Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės A. A. ir suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Kauno energija“ atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-24259-192/2014 pagal pareiškėjos antstolės A. A. prašymą suinteresuotiems asmenims AB „Kauno energija“, VMI prie LR FM dėl išieškotojo vykdymo procese pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Su atskiraisiais skundais yra pateikiami nauji įrodymai: VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, Centrinės hipotekos įstaigos testamentų registro išrašas bei Gyventojų registro tarnybos išrašas. Kadangi šie įrodymai turi reikšmės klausimo dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese teisingam išsprendimui, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos priima.

Šioje byloje sprendžiamas ginčas, ar, mirus skolininkui ir valstybei perėmus jo turtines teises ir pareigas, kreditoriai, kurių reikalavimai patvirtinti teismo procesiniu sprendimu ir vykdomi priverstine tvarka, turi laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarkos.

Teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese (CPK 48 str. 1 d.). Teisių perėmimas vykdymo procese reglamentuojamas CPK 596 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, t. y. perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Perimdamas materialiąsias civilines subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti ginti šias teises, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Būtent remiantis paveldėjimo teisės normomis turi būti nustatyta, ar kreditoriaus reikalavimas perėjo naujajam skolininkui. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad palikimą, atsiradusį po skolininko K. B. mirties, priėmė valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pirmosios instancijos teismas netenkino antstolės prašymo dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese motyvuodamas tuo, kad byloje nėra įrodymų, jog išieškotoja AB „Kauno energija“ laikėsi CK 5.63 straipsnio reikalavimų ir pranešė įpėdiniui apie turtines pretenzijas į palikėjo turtą. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo motyvus, kad ir kreditoriai, kurių reikalavimai jau yra vykdomi ar yra kokioje nors kitoje procesinėje teisminio teisių gynimo stadijoje, siekiantys, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (tame tarpe ir valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka, pripažįsta teisiškai pagrįstais. Priverstinio išieškojimo prieš palikėją vykdymas savaime netampa žinomas įpėdiniams. Nėra ir tokios aplinkybės išviešinimo mechanizmo. Taigi, vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka, a priori nėra pagrindas laikyti įpėdinį informuotu apie tokias palikėjo skolas. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nebaigtinis. Greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas pranešimas notarui, šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Apeliacinės instancijos teismui yra pateikti nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui - VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, kurie patvirtina, kad nuo 2008-03-18 turto areštų registre buvo įregistruotas skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto areštas (b.l. 15-20, 26-30). Taigi turto arešto aktas, kuriuo buvo areštuotas skolininkui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, buvo įregistruotas ir išviešintas viešame registre dar iki skolininko mirties. Turto arešto aktas buvo išregistruotas 2014-10-03 (b.l. 20, 30). Kadangi turto arešto aktas viešame registre buvo įregistruotas ir išviešintas iki skolininko mirties ir buvo panaikintas jau po to, kai Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI, priėmė palikimą, kreditorė AB „Kauno energija“ pripažintina tinkamai įgyvendinusi teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusia teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jos turtines pretenzijas. Todėl apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų pagrindu atskirieji skundai tenkintini, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - pareiškėjos antstolės A. A. prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese tenkintinas – vykdomojoje byloje Nr. 0036/02/03276 skolininkas K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs 2010-08-22, pakeistinas palikimą priėmusia įpėdine Lietuvos Respublikos valstybe, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia proceso dalyvių dėmesį, kad Civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad šis kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai (CPK 42 str. 5 d.). Bylos duomenys sudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja nagrinėjamu atveju šių nuostatų deramai nesilaikė, o būtent - klausimo teisingam išsprendimui reikšmingus įrodymus pateikė tik su atskiruoju skundu. Šios pareigos tinkamo nevykdymo nepateisina antstolės atskirajame nurodomi argumentai, kad vykdydama išieškojimus (iš viso 15 vykdomųjų bylų) iš skolininko K. B., siekdama nedidinti vykdymo išlaidų, skolininko turtą areštavo vienu turto arešto aktu. Ši aplinkybė nekliudė antstolei, kreipiantis į teismą su prašymu dėl skolininko pakeitimo, pateikti teismui ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus (jų kopiją). Kadangi šie išrašai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, vykdomojoje byloje nesant jokių duomenų apie skolininko nekilnojamajam turtui taikytą areštą, pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės įvertinti visų skolininko vykdymo procese pakeitimui reikšmingų aplinkybių. Pareiškėjai tinkamai nevykdant proceso įstatyme jai nustatytų pareigų– buvo pažeisti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai. Tačiau kita vertus– pirmosios instancijos teismas, vykdydamas CPK 594 str. jam plačiąja prasme suteiktą pareigą atlikti procesinę antstolio veiklos kontrolę, taip pat turi galimybę reikalauti, kad antstolis pateiktų tinkamai sutvarkytą vykdomąją bylą. Tokie nurodymai antstoliui yra privalomi ir neskundžiami.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskiruosius skundus patenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti. Klausimą išspręsti iš esmės, pareiškėjos antstolės A. A. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese tenkinti. Vykdomojoje byloje Nr. 0036/02/03276 skolininką K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusį 2010-08-22, pakeisti nauju skolininku - palikimą priėmusia įpėdine Lietuvos Respublikos valstybe, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.