Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. V. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas

5. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Įgyjamosios senaties institutą reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ketvirtos knygos 5 skyriaus 3 skirsnio nuostatos ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 34 skyriaus 3 skirsnio nuostatos.

6. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta įgyjamosios senaties samprata: „fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) nuosekliai formuodamas teismų praktiką bylose dėl įgyjamosios senaties yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr. pavyzdžiui, LAT 2017 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017, 14 punktas).

7. Iš byloje esančios medžiagos galima daryti išvadą, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į šio sprendimo 1 punkte nurodytą pastatą – sandėlį (su daržine), kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu ir jis nėra minėto daikto savininkas. Į bylą pateikti: V. V. gimimo liudijimas, kuriame nurodyta, kad V. V. tėvai – J. V. ir D. V. (el. b. l. 7); J. V. mirė (duomenys neskelbtini), o D. V. – (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 8-10); VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus Sprendimas atmesti V. V. prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto - sandėlio (su daržine), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą (el. b. l. 11-12); Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (el. b. l . 14-30). Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas neįgijo nuosavybės teisės į minėtą pastatą – sandėlį (su daržine) ir nėra jo savininkas.

8. Byloje nėra duomenų, kad šio sprendimo 1 punkte nurodytas pastatas – sandėlis (su daržine), būtų įregistruotas kito asmens, t. y. ne pareiškėjo, vardu, taip pat byloje nėra duomenų, kad minėtas pastatas – sandėlis (su daržine), nuosavybės teise priklausytų valstybei arba savivaldybei. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad minėtas pastatas – garažas atitinka CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas.

9. Kaip jau buvo nurodyta šio sprendimo 7 punkte, į bylą nėra pateikta dokumentų, tiesiogiai įrodančių pareiškėjo nuosavybės teisės į sandėlį (su daržine), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad minėtas sandėlis (su daržine) pareiškėjo įgytas sąžiningai. Teismas neturi duomenų, kurie paneigtų, jog visą valdymo laikotarpį pareiškėjas sąžiningai valdė pareiškime nurodytą daiktą. Byloje taip pat nėra duomenų apie asmenis, kurie turėtų daugiau teisių į šį garažą negu pareiškėjas, ar patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų atsisakęs valdymo ar, kad minėtą garažą būtų užvaldęs kas nors kitas, ir pareiškėjas būtų praradęs galimybę paveikti daiktą pagal savo valią (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

10. Iš byloje esančios medžiagos taip pat galima daryti išvadą, kad pareiškėjas visą valdymo laiką šio sprendimo 1 punkte nurodytą pastatą – sandėlį (su daržine), valdė atvirai ir kaip savą. Šias išvadas patvirtina tai, kad pareiškėjas buvo ir yra įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į minėtą pastatą – sandėlį (su daržine), tačiau VĮ Registrų centre nebuvo įregistruotos daiktinės teisės į šį pastatą, nes pareiškėjas neturėjo visų reikiamų dokumentų.

11. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ir tai, kad pareiškėjas šio sprendimo 1 punkte nurodytą pastatą – sandėlį (su daržine), valdo nepertraukiamai daugiau negu 10 metų, kaip nurodo, nuo 1993 metų, t. y. daugiau nei CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas minimalus terminas nekilnojamajam daiktui įgyti pagal įgyjamąją senatį.

12. Kadangi teismas nustatė visas CK ketvirtos knygos 5 skyriaus 3 skirsnyje nustatytas aplinkybes ir LAT teismų praktikoje įtvirtintas aplinkybes, būtinas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti, nustatytinas juridinis faktas, kad pareiškėjas įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į šio sprendimo 1 punkte nurodytą pastatą – sandėlį (su daržine).

13. Byloje patirtos pašto išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2020 m. sausio 13 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl nėra priteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 530–533 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68–4.71 straipsniais,

nusprendžia:

nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjas V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į sandėlį (su daržine), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Faktas nustatytas tam, kad būtų įregistruotas daiktas ir daiktinės teisės į jį.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.