuotojai. Todėl akivaizdu, jog R. V. vykdė savo tiesiogines pareigas, bei neturėjo tikslo elgtis chuliganiškai, bei tikslo pažeisti kelių eismo taisykles, kelti grėsmę ar pavojų aplinkiniams. Matyti, kad automobilis juda visiškai minimaliu greičiu. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad savo vairavimu R. V. pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones, nepagarbą kitiems vairuotojams, taip pat, kad sukėlė neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Vien tai, kad vairuodamas transporto priemonę jis kelyje manevravo keisdamas važiavimo kryptį nepatvirtina aplinkybės, kad tokiu būdu buvo išreikšta nepagarba žmogui ar visuomenėje nusistovėjusiai tvarkai, niekinamos elementarios moralės bei elgesio normos. R. V. atžvilgiu paskirta administracinė nuobauda, įvertinus visas bylos aplinkybes, bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams nelaikytinas proporcingu galimai padarytam nusižengimui, yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, todėl paskirta nuobauda turėtų būtį naikintina, o nustačius jog R. V. pažeidė kelių eismo taisykles, kelių ženklinimą ar kelio ženklus, perkvalifikuota pagal ANK 417 str.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu R. V. atstovas skundą palaikė jame nurodytais motyvais. Pažymėjo, jog institucija nepateikė įrodymų, koks kelio ženklinimas buvo nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku. Buvo remontuojamas kelio ruožas. jeigu R. V. ir pažeidė kelių eismo taisykles, tačiau jo veiksmuose nebuvo chuliganiškų veiksmų.
Šalies argumentai
R. V. papildomai paaiškino, kad nurodytą dieną jo įmonės darbininkai dirbo su statybine technika, mašinos į objektą vežė žvyrą, kelyje buvo įrengti šviesoforai. Jis vairavo įmonės automobilį, atvažiuodamas sustojo prie pirmo darbininko, pakalbėjo, po to, iš lėto nuvažiavo prie kito darbininko, pakalbėjo. Yra du vaizdo įrašai. Viename vaizdo įraše matosi, kad yra sustojimas prie darbininko, o kitame vaizdo įraše nesimato šviesoforo, nes jį užstoja automobilis. Įraše nesimato, jog jis nuvažiuoja per raudoną šviesoforo signalą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į R. V. atstovo skundą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas Kęstutis Lukošius prašo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad vaizdo įraše aiškiai matosi, kad automobilio Toyota L. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. V. pravažiuoja pro stovinčius automobilius, kurie stovėjo prie draudžiamo šviesoforo signalo ir nuvažiuoja tolyn. Akivaizdu, kad R. V. veiksmai kelią pasipiktinimą kitiems eismo dalyviams. Taip pat pažymėjo, kad remontuojamo kelio atkarpoje eismas reguliuojamas buvo šviesoforu todėl, kad eismas vyko tik viena eismo juosta. Važiuojant degant draudžiamam šviesoforo signalui gali priešpriešais atvažiuoti transporto priemonės ir tokiu atveju gali įvykti eismo įvykis ar sutikus priešais važiuojantį automobilį nebūtų galimybės prasilenkti, visiškai sustotų eismas. Dėl vaizdo įrašo, kuriame matosi pažeidimo data 2018-01-01, tai laikytina techninė klaida, akivaizdu, kad sausio mėnesį Lietuvos Respublikoje dar nėra buvę, kad lapuočiai medžiai būtų su lapais, todėl laikytina, jog nusižengimo data yra 2019-09-25
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nesutiko su skundu. Paaiškino, kad protokole bei nutarime buvo aiškiai parašyta, kad R. V. važiavo per raudoną šviesoforo signalą. Iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad prie raudono šviesoforo signalo yra stovintys du automobiliai, laukia. Atvažiuoja iš galo R. V. vairuojamas automobilis, iš galo stovinčiu vairuotoju pasikalba. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kad kelio ženklinimo ant kelio nebuvo, eismą reguliuoja šviesoforas. Eismo dalyviai privalo vadovautis kelyje esančiais ženklais, eismą reguliuojančiais signalais, nesvarbu kas juos teisėtai ar neteisėtai tenai būtų pastatę. Vaizdo įraše nesimato, kad R. V. sustoja prie raudono šviesoforo signalo. Jis apvažiuoja visus stovėjusius automobilius ir nuvažiuoja tolyn, net nepristoja. R. V. padarytus veiksmus fiksavo pareigūnas, dirbantis Tauragės AVPK ir pateikta filmavimo medžiaga Kelių policijos skyriui. Abu vaizdo įrašai buvo daromi vaizdo registratoriumi. Protokole yra nurodyta tiksli pažeidimo data - 2019 m. rugsėjo 25 d., 16:32 val.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos teisenos tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Vadovaujantis bendrais atsakomybės už administracinius teisės pažeidimus pagrindais, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos pagrindu nustatoma administracinio nusižengimo, kuriuo jis kaltinamas, objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma; bent vieno būtinojo požymio nenustačius, atsakomybė negali būti taikoma.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. spalio 14 d. Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresnysis specialistas M. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, konstatuodamas, kad administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį R. V. pradėta, nes jis 2019 m. rugsėjo 25 d. apie 16.32 val., Šilutės r. sav., Jonaičių k., krašto keliai Šilalė—Šilutė, 51,00 km., vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų lenkė priekyje, prie raudono šviesoforo sustojusius ir laukusius automobilių vairuotojus, keldamas jų pasipiktinimą, bei taip rodydamas nepagarba eismo saugumui, norėdamas pasirodyti prieš kitus eismo dalyvius, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 5; 8; 9; 165 punktų reikalavimus. Tokie R. V. veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį (chuliganiškas vairavimas).
Pareiškėjui neįvykdžius administracinio nurodymo, 2021 m. sausio 11 d. priimtas skundžiamas nutarimas.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pareiškėjo kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymo grindžia vaizdo įrašu, darytu vaizdo registratoriumi, 2019 m. rugsėjo 26 d. pranešimu dėl užfiksuoto kelių eismo taisyklių pažeidimo, 2020 m. liepos mėn. tarnybiniu pranešimu dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Skunde pareiškėjo atstovas bei teismo posėdžio metu nurodė, jog R. V. paskirta bauda bei poveikio priemonė yra ne tik per griežta, bet ir apskritai galimai neteisėta. Atstovui kelią įtarimą pats vaizdo įrašo patikimumas bei teisėtumas, nes peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, jog vienas vaizdo įrašas atliktas 2018 m. sausio 1 d., 10.31 val., o kitas 2019 m. rugsėjo 25 d., 16.32 val., kai tuo tarpu protokole, surašytame 2020 m. spalio 14 dieną, pažeidimo data nurodyta 2019 m. rugsėjo 25 d., 16.32 val. Tačiau institucijos atstovas Kęstutis Lukošius teismo posėdžio metu patikslino pažeidimo nustatymo datą, nurodydamas, jog dėl pažeidimo laiko, tai techninė klaida, dar kartą patikino, jog nusižengimas padarytas 2019 m. rugsėjo 25 d., kaip ir nurodyta protokole bei skundžiamame nutarime. Kadangi nusižengimas fiksuotas techninių priemonių pagalba, tikėtini netikslumai, todėl teismas sutinka su institucijos tvirtinimu, jog nusižengimas padarytas 2020 m. rugsėjo 25 d., 16 val. 32 min.
Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas, nagrinėdamas bylą, turi išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų.
Teismas patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad institucija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir spręsdama klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimo bei kaltės, nepagrįstai sprendė, jog administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys patvirtino R. V. kaltę dėl jam inkriminuoto ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo ( chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų).
Bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjas R. V. patvirtino, jog jis neneigia vairavęs automobilį pažeidimo metu, tačiau jo veiksmuose chuliganiškų veiksmų nebuvo, jo veiksmai nesukėlė niekam pasipiktinimo. Kadangi automobilis įmonės, jis laikomas aikštelėje, iš karto po įvykio išsiaiškino, kas tuo metu galėjo vairuoti minimą automobilį.
Nagrinėjamu atveju byloje įrodyta, jog ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Taip pat nustatyta, jog nusižengimo fiksavimo metu vyko kelio remontas. Kelio ženklinimo ant kelio nebuvo, eismo reguliavimas vyko šviesoforu. Tai patvirtino ir R. V., nurodydamas, jog ,,kelyje buvo įrengti šviesoforai‘‘. Iš CD laikmenoje esančių vaizdo įrašų, padarytų registratoriaus, matyti, jog remontuojamo kelio ruože stovi automobiliai (vaizdo įrašas iš priekio) kaip vėliau paaiškėjo, prie raudono šviesoforo signalo (tačiau pačio šviesoforo nesimato), iš jų galo atvažiuoja automobilis (duomenys neskelbtini) (vairuojamas R. V.), sustoja, pasikalba su ten dirbančiai darbininkais ir juda link stovinčių eilėje automobilių, juos apvažiuoja ir nuvažiuoja tolyn, nepristoja. Antrame įrašo epizode (vaizdo įrašas iš galo) matosi, jog prie raudono šviesoforo signalo stovi du automobiliai, atvažiuoja R. V. vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini) apvažiuoja stovėjusius automobilius ir nuvažiuoja tolyn, nepristoja.
Teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, bei CD įraše registratoriaus pateiktą vaizdą, laiko, jog R. V. vairuojamas automobilis pažeidžia eismo reguliavimą šviesoforu taisyklių reikalavimus (KET 165 punktas ,,esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui‘‘). Tačiau chuliganiškų paskatų jo veiksmuose nebuvo nustatyta. Tokiu savo vairavimu nedemonstravo niekinamo požiūrio į aplinkinius, išskirtinumo, nepagarbos kitiems vairuotojams, niekam nesukėlė pavojaus, ir tokie veiksmai negalėjo sukelti kitų eismo dalyvių neigiamos reakcijos ar pasipiktinimo. Vien tai, kad, vairuodamas automobilį, esant draudžiamajam šviesoforo signalui, nesustojo priešais draudžiamą šviesoforo signalą, o apvažiavęs kelis priekyje stovinčius automobilius, nuvažiuoja toliau, nepatvirtina aplinkybės, kad tokiu būdu buvo išreikšta jo nepagarba žmogui ar visuomenėje nusistovėjusiai tvarkai, niekinamos elementarios moralės bei elgesio normos. Jis automobilį vairavo ramiai, nemanevravo ir niekam nepagarbos nedemonstravo. Kadangi R. V. dirba kelio remonto įmonėje, yra (duomenys neskelbtini) vadovas, kuri ir atlieka būtent minimo kelio ruožo remontą, laikytina, jog žinojo remontuojamo kelio ženklinimo reikalavimus. Todėl kaip įmonės vadovas, kontroliuodamas darbuotojų darbą bei duodamas jiems nurodymus, privalo apvažinėti remontuojamo kelio ruožus, bendrauti su įmonės darbuotojais. Todėl akivaizdu, jog R. V. vykdė savo tiesiogines pareigas, ir kaip nustatyta, neturėjo tikslo elgtis chuliganiškai, bei tikslo pažeisti kelių eismo taisykles, kelti grėsmę ar pavojų aplinkiniams. Akivaizdu, kad R. V. žinojo, kokias intervalais persijungia šviesoforai tai iš vienos, tai iš kitos pusės praleidžiamos transporto priemonės, todėl žino, kad: kuomet iš vieno pusės žalias šviesoforo signalas leidžia važiuoti transporto priemonėms, tuo laiku priešingoje remontuojamos kelio atkarpos pusėje dega raudonas šviesoforo signalas; kuomet pirmasis šviesoforas iš žalios spalvos signalo perjungiamas į geltoną, o po to į raudoną signalą, priešingoje pusėje dar pakankamai ilgai toliau dega raudonas šviesoforo signalas tam, kad net ir labai lėtai važiuojančios transporto priemonės spėtų pravažiuoti remontuojamo kelio atkarpą. Tam paliekamas didelis laiko rezervas, kad vienoje kelio eismo juostoje nesusitiktų iš priešpriešai atvažiuojančios transporto priemonės, todėl laikytina, jog pareiškėjo atliktas važiavimas realiai niekam pavojaus sukelti negalėjo.
Administracinę atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį užtraukia chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal minėto ANK straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai yra nustatytos chuliganiškos paskatos, padarytas bent vienas KET pažeidimas, toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015).
Pagal ANK administracinis teisės nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Todėl tuo atveju, kai nėra bent vieno iš šių požymių, padarytos veikos negalima laikyti, kad ji padaryta iš chuliganiškų paskatų.
Nustačius objektyviuosius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymius, būtina nustatyti ir subjektyviuosius jo požymius – t. y. tiesioginę tyčią ir būtinąjį pažeidimo sudėties požymį – motyvą (chuliganiškas paskatas). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad chuliganiškas vairavimas kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra išskirtas kaip savarankiškas, pavojingesnis nei kiti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, pažeidimas būtent dėl chuliganiškų paskatų. Konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo. Štai chuliganišku vairavimu buvo pripažinta situacija, kai asmuo, vairuodamas automobilį, be aiškaus tikslo ir motyvo staigiai jį stabdė rankiniu stabdžiu, tuo pat metu spausdamas akseleratoriaus pedalą, dėl to jo vairuojamas automobilis slydo šonu ir įčiuožė į sankryžą, kurioje vyko intensyvus eismas (judėjo transporto priemonių kolona) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015), kitoje byloje buvo konstatuota, kad chuliganiškas vairavimas yra tada, kai vairuotojas, nerodydamas kairiojo posūkio signalo, pavojingai manevravo, t. y. tyčia visiškai apsuko slystantį automobilį, važiuodamas gatve, žmonių tankiai gyvenamoje teritorijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-50-788/2016); chuliganišku vairavimu pripažinta situacija, kai piko metu, esant intensyviam eismui, padarydamas 4 KET pažeidimus, vairuotojas lenkė automobilių koloną siauru žvyruotu kelkraščiu, kelio ruože, esančiame šalia pėsčiųjų tako bei perėjos, vedančios į mokyklą, prieš pat pamokų pradžią matant tiek keliu tvarkingai važiuojantiesiems, tiek pėstiesiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017).
Prie šviesoforo, kuris reguliuoja tvarkomo kelio eismą, sustojusio automobilio lenkimas, bei toliau važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių, leidžiančių spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo veikos paskatų turinį, kontekste. KET 165 punkte numatyta, jog esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui.
Pareiškėjas R. V. patvirtino, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios ir chuliganiškų paskatų. Iš pateikto vaizdo įrašo neseka, kad dėl pareiškėjo veiksmų pravažiuojant degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ir (ar) tai būtų sukėlę jiems potencialią grėsmę arba būtų kilęs pavojus pačio pareiškėjo ar kitų žmonių sveikatai, gyvybei ar turtui.
Be to, nagrinėjamu atveju, byloje nėra įrodymų, kad R. V. savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones, demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Pareigūnai surašydami protokolą abstrakčiai nurodė, kad pareiškėjas iš chuliganiškų paskatų kitų žmonių bei eismo dalyvių akivaizdoje, tvarkomame kelio ruože, keliant nepasitenkinimą kitiems eismo dalyviams ir grėsmę eismo saugumui lenkė automobilį, sustojusį prieš šviesoforo, kuris reguliuoja tvarkomo kelio eismą. Administracinio nusižengimo protokole nėra konkretizuotas ir detalizuotas šis kaltinimo epizodas. Nėra pateikta duomenų, jog nors vienas eismo dalyvis (liudytojas) būtų pasipiktinęs tokiu pareiškėjo elgesiu, kad nors vienam eismo dalyviui dėl tokio elgesio būtų reikėję keisti važiavimo kryptį ar būtų kilusi grėsmė žmonių saugumui ir sveikatai. Tokių duomenų byloje nėra.
Teismas, susipažinęs su pareiškėjo skundu, pateikta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga bei įvertinęs teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus bei aplinkybes, konstatuoja, jog pareiškėjo R. V. veikoje nėra subjektyviosios jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties pusės elementų – kaltės ir motyvo (tyčios vairuoti chuliganiškai) ir objektyviosios sudėties elemento – veikos (pavojų eismo saugumui arba jo ar kitų žmonių saugumui keliančio vairavimo), Teismas daro išvadą, kad pažeidėjo padarytas nusižengimas turėjo būti kvalifikuotas ne pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, o pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį. Todėl skundžiamas institucijos nutarimas keistinas, R. V. veiką perkvalifikuojant iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 4 dalį.
Teismui priėmus sprendimą veiką perkvalifikuoti į kitą ANK 417 straipsnio 4 dalį, spręstinas administracinės nuobaudos pažeidėjui paskyrimo už minėto administracinio nusižengimo padarymą klausimas. Pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį - važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.
Skiriant nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto teisės nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju R. V. atsakomybę lengvinančių ir jo aplinkybe sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Jis baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, todėl teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus jam straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudos vidurkį.
ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki šešių mėnesių.
R. V. administracine tvarka vienerių metų laikotarpiu baustas, nusižengimo padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų (paskirtos baudos sumokėtos), tačiau už tokio pobūdžio nusižengimą baustas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, jog R. V. nusižengimas vertintinas kaip neatsargus bei neatsakingas elgesys, tačiau nesukėlęs grėsmės kitų eismo dalyvių saugumui, jų sveikatai ir/ar net gyvybei, todėl jam neskirtinas ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytas specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 642 straipsnio 4 dalimi, teismas
nutaria:
Skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti 2021 m. sausio 11 d. Tauragės AVPK nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85- ANR_N-74-2021:
R. V. padarytą administracinį nusižengimą iš Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 4 dalį ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) baudą ir netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.