- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-05
- Bylos Nr.
- 2A-83-115/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-04750-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Rūta Burdulienė, Algirdas Auruškevičius
- Atsakovas
- G. D., Seesam Insurance AS
- Ieškovas
- E. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Godos Ambrasaitės - Balynienės, Rūtos Burdulienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų G. D. ir Seesam Insurance AS, veikiančio Lietuvos Respublikoje per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, apeliacinius skundus dėl Vilniaus mieto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovams G. D. ir Seesam Insurance AS, veikiančio Lietuvos Respublikoje per Seesam Insurance AS Lietuvo filialą, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje yra kilęs dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
2009 m. kovo 13 d. įvykusio eismo įvykio metu dėl atsakovo G. D., kurio civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo Seesam Insurance AS, kaltės buvo nežymiai sutrikdyta ieškovės E. K. sveikata. Ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovų priteisti 513,81 Lt turtinės ir 15 000 Lt neturtinės žalos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus mieto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo Seesam Insurance AS, veikiančio Lietuvos Respublikoje per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, ieškovei 847,18 Lt neturtinės ir turtinės žalos bei 110 Lt bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo G. D. ieškovei priteisė 5 655 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 730 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovas G. D. po eismo įvykio elgėsi nepateisinamai abejingai nesidomėdamas ieškovės sveikatos būkle, kad ieškovės patirtas nežymus sveikatos sutrikdymas sukėlė jai fizinį skausmą ir nepatogumus, sutrikdė jos įprastą gyvenimo būdą, jai buvo atlikta kojos operacija, pripažino, kad ieškovė patyrė neturinę žalą. Įvertinęs atsakovo G. D. turtinę padėtį, atsakovo Seesam Insurance AS sutikimą išmokėti ieškovei 100 eurų neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgęs į teismų formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose, teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus, teismas iš atsakovų ieškovei priteisė 6 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovų 463,60 Lt kompensaciją už akinius teismas pripažino pagrįstu įvertinęs, kad jie buvo sugadinti ir pateiktas akinių įsigijimo po įvykio kvitas. Bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė proporcingai kiekvieno atsakovo atžvilgiu patenkintiems ir atmestiems ieškinio reikalavimams.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas G. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
1. Dėl turtinės žalos už akinius. Skundžiamu sprendimu nurodydamas, kad akiniai sugadinti ir įsigyti po įvykio teismas pats sau prieštarauja. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad akiniai įsigyti prieš daugiau nei tris mėnesius iki eismo įvykio. Teismui apžiūrėjus ginčo akinius buvo nustatyta, kad akinių rėmas nesugadintas, o vienas iš jų stiklų įskilęs viršuje. Be to, ieškovė pagal sutartį su UAB „Vision express“ turi teisę akinius susiremontuoti nemokamai, o naujus įgyti su 80 proc. nuolaida.
2. Dėl neturtinės žalos. Atsakovas G. D. domėjosi ieškovės būkle, siūlė savo pagalbą, tačiau pastaroji teigė, kad jai nieko nenutiko ir pagalbos atsisakė. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė kairio kelio traumą patyrė įvykio metu. Ieškovei buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, o jos argumentai dėl vis dar tebejaučiamo dvasinio ir fizinio skausmo yra paremti tik jos pačios samprotavimais.
3. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovės ir jos atstovo sudaryta atstovavimo sutartis patvirtina, kad ieškovei advokatas atstovavo tiek civilinėje byloje, tiek ikiteisminiame tyrime. Taigi ieškovės patirtos advokato pagalbos išlaidos šioje byloje yra ne 2 000 Lt, bet ženkliai mažesnės. Ieškovė nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo yra atleista pagal CPK 83 str. 1 d. 3 p., todėl vien tik tai, kad ji žyminį mokestį sumokėjo, nereiškia, kad iš atsakovų turėjo būti priteistas žyminis mokestis.
Apeliaciniu skundu atsakovas Seesam Insurance, AS veikiantis Lietuvos Respublikoje per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės ieškinį šio atsakovo atžvilgiu, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies, ieškovei priteisiant 38,15 Lt turtinės žalos atlyginimą; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė klaidingą atsakovo pavadinimą. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 1 p. maksimali draudimo išmoka dėl neturtinės žalos yra 1 000 eurų (3 452,80 Lt). Į bylą buvo pateikti įrodymai, kad atsakovas 2010 m. vasario 24 d. išmokėjo M. M., nukentėjusiam dėl to paties eismo įvykio, 3 450 Lt neturtinei žalai atlyginti. Taigi teismas priteisdamas iš atsakovo ieškovei 345,28 Lt neturtinės žalos pažeidė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 1 p. Net, jei ir atsakovas būtų sutikęs ieškovei išmokėti 100 eurų (345,28 Lt), toks sutikimas būtų niekinis dėl minėto teisinio reglamentavimo. Teismas nepagrįstai ignoravo atsakovo argumentus, kad ieškovė, nepateikusi naujų akinių įsigijimo kvito, galimai akinių iš viso neįsigijo arba įsigijo juos su 80 proc. nuolaida, kuri ieškovei priklausė pagal akinių priežiūros sutartį.
Atsiliepimais į atsakovų apeliacinius skundus ieškovė E. K. prašo juos atmesti. Atsiliepimuose pateikia tokius atsikirtimus:
1. Dėl atsakovo G. D. apeliacinio skundo. Akivaizdu, kad teismo nurodymas, jog akiniai buvo įsigyti po įvykio, yra rašymo apsirikimas. Atsakovas G. D. nesidomėjo ieškovės būkle ir vienas skambutis negali paneigti teismo išvados šioje dalyje. Teismo iš atsakovų priteistos ieškovės advokato pagalbos išlaidos yra tiesiogiai ir betarpiškai susijusios su nagrinėjamoje byloje suteikta teisine pagalba.
2. Dėl atsakovo Seesam Insurance AS apeliacinio skundo. Teismo rašymo apsirikimas nurodant sprendimo rezoliucinėje dalyje klaidingą atsakovo pavadinimą gali būti ištaisyti CPK nustatyta tvarka. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas sutiko ieškovei išmokėti 100 eurų dydžio draudimo išmoką už patirtą neturtinę žalą, todėl galima teigti, kad atsakovas ieškinį šioje dalyje pripažino. Teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovė patyrė turtinę žalą, kuria pagrindžia į bylą pateiktas akinių pirkimo kvitas.
Atsiliepimu į atsakovo Seesam Insurance AS apeliacinį skundą atsakovas G. D. prašo jį tenkinti.
Atsiliepimu į atsakovo G. D. apeliacinį skundą atsakovas Seesam Insurance AS, veikiantis Lietuvos Respublikoje per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, prašo jį tenkinti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir argumentai
Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.). Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).
Byloje nustatyta, kad 2009-09-13 Antakalnio-Lizdeikos gatvių sankryžoje Vilniuje, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje įvyko autoįvykis, kurio metu buvo sužalota ir E. K., padarant nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 20). Vilniaus m. apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas neesant nusikalstamos veikos buvo nutrauktas(b.l.19, 154-155, t.1) .Atsakovas G. D. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, savo kaltės neginčijo bei turėjo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį (b.l. 40-42, t. 1). Taigi šioje byloje sprendžiant turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą būtina vadovautis CK ir LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo normomis, reguliuojančiomis šalių civilinę atsakomybę.
Atsiliepimas
Atsakovas G. D. apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimu dalyje, kurioje iš atsakovo Seesam Insurance AS yra priteista ieškovui 463,60Lt turtinei žalai už sugadintus akinius atlyginti, 110Lt bylinėjimosi išlaidų, 25,40Lt žyminio mokesčio, o iš jo priteista 5655Lt neturtinės žalos , 169,65Lt žyminio mokesčio ir 730Lt bylinėjimosi išlaidų, prašant sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.
Atsakovas Seesam Insurance AS, veikiantis Lietuvos Respublikoje per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, apeliaciniu skundu nesutinka su sprendimo dalimi, kuria iš jo ieškovui yra priteista 847,18Lt , iš jų 502,18lt turtinei ir 345lt neturtinei žalai atlyginti, prašant priteisti tik 38,15Lt turtinei žalai atlyginti ir perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino įstatymą, nurodant, jog civilinės atsakomybės draudimo atveju žalą turi atlyginti du asmenys – žalą padaręs asmuo ir draudikas, tačiau jų atsakomybės pagrindai ir apimtis skiriasi. Žalą padariusio asmens pareiga atlyginti padarytą žalą atsiranda delikto pagrindu, jam taikomas visiško žalos atlyginimo principas. Tuo tarpu vadovaujantis CK 6.254 straipsnio nuostatomis, draudiko pareiga atlyginti žalą šiuo atveju kyla iš draudimo sutarties, ir yra ribojama tiek konkrečiu žalos dydžiu, tiek draudimo rūšimi, draudikui visiškas žalos atlyginimo principas netaikomas. Draudiko atlygintinos žalos dydį reglamentuoja LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. Nagrinėjamoje byloje atsakovas Seesam Insurance AS, veikiantis Lietuvoje per registruotą filialą, pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad kitam autoįvykio metu nukentėjusiam asmeniui M. M. yra išmokėjęs 1000 0eurų neturtinės žalos, todėl faktiškai paminėto Įstatymo 2str. 1d. pagrindu jis neturi papildomos pareigos atlyginti ieškovei neturtinę žalą. Vadovaudamasis šia nuostata, apeliantas ir grindžia savo skundą, nurodant nepagrįstą 345Lt iš jo priteisimą neturtinei žalai atlyginti. Kolegija mano, kad nurodytas argumentas neduoda pagrindo skundą tenkinti, nes atsakovas žinojo šią įstatymo nuostatą, tačiau 1000EU neturtinei žalai atlyginti išmokėjo tik vienam nukentėjusiajam, o išmokėti 100EU ieškovei sutiko pats (b.l.60, t.1), t.y. ieškinį šioje dalyje pripažino, nepažeidžiant CPK 140 str. 2d. reikalavimų. Tai rodo, kad apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje yra nepagrįsti, o reikalavimas dėl 345Lt neturtinės žalos priteisimo panaikinimo atmestinas. Tuo tarpu sprendime neteisingai nurodytas atsakovo pavadinimas ištaisomas apeliacinėje teismo instancijoje, kadangi jis keitėsi, o teismo nurodytas yra aiški apsirikimo klaida, kuri nekeičia sprendimo esmės (CPK 276str.2d.).
Taip pat atmestini apeliantų argumentai dėl turtinės žalos priteisimo už sugadintus akinius, nes šios žalos dydis yra įrodytas, t.y. iš byloje pateikto kvito matyti, jog ieškovė akinius įsigijo prieš autoįvykį, t.y. 2008-11-25 už 463Lt ir jokios nuolaidos negavo (b.l. 16, 17, t.1). Tuo tarpu pats faktas, kad akiniai yra sugadinti autoįvykio metu nėra nuginčytas, bet to akiniai buvo apžiūrėti ir teismo posėdyje (b.l. 34, 2). Taigi kolegija sprendžia, kad akinių įsigijimo kaina ir yra reali ieškovei padaryta žala, kadangi nauji akiniai dar neįsigyti ir nėra kitų įrodymų apie realiai turėtas kitokio dydžio išlaidas. Tuo tarpu teismo sprendime nurodyta aplinkybė, jog akiniai įsigyti po įvykio yra paprasčiausia klaida, kuri negali paneigti akinių sugadinimo fakto ar jų kainos bei realiai padarytos ieškovei žalos dydžio, nes akiniai patys savaime greitai nesusidėvi, nesugenda ir tarnauja ilgą laiką.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad priteisiant ieškovei turtinę žalą už sugadintus akinius yra nustatytos visos tam reikalingos aplinkybės, t.y. atsakovo neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), žala (CK 6.249 str.) ir priežastins ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.), todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas.
Atsakovas R. D. apeliaciniu skundu nesutinka ir su priteistos ieškovei neturtinės žalos dydžiu, nurodant, jog jis domėjosi nuketėjusiosios būkle, siūlė savo pagalbą, tačiau pastaroji teigė, jog jai nieko nenutiko ir pagalbos atsisakė. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė kairio kelio traumą patyrė įvykio metu. Jai buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl ieškovės argumentai dėl tebejaučiamo dvasinio ir fizinio skausmo yra nepagrįsti.
Kolegija pažymi, kad neturtinė žala yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kuri suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Tai yra asmeniui nenaudingas, nepalankus, nepriimtinas poveikis, kuris bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 str. 1 d.). Pagal CK 6.250straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė: taikant civilinę atsakomybę yra siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2009-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr.2a-616/2009).
Šioje byloje nustatyta, kad autoįvykio pasekoje ieškovė patyrė laikinus sveikatos sutrikimus ir jai buvo atlikta kojos operacija. Iš prokuratūros nutarimų (b.l.19-21, 23-24) matyti, kad nuketėjusiajai ieškovei autoįvykio metu buvo padaryti nubrozdijimai kaktoje, kairėje plaštakoje, dešiniame sėdmenyje, keliuose. Tuo tarpu atsakovas neįrodė, kad ieškovė kairio kelio traumą patyrė ne autoįvykio metu, nes šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178str.). Tai rodo, kad ir nežymus sveikatos sutrikdymas ieškovei sukėlė fizinį skausmą ir nepatogumus, sutrikdė jos įprastą gyvenimo būdą, tuo labiau, jog nukentėjusioji yra jauno amžiaus.
Be to, atsakovas G. D. nepaneigė fakto, jog jis po autoįvykio faktiškai nesidomėjo ieškovės sveikatos būkle ir liko abejingas nukentėjusiosios atžvilgiu. Atsakovas taip pat nebandė padėti ieškovei materialiai ar kompensuoti bent iš dalies padarytą žalą, nors jo turtinė padėtis yra gana gera, nes nuosavybės teise turi 18 nekilnojamojo turto objektų (b.l. 89-177, t.1.). Todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš autoįvykio kaltininko neturtinei žalai atlyginti pagrįstai ieškovei priteisė 5655Lt, o iš kito atsakovo 345Lt ir bendra suma (600Lt) suma negali būti pripažinta neprotingai didelė (CK 1.5str.) ar nustatyta nesilaikant teismų praktikos.
Atsakovai nesutinka ir su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis.
Atsakovas G. D. nurodo, jog pagal atstovavimo sutartį advokatas atstovavo ieškovę tiek civilinėje byloje, tiek ikiteisminiame tyrime, todėl advokato pagalbos išlaidos šioje byloje yra ne 2 000 Lt, bet ženkliai mažesnės. Be to, ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista pagal CPK 83 str. 1 d. 3 p., todėl vien tik tai, kad ji žyminį mokestį sumokėjo, nereiškia, kad iš atsakovų turėjo būti priteistas žyminis mokestis. Kolegija su šiais argumentais nesutinka, nes
iš byloje esančių dokumentų matyti, kad civilinėje byloje ieškovę atstovavo advokatas ir jam yra sumokėta 2000Lt (b.l. 29, 33, t.1). Ieškovė prašė ieškiniu priteisti solidariai iš atsakovų 15513,81 Lt turtinės ir neturtinės žalos, tačiau teismas ieškinį tenkino iš dalies ir iš viso priteisė 6502,18Lt (847,18Lt+5655Lt). Taigi teismas ieškinį patenkino 41,91proc.(6502-18Lt x 100proc.:15513,81Lt) ir vadovaujantis CPK 93str. pagrįstai iš abiejų atsakovų priteisė ieškovei bylinėjimosi išlaidas, nepažeidžiant proporcingumo principo, atsižvelgiant į priteistą turtinės ar neturtinės žalos dydį. Tokiu pačiu principu yra priteista iš atsakovų ir žyminis mokestis valstybei, nes ieškovė nuo jo mokėjimo yra atleista ir šis mokestis nėra sumokėtas, todėl jis pagrįstai yra priteistas iš atsakovų (CPK 96str.1d.), o apeliantų argumentai dėl nepagrįsto bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestini.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino, taikė įstatymą, teisingai vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis iš esmės paliktinas nepakeistas, patikslinant atsakovo pavadinimą ir nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 326 str.1 d.1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus mieto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant rezoliucinę dalį nurodant:
„ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo Seesam Insurance AS, kodas 10055752, veikiančio Lietuvos Respublikoje per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, kodas 302677744, ieškovės E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 847,18( aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis Lt ) 18 ct neturtinei ir turtinei žalai atlyginti bei 110Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo G. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės E. K. naudai 5655Lt ( penkis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt penkis ) Lt neturtinei žalai atlyginti ir 730(septynis šimtus trisdešimt ) Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo G. D. 169,65Lt žyminio mokesčio bei 19,49Lt pašto išlaidų valstybės naudai.
Priteisti iš atsakovo Seesam Insurance AS, veikiančio Lietuvos Respublikoje per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, valstybės naudai 25,41Lt žyminio mokesčio bei 2,87Lt pašto išlaidų.