Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotai atstovei K. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), mažosios bendrijos (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovė, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

G. O. būdama MB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – Bendrija) vadove (nuo (duomenys neskelbtini) d.), žinodama apie Bendrijos finansinę padėtį, t. y., kad Bendrija neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2025 m. sausio 22 d., nustatyta, kad G. O. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, o ne Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, kreditoriaus VMI interesus, taip padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnyje numatytą pažeidimą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 17 d. nutartimi iškėlė administracinio nusižengimo bylą G. O., kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teismui pateiktame VMI pareiškime su priedais (banko sąskaitų išrašai, balansų duomenų išrašai) nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis Bendrijos įsiskolinimas valstybės biudžetui 2025 m. kovo 4 d. buvo 22 584,49 Eur. Įmonės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrijai atitinkamų mokesčių įstatymuose jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių, iš jų: 531 Eur akcizų ir 22,83 Eur delspinigių; 10273,72 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) ir 647,47 Eur delspinigių; 10203,45 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir 855,92 Eur delspinigių.

Su Bendrija 2023 m. sausio 23 d. buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) dėl 3443,51 Eur išdėstymo, kuri nutraukta 2023 m. gegužės 20 d. sprendimu ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)pasibaigus mokestinės paskolos sutarties laikotarpiui, 2023 m. vasario 23 d. sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) dėl 1330,07 Eur išdėstymo, kuri nutraukta 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) dėl mokestinės paskolos sutarties sąlygų nevykdymo, 2023 m. kovo 16 d. sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) dėl 6094,46 Eur išdėstymo, kuri nutraukta 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) dėl mokestinės paskolos sutarties sąlygų nevykdymo, 2024 m. kovo 4 d. sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), dėl 4812,01 Eur išdėstymo, kuri nutraukta 2024 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) dėl mokestinės paskolos sutarties sąlygų nevykdymo.

VMI turimais duomenimis Bendrija turi sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią AB (duomenys neskelbtini) bankas. Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, VMI kreipėsi į banką dėl banko išrašo pateikimo. Išanalizavus pateiktus banko duomenis, nustatyta, kad Bendrija prioritetą skyrė kitiems kreditoriams, o ne VMI

Pagal pateiktą AB (duomenys neskelbtini) bankas atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2025 m. sausio 22 d., pareiškime nurodoma, kad didžiausi mokėjimai iš šios Bendrijos sąskaitos, pažeidžiant atsiskaitymo eiliškumą, atlikti subjektams –UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. kovo 8 d. pervesta 590 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. kovo 12 d. pervesta 256,51 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. kovo 15 d. pervesta 665,50 Eur, 2023 m. gegužės 15 d. pervesta 665,50 Eur, 2023 m. spalio 23 d. pervesta 665,50 Eur,; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. kovo 20 d. pervesta 2000 Eur, 2023 m. gegužės 2 d. 4400 Eur, 2023 m. gegužės 22 d. pervesta 6000 Eur, 2023 m. rugsėjo 25 d. pervesta 2500 Eur, 2023 m. lapkričio 3 d. pervesta 1500 Eur, 2023 m. lapkričio 20 d. pervesta 1400 Eur, 2024 m. sausio 8 d. pervesta 1000 Eur, 2024 m. gegužės 6 d. pervesta 1500 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. balandžio 12 d. pervesta 1301,40 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. sausio 4 d. pervesta 550 Eur. Šiuo laikotarpiu iš minėtos banko sąskaitos pinigai buvo pervedami ir fiziniams asmenims (taip pat ir kaip darbo užmokestis) ir mažesnėmis sumomis su įvairiais kreditoriais minėtu laikotarpiu taip pat buvo atsiskaitoma (1 t., b. l. 24-172).

Pagal pateiktus Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašus (balansus) matyti, kad Bendrijos mokestinė nepriemoka nuolat kito – 2023 m. kovo 20 d. mokestinės prievolės dydis (suėjęs mokėjimo terminas) buvo 6094,46 Eur, mokestinių paskolų sutarties suma (suėjęs mokėjimo terminas) 867,99 Eur, mokestinių paskolų sutarties suma (nesuėjęs mokėjimo terminas) 15 060,46 Eur; 2023 m. balandžio 12 d. mokestinės prievolės dydis (suėjęs mokėjimo terminas) buvo 1835,25 Eur, mokestinių paskolų sutarties suma (suėjęs mokėjimo terminas) 2211,74 Eur, mokestinių paskolų sutarties suma (nesuėjęs mokėjimo terminas) 18 959,42 Eur; 2023 m. rugsėjo 25 d. mokestinės prievolės dydis (suėjęs mokėjimo terminas) buvo 647,16 Eur, mokestinių paskolų sutarties suma (suėjęs mokėjimo terminas) 10 376,61 Eur, mokestinių paskolų sutarties suma (nesuėjęs mokėjimo terminas) 7 710,84 Eur; 2023 m. spalio 23 d. mokestinės prievolės dydis (suėjęs mokėjimo terminas) buvo 5296,59 Eur, mokestinių paskolų sutarties suma (suėjęs mokėjimo terminas) 10 583,33 Eur, mokestinių paskolų sutarties suma (nesuėjęs mokėjimo terminas) 5 602,86 Eur; 2023 m. lapkričio 3 d. mokestinės prievolės dydis (suėjęs mokėjimo terminas) buvo 0 Eur, mokestinių paskolų sutarties suma (suėjęs mokėjimo terminas) 12 790,43 Eur, mokestinių paskolų sutarties suma (nesuėjęs mokėjimo terminas) 3 438,12 Eur; 2023 m. lapkričio 20 d. mokestinės prievolės dydis (suėjęs mokėjimo terminas) buvo 3 222,96 Eur, mokestinių paskolų sutarties suma (suėjęs mokėjimo terminas) 11 990,43 Eur, mokestinių paskolų sutarties suma (nesuėjęs mokėjimo terminas) 3 505,73 Eur; 2024 m. sausio 8 d. mokestinės prievolės dydis (suėjęs mokėjimo terminas) buvo 16 242,49 Eur, mokestinių paskolų sutarties suma (suėjęs mokėjimo terminas) 0 Eur, mokestinių paskolų sutarties suma (nesuėjęs mokėjimo terminas) 0 Eur. 2024 m. gegužės 6 d. mokestinės prievolės dydis (suėjęs mokėjimo terminas) buvo 1 610,52 Eur, mokestinių paskolų sutarties suma (suėjęs mokėjimo terminas) 10,41 Eur, mokestinių paskolų sutarties suma (nesuėjęs mokėjimo terminas) 4 241,31 Eur.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. O. įgaliotas atstovas T. G. teisme nurodė, kad Su G. O. yra sutuoktiniai, vykdė verslą, dirbo toje pačioje įmonėje. Yra susipažinęs su analizuojama situacija, nes visą operatyvinę tos įmonės veiklą pats ir vykdė. G. O. buvo MB vadovė. Įmonė turėjo savo (duomenys neskelbtini), gamindavo (duomenys neskelbtini) ir turėjo 2 veikiančius restoranus, kur (duomenys neskelbtini) lankytojus. Įmonė veikė (duomenys neskelbtini). Pareiškime VMI nėra iki galo nuoširdi. Pareiškime nurodytoje lentelėje pateiktos skolos yra einamosios veiklos skolos ir mokėjimai buvo einamosios veiklos. Nuo Covid-19 vilkosi tos skolos, buvo ir Sodrai nepriemoka, GPM nepriemoka, pasikeitė žmonių vartojimas, atsargiau pradėjo eiti į restoranus ir tas karas įtakojo pokyčius. 2023-2024 m. įmonė pilnai veikė, mėnesinė apyvarta būdavo apie 30-40 tūkst. ir natūraliai buvo vykdomi mokėjimai tiekėjams, už patalpų nuomas, mokesčiams, SoDra ir visiems kitiems. Žiūrint į VMI pareiškimą, jeigu paanalizuoti pateiktus dokumentus, tai 2024 m. gegužės 6 d. įsiskolinimų lentelė, tai iš jos matyti, kad tai dienai įmonė buvo skolinga tik 1605 eurus PVM, GPM priemokos iš vis nebuvo. Buvo sudaryta dar viena GPM nepriemokos kredito sutartis 4240 eurų, tai būtent už sausio mėn., kai buvo inkasuotos sąskaitos ir mes negalėjom vykdyti mokėjimų. Tai tiesiog išimta iš konteksto tuo metu, kai buvo surenkamos lėšos, kažkokios nepriemokos sudėtos į tą lentelę ir tai neatspindi realios situacijos. Ta visa nepriemoka buvo panaikinta 2024 m. sausio-vasario mėn., kai buvo inkasuojamos visos įmonės pajamos ir vasario pradžioje nepriemoka VMI buvo iš vis panaikinta. Kai buvo išlyginta nepriemoką iki nulio, tada VMI sutiko sudaryti dar vieną mokestinės nepriemokos sutartį. Būtent GPM, nes atsirado nesumokėtos skolos vasario mėnesiui (apie 4200 eurų). Dabartinė skola, kuri nurodyta pareiškime, susidarė, kai buvo sustabdyta įmonės veikla. Nebuvo mokami atlyginimai, nei GPM, PVM deklaracijos ateina iš 2024 m .birželio, liepos, kai realiai įmonės veikla buvo stabdoma. G. O. buvo žinoma įmonės finansinė padėtis, ji dėjo visas pastangas išlyginti įsiskolinimus VMI. Turėjo pajamų, kad nedidintų skolų, bet neturėjo pakankamai apyvartos, kad padengtų visas skolas iš ankstesnių laikotarpių. Kiekviena įmonė norėdama veikti turi sumokėti nuomas ir už tiekėjų suteiktas paslaugas, ir atlyginimus. Buvo atsiskaitoma su kitais kreditoriais siekiant tęsti įmonės veiklą. Nagrinėjamu atveju išimtinai paimta, kažkuriomis dienomis, kai būna susidariusi praeito mėnesio GPM nepriemoka ir įdėta, kad mokėta tiekėjui, bet nemokėta VMI. Pareiškimo lentelėje nurodomos einamos veiklos sąnaudos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ – patalpų nuomininkai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – tiekėjai. Mokestinės paskolos sutarčių negalima traktuoti kaip nevykdomais įpareigojimais, nes yra grafikas ir pagal tą grafiką buvo mokama. 2023 m. pabaigoje įmonė susidūrė su tam tikrais sunkumais dėl pasikeitusių vartotojų požiūrio ir sumažėjusių apyvartų, tai kelis mėnesius buvo vėluojama sumokėti tą įmoką pagal nepriemokos sutartį, todėl nepriemokos sutartis buvo nutraukta. Kai VMI priėmė sprendimą naikinti mokestinės nepriemokos kredito sutartį, tai vadovė matydama, kad ji negalės atsiskaityti su darbuotojais ir kitais kreditoriais prašė VMI papildomai pratęsti tą ar sudaryti naują nepriemokos sutartį, kad neinkasuotų sąskaitų (2024 m. sausio mėn. prašymas). Vadovė dėjo pastangas nedidinti įsipareigojimų, bet jos prašymas nebuvo tenkintas. Tada 2024 m. sausio mėn. buvo visiškai užblokuota įmonės veikla, inkasuotos sąskaitos, visos kasdiene veikla gaudamos pajamos buvo inkasuotos VMI. Tai mes nei atlyginimų sumokėjome už sausį-vasarį, nei su tiekėjais atsiskaitėm ir to pasėkoje 2024 m. gegužės mėn. baigėm aktyvią įmonės veiklą. Dabar įmonei inicijuojamas bankrotas ir tikėtina, kad vyks teismas ir priims sprendimą skelbti įmonei bankrotą, nes nei turto, nei įsipareigojimų įmonė neturi.

Institucijos atstovas teisme palaikė pareiškimą bei prašė pripažinti G. O. padarius nusižengimą ir skirti jai sankcijos vidurkiui lygią baudą.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). To paties straipsnio 2 dalis nustato atsakomybę už analogiškus veiksmus, padarytus pakartotinai. Iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. ANK 120 straipsnis yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitą teisės aktą, kuriame išdėstyti atitinkamos taisyklės esminiai turinio elementai

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

Byloje nustatyta, kad aktualiu laikotarpiu MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė buvo G. O. ir nėra ginčo, kad jai kilo pareiga tinkamai, vadovaujantis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalimi, organizuoti Bendrovės atsiskaitymus su kreditoriais. G. O. atstovas advokatas T. G. teisme patvirtino, kad atsakomybėn traukiamas asmuo žinojo atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, t. y. atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, žinojo, kad pagal atsiskaitymo eilę prioritetas turi būti teikiamas VMI, būdamas vadovu žinojo bendrą įmonės situaciją.

G. O. atsakyme į Institucijos pareiškimą ir įgalioto atstovo teisme akcentuota, jog CK 6.931 numato, kad eiliškumo nesilaikymas gali būti laikomas pažeidimu tik tuo atveju, jei jis yra nesąžiningas – o nagrinėjamu atveju nesąžiningumo požymių nėra. Pažymėtina, kad išdėstyta pozicija yra klaidinga, nes CK 6.931 straipsnis tokios išimties nenumato. Šis straipsnis numato atsiskaitymų mokėjimo pavedimais bendrąsias nuostatas ir apie mokėjimų eiliškumo nesilaikymo išimtis jame net nėra užsimenama.

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. CK 6.930¹ straipsnio nuostatos paskirtis yra įvesti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolininkų mokėjimo eiliškumo srityje. Šios normos tikslas užtikrinti pirmiausia labiausiai pažeidžiamų kreditorių, vėliau - viešųjų finansų valdytojų (kreditorių) interesus, taip pat kreditorių, turinčių teisę į priverstinį skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ir paskutine eile atsiskaityti su likusiais kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus. Pagal suformuotą teismų praktiką, sprendžiant ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, jog juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį piniginių lėšų, nėra pakankama laikyti, jog Bendrovės vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuota atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, jog būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.

MB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniai sunkumai atsirado dar iki 2023 metų. Tokias aplinkybes teisme paaiškino G. O. įgaliotas atstovas, todėl 2023 m. buvo sudarytos mokestinės paskolos sutartys. Tai, kad Bendrijos finansinė situacija buvo sunki, patvirtina minėtų mokestinių paskolų sutarčių sudarymas ir vėlesnis jų nutraukimas, kadangi jos nebuvo vykdomos. Akivaizdu, kad ši finansinė situacija G. O. buvo žinoma.

Institucijos pareiškime nurodyta, kad Bendrijos banko sąskaitos išraše buvo tikrintas beveik 2 metų įmonės veiklos laikotarpis (2023 m. vasario 1 d. – 2025 m. sausio 22 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad šis laikotarpis yra labai ilgas. Iš byloje pateiktų mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašų (balansų) matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės nepriemokos dydžiai keitėsi iš esmės santykyje su mokestinių paskolų sutarties sumomis, o 2023 m. gruodžio mėnesį nutraukus mokestinių paskolų sutartis mokestinės prievolės dydis, kurios mokėjimo terminas yra suėjęs, 2024 m. sausio pradžioje reikšmingai išauga. Visgi tiek iš pateiktų balansų, tiek ir Bendrijos banko sąskaitos išrašo matyti, kad įmonė atsiskaitydama su kitais paskesnės eilės kreditoriais minėtu laikotarpiu atsiskaitinėjo ir su VMI.

Nagrinėjamu atveju reikšmingas Bendrijos banko sąskaitos išrašo detalesnis aptarimas. Matyti, kad beveik visus 2023 metus Bendrija vykdė veiklą, gaudavo įplaukas į banko sąskaitą iš skirtingų šaltinių, atsiskaitydavo su kreditoriais už prekes ir paslaugas, mokėjo darbo užmokestį darbuotojams ir taip pat atsiskaitinėjo su VMI ir Sodra lėšas nurašant per (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)). Taigi šiuo laikotarpiu (2023 m.), iš teismui pateiktų duomenų, nėra galimybės nustatyti ar MB „(duomenys neskelbtini)“ turėdamas mokestinę nepriemoką VMI ir atsiskaitydamas su kitais paskesnės eilės kreditoriais atsiskaitymų metu neturėjo pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti ir toks mokėjimas pažeidė CK 6.930¹ reguliavimą. Antai, iš pateiktų balansų matyti, kad 2023 m. spalio 23 d. buvusi mokestinė nepriemoka 5296,59 Eur, 2023 m. lapkričio 3 d. buvo 0 Eur, o atitinkamai pradelsta mokestinė nepriemoka pagal mokestinės paskolos sutartis padidėjo nuo 10583,33 Eur iki 12790,43 Eur. Šiuo laikotarpiu (2023 m. spalio 23 d. – 2023 m. lapkričio 3 d.) atlikti reikšmingi atsiskaitymai su VMI 2 398,51 Eur sumai ir su Sodra 4 019,49 Eur sumai (Soc dr. Įmokų įsiskolinimas už 2023 m. 9 mėn.). Taigi byloje nėra pakankamai duomenų, kurie patvirtintų, kad 2023 metais MB „ (duomenys neskelbtini)“ atsiskaitinėjo su paskesnės eilės kreditoriais neturėdamas tiek piniginių lėšų, kurių pakaktų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti.

Kitokia situacija matoma 2023 m. pabaigoje – 2024 m. pradžioje. 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimais Nr. ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) ir ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) nutraukus (dėl sąlygų nevykdymo) mokestines paskolų sutartis, sudarytas 2023 m. vasario 23 d. ir 2023 m. kovo 16 d., 2024 m. sausio 8 d. balanse matoma, kad pradelstos mokestinės nepriemokos, pagal mokestines paskolos sutartis dydis yra 0 Eur, o visa skola perkelta į mokestinę nepriemoką, kurią sudarė 16 242,49 Eur. Taigi turėdama šią mokestinę nepriemoką MB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. gruodžio – 2024 m. sausio mėnesiais (iki 29 dienos) atsiskaitinėjo su kitais paskesnės eilės kreditoriais, kaip antai (didžiausi atsiskaitymai – nuo vieno tūkstančio eurų, nes atsiskaitymų mažesnėmis sumomis yra gerokai daugiau) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2023 m. gruodžio 11 d. (1000 Eur), 2023 m. gruodžio 16 d. (1000 Eur), 2023 m. gruodžio 17 d. (1000 Eur), 2023 m. gruodžio 28 d. (1000 Eur), 2024 m. sausio 8 d. (1000 Eur), R. L. (Negyvenamųjų patalpų nuomos mokestis 2023 m. gruodžio 27 d. (4 185 Eur); UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. sausio 2 d. (1000 Eur). Šiuo laikotarpiu darbuotojams buvo mokami atlyginimai už darbą, atsiskaitoma su įvairiais kreditoriais už prekes ir paslaugas. Paskutinis savanoriškas atsiskaitymas iš Bendrijos priklausančios sąskaitos atliktas 2024 m. sausio 29 d. bankine kortele 10,98 Eur sumai. Nuo 2024 m. sausio 29 d. matoma, kad į banko sąskaitą gaunamos lėšos iš įvairių šaltinių, o VMI ir Sodra sąskaitoje gautas lėšas nuolat nurašo per (duomenys neskelbtini). Be minėtų nuskaitymų, jokių kitokių mokėjimų iš banko sąskaitos nėra atliekama iki 2024 m. kovo 7 d., kai G. O. „ūkio reikalams” buvo pervesta 212 Eur. Po 2024 m. kovo 7 d. matoma, kad jau buvo pradėti atlikti pavedimai darbuotojams už darbo užmokestį, taip pat atsiskaitoma ir su kitais kreditoriais.

G. O. atsakyme nurodoma, kad VMI vienašališkai nutraukė mokestinės nepriemokos sutartį, užblokavo įmonės sąskaitas ir inkasavo visas lėšas, o dėl VMI veiksmų, nuo 2023 m. gruodžio iki 2024 m. kovo įmonės veikla buvo paralyžiuota ir nebuvo vykdymo atsiskaitymai su tiekėjais, nemokami atlyginimai darbuotojams. Šie teiginiai yra klaidingi, nes kaip minėta, išanalizavus įmonės banko sąskaitos išrašą, nustatyta, kad Bendrija 2023 m. gruodžio – 2024 m. sausio mėnesiais turėdama mokestinę nepriemoką, kuri viršijo 16 tūkstančių eurų vykdė veiklą ir atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais (taip pat mokėjo atlyginimus). Šiems Bendrijos veiksmams ir skolų susidarymui VMI veiksmai (dėl banko sąskaitos apribojimo) jokios įtakos neturėjo.

Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2023 m. gruodžio – 2024 m. sausio mėnesiais MB „(duomenys neskelbtini)“ turėdamas mokestinę nepriemoką VMI ir atsiskaitydamas su kitais paskesnės eilės kreditoriais, atsiskaitymų metu neturėjo pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti. Tai atspindi aplinkybė, jog VMI nuo 2024 m. sausio pabaigos apribojus prieigą prie Bendrijos banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų ir nuskaičiuojant susidariusią mokestinę nepriemoka, lėšos visą 2024 m. vasario mėnesį buvo nurašomos palaipsniui, t. y. kai tik į banko sąskaitą buvo gaunami pinigai iš įvairių šaltinių (dažniausiai (duomenys neskelbtini)) per (duomenys neskelbtini) sistemą valstybės biudžetui buvo atliekami pervedimai banko viduje. Taigi atsiskaitymų su paskesnės eilės kreditoriais metu ir apribojus Bendrijos banko sąskaitą, joje nebuvo reikšmingų piniginių lėšų, iš kurių galėtų būti padengiama visa susidariusi mokestinė nepriemoka. Konstatuotina, kad buvo nesilaikyta CK 6.930¹ straipsnyje numatyto reguliavimo ir pažeisti VMI kaip kreditorės interesai.

Viso laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 23 d. (tai yra pirma įmoka VMI sausio mėnesį, kurios suma 1045 Eur sumokėta pavedimu nurodant įmokos kodą (duomenys neskelbtini), o 2024 m. sausio 24 d. VMI pervesta 4228,10 Eur, mokant pavedimu pagal įmokos kodą (duomenys neskelbtini), visi kiti analizuojamu laikotarpiu atlikti atsiskaitymai su VMI atlikti per (duomenys neskelbtini)) iki 2024 m. kovo 5 d. (nuo 2024 m. kovo mėnesio Bendrija vėl pradėjo naudotis savo banko sąskaita) VMI buvo pervesta 24 350,11 Eur. Darytina išvada, kad po šio laikotarpio visos skolos valstybės biudžetui buvo grąžintos/išieškotos ir Bendrija mokestinės nepriemokos nebeturėjo. Bendrijai buvo grąžinta prieiga prie jos banko sąskaitos. Pažymėtina, kad pareiškime nurodomas Bendrijos įsiskolinimas valstybės biudžetui – 22 584,49 Eur (2025 m. kovo 4 dienai) yra susidaręs nuo 2024 m. kovo mėnesio.

Bendrija tęsė veiklą iki 2024 m. gegužės mėnesio, kai jos veikla buvo visiškai sustabdyta. Iš banko sąskaitos išrašo ir balanso duomenų matyti, kad 2024 m. gegužės 6 d. turėdama mokestinę nepriemoką 1610,52 Eur MB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1500 Eur sumai. Tuo pačiu, nustatyta, kad 2024 m. gegužės 6 d. VMI per (duomenys neskelbtini) sistemą buvo pervesta 1606,82 Eur, todėl nėra pagrindo išvadai, kad Bendrija su paskesnės eilės kreditoriais atsiskaitinėjo turėdama mokestinę nepriemoką.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog G. O., žinodama, jog Bendrija neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais savo kreditoriais (2023 m. gruodį – 2024 m. sausio mėnesį), būdama atsakinga už mokėjimų organizavimą ir vykdymą, sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, taip pažeisdama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus.

G. O. teismui pateiktame paaiškinime ir jos įgaliotas atstovas nagrinėjant bylą teisme išsakė poziciją, kad visi mokėjimai atlikti esant būtinybei ir neišvengiamumui, siekiant išsaugoti įmonę ir jos veiklą, užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, rūpinantis įmonės darbuotojų gerove, todėl lygiagrečiai buvo atsiskaitoma ne tik su tiekėjais ir kitais kreditoriais toliau vykdant veiklą, bet ir su mokesčių administratoriumi. Šis argumentas, teismo vertinimu, nepaneigia G. O. kaltės dėl atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo. Pažymėtina, kad būtent toks selektyvus atsiskaitymas su kreditoriais, nesilaikant CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimų, ir užtraukia atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, kadangi, kaip jau minėta, nei CK 6.930¹ straipsnyje, nei kituose CK straipsniuose nėra numatytos išimtys, tokios kaip galimas įmonės bankrotas, kurios atleistų bendrovės vadovą nuo pareigos, vykdant atsiskaitymus, laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog G. O., žinodama, jog Bendrija neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais savo kreditoriais (2023 m. gruodį – 2024 m. sausio mėnesį), būdama atsakinga už mokėjimų organizavimą ir vykdymą, sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, taip pažeisdama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

Už ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur (vidurkis 2 200 Eur).

ANK 34 straipsnyje numatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

G. O. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia. Kita vertus, byloje nenustatyta, kad G. O. piktybiškai siekė pažeisti VMI interesus, nesilaikė minėtos pareigos turėdama išankstinių neteisėtų tikslų. Šioje byloje analizuojamas nusižengimas nėra sistemingo neteisėto elgesio išraiška. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti G. O. asmenybę. Administracine tvarka per pastaruosius 5 metus bausta už mažesnio pavojingumo KET pažeidimus, taip pat už administracinius nusižengimus susijusius su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika, su žmonių gyvybės ir sveikatos apsauga, su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, visos baudos sumokėtos (2 t., b. l. 45-60). Pirmą kartą traukiama administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio (susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais) administracinio nusižengimo padarymą, dirbanti.

G. O. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (atsakyme teismui nurodė, kad dėl susiklosčiusios situacijos kalta VMI). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje nustatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, išdėstydamas motyvus, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tokią galimybę nustato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-68/2015, 2AT-58/2017, 2AT-65/2019). Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Taip pat pažymėtina, jog įstatymas nereikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes.

Kaip minėta, ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas minimalus baudos dydis yra 1400 Eur. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias G. O. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą (mažesnis už analogiško pobūdžio nusižengimus, nes analizuotu atveju įmonė nuolatos atsiskaitinėjo su VMI, buvo atliekamos, nuskaičiuojamos reikšmingos įmokos į biudžetą, siekiant sumažinti mokestinę nepriemoką, reikšmingas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos nesilaikymas nustatytas tik keliais mėnesiais, po kurių VMI išsiieškojo visą susidariusią skolą valstybei, nors šiai dienai naujai susidaręs įsiskolinimas valstybės biudžetui nėra padengtas, tačiau pradėtos Bendrijos bankroto procedūros (2025 m. balandžio 14 d. Vilniaus apygardos teisme MB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla), kurias įgyvendinus išlieka didelė tikimybė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ su VMI visiškai atsiskaitys), ir jos asmenybę (už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus nebausta, baudos už kitus nusižengimus sumokėtos, aplinkybę, kad toliau vadovo pareigų nebevykdys, nes įmonės veikla nutraukta, atliekamos bankroto procedūros), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo principus bei į Bendrijos VMI pervestų lėšų dydį santykyje su žemesnės eilės kreditoriams pervestų lėšų dydžiu, daro išvadą, kad net ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį ir užtikrintų iš esmės vien nubaudimo funkciją, būtų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir G. O. asmenybei. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. O. mažesnę nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos sankcijos dydį – 600 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. O. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 600 Eur baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

.