- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-05
- Bylos Nr.
- 2A-2195-601/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-01091-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė (pirm.), Evaldas Burzdikas (pran.), Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- L. O.
- Atsakovas
- V. O.
- Kategorijos
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (pranešėjas), Albino Čeplinsko ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Simonai Matusevičiūtei, dalyvaujant ieškovui L. O., jo atstovei adv. L. S., atsakovei V. O.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) V. O. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. O. ieškinį atsakovei V. O. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo ir bendravimo tvarkos nustatymo bei pagal atsakovės priešieškinį dėl išlaikymo dydžio padidinimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu ir atsiliepimu į priešieškinį prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu 2007 m. sausio 5 d. priteistą išlaikymo dydį po 325 Lt kas mėnesį ir priteisti iš jo nepilnamečio sūnaus A. O. (gimusio (duomenys neskelbtini)) išlaikymui periodinėmis išmokomis po 130 Lt per mėnesį iki jo pilnametystės bei nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, priteisti iš atsakovės bylos vedimo išlaidas. Nurodė, kad yra bedarbis, gaunama pašalpa sudaro apie 480 Lt per mėnesį, turto, iš kurio gautų pajamų, neturi (1 t., b. l. 3-5, 126-128).
Šalies argumentai
Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė padidinti išlaikymo dydį iki 550 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir patvirtinti jos siūlomą bendravimo su vaiku tvarką. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas, būdamas sveikas ir darbingo amžiaus, kaip jis teigia, nedirbo ilgą laiką, išeidamas iš gerai mokamo darbo savo noru, savaime negali reikšti pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Sūnui augant jo poreikiai didėja, vaikas serga, tam reikalingos papildomos išlaidos. Ieškovas dalyvavimas auklėjat sūnų nebuvo reguliarus nei gyvenant kartu, nei skyrium (2 t., b. l. 7-13).
Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies (5 t., b. l. 58-63) ir nusprendė:
- Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2007-01-05 sprendimu nustatytą ieškovo L. O. ir jo sūnaus A. O. bendravimo tvarką:
Nustatyti 6 mėnesių, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pereinamąjį laikotarpį, kurio metu ieškovas L. O. bendrauja su sūnumi A. O. Šeimos santykių institute vieną kartą per savaitę. Įpareigoti ieškovą L. O. ir atsakovę V. O. kreiptis į Kauno miesto savivaldybės VTAS dėl nukreipimo pas Šeimos santykių instituto specialistus.Įpareigoti atsakovę V. O. užtikrinti sūnaus A. O. atvykimą pas Šeimos instituto specialistus jų nurodytu grafiku.Po 6 mėnesių pereinamojo laikotarpio nustatyti ieškovo L. O. ir jo sūnaus A. O. bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovas bendrauja su sūnumi antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį - L. O. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos penktadienio vakaro 18 valandą ir parveža sekmadienį 19 valandą.L. O. praleidžia su vaiku A. O. pusę savo kasmetinių atostogų, apie būsimą vaiko paėmimą ir grąžinimą informuodamas atsakovę V. O. telefonu ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį.L. O. bendrauja su sūnumi A. O. Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas vaiką šių švenčių išvakarėse ir grąžindamas švenčiamos šventės 20 valandą vakaro. V. O. šias šventes švenčia su sūnumi A. O. pagal savo religines tradicijas nežiūrint į tai, jei šventės sutaps su ieškovui paskirtu bendravimo laiku. Naujųjų metų išvakarėse ieškovas paima vaiką 17 valandą ir grąžina 19 valandą.Ieškovas, negalėdamas atvykti į susitikimą su sūnumi pagal sudarytą grafiką, ne vėliau kaip prieš 1 dieną privalo pranešti telefonu atsakovei. Esant numatytam renginiui mokymo įstaigoje ar suplanuotai tolimesnei išvykai su vaiku, eilinis ieškovo ir jo sūnaus pasimatymas ir bendravimas nukeliamas abiems tėvams ir vaikui priimtinu laiku.Šalys įpareigotinos informuoti viena kitą apie gyvenamosios vietos pasikeitimą ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas, o apie telefonų pasikeitimą – tą pačią dieną.
- Atmesti ieškovo ieškinio reikalavimą sumažinti išlaikymo dydį.
- Atmesti atsakovės priešieškinio reikalavimą padidinti išlaikymo dydį.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Teismas nurodė, kad tai, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų ir darbo teisinių santykių neturėjimo. Tačiau, taip pat nepagrįstas atsakovės priešieškinio reikalavimas didinti išlaikymą iki 550 Lt, kadangi atsakovė taip pat privalo prisidėti prie savo sūnaus išlaikymo, kuri gauna minimalų darbo užmokestį. Nurodė, kad reikalavimas priteisti 550 Lt išlaikymą iš ieškovo neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei pažeidžia proporcingumo principą, todėl 2007 m. sausio 5 d. teismo sprendimu nustatyta 325 Lt išlaikymo suma užtikrina optimalią abiejų tėvų interesų pusiausvyrą ir sudaro materialines sąlygas vaikui fiziškai ir socialiai vystytis.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Teismas konstatavo, kad 2007-01-05 teismo sprendimu nustatyta jo ir sūnaus A. bendravimo tvarka yra nekonkreti, deklaratyvi, prieštaringa, o sąlyga, kad bendravimas vyks tik tada, kai norės pats vaikas, sudaro galimybes atsakovei įtakoti vaiką ir tokiu būdu, be jokio pagrindo riboti tėvo ir vaiko bendravimą. Įtvirtintos nuostatos užkerta kelią ieškovui maksimaliai dalyvauti vaiko auklėjime. Pagrindų, leidžiančių riboti ieškovo ir jo sūnaus bendravimą, nėra. Teismas nurodė, kad atsakovė veikia prieš vaiko teises ir teisėtus interesus darydama viską, kad vaiko ir tėvo bendravimas nevyktų, tačiau ši teisė gali būti ribojama tik jei kenkiama vaiko interesams. Teismas, neturėdamas duomenų, kad bendravimas su tėvu kenktų vaiko sveikatai ir darytų jam žalą, manydamas, jog berniuko bendravimas su tėvu sudarys realias prielaidas formuotis visapusiškai asmenybei bei normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu vaikas visiškai nebendrauja su tėvu, numatė bendravimo tvarką, nustatydamas mažiausiai pusės metų pereinamąjį laikotarpį vaiko emocinio ryšio su tėvu ir bendravimo sustiprinimui.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
Atsakovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimą (5 t., b. l. 56-72):
- padidinti išlaikymą vaikui, priteisiant iš ieškovo po 500 Lt per mėnesį nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės.
- pakeisti 4 p., nustatant, kad po 6 mėnesių pereinamojo laikotarpio nustatyti ieškovo ir jo sūnaus bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovas bendrauja su sūnumi antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 12 valandą ir grąžinant šeštadienį 19 valandą, o jei sūnus išvykti iš savo namų su tėvu nenori – tėvas su sūnumi bendrauja namuose.
- pakeisti 5 p. nustatant, kad vaiko tėvas L. O. su sūnumi per savo atostogas praleidžia ne daugiau nei 7 dienas, apie tai informuojant atsakovę prieš 30 dienų.
- pakeisti 6 p. jį išdėstant taip: poriniais metais Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas su sūnumi praleidžia motina V. O., o ne poriniais metais tėvas L. O..
- priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nepagrįstai nepadidino išlaikymo dydžio nurodydamas, kad atsakovė, gaudama minimalų darbo užmokestį, negali prisidėti prie sūnaus išlaikymo didesne suma.Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas prieš bylos iškėlimą teisme sąmoningai pablogino savo turtinę padėtį, savo noru išėjo iš gerai mokamo darbo ir neieško kito, nors yra darbingas jaunas vyras, turintis paklausią statybininko specialybę. Teismas neatsižvelgė į atsakovės priešieškinio reikalavimus dėl 325 Lt išlaikymo dydžio didinimo (ieškovo teikiama suma išlaikymui yra per maža). Augant sūnui didėja jo poreikiai, be to jis dažnai serga, jam reikalingi medikamentai ir vitaminai, lanko būrelius. Atsakovė deda pastangas įsigyti geriau mokamą darbą, vaikui realiai skiria didesnį išlaikymą gaudama trumpalaikes paskolas ir kt. Teismas nevisiškai įvertino bylos įrodymus, kurie patvirtina aplinkybes, kad ieškovo pajamas sudaro ne tik gaunama bedarbio 490 Lt pašalpa, kadangi bylos duomenys rodo, kad ieškovas turi kitų pajamų. Nesutinka su teismo 4, 5, 6 sprendimo punktais. 5 p. nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia sūnaus ir atsakovės interesus, nes vaikas prieš jo norą net pusę tėvo kasmetinių atostogų praleistų su juo. Pagal 6 p. vaikas su tėvu du kartus per mėnesį nuo penktadienio iki šeštadienio vakaro praleistų su tėvu, tačiau teismas, priimdamas tokį sprendimą, nesigilino dėl ieškovo gyvenimo sąlygų (kur galimai vaikas nakvos ir kt.). Teismas neteisingai nusprendė dėl religinių švenčių šventimo tvarkos (šventes vaikas praleis su tėvu).
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovės apeliacinį skundą atmesti (5 t., b. l. 84-86). Motyvuose nurodė, kad:
Atsakovės prašomas priteisti vaiko išlaikymo dydis prieštarauja įstatymams, teisingumo bei protingumo kriterijams, aiškiai neproporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė, kad ieškovo turtinė padėtis pablogėjo (nuo 2010 m. sausio 13 d. iki šiol registruotas Kauno darbo biržoje, kitų pajamų neturi). Be to, pati atsakovė savo noru pakeitė darbą į mažiau mokamą.Apeliantės argumentai dėl nerūpestingo ieškovo elgesio, sąmoningai pabloginusio turtinę padėtį, neatitinka tikrovės, nurodytos aplinkybės apie ieškovo išlaidas neteisingos. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kuriais bando įrodyti išlaikymo vaikui padidėjimą. Faktai, apie atsakovės paskolas bei į jos sąskaitas pervestas pinigų sumas, neįrodo vaiko poreikių pasikeitimo ir pinigų panaudojimo vaiko poreikiams. Pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta aiški, konkreti ieškovo dalyvavimo sūnaus auklėjime ir bendravimo tvarka. Atsakovė apeliaciniame skunde nepateikė objektyvių duomenų, kad tėvo bendravimas su vaiku galėtų pakenkti jo interesams, teismo nustatyta bendravimo tvarka geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Santykiai su sūnumi visada buvo geri, tačiau atsakovė daro poveikį ir įtaką vaikui dėl bendravimo su tėvu, nuteikia vaiką priešingai ieškovo atžvilgiu.
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teismo posėdžio metu apeliantė pakeitė savo apeliacinio skundo reikalavimus ir prašo :
- pakeisti 2012-07-05 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą, t. y. neriboti sūnaus pasirinkimo ir nenustatyti bendravimo grafiko;
- pakeisti 2012-07-05 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą, t. y. padidinti išlaikymą A. O. priteisiant iš L. O. periodines išmokas po 500 litų per mėnesį nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės.
Teismo posėdžio metu apeliantė paaiškino, kad laikinai (apie vienerius metus laiko) neturėtų būti nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, nes vaikas to nenori. Vaikas kategoriškai atsisako bendrauti su ieškovu (tėvu), todėl tėvo bendravimas su vaiku gali vykti tik atsižvelgiant į vaiko nuomonę ir norus.
Ieškovas teismo posėdžio metu prašė palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, neprieštaravo apeliantės apeliaciniame skunde nurodytam bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimui per Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas (teismo sprendimo 6 p.). Nurodė, kad šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, darbo užmokestis yra 1 100 Lt (neatskaičius mokesčių), o priteistas (325 Lt) indeksuotas išlaikymas vaikui jau sudaro 415 Lt.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Iš esmės tai tokia situacija, kai išlaikymas nebeatitinka CK 3.192 str. įtvirtintų proporcingumo kriterijų. Apeliantui pareiškus tokį reikalavimą, teismas turi ištirti faktinius duomenis apie išlaikymo dydžiui pakeisti reikšmingus pasikeitimus nuo išlaikymo priteisimo momento. Pagrindas tenkinti tokį ieškinį būtų esminis apelianto ar atsakovės turtinės padėties pasikeitimas, t. y. galimybių teikti išlaikymą sumažėjimas ar padidėjimas (CK 3.201 str. 1 d.) arba papildomų vaiko priežiūros išlaidų (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) atsiradimas (CK 3.201 str. 2 d.). Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostata aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., CK 3.3 str.). Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad po priteisto vaikui išlaikymo, atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra), todėl šiuo pagrindu negali būti tenkinamas apeliantės reikalavimas padidinti priteistą išlaikymą. Nurodomos aplinkybės, kaip: dažnas vaiko sirgimas, vaistų reikalingumas, vitaminų reikalingumas, specialios avalynės (ortopedinės) reikalingumas, nėra papildomos aplinkybės, atsiradusios tik po išlaikymo priteisimo (jos egzistavo ir iki to), kurių pagrindu galima prašyti papildomų išlaidų. Be to, iš byloje pateikto ieškovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovas pervesdavo atsakovei pinigų ne tik išlaikymui, bet ir kitoms išlaidoms (kelio operacijai, telefono pirkimui, asmeninėms išlaidoms, kelionei į Šventąją) (1 t., b. l. 15-17).
Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nekeisdamas nustatyto išlaikymo dydžio, tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgė į abiejų tėvų turtinę padėtį, jos pasikeitimą. Tam, kad būtų galima padidinti priteistą išlaikymą iš ieškovo, būtina nustatyti, jog jo turtinė padėtis iš esmės pagerėjo, tačiau iš surinktų byloje duomenų matyti, kad ieškovo turtinė padėtis ne tik kad nepagerėjo, bet pablogėjo, t. y. atsakovas neįgijo jokio nekilnojamojo turto, neturi transporto priemonių, gyvena su mama, neteko darbo, o šiuo metu įsidarbino ir gauna apie 1 100 Lt atlyginimą (neatskaičius mokesčių), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo didinti iš ieškovo priteistą išlaikymą, kuris šią dieną, pritaikius indeksaciją, yra apie 415 Lt.
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas garantuoja vaikui teisę būti tėvų globojamam, taip pat teisę į šeimos ryšius bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu ir artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su juo, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, kada toks bendravimas gali pakenkti vaikui. CK 3.170 straipsnyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
Esant ginčui, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.170 str. 4 d., 3.175 str. 2 d.).
Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena kartu su vaikais, ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia, o neretai – sunkiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo, nustatytų aplinkybių įvertinimu, kad atsakovė, su kuria gyvena vaikas, nevykdo pareigos (nesistengia) užtikrinti vaiko bendravimo su tėvu, ir netgi kai kurios aplinkybės rodo, kad atsakovė elgiasi taip, kad bendravimas tarp vaiko ir tėvo nevyktų, neatsistatytų emocinis ryšys. Tokią išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, kad teismo posėdžio metu apeliacinėje instancijoje atsakovė pakeitė savo apeliacinio skundo reikalavimą ir prašo neriboti sūnaus pasirinkimo ir nenustatyti bendravimo grafiko, t. y. prašo nenustatyti bendravimo tvarkos, nes to nenori vaikas. Toks apeliantės prašymas yra visiškai nepagrįstas, prieštaraujantis aukščiau nurodytoms įstatymo nuostatoms, pažeidžiantis tiek atsakovo kaip tėvo teises, turėti galimybę bendrauti ir auklėti vaiką, tiek vaiko teises (interesus), turėti galimybę bendrauti su abiem tėvais (turėti abu tėvus).
Kaip matyti ir apeliacinio skundo, ir apeliantės paaiškinimų pagrindinis nesutikimo su teismo sprendimu dėl bendravimo tvarkos nustatymo argumentas yra tai, kad vaikas nenori bendrauti su tėvu (ieškovu), todėl jis negali būti verčiamas tai daryti. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su tuo, kad tėvo su vaiku bendravimo tvarkoje (nuo jo pasiėmimo iki jo grąžinimo motinai) negali būti jokios prievartos, tačiau tuo pačiu pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nustatytoje bendravimo tvarkoje nėra įtvirtinta galimybė naudoti kokius nors prievartinius veiksmus vaiko atžvilgiu, todėl remiantis šiuo apeliantės argumentu nėra pagrindo keisti teismo sprendimo. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, kad vaikas dar pakankamai mažas (9 metai), kurio norus galima nesunkiai keisti, vaiko norai šią dieną, gali skirtis nuo jo norų kitą dieną, todėl nagrinėjamu atveju svarbiau yra ne vaiko norai, o vaiko interesai (kas yra platesnė sąvoka). Kaip jau minėta, apeliantė nesistengia, kad būtų užtikrintas sklandus bendravimas tarp vaiko ir tėvo, o tai yra nesuderinama su vaiko interesais, maksimaliai bendrauti su tėvu, todėl byloje nesant nustatytų aplinkybių apie tėvo netinkamą elgesį, kad maksimalus bendravimas gali pakenkti vaiko interesams, pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas iš esmės pagrįstu ir teisėtu.
Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus (nori taip pat švęsti didžiąsias metų šventes su sūnumi ir artimais giminaičiais, kaip tai buvo visada) ir ieškovo sutikimą bei šalių lygiateisiškumo principą yra keistina teismo sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos per Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas nustatymo, nustatant, kad poriniais metais Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas su sūnumi praleidžia motina V. O., o ne poriniais metais tėvas L. O. (CPK 362 str. 1 d. 3 p.).
Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl nesvarstytini.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas, o apeliacinis skundas tenkintinas tik iš dalies iš esmės nekeičiant sprendimo (apeliacinis skundas iš esmės atmestinas), todėl apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos, o ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaido apeliacinėje instancijoje (500 Lt išlaidos už advokato teisines paslaugas) priteistinos iš apeliantės (CPK 98 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimą pakeisti, sprendimo rezoliucinės dalies 6 punktą išdėstant taip:
- poriniais metais Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas su sūnumi praleidžia motina V. O., o ne poriniais metais tėvas L. O.. Naujųjų metų išvakarėse ieškovas paima vaiką 17 valandą ir grąžina 19 valandą.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės V. O., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui L. O., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.