- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-15
- Bylos Nr.
- 2A-1380-640/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29464-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Atsakovas
- UAB „Kaunas Metal“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Kaunas Metal“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Ekme Metall Lithuania‘‘ ieškinį atsakovui UAB ,,Kaunas Metal‘‘ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovui dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB ,,Ekme Metall Lithuania“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas iš atsakovo UAB ,,Kaunas Metal“ priteisti 13646,86 Eur skolos, 70,98 Eur delspinigius, 6 procentus procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-01-02 tarp šalių buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. KNS-2015/01-02/Nr.03, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pagal atsakovo pateiktus ir šalių suderintus užsakymus parduoti atsakovui prekes, o atsakovas įsipareigojo priimti prekes ir sumokėti už jas sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. 2016-06-10 ieškovas gavo iš atsakovo užsakymą pateikti armatūros tinklų, kurį 2016-06-14 įvykdė ir pristatė į atsakovo sandėlį, įteikė 2016-06-14 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VMO73248 už 13873,80 Eur sumą, kurios atsakovas neapmokėjo pilnai, o sumokėjo tik 226,96 Eur, liko skolingas 13646,86 Eur, kuriuos ieškovas prašo priteisti, pateikia delspinigių paskaičiavimą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas nesutiko su ieškiniu ir pareiškė byloje priešieškinį dėl nuostolių priteisimo, nurodydamas, kad sudaręs su ieškovu sutartį dėl armatūros tiekimo, atsakovas 2016-05-04 su UAB ,,Bauen‘‘ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo UAB ,,Bauen“ 2016 metų 26, 27 savaitę patiekti 132 tonas užsakymo nurodytos specifikacijos armatūros po 380 Eur už vieną toną. Bendra sandorio vertė 50160 Eur ir PVM. Ieškovui nepatiekus armatūros atsakovas 2016-07-13 informavo UAB ,,Baue“, kad dėl netinkamo tiekėjų prievolių vykdymo neturi galimybių patiekti jiems užsakyme Nr. 005 nurodytos specifikacijos armatūros, t.y. atsakovas patyrė 12408 Eur žalos negautų pajamų forma, pateikia paskaičiavimus. 2016-07-29 UAB ,,Peikko Lietuva‘‘ atsakovui pateikė užklausimą dėl 70 tonų armatūros po 450 Eur už toną pardavimo. Dėl ieškovo kaltės nepatiekus armatūros atsakovas buvo priverstas atsisakyti pasiūlymo, dėl ko negavo 11808 Eur pajamų. 2016-08-03 Peikko Finland OY atsakovui pateikė užklausimą dėl 72 tonų armatūros po 450 Eur už toną, tačiau dėl ieškovo kaltės nepateikus armatūros, atsakovas buvo priverstas atsisakyti pasiūlymo ir patyrė 11808 Eur nuostolių negautų pajamų forma. 2016-08-11 UAB ,,B.group“ atsakovui pateikė užsakymą dėl 24 tonų armatūros, dėl ieškovo kaltės atsakovas atsisakęs pasiūlymo prarado 2496 Eur negautų pajamų. Viso dėl ieškovo kaltės atsakovas patyrė 38520 Eur planuotų pajamų. Kadangi ieškovas iki 2016-06-15 nepatiekė armatūros, atsakovas gamybai buvo priverstas pirkti armatūrą iš kitų tiekėjų po 450 Eur, kadangi kaina rinkoje pakilo. Atsakovas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2016-08-15 gamybai ir prekybai pirko armatūrą iš kitų tiekėjų ir už 1 toną vidutiniškai mokėjo 393 Eur. Atsakovas dėl to negavo 70816 Eur planuotų pajamų. Dėl ieškovo netinkamo sutartinių prievolių vykdymo atsakovas viso patyrė 109336 Eur nuostolių. Ieškovui pateikus raginimą dėl 13646,86 Eur skolos apmokėjimo bei pastarajam nepateikus armatūros iki 2016-06-15 atsakovas ieškovui nurodė, kad ieškovo prašoma 13646,86 Eur suma bus deponuota. Derybų metu ieškovas pasiūlė atlyginti 30000 Eur ribose. Atsakovas įvykdė vienarūšių reikalavimų įskaitymą, apie ką pranešė 2016-07-25 pranešimu, ieškovas liko skolingas atsakovui 95689,14 Eur sumą, kurią prašo priteisti iš ieškovo. Atsakovas akcentuoja, jog ieškovas nebendradarbiavo, elgėsi nesąžiningai, savanaudiškai, stengėsi išvengti neigiamų pasekmių iš sudaryto sandorio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo UAB ,,Kaunas Metal“ 13646,86 Eur skolos, 70,98 Eur delspinigių, 6 procentus procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2016-08-16 nuo priteistos 13717,84 Eur sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei 412 Eur žyminio mokesčio ieškovo UAB ,,Elme Metall Lithuania“ naudai. Teismas atsakovo priešieškinį atmetė ir iš atsakovo valstybės naudai priteisė 6,82 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.
4. Teismas nustatė, kad tarp šalių 2015-01-02 buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. KNS-2015-01-02/Nr.03, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pagal atsakovo (pirkėjo) pateiktus ir šalių suderintus užsakymus, abiejų šalių pasirašytus, parduoti atsakovui prekes, kurių pavadinimai, asortimentas, kiekis ir kaina nurodomi sąskaitose- faktūrose, užsakymuose, važtaraščiuose ir sutarties prieduose, o pirkėjas įsipareigoja atsiskaityti sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Sutarties 1.2 p. nurodoma, kad sutartis nustato bendrąsias prekių pirkimo-pardavimo sąlygas bei būdus ir yra pagrindas daugkartiniam pardavimui. Specialios prekių pirkimo sąlygos gali būti nustatomos abiejų šalių pasirašytuose užsakymuose. Ieškovas 2016-06-10 iš atsakovo gavo užsakymą armatūros tinklų pirkimui. Užsakymą priėmė ir 2016-06-14 pristatė prekes į atsakovo prekių sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini) Atsakovui įteikė 2016-06-14 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VM073248 , 13873,80 Eur sumai. Atsakovas privalėjo sąskaitą apmokėti iki 2016-07-14. 2016-07-01 atsakovas sumokėjo tik 226,96 Eur sumą, liko skolingas 13646,86 Eur sumą, likusią sumą vienašaliu būdu įskaitė, nurodydamas, kad dėl ieškovo nepatiektos armatūros patyrė nuostolių negautų pajamų forma, prašo priteisti jam 95689,14 Eur nuostolių, kuriuos jis patyrė dėl ieškovo neįvykdyto 2016-03-07 užsakymo, pagal kurį ieškovas įsipareigojo iki 2016-06-15 patiekti 968 Eur tonas armatūros. Atsakovas po 2016-03-07 užsakymo pateikimo ieškovui, 2016-05-04 su UAB ,,Bauen“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios negalėjo įvykdyti, nes ieškovas nepateikė armatūros, dėl ko atsakovas negavo pajamų už 12408 Eur. Be to, atsisakė UAB ,,Peikko Lietuva‘‘ 2 užsakymų dėl armatūros pateikimo, dėl ko prarado 23616 Eur negautų pajamų. Taipogi atsisakė UAB B group“ užsakymo dėl armatūros patiekimo, dėl ko prarado 2496 Eur pajamų. Atsisakęs visos eilės užsakymų prarado viso 109336 Eur planuotų pajamų, t.y. patyrė nuostolių. Po vienašališko įskaitymo ieškovas tariamai atsakovui liko skolingas 95689 Eur, kuriuos prašė priteisti iš ieškovo.
5. Teismas konstatavo, kad nebuvo reikalingų sąlygų atlikti įskaitymą. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad atsakovo nuostoliai nėra pagrįsti faktiniais ar teisiniais pagrindais, nes nuostolių faktas ir suma nėra pripažinta teismo sprendimu, todėl įskaitymo metu nebuvo galiojantis ir vykdytinas reikalavimas. Į bylą atsakovo pateiktoje stenogramoje, kuri padaryta neįspėjus kitos šalies apie daromą pokalbio įrašą ir yra negaliojantis įrodymas byloje, nėra ieškovo sutikimo, jog jis pripažįsta ir įsipareigoja atsakovui sumokėti 30000 Eurų. Byloje yra pateiktas ieškovo įrodymas, jog jis nesutiko su įskaitymu, tai patvirtina 2016-08-04 į bylą pateiktas ieškovo raštas (raginimas sumokėti bei pranešimas apie sutarties vykdymo sustabdymą). Teismas, sutikdamas su ieškovo nesutikimu su argumentais dėl neteisėto vienašalio įskaitymo tuo pačiu atmetė atsakovo argumentus, kad įskaitymas buvo atliktas teisėtai. Remiantis virš išdėstytu teismas tenkino ieškovo ieškinį ir priteisė 13646,86 Eur skolos, 70,98 Eur delspinigių, kuriuos ieškovas įrodė, o atsakovas jų neginčijo bei 6 procentus metinių palūkanų.
6. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad atsakovas neįrodė savo patirtų nuostolių - jis nebuvo sudaręs preliminarių sutarčių ar ketinimo protokolų. Atsakovo pateikti užklausimai iš potencialių pirkėjų nėra tinkamas įrodymas, pagrindžiantis nuostolių atsiradimą. Visi tariami sandoriai sudaryti ar inicijuoti gerokai vėliau po ginčo užsakymo suderinimo. Pats atsakovas ginčo užsakymo metu negalėjo numatyti, kokie sandoriai bus sudaromi ateityje, kokios bus sandorių sąlygos, mokėjimo terminai, prekių pristatymo, perdavimo terminai. Atsakovas neįrodė, kad minimas prekių kiekis būtinas jo gamyboje. Teismas atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad atsakovas keičia nuostolių dydį nuo 140000 Eur iki 108342 Eur (tai matoma el. laiškuose). Atsakovas tiesiog paskaičiavo kainų skirtumą tarp rinkos kainų, kas nepagrindžia nuostolių realumo. Be to, atsakovas neatliko jokių veiksmų, tik atsitiktinai gavo kelis užklausimus ir tariamų potencialių pirkėjų. Taipogi atsakovas neįrodė, kad tariamų pajamų negavo dėl neteisėtų ieškovo veiksmų, nes jei kaina rinkoje būtų nukritusi, tai atsakovas, sutiktina su ieškovu, būtų sutaupęs. Atsakovui neįrodžius kitų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovo priešieškinys kaip neįrodytas buvo atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundo atsakovas UAB „Kaunas Metal“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – apelianto UAB „Kaunas Metal“ priešieškinį tenkinti pilna apimtimi, priteisti iš ieškovo UAB „Elme Metall Lithuania“ apelianto UAB „Kaunas Metal“ naudai patirtas bylinėjimosi ir kitas su bylinėjimusi susijusias išlaidas.
Šalies argumentai
7.1. Skunde atsakovas nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ieškovas neįvykdė apeliantui prievolės patiekti armatūrą, tačiau neįrodė kitų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamame sprendime nurodo, kad apeliantas neįrodė, kad tariamų pajamų negavo dėl neteisėtų ieškovo veiksmų, nes jei kaina rinkoje būtų nukritusi, tai apeliantas būtų sutaupęs. Be šios neišsamios ir neaiškios deklaracijos, kuri grindžiama tik prielaidomis („jei kaina rinkoje būtų nukritusi, tai apeliantas būtų sutaupęs), Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nekalba apie priežastinio ryšio, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos neįrodytumą ir savo išvadų niekaip nemotyvuoja ir nepagrindžia.
7.2. Apeliantas priešieškinyje nurodė, kad ieškovo neteisėti veiksmai ir/ar neveikimas pasireiškė tuo, kad a) pagal šalių patvirtintą 2016-03-07 užsakymą ieškovas iki 2016-06-15 (imtinai) įsipareigojo už užsakyme nurodytą kainą patiekti apeliantui 968 tonas užsakyme nurodyto asortimento armatūrą, tačiau šios prievolės visiškai neįvykdė, b) ieškovas laikotarpiu 2016-03-07/2016-06-15 jokia apimtimi netiekė apeliantui armatūros pagal 2016-03-07 užsakymą, pagrįsta, kad žinojo, kad negalės įvykdyti savo įsipareigojimų, tačiau iki pat prievolės įvykdymo pabaigos apie tai nepranešė apeliantui, c) ieškovas, jokia apimtimi apelianto atžvilgiu neįvykdęs prievolės, po 2016-06-15 nepagrįstai vengė, delsė informuoti apeliantą apie tikrąją padėtį. Šias aplinkybes neginčijai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Ieškovo nebendradarbiavimas, tikrosios padėties apeliantui neatskleidimas visą užsakymo vykdymo laikotarpį (daugiau nei 3 mėnesiai) užkirto kelią apeliantui savalaikiai įsigyti (užsakyti) reikalingo kiekio ir asortimento armatūros pas kitus trečiuosius asmenis, esant būtinybei perplanuoti veiklą (nepriimti užsakymų dėl gamybos ir/ar armatūros pardavimo) ir tokiu būdu išvengti ir/ar sumažinti dėl armatūros nepristatymo kilusias neigiamas pasekmes. Taigi, ieškovo neveikimas apeliantui sugeneravo tiesioginius nuostolius. Ieškovo sutartinių prievolių nevykdymas lėmė, kad apeliantas buvo priverstas nepatiekto kiekio armatūrą įsigyti gerokai brangiau iš kitų trečiųjų asmenų ir dėl to patyrė nuostolių. Šią aplinkybę patvirtina apelianto teismui pateiktos armatūros įsigijimo PVM sąskaitos – faktūros. Ieškovo nesavalaikis bendradarbiavimas po 2016-06-15, informacijos apie tikrąją padėtį nepateikimas neleido apeliantui tinkamai, optimaliai suvaldyti situacijos, dėl ko apeliantas buvo priverstas atsisakyti kai kurių užsakymų bei įsigyti armatūrą gerokai didesne kaina, nei susitarė. Taigi, tarp ieškovo neteisėtų veiksmų ir apelianto dėl to patirtų nurodyto turinio nuostolių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys.
7.3. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad apeliantas neįrodė patirtų nuostolių, todėl pilna apimtimi atmetė apelianto priešieškinį. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo turinio akivaizdžiai matyti, kad teismas visapusiškai neištyrė byloje esančių rašytinių įrodymų, neteisingai interpretavo ir vertino byloje esančius įrodymus, kasacinio teismo suformuotus kriterijus dėl negautų pajamų taikė formaliai, byloje esančius įrodymus vertino ne kompleksiškai, o selektyviai. Apeliantas nesutinka, jog jis neįrodė nuostolių, nes 2016-03-07 užsakymo sudarymo metu nebuvo sudaręs preliminarių sutarčių ar ketinimų protokolų dėl armatūros žaliavos ar armatūros gaminių pardavimo. Tokie teismo motyvai rodo, kad teismas absoliučiai neįsigilino ir nesuprato rinkos, kurioje veikia ieškovas ir apeliantas bei apelianto veiklos specifikos, o kasacinio teismo kriterijus dėl negauto pelno taikė formaliai, neatsižvelgiant į konkrečios situacijos ypatumus. Aukščiau aptartas apelianto verslo modelio algoritmas patvirtina, kad kol apeliantas nežino armatūros žaliavos kainos, jis apskritai negali sudaryti jokių – nei pagrindinių, nei preliminarių sutarčių ir/ar ketinimų protokolų dėl armatūros gaminių gamybos ar armatūros žaliavos perpardavimo. Priešingu atveju, apeliantas niekada nebūtų tikras, ar sudaręs pirkimo – pardavimo sutartis dėl armatūros gaminių gamybos ir/ar armatūros žaliavos pardavimo, jis apskritai galės tokias sutartis įvykdyti ir prognozuoti, planuoti bei uždirbti pelną. Papildomai akcentuoja, kad siekiant eliminuoti rizikas dėl žaliavos kiekio ir kainos, bei planuoti gamybą bei pardavimus, apeliantas pasirinko armatūros žaliavą pirkti ateities sandoriu, t.y. – iš anksto fiksuoti armatūros žaliavos kainą, nepriklausimai nuo to, kiek armatūros žaliava kainuos armatūros patiekimo momentu aktualioje rinkoje. Armatūros žaliavos poreikio ir kainos fiksavimas gerokai iš anksto ir teismui pateikti įrodymai apie nuolat, pastoviai, kiekvieną mėnesį įsigyjamą armatūrą patvirtina nuolatinę gamyba ir pardavimus, kas suponuoja, kad apeliantas buvo numatęs pajamas gauti iš anksto ir toks apelianto numatymas buvo realus ir absoliučiai tipinis vykdomai veiklai bei jos turiniui.
7.4. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas apelianto su UAB „Bauen“ sudarytą armatūros pirkimo – pardavimo sutartį dėl sprendime nepaminėtų priežasčių vadina tariamu sandoriu, tačiau tam nėra jokio pagrindo. Apeliantas neneigia aplinkybės, kad su kitais kontrahentais nebuvo sudaręs armatūros pirkimo – pardavimo sutarčių, tačiau priešieškinyje ir apeliaciniame skunde minimų apelianto kontrahentų pateikti užsakymai (ofertos) dėl armatūros įsigijimo yra aiškūs ir apibrėžti (nurodyta pageidaujamas kiekis, priimtina kaina ir kitos sąlygos). Esant minėtoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad su apelianto su UAB „Bauen“ sudaryta armatūros pirkimo – pardavimo sutartis ir „Peikko Lietuva“, Peikko Finland OY, UAB „B group“ pateikti pasiūlymai dėl armatūros pardavimo nėra tinkami įrodymai dėl nuostolių atsiradimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodo, kad, teismo nuomone, visi tariami sandoriai sudaryti ir inicijuoti gerokai vėliau po ginčo užsakymo suderinimo. Ši aplinkybė, vertinant selektyviai, kaip tai daro Vilniaus miesto apylinkės teismas, neturi jokios reikšmės nuostolių įrodytinumui patvirtinti ar paneigti. Kaip jau buvo minėta, rinkoje, kurioje veikia apeliantas ir ieškovas, atsižvelgiant į apelianto (ir kitų rinkos dalyvių) vykdomą verslo modelio algoritmą, situacija, kada pardavėjas susitaria parduoti kontrahentus prekes dar jų neįgijęs ir nežinodamas įsigijimo kainos, neįmanoma ir įprastai nesutinkama, todėl logiškai, kad apeliantas pradėjo prekiauti 2016-03-07 užsakymu iš ieškovo užsakytu kiekiu tik po to, kai šalys patvirtino tokį užsakymą.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti skundą ir sprendimą palikti galioti nepakeistą. Nurodo, jog teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, nors dalyje dėl tariamo sutarties sudarymo tarp šalių, teismas padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas bei nevertino ir nepasisakė dėl nuostolių numatomumo instituto, tai neturėjo įtakos tinkamo ir teisingo bei teisėto spendimo priėmimui.
Šalies argumentai
8.1. Ieškovas nurodo, jog ginčo tarp šalių dėl sutarties nėra, t.y. abi šalys pripažįsta, jog šalys susitarė dėl konkrečių užsakymų sudarymo formos – užsakymai turi būti sudaromi raštu. Tačiau atsakovas nuslėpė, jog užsakymo dėl 968 tonų užsakymo derinimas prasidėjo 2016-03-02. Atsakovas 2016-03-03 atsiuntė užsakymo projektą ieškovui, o ieškovas tą pačią dieną išsiuntė patvirtinimą apie užsakymą. 2016-03-07 ieškovas siuntė naujas preliminarias būsimas armatūros kainas, o atsakovas išsiuntė užsakymo projektą, tačiau šį kartą ieškovas jo nepatvirtino, t.y. nesiuntė patvirtinimo. Todėl sutartis nebuvo sudaryta. Nurodo, jog pats atsakovas nesupranta, kokias konkrečiai sutartis ir kada sudarė. Atsakovas neteisingai nurodo, jog tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika nepasirašinėti užsakymų, o užsakymus derinti elektroniniu paštu. Nurodo, jog nuo 2016-01-01 tarp šalių nebuvo sudaryta jokių sutarčių. Vėliau ieškovas bendradarbiavo su atsakovu ir stengėsi padėti įsigyti prekes, tačiau tai negali būti vertinama kaip atsakomybės prisiėmimas ar kažkokių aplinkybių patvirtinimas. Nurodo, jog teismas netinkamai vertino byloje pateiktus 2016-06-30 bei 2016-0-06 elektroninius laiškus. Minėti dokumentai nėra užsakymo sudarymą patvirtinantys įrodymai, o yra tik informacinio pobūdžio.
8.2. Nurodo, jog teismo pagrįstai yra konstatuota, jog atsakovas neįrodė priežastinio ryšio tarp ieškovo veiksmų ir tariamų atsakovo nuostolių. Atsakovo nurodyti sandoriai sudaryti vėliau nei tarp šalių tariamai sudaryta sutartis.
8.3. Nurodo, jog atsakovas neteisingai nurodo ir apskaičiuoja savo nuostolius. Atsakovo nurodyti argumentai neatitinka teisės aktuose įtvirtintų netiesioginių nuostolių kriterijų. Atsakovas neįrodė planuojamų pajamų realumo bei neišvengiamumo. Be to, nurodo, jog atsakovas pateikia naujas aplinkybes, kurių nenurodė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.
10. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šalys 2015-01-02 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr.KNS/2015/01-02/Nr.03, pagal kurią ieškovas susitarė pagal šalių suderintus užsakymus parduoti prekes atsakovui. Sutartis galiojo iki 2015-12-31 (tomas I, b.l. 7-10). Ieškovas pateikė atsakovui 2016-06-14 PVM sąskaitą faktūrą 13873,80 Eur sumai. Byloje nustatyta, kad ieškovas prašė priteisti skolą pagal 2016-06-14 išrašytą sąskaitą iš atsakovo dėl armatūros pirkimo, kurio atsakovas neginčijo, todėl ginčo dėl šio užsakymo teisėtumo nėra.
11. Byloje kilo ginčas dėl 2016-03-07 užsakymo, kuriame atsakovas prašė pateikti iki 2016-06-15 imtinai 968 tonas armatūros. Ieškovas nurodo, jog tokio užsakymo nebuvo patvirtinęs, todėl sutartis dėl 968 tonų armatūros pateikimo nebuvo sudaryta.
12. Pagal šalių sudarytą sutartį buvo aiškiai nurodyta, jog dėl konkrečių užsakymų sudarymo formos – užsakymai turi būti sudaromi raštu, juos pasirašant šalių atstovams, taigi sutarties sąlyga įpareigojo šalis užsakymus pasirašyti, šios sutarties sąlygos atsakovas neginčijo.
13. Pirmosios instancijos teismas vertino byloje pateiktą šalių susirašinėjimą elektroniniu paštu ir konstatavo, jog sutartis dėl 2016-03-07 užsakymo buvo sudaryta. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiai teismo sprendime nurodytai išvadai, nes iš šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu (tomas I, b.l. 107-118) matyti, jog tarp šalių buvo susiklosčiusi tokia praktika, jog užsakymai buvo derinami ir patvirtinami elektroniniais laiškais. Ieškovo argumentai, jog nuo 2016-01-01 šalys nebuvo sudariusios jokių sutarčių ir vėliau ieškovas tik padėjo atsakovui dėl prekių įsigijimo, vertinami kritiškai.
14. Atsakovas iš esmės ginčija savo prievolę atsiskaityti su ieškovu pagal aukščiau nurodytą 2016-06-14 sąskaitą faktūrą remdamasis tuo, jog jo prievolė prieš ieškovą pasibaigė įskaitymu, nes dėl ieškovo veiksmų jis patyrė nuostolių. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nebuvo reikalingų sąlygų atlikti įskaitymą. Teismas nurodė, jog atsakovo nuostoliai nėra pagrįsti faktiniais ar teisiniais pagrindais, nes nuostolių faktas ir suma nėra pripažinta teismo sprendimu, todėl įskaitymo metu nebuvo galiojantis ir vykdytinas reikalavimas.
15. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad įskaitymui atlikti, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors, kaip minėta, įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą, ką šiuo atveju ieškovas ir ginčijo, pateikdamas kaip vieną iš nesutikimo su priešieškiniu argumentą.
16. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl atsakovo neteisėto vienašalio įskaitymo.
17. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tada, kai nustatoma: neteisėti veiksmai (ar neveikimas), žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, jog atsakovas neįrodė žalos bei priežastinio ryšio tarp ieškovo veiksmų. Atsakovo argumentai, jog tarp ieškovo neteisėtų veiksmų, t.y. prekių nepristatymo laiku, ir atsakovo patirtų nuostolių yra tiesioginis priežastinis ryšys, vertinami kritiškai. Atsakovo nurodytos sutartys su trečiaisiais asmenimis buvo sudarytos gerokai po šalių sudarytos sutarties. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jos atsakovas byloje neįrodė negautų pajamų, kaip savo patirtų nuostolių. Netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis ir neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Atsakovas nurodo, jog jis buvo numatęs iš anksto gauti pajamas ir vėliau sudaryti sutartis dėl prekių pardavimo yra įprasta verslo praktika. Kolegija nurodo, jog apeliantas nepagrindė savo argumentų, jog įprastinė praktika jo veikloje yra tokia, jog jis gali sudaryti sutartis su trečiaisiais asmenimis tik po to, kuomet užsitikrina prekių gavimą iš atsakovo. Be to, atsakovas neįrodė, jog ieškovas numatė ir galėjo numatyti būsimus atsakovo netiesioginius nuostolius sutarties sudarymo metu. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas ieškovą būtų informavęs apie numatomas sudaryti sutartis ir savo įsipareigojimus prieš trečiuosius asmenis ateityje.
18. Kolegija nurodo, jog apeliaciniame skunde apeliantas nurodo naujas aplinkybes, susijusias su numatomumu gauti pajamas bei priežastiniu ryšiu tarp ieškovo ir negautų pajamų, todėl šios aplinkybės apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinos (CPK 306 str. 2 d.).
19. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.