Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Sprendimo kategorija:2.6.6.2,2.6.8.9,2.6.10.2,3.1.16,3.2.3.8

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

2017m.lapkričio 20d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Ekme Metall Lithuania‘‘ atsakovui UAB ,,Kaunas Metal‘‘ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovui dėl nuostolių priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Priešieškinyje atsakovas, pagrįsdamas aplinkybes dėl kurių patyrė nuostolius, nurodo, kad sudaręs su ieškovu sutartį dėl armatūros tiekimo, atsakovas 2016-05-04 su UAB ,,Bauen‘‘ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo UAB ,,Bauen,‘‘2016metų 26, 27 savaitę patiekti 132tonas užsakymo nurodytos specifikacijos armatūros po 380Eur už vieną toną. Bendra sandorio vertė 50160Eur ir PVM. Ieškovui nepatiekus armatūros atsakovas 2016-07-13 informavo UAB ,,Baue‘‘ kad dėl netinkamo tiekėjų prievolių vykdymo neturi galimybių patiekti jiems užsakyme Nr. 005 nurodytos specifikacijos armatūros, t.y. atsakovas patyrė 12408Eur žalos negautų pajamų forma, pateikia paskaičiavimus. 2016-07-29 UAB ,,Peikko Lietuva‘‘ atsakovui pateikė užklausimą dėl 70tonų armatūros po 450Eur už toną pardavimo. Dėl ieškovo kaltės nepatiekus armatūros atsakovas buvo priverstas atsisakyti pasiūlymo, dėl ko negavo 11808 Eur pajamų.2016-08-03 Peikko Finland OY atsakovui pateikė užklausimą dėl 72tonų armatūros po 450Eur už toną, tačiau dėl ieškovo kaltės nepateikus armatūros, atsakovas buvo priverstas atsisakyti pasiūlymo ir patyrė 11808Eur nuostolių negautų pajamų forma. 2016-08-11 UAB ,,B.group‘‘ atsakovui pateikė užsakymą dėl 24tonų armatūros, dėl ieškovo kaltės atsakovas atsisakęs pasiūlymo prarado 2496Eur negautų pajamų. Viso dėl ieškovo kaltės atsakovas patyrė 38520Eur planuotų pajamų. Kadangi ieškovas iki 2016-06-15 nepatiekė armatūros, atsakovas gamybai buvo priverstas pirkti armatūrą iš kitų tiekėjų po 450Eur, kadangi kaina rinkoje pakilo. Atsakovas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2016-07-01iki 2016-08-15 gamybai ir prekybai pirko armatūrą iš kitų tiekėjų ir už 1 toną vidutiniškai mokėjo 393 Eur. Atsakovas dėl to negavo 70816Eur planuotų pajamų. Dėl ieškovo netinkamo sutartinių prievolių vykdymo atsakovas viso patyrė 109336Eur nuostolių. Ieškovui pateikus raginimą dėl 13646,86Eur skolos apmokėjimo bei pastarajam nepateikus armatūros iki 2016-06-15d. atsakovas ieškovui nurodė, kad ieškovo prašoma 13646,86Eur suma bus deponuota. Derybų metu ieškovas pasiūlė atlyginti 30000Eur ribose. Atsakovas įvykdė vienarūšių reikalavimų įskaitymą, apie ką pranešė 2016-07-25 pranešimu, ieškovas liko skolingas atsakovui 95689,14Eur sumą, kurią prašo priteisti iš ieškovo. Atsakovas akcentuoja, jog ieškovas nebendradarbiavo, elgėsi nesąžiningai, savanaudiškai, stengėsi išvengti neigiamų pasekmių iš sudaryto sandorio. Taipogi atsakovas prašo priteisti 6 procentų procesines palūkanas (CK 6.210str.) bei bylinėjimosi išlaidas.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, su priešieškiniu nesutiko. Pateikė baigiamąją kalbą raštu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.

Teismas nustatė, kad tarp šalių 2015-01-02 buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. KNS-2015-01-02/Nr.03, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pagal atsakovo (pirkėjo) pateiktus ir šalių suderintus užsakymus, abiejų šalių pasirašytus, parduoti atsakovui prekes, kurių pavadinimai, asortimentas, kiekis ir kaina nurodomi sąskaitose- faktūrose, užsakymuose, važtaraščiuose ir sutarties prieduose, o pirkėjas įsipareigoja atsiskaityti sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Sutarties 1.2p. nurodoma, kad sutartis nustato bendrąsias prekių pirkimo-pardavimo sąlygas bei būdus ir yra pagrindas daugkartiniam pardavimui. Specialios prekių pirkimo sąlygos gali būti nustatomos abiejų šalių pasirašytuose užsakymuose. Ieškovas 2016-06-10 iš atsakovo gavo užsakymą armatūros tinklų pirkimui. Užsakymą priėmė ir 2016-06-14 pristatė prekes į atsakovo prekių sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovui įteikė 2016-06-14 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VM073248 , 13873,80Eur sumai. Atsakovas privalėjo sąskaitą apmokėti iki 2016-07-14. 2016-07-01 atsakovas sumokėjo tik 226,96Eur sumą, liko skolingas 13646,86Eur sumą, likusią sumą vienašaliu būdu įskaitė, nurodydamas, kad dėl ieškovo nepatiektos armatūros patyrė nuostolių negautų pajamų forma, prašo priteisti jam 95689,14Eur nuostolių, kuriuos jis patyrė dėl ieškovo neįvykdyto 2016-03-07 užsakymo, pagal kurį ieškovas įsipareigojo iki 2016-06-15 patiekti 968Eur tonas armatūros. Atsakovas po 2016-03-07 užsakymo pateikimo ieškovui, 2016-05-04 su UAB ,,Bauen‘‘ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios negalėjo įvykdyti, nes ieškovas nepateikė armatūros, dėl ko atsakovas negavo pajamų už 12408Eur. Be to atsisakė UAB ,,Peikko Lietuva‘‘ 2 užsakymų dėl armatūros pateikimo, dėl ko prarado 23616Eur negautų pajamų. Taipogi atsisakė UAB B group‘‘ užsakymo dėl armatūros patiekimo, dėl ko prarado 2496Eur pajamų. Atsisakęs visos eilės užsakymų prarado viso 109336Eur planuotų pajamų, t.y. patyrė nuostolių. Po vienašališko įskaitymo ieškovas tariamai atsakovui liko skolingas 95689Eur, kuriuos prašo priteisti iš ieškovo.

Byloje kilo ginčas dėl prievolės pabaigos vienašališku įskaitymu, dėl nuostolių priteisimo bei užsakymo pateikti armatūrą galiojimo.

Civilinėje teisėje prievolė apibrėžiama kaip teisinis santykis, kurio dalyviai yra dvi šalys, iš kurių viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad jis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Prievoliniam teisiniam santykiui yra būdingos dvi šalys: aktyvioji šalis – kreditorius ir pasyvioji šalis – skolininkas, kurias sieja tarpusavio teisės ir pareigos. Kreditoriaus reikalavimo teisė atitinka skolininko pareigą. Dėl to ši teisė negalima be pareigos, pabrėžtina – kito asmens pareigos. Jei asmenų nesieja jų tarpusavio teisė ir pareiga, reiškia, kad jie nėra prievolinio teisinio santykio dalyviai.

Prievolė baigiasi, kai nelieka kurio nors iš jai būtinų elementų: nelieka bent vienos iš prievolės šalių; baigiasi skolininko pareiga ir kreditoriaus reikalavimo teisė. Taigi nelikus šių prievolės elementų, negali išlikti ir prievolės kaip šalis siejančio teisinio santykio. CK šeštosios knygos IX skyriuje reglamentuojami prievolių pabaigos pagrindai. Vienas iš jų yra aktualus nagrinėjamoje byloje – įskaitymas (CK 6.130–6.140 straipsniai). Tai atskiras prievolių pabaigos institutas.

CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Pagal šias įstatymo nuostatas įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad įskaitymui atlikti, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors, kaip minėta, įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą, ką šiuo atveju ieškovas ir ginčijo, pateikdamas kaip vieną iš nesutikimo su priešieškiniu argumentą. Ieškovui ginantis nuo pareikšto priešieškinio paaiškinimu dėl įskaitymo negalimumo, yra suponuojama procesinė situacija, kad nereikia dėl įskaitymo kaip prievolės pasibaigimo reikšti priešieškinio (šiuo atveju ieškinio). Teismas konstatuoja, kad nebuvo reikalingų sąlygų atlikti įskaitymą. Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad atsakovo nuostoliai nėra pagrįsti faktiniais ar teisiniais pagrindais, nes nuostolių faktas ir suma nėra pripažinta teismo sprendimu, todėl įskaitymo metu nebuvo galiojantis ir vykdytinas reikalavimas. Į bylą atsakovo pateiktoje stenogramoje, kuri padaryta neįspėjus kitos šalies apie daromą pokalbio įrašą ir yra negaliojantis įrodymas byloje, nėra ieškovo sutikimo, jog jis pripažįsta ir įsipareigoja atsakovui sumokėti 30000Eurų. Byloje yra pateiktas ieškovo įrodymas, jog jis nesutiko su įskaitymu, tai patvirtina 2016-08-04 į bylą pateiktas ieškovo raštas(raginimas sumokėti bei pranešimas apie sutarties vykdymo sustabdymą). Teismas, sutikdamas su ieškovo nesutikimu su argumentais dėl neteisėto vienašalio įskaitymo tuo pačiu atmeta atsakovo argumentus, kad įskaitymas buvo atliktas teisėtai. Remiantis virš išdėstytu teismas turi pagrindą tenkinti ieškovo ieškinį ir priteisti 13646,86Eur skolos, 70,98Eur delspinigių, kuriuos ieškovas įrodė, o atsakovas jų neginčijo bei 6 procentus metinių palūkanų.

Teismas, remdamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis nurodo, kad pagal sutarčių aiškinimo taisykles turi egzistuoti aiškus šalių susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius. (CK 6.154str.).Turi egzistuoti šalių valia sukurti sutartinius santykius bei ji turi būti aiškiai išreikšta. Byloje nustatyta, kad ieškovas prašo priteisti skolą už 2016-06-10 iš atsakovo gautą užsakymą armatūros pirkimui ir jo įvykdymą, todėl ginčo dėl šio užsakymo teisėtumo nėra.

Byloje ieškovas nesutinka su atsakovo argumentu, kad tarp šalių buvo tinkamai įformintas 2016-03-07 užsakymas, kuriame atsakovas prašė pateikti iki 2016-06-15 imtinai 968tonas armatūros. Nors atsakovas tvirtina, kad užsakymas buvo šalių patvirtintas, o armatūra nepatiekta, dėl ko kilo atsakovui jo išvardinti nuostoliai negautų pajamų forma, ieškovas gi argumentuoja, kad užsakymo nepasirašė, kas buvo numatyta tarp šalių pasirašytose specialiose prekių pirkimo-pardavimo sąlygose. Ieškovas argumentuoja, kad Sutartyje buvo aiškiai nurodyta, jog dėl konkrečių užsakymų sudarymo formos –užsakymai turi būti sudaromi raštu, juos pasirašant šalių atstovams, taigi sutarties sąlyga įpareigojo šalis užsakymus pasirašyti, šios sutarties sąlygos atsakovas neginčijo. Tačiau teismas iš šalių veiksmų po 2016-06-15 dienos kai ieškovas atsakovui pateikė pretenziją dėl netinkamo prievolių vykdymo, šalys buvo 2016-07-05 susitikusios dėl atsakovui padarytos žalos sprendimo, tai matyti iš atsakovo atstovo paaiškinimo, iš paaiškinimo matyti, kad derybų metu ieškovo atstovai siūlė atlyginti dalį atsakovo prašomos sumos, tačiau vėliau persigalvojo ir atmetė atsakovo pretenziją. Teismas konstatuoja, kad ieškovas nenuginčijo fakto, jog šalys derėjosi dėl tariamų nuostolių atlyginimo, ieškovas jokiais objektyviais įrodymais nepaneigė atsakovo atstovo paaiškinime pateiktų tai patvirtinančių aplinkybių, todėl byloje nustatytas faktas, kad ieškovas nepateikė laiku atsakovui prašomos pagal užsakymą armatūros. Minėtą faktą patvirtina ir ta aplinkybė, kad šalys ne kartą derino savo virtualų sandėlį, tai patvirtina tarp šalių elektroninis susirašinėjimas, be to tai patvirtina ir A. Z. laiškas, rašytas savo vadovybei, iš kurio matyti, kad jis 2016-06-30 anuliavo 2016-03-07 užsakymą.

Tačiau tam, kad kiltų civilinė atsakomybė dėl žalos atlyginimo, neužtenka vien šalies neteisėtų veiksmų, apie kuriuos virš buvo paminėta.

Šioje byloje teismas nustatinėjo šalių veiksmus joms dalyvaujant ginčo sutartiniuose santykiuose, įvertindamas byloje surinktus įrodymus ir vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle daro išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne šalių daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Taigi byloje pakanka įrodymų, jog ieškovas neįvykdė atsakovui prievolės patiekti armatūrą. Atsakovas prašo priteisti nuostolius. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Atsižvelgiant į virš nurodomas įrodinėjimo taisykles atsakovas turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Teismas sutinka su ieškovo argumentais, pasiremiančiais LAT praktika, kad pagal CK 6.249str. pagrindiniai negautų pajamų priteisimo kriterijai, suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tai, kad negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodyti. Netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Tai ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautas pajamos arba patirtas išlaidos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1)ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, 2)ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai, 3)ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Pagal CK 6.249str. 1d. asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Įstatyme nustatyta visiško nuostolių atlyginimo paskirtis. Šalis privalo įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių. Netiesioginiai nuostoliai turi būti įrodyti, o ne tikėtini. Atsakovas turi įrodyti, kad užsakymo sudarymo metu jo planuojamos gauti pajamos buvo realios ir neišvengiamos, t.y. egzistavo aplinkybės, kurios garantavo būsimų pajamų buvimą. Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad atsakovas šių aplinkybių neįrodė- jis nebuvo sudaręs preliminarių sutarčių ar ketinimo protokolų. Atsakovo pateikti užklausimai iš potencialių pirkėjų nėra tinkamas įrodymas, pagrindžiantis nuostolių atsiradimą. Visi tariami sandoriai sudaryti ar inicijuoti gerokai vėliau po ginčo užsakymo suderinimo. Pats atsakovas ginčo užsakymo metu negalėjo numatyti, kokie sandoriai bus sudaromi ateityje, kokios bus sandorių sąlygos, mokėjimo terminai, prekių pristatymo, perdavimo terminai. Atsakovas neįrodė, kad minimas prekių kiekis būtinas jo gamyboje. Teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad atsakovas keičia nuostolių dydį nuo 140000Eur iki 108342Eur ( tai matoma el. laiškuose). Atsakovas tiesiog paskaičiavo kainų skirtumą tarp rinkos kainų, kas nepagrindžia nuostolių realumo. Be to atsakovas neatliko jokių veiksmų, tik atsitiktinai gavo kelis užklausimus ir tariamų potencialių pirkėjų. Taipogi atsakovas neįrodė, kad tariamų pajamų negavo dėl neteisėtų ieškovo veiksmų, nes jei kaina rinkoje būtų nukritusi, tai atsakovas, sutiktina su ieškovu, būtų sutaupęs.

Taigi atsakovui neįrodžius kitų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovo priešieškinys kaip neįrodytas atmestinas.

Tenkinus ieškinį teismas tenkina ieškovo prašymą priteisti 70,98Eur delspinigius, kurių atsakovas neginčija.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo patirtas 412Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis. Patenkinus ieškinį visiškai prašymas tenkintinas ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 412Eur žyminio mokesčio.

Pagal CK 6.37str. 2d. reglamentuojamos palūkanos, skaičiuotinos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, jos atlieka kompensacinę funkciją ir priteisiamos nuo priteistos sumos. Ieškovas prašo priteisti procesines palūkanas.

Procesinių palūkanų dydžiai nurodyti CK 6.210str., kuriame skolininko, neįvykdžiusio prievolės pareiga mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas, kai abi sutarties šalys yra juridiniai asmenys.

Procesinės palūkanos priteistinos nuo 2016-08-16 ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nuo 13717,84Eur priteistos sumos.

Vadovaujantis LR CPK 92str. iš atsakovo UAB ,,Kaunas Metal,, valstybės naudai priteistina 6,82Eur pašto išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR CPK 269str., 270str.,307str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo UAB ,,Kaunas Metal,, įm.k.302730150, 13646,86Eur skolos, 70,98Eur delspinigių, 6 procentus procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2016-08-16 nuo priteistos 13717,84Eur sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei 412Eur žyminio mokesčio ieškovo UAB ,,Elme Metall Lithuania‘‘ įm. k. 300142700 naudai.

Priteisti iš atsakovo UAB ,,Kaunas Metal‘‘ įm.k. 300142700, 6,82Eur pašto išlaidų valstybės naudai.

Priešieškinį atmesti.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.