- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-13
- Bylos Nr.
- 1-461-1015/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59988-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- A. L.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. L. (A. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas vieną kartą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir jam skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 18 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nuosprendis buvo pakeistas, veika iš BK 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 260 straipsnio 2 dalį ir paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Iš įkalinimo vietos paleistas 2017 m. balandžio 3 d. lygtinai, neatlikus 2 metų 1 mėnesio ir 10 dienų paskirtos bausmės, taikant intensyvią priežiūrą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 7 dalį, .
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:
jis 2017 m. lapkričio 16 d., apie 22.50 val., Vilniuje, A. P. Kavoliuko g., ties pastatu Nr. 6, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Ford Focus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia 1,56 promilių etilo alkoholio). Šiais veiksmais A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.
Kaltinamasis A. L. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad paleistas iš įkalinimo vietos jis įsidarbino, tačiau po pusantro mėnesio susilaužė koją ir mėnesį laiko vaikščiojo su gipsu. Jis gyvena kartu su savo šeima ir tėvu, kuris nuolat jam priekaištauja, kad jis neuždirba pinigų. Žmona taip pat pasakė, kad dukrai reikės daryti operaciją. 2017 m. lapkričio 16 d. vakare jis prie parduotuvės „Norfa“ susitiko su žmonos pussesere ir neišlaikęs įtampos su ja automobilyje išgėrė alaus, nors prieš tai visiškai negėrė, nes niekur neketino važiuoti. Praėjus maždaug valandai laiko jis norėjo tik perstatyti automobilį į kitą vietą toliau nuo rampos, kad jis netrukdytų ryte atvažiavusiems krovininiams automobiliams ir ten jį palikti, pavažiavo apie 15 metrų ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Niekas kitas automobilio perstatyti negalėjo, nes jie buvo tik dviese. Aikštelė, kurioje jis buvo sulaikytas, yra netoli jo namų. Nagrinėjamo įvykio metu automobilis Ford Focus faktiškai jau priklausė jam, jis pirko automobilį iš draugo išsimokėtinai, tik jis dar nebuvo perrašytas jo vardu. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad šiuo metu jis dirba, gauna 500 eurų dydžio atlyginimą, žmona taip pat gauna 320 eurų. Kai buvo lygtinai paleistas iš įkalinimo vietos, jis tris mėnesius nešiojo apykoję, po to jam nebuvo leista niekur išvažiuoti. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką, prašė neatimti jam teisės vairuoti transporto priemones, nes turi vežioti vaiką į mokyklą.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjai neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, A. L. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad psichikos ligomis nesirgo, galvos traumų neturėjo, nėra registruotas psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje, įtarimo esmę supranta. 2017 m. lapkričio 16 d., apie 20 val., susitikęs su mergina prie parduotuvės „Norfa“, A. P. Kavoliuko g. 6, automobilyje vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė 3 skardines alaus po 0,5 l tūrio, 5 laipsnių stiprumo, pavadinimo neatsimena. Alkoholį vartojo iki maždaug 22 val. Automobilis stovėjo prie parduotuvės rampos, todėl nusprendė jį perstatyti, kad netrukdytų krovininiams automobiliams, todėl užvedė jo draugui priklausančio automobilio Ford Focus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), variklį ir važiavo. Tik jam sustabdžius automobilį stovėjimo vietoje, priėjo policijos pareigūnai ir davė pūsti į alkotesterį. Po to jį nuvežė į narkologinį, kur paėmė kraujo mėginį. Iš ten nuvežė į policijos komisariatą (b.l. 19).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Š. paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 16 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu P. K. (V1742), kai per radijo stotelę iš VPK OVS budėtojo išgirdo pranešimą, kad A. P. Kavoliuko g., prie parduotuvės „Norfa“ stovi pilkos spalvos automobilis Ford, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas vartoja alkoholinius gėrimus, galimai važiuos. Jiems privažiavus minėtą adresą, rado minėtą automobilį, kurio buvo praviros vairuotojo durelės ir prie jo stovėjo akivaizdžiai neblaivus vyras, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) Taip pat automobilyje keleivio vietoje sėdėjo moteris, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) vyras pasakė: „Esame išgėrę ir niekur nevažiuosime“. A. L. buvo išaiškinta atsakomybė dėl vairavimo neblaiviam. Praėjus apie 15 min., pamatė kaip minėtas automobilis pradėjo važiuoti stovėjimo aikštelėje ties parduotuve „Norfa“, A. P. Kavoliuko g. 6. Vairuotojas, pamatęs jų tarnybinį automobilį, pradėjo blaškytis ir apie 22.50 val. buvo sustabdytas A. P. Kavoliuko g. 6, prie parduotuvės „Norfa“. Dėl automobilio stabdymo ir patikrinimo buvo pranešta „Autotikros kanalu“ ir VPK OVS budėtojui. Priėjus prie sustabdyto automobilio, prie vairo sėdėjo tas pats vyras, tai A. L., kuris buvo perspėtas dėl vairavimo neblaiviam. Paprašius vairuotojo pateikti dokumentus, vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto registracijos liudijimą. Bendraujant su vairuotoju, nuo šio sklido alkoholio kvapas, paaiškino, kad alkoholinius gėrimus vartojo prieš 20 min., jų akivaizdoje jokių alkoholinių gėrimų nevartojo. A. L. buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą, šiam sutikus, alkotesterio pagalba buvo nustatytas 1,64 promilių girtumas. Automobilis Ford, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugiai paliktas parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje. Vairuotojas buvo pristatytas į Priklausomybės ligų centrą paimti kraują. Apie 23.55 val. A. L. buvo pristatytas į 1-ąjį policijos komisariatą (b.l. 10).
Iš VĮ „Regitra“ byloje esančių duomenų matyti, kad automobilis Ford Focus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. J. (b.l. 8).
VšĮ „Emprekis“ duomenyse nurodyta, jog vidutinė automobilio Ford Focus DI (2002 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 1200 eurų (b.l. 6; 7).
Iš alkoholio kiekio matuoklio Dräger Alcotest 7510 Nr. ARJK 0115 rodmenų matyti, kad A. L. 2017 m. lapkričio 16 d., 22.57 val., buvo nustatytas 1,64 promilių girtumas. Patikros sertifikatas patvirtina, kad nusikaltimo nustatymo dieną alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2017 m. lapkričio 25 d. (b.l. 30; 31).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 11843/2017(01) konstatuota, jog A. L. kraujyje, paimtame 2017 m. lapkričio 16 d., 23.30 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,56 promilės etilo alkoholio (b.l. 28).
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pateikė teismui 2017 m. lapkričio 1 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir transporto priemonės registracijos liudijimą, patvirtinančius, kad automobilis Ford Focus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu priklauso A. L..
Taip pat teismui buvo pateikta A. L. charakteristika iš darbovietės, kurioje jis charakterizuojamas išimtinai teigiamai, kaip savo darbą sąžiningai ir stropiai atliekantis nepamainomas darbuotojas, neatsisakantis padėti kitiems bei neturintis drausmės pažeidimų.
Iš teismui pateiktų kaltinamojo dukters A. L., gim. (duomenys neskelbtini), išrašo iš medicininių dokumentų ir neįgaliojo pažymėjimo matyti, kad ji serga įgimta genetine liga, kuri apytiksliai nustatomas 1 ir 100 000 naujagimių, dėl kurios jai nustatytas sunkus neįgalumo lygis.
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl jie pripažintini įrodymais ir teismas jais vadovaujasi darydamas atitinkamas išvadas. Šie įrodymai patvirtina, kad A. L. 2017 m. lapkričio 16 d., apie 22.50 val., Vilniuje, A. P. Kavoliuko g., ties pastatu Nr. 6, vairavo automobilį „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje mažiausia etilo alkoholio koncentracija buvo 1,56 promilių. Šias aplinkybes patvirtina pirmiausia paties kaltinamojo parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, juos patvirtina taip pat liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklausto policijos pareigūno R. Š. parodymai bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2017 m. lapkričio 17 d. specialisto išvada Nr. T-A 11843/2017(01), kurioje konstatuota, kad A. L. kraujyje, paimtame 2017 m. lapkričio 16 d., 23.30 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,56 promilės etilo alkoholio.
Įvertinus nustatytas aplinkybes veikos kvalifikavimo pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį aspektu, pažymėtina, kad nurodytais veiksmais A. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviam, ir, konstatavus, kad A. L. kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (t. y. 1,56 promilės), pripažintina, kad kaltinamojo kaltė padarius Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra neabejotinai įrodyta.
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėja prašė atleisti A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikalstamą veiką traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas padarytą nusikalstamą veiką laikyti mažareikšme. Pažymėtina, kad argumentai, jog nebuvo padaryta jokia žala, veika nesukėlė pasekmių ir pan., negali būti laikomi tokia aplinkybe, kadangi iš esmės aktuali nusikalstama veika nereikalauja pasekmių kilimo, savo ruožtu kilusios pasekmės (priklausomai nuo jų pobūdžio) lemtų ir kitokį veikos kvalifikavimą. Be to, pažymėtina, jog būtent siekdamas atitinkamų prevencijos tikslų, be kita ko, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams pažeidinėti Kelių eismo taisykles, įstatymų leidėjas ir kriminalizavo atsakomybę už vairavimą neblaiviems asmenims, kai neblaivumas viršija 1,5 promilių,tuo aiškiai išreikšdamas poziciją apie tokių veiksmų pavojingumą visuomenei ir atskiriems jos nariams (jų turtui, sveikatai ir gyvybei). Taigi ir šis argumentas lemia, jog kaltinamojo veika, kuri visiškai atitinka nusikalstamos veikos, įstatymų leidėjo įtvirtintos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, sudėtį, negali būti pripažįstama mažareikšme.
Už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, numatyta galimybė bausti bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. L. - anksčiau teistas vieną kartą kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas (b.l. 32-33), vieną kartą baustas administracine tvarka įspėjimu už gatvės perėjimą neleistinoje vietoje, nuobauda galiojanti (b.l. 34), dirba, yra vedęs, augina neįgalią dukterį, byloje nėra duomenų apie A. L. gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą.
Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybės lengvinančios aplinkybės buvimą, atsižvelgdamas į konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (norėjo perstatyti automobilį kitoje aikštelės vietoje, kad jo automobilis netrukdytų ryte atvažiuosiantiems sunkvežimiams) bei nustatytą konkretų neblaivumo laipsnį - 1,56 promilės, kuris nežymiai viršija minimalią vidutinio girtumo ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam turi būti skirta sankcijoje numatyta baudos bausmė. Į nurodytas aplinkybes atsižvelgtina ir parenkant nurodytos bausmės rūšies dydį, ypač akcentuojant nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei konkretų nustatyto neblaivumo laipsnį, todėl skirtina bauda, mažesnė nei sankcijos vidurkis, artimesnė minimaliam baudos dydžiui, numatytam už nesunkaus nusikaltimo padarymą.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, davė išsamius parodymus, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu A. L. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. lapkričio 16 d., 22.50 val. iki 2017 m. lapkričio 17 d., 13.30 val. (1 para). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką (b.l. 23, 25).
Teismas, atsižvelgęs į paskirtos baudos dydį, į kaltinamojo paaiškinimus apie jo gaunamą darbo užmokesčio dydį, jo nepilnametės dukros sveikatos būklę ir kt., sprendžia, kad yra tikslinga A. L. nustatyti ilgesnį, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatytą baudos sumokėjimo terminą, tai yra vienerius metus.
A. L. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, A. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 1,56 promilės neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad A. L. vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, nežymiai viršijantis minimalią vidutinio girtumo ribą, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise dvejiems metams.
Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. L. nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, įvykdė vairuodamas automobilį Ford Focus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, VĮ „Regitra“ duomenimis, priklauso kaltinamajam. Todėl šio automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Vertinant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo nagrinėjamu atveju proporcingumą, teismas atsižvelgia į jau minėtas aplinkybes, ypač akcentuojant, kad kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, aplinkybių, dėl kurių ši priemonė (įvertinus duomenis apie transporto priemonės vertę, b. l. 7, 8) būtų akivaizdžiai neproporcinga, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Taigi teismas sprendžia, kad A. L. priklausanti transporto priemonė turi būti konfiskuojama.
A. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. R (duomenys neskelbtini)) – paėmimas (b. l. 20,21). Ši kardomoji priemonė paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentas perduotinas VĮ „Regitra“.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. L. (A. L.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 75 MGL, t. y. 2824,50 eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. L. paskirti bausmę – 50 MGL, t.y. 1883 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų) eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti A. L. vieną laikino sulaikymo parą nuo 2017 m. lapkričio 16 d., 22.50 val. iki 2017 m. lapkričio 17 d., 13.30 val., prilyginant ją 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, jog nesumokėtos baudos dalis yra 48 MGL, t.y. 1807,68 eurai (vienas tūkstantis aštuoni šimtai septyni eurai, 68 centai).
A. L. nustatyti 1 (vienerių) metų skirtos baudos sumokėjimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Paskirti A. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Paskirti A. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti A. L. priklausantį automobilį Ford Focus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)).
A. L. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento, t.y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą perduoti valstybės įmonei Regitra.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.