Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Šilalės rajono savivaldybės administracija ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šilalės skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodoma, kad V. K. baigęs mokslus, įsidarbino (duomenys neskelbtini). Po jo likvidavimo, susikūrė (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonė, kurioje pareiškėjas tęsė darbą. Likviduojantis šiai įmonei, visas turtas buvo privatizuojamas ir perduodamas dirbantiesiems už jų turimus pajus (investicinius čekius ir vienkartines išmokas). Kadangi (duomenys neskelbtini) kolūkyje pareiškėjas buvo išdirbęs daug metų, todėl turėjo sukaupęs nemažai pajų. 1993 m. pradžioje, privatizuojant (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės turtą, jam už pajus atiteko du objektai: garažų inventoriaus pastogė ir mechaninių dirbtuvių pastogė, esantys (duomenys neskelbtini). Minėtą turtą jam perdavė tuometinės Šilalės rajono Upynos agrarinės reformos tarnybos specialistai ir nuo to laiko jis juos turi savo žinioje. Tačiau šių objektų perdavimo dokumentų jam neišdavė. Duomenų apie minėtų objektų privatizavimą pareiškėjo vardu nėra. Kai 1993 metų pradžioje jam faktiškai naudojimui buvo perduoti garažo inventoriaus pastogė ir mechaninių dirbtuvių pastogė, jis pagal galimybes juos tvarkė, valė, remontavo stogą, sienas ir visą laiką juos naudojo pagal paskirtį, juose laikė žemės ūkio techniką, inventorių ir pašarus. Aptariamam turtui 2023 m. vasario 24 d. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Tauragės filialas atliko kadastrinius matavimus ir suformavo Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą. Tačiau VĮ Registrų centras atsisakė įregistruoti pareiškėjo daiktines teises, nes nepateikti nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

6. Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad technikos kiemą (duomenys neskelbtini), kuriam priklausė mechaninių dirbtuvių pašiūrė bei inventoriaus pastogė, privatizavo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė. Tačiau Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Tauragės filialo 2022 m. sausio 12 d. rašte „Dėl privatizavimo dokumentų kopijų“ Nr. 6RTA-12 nurodyta, jog duomenų apie minėtų objektų privatizavimą po bendrovės likvidavimo pareiškėjo vardu nėra. Šilalės rajono savivaldybės administracija nurodė, kad ji nuosavybės teise mechaninių dirbtuvių pastogės ir garažų inventoriaus pastogės nevaldo ir minėti statiniai nėra įtraukti į Šilalės rajono savivaldybės nekilnojamojo turto apskaitą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šilalės skyrius nurodė, kad minėti statiniai stovi nesuformuotame valstybiniame žemės sklype, o pareiškėjui įgijus nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į statinius, jis įgytų teisę pirkti žemę, užstatytą statiniais, ne aukciono tvarka. Pareiškėjo iniciatyva parengta minėtų statinių kadastrinių matavimų byla. Kadastrinių matavimų metu garažų inventoriaus pastogei buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o mechaninių dirbtuvių pastogei – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Užfiksuota, jog statiniai pastatyti (duomenys neskelbtini) metais. Pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti pastatus viešajame registre, tačiau jo prašymas buvo atmestas motyvuojant tuo, kad nepateikti dokumentai dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir nepateikti nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai.

7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnio nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 d. daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi per CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. (Lietuvos Aukščiausiojo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.). Teisme nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 straipsniai).

8. Pagal CK 4.69 straipsnio 1 dalies reguliavimą privačios pareiškėjo nuosavybės objektu gali būti tik teisėtai, pagal statybos vykdymo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus pastatytas pastatas. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys yra pakankami pripažinti, jog garažų inventoriaus pastogė ir mechaninių dirbtuvių pastogė buvo pastatytos, sukurtos teisėtai, todėl gali būti privačios nuosavybės objektai ir pripažinti įgyti pareiškėjo nuosavybėn pagal įgyjamąją senatį. Iš nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų bylos matyti, jog pastogių statybos metai – (duomenys neskelbtini). Kolūkių gamybinių pastatų registracija jokiu lygiu, išskyrus vidinę apskaitą, vykdoma nebuvo, valstybinė žemė valdoma patikėjimo teise, statybos techniniai dokumentai nėra išlikę, nes nebuvę pareigos juos saugoti ir privatizacijos procese archyvuoti. Pripažinus nustatytomis tokias aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog ginčo pastatų statyba buvo ar galėjo būti nelegali ar kitaip neteisėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011).

9. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, pateikti įrodymai ir teisiniai argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos įstatyme numatytos sąlygos nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjas nuosavybės teise įgijo garažų inventoriaus pastogę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir mechaninių dirbtuvių pastogę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų duomenų nustatyta, jog pareiškėjas vykstant (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės turto privatizacijai, 1993 metais už bendrovėje turėtus pajus įsigijo garažų inventoriaus pastogę ir mechaninių dirbtuvių pastogę, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau šių objektų perdavimo dokumentų jis neturi. Byloje esančiais dokumentais patvirtinama ir tai, kad jokių dokumentų, susijusių su (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės turto perleidimu gauti nėra galimybių, kadangi ši bendrovė likviduota, o Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Tauragės filialas informacijos apie technikos kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimą neturi. Kaip matyti iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), statiniai faktiškai egzistuoja. Taigi šie objektai yra suformuoti kaip nekilnojamojo turto kadastro objektai. Kadastrinių matavimų byloje yra nurodyti statinių išsidėstymo planai, pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys ir kita.

10. Per nepertraukiamą naudojimosi nekilnojamu turtu – garažų inventoriaus pastoge ir mechaninių dirbtuvių pastoge nuo 1993 metų, jokios valdžios institucijos, tame tarpe ir atsakingos už statybos priežiūrą, jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, nėra pareiškėjui pareiškę jokių pretenzijų, reikalavimų dėl pastatų naudojimo ar jų statybos neteisėtumo. Jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka. VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Klaipėdos skyrius, išnagrinėjęs prašymą įrašyti minėtų nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teises į šiuos nekilnojamuosius daiktus, atsisakė registruoti nuosavybės teises, nurodydamas, kad nepateikti dokumentai dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir nepateikti nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai.

11. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo metu žemės ūkio įmonių turto privatizavimo sąlygas ir tvarką reglamentavo 1991 m. liepos 30 d. Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimas Nr. 420. Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 3 straipsnyje buvo nustatytas ratas subjektų, turinčių teisę įsigyti privatizuojamą žemės ūkio įmonių turtą ir pareiškėjas pagal šias nuostatas pateko į subjektų, turinčių teisę įsigyti privatizuojamą žemės ūkio įmonių turtą, ratą. Taigi darytina išvada, jog pareiškėjas, valdydamas garažų inventoriaus pastogę ir mechaninių dirbtuvių pastogę, juos sąžiningai atvirai ir nepertraukiamai valdė nuo 1993 metų, t. y., 30 metų. Iki šios dienos, išskyrus pareiškėją, niekas pastogėmis nesinaudojo ir nedisponavo jų nuosavybe, dėl jų nereiškė jokių pretenzijų.

12. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinio Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Kasacinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004 ir kt.). Šioje byloje įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šios kategorijos bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, todėl prielaidų darymas yra neišvengiamas. Nagrinėjamoje byloje prašomą nustatyti pastatų įgijimą nuosavybės teise faktą pareiškėjas įrodinėjo savo pareiškimu bei rašytiniais įrodymais. Jokiais įrodymais nepaneigti pareiškėjo pareiškime nurodyti faktai, kad jis jau 30 metų nepertraukiamai, atvirai ir sąžiningai naudojasi pastogėmis, valdo jas kaip savo turtą, jomis rūpinasi, prižiūri ir saugo.

13. Byloje įtraukti suinteresuoti asmenys taip pat nepateikė teismui jokių prieštaravimų dėl pareiškėjo pateikto prašymo, todėl laikytina, kad į minėtą nekilnojamąjį turtą pretenzijų nėra. Šios aplinkybės rodo, kad garažų inventoriaus pastogė ir mechaninių dirbtuvių pastogė visą 30 metų laikotarpį buvo valdomi teisėtai, nes jų valdymas nebuvo įgytas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus ir jokie kiti asmenys iki šiol nereiškė jokių pretenzijų dėl to, kad pareiškėjas pastatus būtų valdęs neteisėtai - pareiškėjas elgėsi kaip daiktų savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys daugiau teisių už jį į pastatus neturi. Aptarti argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos kasacinio teismo praktikoje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą patenkinti pareiškėjo pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą nustatymo, kad pareiškėjas nuosavybės teise įgijo garažų inventoriaus pastogę, pažymėtą indeksu 1F1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir mechaninių dirbtuvių pastogę, pažymėtą indeksu 2F1/g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytus (duomenys neskelbtini) metais, esančius (duomenys neskelbtini).

14. Faktas nustatomas dėl nuosavybės teisės į aukščiau minėtus nekilnojamuosius daiktus įregistravimo viešajame registre.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 4.47 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 4.68 - 4.71 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 530-533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į garažų inventoriaus pastogę, pažymėtą indeksu 1F1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir mechaninių dirbtuvių pastogę, pažymėtą indeksu 2F1/g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytus (duomenys neskelbtini) metais, esančius (duomenys neskelbtini).

Faktas nustatomas dėl nuosavybės teisės į aukščiau minėtus nekilnojamuosius daiktus įregistravimo viešajame registre.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.