Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui M. K. dėl iškeldinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas pažeidžia jos, kaip savininkės, teises, t. y. ji negali laisvai naudotis ir disponuoti savo turtu.

Nekilnojamo turto įsigijimo sandoris buvo sudarytas ieškovės vardu tik todėl, kad labai ją mylėjo, manė, kad tokiu būdu ji su juo jausis saugi, rami, kad tokiu būdu ji galės atsiduoti motinystei, neskubės ieškoti darbo. Santuokos įregistruoti neskubėjo, nes ką tik buvo nutraukęs santuoką su savo pirmąja sutuoktine.

Ieškovė pirmą kartą pradėjo dirbti tik 2010 metais. Iki to laiko ji ir jų vaikai gyveno jo išlaikomi. Jis užsiėmė įvairia veikla, dirbo darbus susijusius ne tik su darbo sutartimi. Dirbo pagal verslo liudijimą, pirkdavo ir perparduodavo įvairius daiktus, teikė ir dabar teikia apželdinimo paslaugas, dirbo užsienyje, o ieškovė jos gautas pajamas naudojo tik savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Kai pakliuvo į įkalinimo įstaigą, pasiskolino iš draugo pinigų, kad ieškovė su vaikais galėtų pragyventi. Nuo to laiko kai ieškovė išsikraustė iš namų, jis vienas prižiūri ir išlaiko nekilnojamąjį turtą. Ieškovė tyčia nutraukė elektros energijos tiekimą į namą.

Ginčo nekilnojamasis turtas yra jo vienintelė gyvenamoji vieta. Be to, jam šiuo metu skirta kardomoji priemonė – nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios ginčo sodyboje, todėl jis negali keisti gyvenamosios vietos ir dėl šios aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

I. Ginčo esmė

Byloje kilęs ginčas dėl savininko teisių pažeidimo gynimo.

II. Nustatytos faktinės aplinkybės

Iš Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad ieškovei D. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas su gyvenamuoju namu įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Taip pat nustatyta, kad ginčo sodyboje, šalims nutraukus tarpusavio santykius ir ieškovei išsikrausčius gyventi kitur, liko gyventi ieškovės buvęs sugyventinis M. K. ir jis iš sodybos gera valia neišsikelia.

III. Teisiniai argumentai

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis).

Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykio turinio, gali būti tiek pažeistų teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Nagrinėjamu atveju, ieškovė nebūdama sutartinių teisinių santykių dalyvė, gali ginti savo turtines teises neprievoliniais teisiniais savo teisių gynimo būdais, nes jos nevaržo jokie sutartiniai (prievoliniai) santykiai su atsakovu, kuris naudojasi ieškovės turtu. CK 4.98 straipsnyje nurodyta, kad savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos savininko teisės pažeidimus, nes šalių nesieja jokia sutartis, todėl iškeldinimas iš ieškovei (savininkei) priklausančių patalpų laikomas pažeistų daiktinių teisių gynimo būdu, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų gyvenamųjų patalpų, kitų statinių ir žemės sklypo atlaisvinimas. Ieškovė įrodė, kad atsakovo veiksmai pažeidžia jos kaip savininkės teises, netrukdomai naudotis savo nuosavybe (turėdama nuosavybę, su dviem nepilnamečiais vaikais gyvena nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), negali patekti į jai priklausančią nuosavybę dėl atsakovo grasinimų, atsakovas naudojasi turtu, bet nemoka mokesčių, kuriuos tenka sumokėti turto savininkei), o nustačius tokį pažeidimą, ieškovė įgijo teisę reikalauti atsakovo iškeldinimo iš užimamų statinių ir žemės sklypo CK 4.98 straipsnio pagrindu.

Aplinkybės, jog šalys, turinčios bendrų vaikų, sodyboje gyveno kaip šeima ir atsakovas, jo teigimu, prisidėjo tiek lėšomis, tiek darbu prie nekilnojamo turto įsigijimo, statybos ir remonto (įrengimo) nesudaro pagrindo išvadai, kad ginčo turtas šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismas sprendžia, jog atsakovas nepaneigė fakto, jog ginčo turtas yra asmeninė ieškovės nuosavybė (CK 4.262 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovas, kuris buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, nepateikė jokių duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, jog prisidėjo prie ieškovei priklausančio nekilnojamo turto įsigijimo bei jo pagerinimo, kiek prisidėjo ir kad buvo sukurta bendroji dalinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Atsakovas, įrodinėdamas aplinkybę, jog jis turėjo lėšų ginčo turtui įsigyti bei jį pagerinti (neįrodinėjo kokiu mastu turtas buvo pagerintas), kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė 2006-06 21 dovanojimo sutartį, iš kurios matyti, kad 1996 metais dovanojimo sutarties pagrindu jis įgijo nuosavybę – butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau ši sutartis niekaip neįrodo, kad tas butas yra apskritai parduotas, jei parduotas, tai kada ir už kokią sumą. Lėšų (2896,20 Eur) turėjimą 2017-07-20 įrodinėja Alytaus rajono apylinkės teismui rašytu atsakovo, kaip kreditoriaus, pareiškimu dėl 2896,20 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. S. ir prie jo pridėtu atsakovo patvirtinimu, kad skolininkas su juo 2017-07-20 atsiskaitė, tačiau šie įrodymai nepatvirtina, kad šios lėšos buvo skirtos namo pagerinimui, turint galvoje, kad šios lėšos negalėjo būti panaudotos sodybos įsigijimui, nes nekilnojamas turtas buvo įsigytas 2004 metais. Priešingai, pats atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2017 metų vasaros pabaigoje ieškovė įėjusi į jai priklausantį namą be jo žinios tuos pinigus paėmė, dėl ko jis kreipėsi į policiją.

Be to, byloje yra Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų sąrašas apie atsakovą, iš kurio matyti, kad atsakovas ne vieną kartą yra teistas. Ši aplinkybė kaip tokia neturi savarankiškos reikšmės, įrodinėjant ieškovės pažeistas teises dėl naudojimosi jai priklausančiu turtu, tačiau rodo atsakovo turtinę padėtį nuo sodybos įsigijimo iki bylos nagrinėjimo momento. 2004-02-03 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu už vagystę jam paskirta 3000 Lt bauda, nekilnojamąjį turtą ieškovė įsigijo (duomenys neskelbtini), t. y., kai atsakovas jau turėjo prievolę įvykdyti teismo nuosprendį – sumokėti teismo paskirtą baudą. Ir vėliau jis ne kartą teistas už vagystes, jam ne kartą taikyta kardomoji priemonė - suėmimas, nuo 2014 iki 2015 jis realiai atliko laisvės atėmimo bausmę, todėl tikėtina, kad atsakovas turėjo daugiau išlaidų nei pajamų bei dėl nurodytų priežasčių negalėjo dirbti ir turėti pastovaus pajamų šaltinio. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų apie lėšų skolinimąsi iš jo nurodytų fizinių asmenų ir kada tos lėšos buvo pasiskolintos ir kam jos buvo panaudotos bei ar jis kreipėsi dėl dokumentų dingimo į policiją. Todėl pagal įrodymų pusiausvyros principą, labiau tikėtina ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kad atsakovas niekur nedirbo, neturėjo pajamų (neprisidėjo ir prie vaikų išlaikymo), turėjo kreditorių, todėl neturėjo lėšų sodybai įsigyti bei ją įrengti. Įrodymų apie jo darbą, gautas pajamas atsakovas taip pat nepateikė, nors įrodinėjo, kad dirbo ir pajamų turėjo.

Įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.).

Vertintina ir tai, kad atsakovas dieną prieš bylos nagrinėjimą iš esmės pateikė priešieškinį dėl nekilnojamo turto pripažinimo daline nuosavybe ir jo padalijimo, kurio teismas nepriėmė, tačiau ir pateikdamas priešieškinį atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie turto pagerinimą ir iš kokių lėšų tas turtas buvo pagerintas. Pažymėtina, kad nepriėmus priešieškinio, nes tai būtų nesuderinama su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, atsakovas turi teisę kreiptis į teismą dėl kompensacijos už ginčo turto pagerinimą priteisimo, įstatymo nustatyta tvarka pateikiant savarankišką ieškinį ir nurodant faktines aplinkybes bei pateikiant jas patvirtinančius įrodymus (CPK 5 str. 135 str., CK 1.138 str.).

Priešieškinio pareiškimo dėl nekilnojamo turto pripažinimo daline nuosavybe ir jo padalijimo išnagrinėjimas nėra pagrindas ieškinį dėl iškeldinimo atmesti.

IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – sumokėtas žyminis mokestis (75 Eur), išlaidos advokato pagalbai sumokėti (450 Eur) CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Ieškinį patenkinus visiškai, išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos, nes jam 100 procentų suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Iškeldinti M. K. a. k. (duomenys neskelbtini) su visais asmeniniais daiktais iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš M. K. D. B. 75 Eur žyminį mokestį ir 450 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 525 eurus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.