Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-12-18 · Civilinė byla Nr. e2-38510-631/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-18
Bylos Nr.
e2-38510-631/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-32017-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gitana Butrimaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „GELVORA“
Atsakovas
D. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-38510-631/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32017-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 3.2.6.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „GELVORA“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovei D. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „GELVORA“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės D. S. 261,60 Eur skolą, 436,74 Eur palūkanų, 48,83 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 25 proc. dydžio metines sutartines palūkanas pagal sutartį nuo pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 130 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, jai kyla CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytos pasekmės – sprendimo priėmimas už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2011 m. sausio 13 d. akcinė bendrovė (toliau – AB) AB „Swedbank“ (buvęs „Hansabankas“) ir atsakovė D. S. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią AB „Swedbank“ atsakovei suteikė kreditą, o atsakovė įsipareigojo jį grąžinti, mokėti palūkanas ir delspinigius bei kitas sutartyje numatytas sumas (el.b.l.8-11). 2012 m. gruodžio 6 d. AB „Swedbank“ ir UAB „GELVORA“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią 2013 m. kovo 26 d. AB „Swedbank“ perleido ieškovui visus reikalavimus atsakovės atžvilgiu (el.b.l.17-20).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).

Apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota 2013 m. balandžio 4 d. pranešimų (el.b.l.13). Be to įteikiant atsakovei ieškinio su priedais kopijas, įskaitant ir reikalavimo perleidimo sutartį, laikytina, jog atsakovė tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitus rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Atsakovė įmokų pradiniam kreditoriui nemokėjo, savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, todėl liko skolingas 261,6 Eur suteikto kredito. Byloje duomenų apie, tai kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su pradiniu kreditoriumi ar ieškovu, nėra (CPK 178 straipsnis). Ieškovo reikalavimas dėl 261,6 Eur negrąžinto kredito sumos laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą.

Pagal CK 6.870 straipsnį, paskolos gavėjo pagal paskolos sutartį pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK. 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kredito kortelės sutarties 10.1 punktu šalys susitarė dėl 25 proc. dydžio palūkanų. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 436,74 Eur palūkanų (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).

Pripažintina, kad ieškovės prašomos priteisti palūkanos atlieka atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkciją – prašomos priteisti palūkanos yra pelno palūkanos. Taigi, ieškovės reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarčių nustatytu terminu traktuotinas kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškove, nereagavo nei į pradinio kreditoriaus, nei į ieškovės raginimus atsiskaityti, atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir reikalavimo neginčijo, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 436,74 Eur palūkanų paskaičiuotų iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. ir 25,00 proc. dydžio metinės palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (261,6 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2019-10-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Asmuo, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju už tai, kad atsakovė laiku neįvykdė savo prievolės, ieškovė prašo priteisti 48,83 Eur delspinigių, paskaičiuotų laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. spalio 14 d., taikant 0,1 proc. dydį.

CK 6.73 straipsnio 2 dalis ir 6.258 straipsnio 3 dalis nustato, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005, 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-578/2005 ir kt.). Teismas konstatuoja, kad ieškovė - pirminio kreditoriaus teisių perėmėja gali patirti nuostolius tik vienu atveju - jeigu ieškovė sumokėjo pirminiam kreditoriui tokią pinigų sumą, kurios ateityje nebus įmanoma išieškoti iš skolininko. Priešingu atveju dabartinis kreditorius turės ne nuostolius, o pelną. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad netesybos negali būti didesnės nei 0,05 proc. pradelstos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir negali būti skaičiuojamos už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį. Nagrinėjamu atveju, vertinant prašomų priteisti netesybų dydį, atsižvelgtina į tai, kad atsakovė yra vartotojas, kuris sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, į delspinigių normą – 0,1 procento, kuri teismų praktikoje, esant vartojimo teisiniams santykiams, laikoma per didelė, į prašomų priteisti delspinigių bei negrąžinto kredito santykį, todėl siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą bei, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, konstatuotina, kad prašomi priteisti delspinigiai yra aiškiai per dideli ir mažintini iki 0,05 proc. dydžio. Dėl to iš atsakovės ieškovei priteistina 24 Eur delspinigių.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (722,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 17,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios 3,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodesko 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. S., a.k. (duomenys neskelbtini), 261,60 Eur (du šimtus šešiasdešimt vieną eurą 60 ct) skolos, 436,74 Eur (keturis šimtus trisdešimt šešis eurus 74 ct) palūkanų, 24 Eur (dvidešimt keturis eurus) delspinigių, 25 proc. dydžio metinių sutartinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos (261,60 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2019 m. spalio 31 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovo UAB „GELVORA“, į. k. 125164834, naudai.

Priteisti iš atsakovės D. S., a.k. (duomenys neskelbtini), 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (722,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. spalio 31 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei 17,00 Eur (septyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „GELVORA“, į. k. 125164834, naudai.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Išaiškinti atsakovei, kad ji per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Už pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą mokamas žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 3 ir 7 dalis.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Gitana Butrimaitė