- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-26
- Bylos Nr.
- e2YT-4963-335/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00528-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Roma Rimkienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- A. Č., V. Č., D. Č., valstybės įmonė Turto bankas
- Advokatai
- Ričardas Ralys, Nerija Žeknienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – A. Č., D. Č., V. Č., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. B. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos O. Č. mirties priėmė palikimą faktiniu valdymu.
Pareiškėja nurodė, kad jos motina O. Č. mirė (duomenys neskelbtini) Palikėja ir jos sutuoktinis, suinteresuotas asmuo A. Č. susilaukė trijų vaikų – pareiškėjos, S. Č., mirusio (duomenys neskelbtini), ir S. Č., mirusio (duomenys neskelbtini). S. Č. turėjo vaikus – suinteresuotus asmenis D. Č. ir V. Č.. Pareiškėjos tėvai, gyvendami santuokoje, įsigijo nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, kiemo rūsį ir kitus inžinerinius-kiemo statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Pastatai buvo užregistruoti jos tėvo vardu, o žemės sklypas registruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių (tėvų) nuosavybė. Taip pat pareiškėjos tėvai buvo įgiję ir kito turto, skirto jų ekonominiams, socialiniams, buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti (baldai, buitinė technika, žemės ūkio padargai ir pan.). Pareiškėja dar iki motinos mirties nuolat ir betarpiškai ja rūpinosi, slaugė, padėjo tėvams buityje ir su ūkio darbais. Po motinos mirties pagal pareiškėjos ir jos tėvo žodinį susitarimą ji iš karto pradėjusi kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą faktiškai valdyti ir toliau naudojasi motinai priklausiusia 1/2 jo dalimi, turtą prižiūri, išlaiko ir moka mokesčius, nes ten ir gyvena. Tėvas taip pat naudojosi mirusiosios turto dalimi. Šiuo metu jis gyvena (duomenys neskelbtini), dėl sveikatos jam nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis, todėl ji, A. B., gyvendama adresu (duomenys neskelbtini), kartu rūpinasi ir tėvui priklausančia turto dalimi. Po palikėjos mirties įstatymų nustatyta tvarka dėl jai priklausiusio turto paveldėjimo niekas nesikreipė ir pavedėjimo byla nebuvo užvesta.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą O. Č. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį jos paliktojo turto priėmimą valdyti. Prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoti asmenys D. Č. ir V. Č. atsiliepimu prašė netenkinti pareiškimo ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad mirus palikėjai, gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)) gyveno jų tėvas S. Č. ir A. Č. (senelis). Pareiškėja su sutuoktiniu gyveno jai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), o tėvų namuose apsigyveno tik po kelerių metų nuo S. Č. mirties ar net 2020 m. kai pardavė savo namus. Jiems nėra žinomos visos aplinkybės, susijusios su palikimo priėmimu po O. Č. mirties, kadangi tuo metu jie buvo nepilnamečiai, bet mano, kad palikimą po sutuoktinės mirties priėmė A. Č.. Be to, pastarasis yra sakęs, jog po jo mirties namas, ūkiniai pastatai ir žemės sklypas turėtų likti S. Č., nes pareiškėjai buvo nupirktas namas (duomenys neskelbtini). Esą po O. Č. mirties visa jai priklausančio turto dalimi rūpinosi, ją išlaikė, mokėjo mokesčius A. Č., taip pat šiuo turtu naudojosi ir jį prižiūrėjo S. Č., kadangi ten faktiškai gyveno po santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini) (gyvenamąją vietą deklaravo tik 2011 m.). Jie abu ir rūpinosi O. Č., o pareiškėja jos neslaugė ir neprižiūrėjo, nes gyveno kitame kaime. A. Č. sesuo A. M. pasirūpino brolio apgyvendinimu (duomenys neskelbtini), kadangi dėl sveikatos būklės jis savimi pasirūpinti nebegalėjo, nes pareiškėja juo tinkamai rūpintis nesugebėjo.
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas prašė tenkinti pareiškimą. Papildomai paaiškino, kad 2008 m. susirgus motinai, ji su vyru padėjo tėčiui ją prižiūrėti, nors gyveno už 8 km esančiame kaime, bet nuolat atvažinėdavo ir padėdavo mamą slaugyti, taip pat nudirbti įvairius ūkio darbus. Mama kurį laiką dar sunkiai vaikščiojo, o paskui tik gulėjo lovoje. Kai būtent prie jos, dukters, ji mirė, tėčiui likus vienam pasidarė dar sunkiau ir jai teko viską padėti prižiūrėti, rūpintis gyvuliais, galiausiai 2011 m. pabaigoje tėvo kvietimu atsikraustė pas jį gyventi ir naudojosi visu likusiu po motinos mirties turtu – buitine technika, baldais, rūbais. Ten kurį laiką pagyveno ir brolis S., po skyrybų grįžęs iš (duomenys neskelbtini) pas tėvus, bet prie namų priežiūros jis neprisidėjo, turtu nesirūpino, kadangi daugiausia gyveno pas savo draugą V. T.. Tuo tarpu mokesčius už vandenį, elektrą, šiukšles tėčio vardu iki šiol moka ji. (duomenys neskelbtini) tėtis išėjo gyventi pas kitą moterį tame pačiame kaime, o nuo (duomenys neskelbtini) jis gyvena (duomenys neskelbtini), ten kartu gyvena ir jo antroji žmona. Paveldėjimo reikalai po motinos mirties nebuvo sutvarkyti, nes tėtis sakydavo, kad turtas yra jo vardu. Jam norint namus padovanoti jai, dukrai, notarė pasakė, jog nėra sutvarkyti dokumentai, bet pareiškėjos aiškinimu yra jai parašęs testamentą. Kai 2020 m. pardavė šeimai priklausiusią ½ dalį namo (duomenys neskelbtini), tuomet deklaravo gyvenamąją vietą jau tėvų namuose.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. Č. paaiškino, kad jam (duomenys neskelbtini) metai ir jis yra labai silpnos sveikatos, gyvena (duomenys neskelbtini), bet norėtų grįžti į savo namus, kuriuose gyvena dukra ir ji palaidojus žmoną, jam visapusiškai padėdavo.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. Č. paaiškino, kad tėvai išsiskyrė (duomenys neskelbtini) kai ji su broliu D. dar buvo nepilnamečiai ir po skyrybų tėvas gyveno (duomenys neskelbtini) pas senelius, t. y. jo tėvus. Todėl pareiškėjos (tetos) teiginys, kad tėvas, gyvendamas su savo tėvais, prie ūkio priežiūros neprisidėjo ir tik ji su vyru kasdien apie dešimt kilometrų važiuodavo rūpintis ūkiu, jai atrodo neįtikimai. Pati save laikanti teisėta paveldėtoja ir nematanti prasmės atsisakyti mirusio tėvo turto dalies, kuri jam būtų priklausiusi, bet pati paveldėjimo teisiniais ypatumais nesidomėjo. Norėtų, kad namas, žinant tiek senelio, tiek pareiškėjos gyvenimo būdą, po pastarųjų mirties liktų jiems, abiem vaikaičiams. Be kita ko pripažino, kad su seneliais artimo ryšio nepalaikė.
Atsiliepimas
Suinteresuotų asmenų V. Č. ir D. Č. atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškimo netenkinti. Esą faktiniu valdymu palikimą priėmė A. Č., mirusiosios sutuoktinis, o ne pareiškėja.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Liudytoja A. K. teismui paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) turi sodybą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), ir joje gyvena, pareiškėja yra artima kaimynė, kuri visuomet rūpinosi tėvais, kai motina O. Č. dar sirgo ir ant patalo gulėjo. Po jos mirties name liko gyventi jos vyras A. Č. ir atsikraustė pareiškėja (dukra), kuri padedant vyrui prižiūrėjo gyvulius, ravėjo daržus ir dirbo kitus ūkio darbus, o jos brolis, A. sūnus, gal tik nakvot pas tėvą užeidavo, bet tikrai ne darbų dirbti, nes labai girtavo ir netoliese gyveno su draugu.
Liudytojas V. Č. teismui paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), su A. Č. yra gerai pažįstamas, jo dukrą, pareiškėją, pažįsta nuo gimimo. Po jos motinos mirties ji su vyru padėdavo tėvui A. Č. bulves sodint, kasti, gyvulius šerti. Maždaug po kokių 1,5 m. jos tėvas vedė antrą kartą, o pareiškėja atsikraustė pas jį gyventi į (duomenys neskelbtini). Sodyba anksčiau buvo apleista, o dabar jos sutvarkyta. Gi brolis S. Č. esą gyveno palaidą gyvenimo būdą, girtavo.
Liudytoja R. P.-R. teismui paaiškino, kad su pareiškėja kartu augo, lankė mokyklą, pažinojo jos tėvus. Tiek kiek pati gyvena kaime, žino, jog pareiškėja su vyru dar iki motinos mirties ištisai būdavo tėvų namuose, padėdavo prižiūrėti žemę, gyvulius, ūkį, o po mirties atvažiavo gyventi pastoviai, o jos brolis S. buvo retas svečias tuose namuose, nes gyveno pas draugą.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Aplinkybę, jog įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273/2014).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina O. Č.. Po jos mirties našliu liko sutuoktinis – suinteresuotas asmuo A. Č., kuris tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) amžiaus; jų sūnūs S. Č. mirė (duomenys neskelbtini), S. Č. – (duomenys neskelbtini). O pareiškėja su šeima tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini).
O. Č. ir A. Č. santuokos metu įgijo turtą: žemės sklypą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), ir statinius (gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, kiemo rūsį, kiemo statinius), esančius adresu (duomenys neskelbtini), taip pat automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“, VĮ Registrų centro duomenimis daugiau registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto abiejų sutuoktinių ar vieno iš jų vardu nėra įregistruota. Testamentų registro duomenimis, O. Č. testamento nebuvo sudariusi, palikimo priėmimo / atsisakymo faktai neįregistruoti. 2023 m. gegužės 11 d. Molėtų rajono 2-ojo notaro biuro notarės rašte Nr. S-53 nurodyta, kad paveldėjimo byla mirus O. Č. nepradėta, įpėdiniai į notaro biurą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė.
Kaip nustatyta, pareiškėja, gyvenusi už keletos kilometrų nuo (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), dar gyvai motinai esant, padėjo senyvam tėvui tvarkytis namuose, dirbti ūkio darbus, prižiūrėti ir slaugyti ligos patale buvusią motiną, kuri prie jos, dukros, ir mirė. Po mirties būtent ji, A. B., pagal susitarimą su tėvu naudojosi likusiu kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu – buities daiktais, baldais, žemės ūkio padargais, sodino daržus, ravėjo, prižiūrėjo laikomus gyvulius. Juo labiau, kad A. Č. (duomenys neskelbtini) išėjo gyventi pas kitą moterį, o pareiškėjos brolis S. Č. iki savo mirties ten būdavo tik epizodiškai, į motinos palikimą per 2,5 metų nepretendavo, į notaro biurą dėl paveldėjimo nesikreipė. Tuo tarpu pareiškėja faktiškai perėmusi turto valdymą, kaip teigė pati ir tai patvirtina bylos duomenys, liudytojų parodymai ne tik reguliariai atvažinėdama iš savo gyvenamosios vietos, o vėliau ir persikėlusi gyventi padėjo išlaikyti turtą, prižiūrėjo sodybą, ją puoselėjo, bet ir mokėjo (moka) mokesčius už komunalinius patarnavimus – elektrą, vandenį, komunalinių atliekų išvežimą, taigi aktyviais veiksmais priėmė palikimą. 2020 m. ji deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini).
Teismas remiasi pareiškėjos ir jos atstovo paaiškinimais, liudytojų parodymais ir laiko, kad nepaisant suinteresuotų asmenų D. Č. ir V. Č. (palikėjos vaikaičių) prieštaravimo pareiškimui, yra pakankamas pagrindas nustatyti prašomą juridinį faktą, nes ir rašytiniai įrodymai bei faktiniai duomenys leidžia spręsti, jog pareiškėja po motinos mirties natūraliai priėmė palikimą turto faktiniu valdymu.
Pažymėtina, jog teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neaiškina ir nekonstatuoja viso palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimu Nr. 56 patvirtinta apžvalga).
Pareiškėja 2023 m. gegužės 22 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2023-04749 yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė savo motinos O. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą pradėjusi turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.