Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2014-06-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-26-371/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-06-12Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-11-28Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-06-12
Bylos Nr.
1-26-371/2014
Teisminio proceso Nr.
1-20-9-00121-2013-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
J. C.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-26-371/2014Teisminio proceso Nr.1-20-9-00121-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.20.5.; 2.3.6.4.2
ŠALČININKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 12 d.Šalčininkai
Šalčininkų rajono apylinkės teismo teisėja J. B.,sekretoriaujant A. G.,dalyvaujant prokurorams S. K., N. M. – Posaškovai,kaltinamojo J. C. gynėjui advokatui A. V.,vertėjai O. I.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. C., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1957 m. spalio 25 d. Rusijos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, gyvenantis Birutės g. 3, Alytus, LT-62151, anksčiau neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamasis J. C. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį dėl to, kad davė melagingus parodymus apklausiamas liudytoju teisme, o būtent: 2011 m. rugpjūčio 18 d. Šalčininkų rajono apylinkės teisme, Vilniaus g. 58, Šalčininkai, apklaustas liudytoju teisminio nagrinėjimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-181-2012, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 1d., už melagingų parodymų davimą, siekdamas padėti V. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl turto iššvaistymo, davė melagingus parodymus teisme, tai yra nurodė, kad 2007 metais lapkričio mėnesį apžiūrėjo sugedusį autobusą „MAN NL 202“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nors nuo 2007 m. liepos 13 d. šis autobusas buvo Baltarusijos Respublikoje, kas prieštarauja baudžiamojoje byloje surinktai medžiagai ir kaltinamojo V. V. parodymams.

Kaltinamasis J. C. kaltas dėlpadarytos nusikalstamos veikos ir parodė, kad 2007 m. pabaigoje, viename iš gamybinių pasitarimų buvo pasiūlyta nurašyti autobusus, kurie nėra tinkami eksploatuoti, asmeniškai apžiūrėjo autobusus,tarp jų buvo ir autobusas „MAN NL 202“, kurio autobusu pavadinti nebuvo įmanoma, nes tai buvo tik metalo laužas ir atskiros autobusų dalys. Šį nenaują - maždaug 15-17 metų senumo autobusą pirko Vokietijoje, kur jis buvo pripažintas kaip nebevažiuojančiu ir netinkamu vežti keleivius. Lietuvoje jis tarnavo kaip tarpmiestinis autobusas. Pagal tuo metu galiojančią tvarką direktorius V. V. pasiūlė sušaukti valdybos posėdį, kurio metu būtų sprendžiamas klausimas dėl netinkamų autobusų nurašymo. 2007 m. lapkričio mėnesį buvo sukviestas valdybos posėdis, kuris vyko jo darbo kabineteAlytuje. Posėdžio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl autobusų nurašymo. Buvo pateiktas sąrašas autobusų, tame sąraše buvo ir autobusas „MAN NL 202“, kuriuos reikėjo nurašyti. Direktorius vieną popietę, palydėjo jį į dirbtuves, kur stovėjo nurašyti autobusai. Matė „Laz“ ir „Maz“ markių automobilius, daugelis jų jam nekėlė jokių abejonių. Labiausiai nepatiko sąraše esantis autobusas „MAN NL 202“, todėl jam apžiūrėtiskyrė pakankamai laiko, norėjo susipažinti ir įsitikinti, kokia yra autobuso, kuris buvo eksploatuotas mažiau negu pusę metų būklė, be to, jis buvo dalinai iškomplektuotas. Vizualiai prisimena, kad užpakalinėje dalyjebuferis, veidrodžiai ir kitos išorinės detalės buvo nuimtos, matėsi vandalizmo žymių. Pasakė direktoriui, kad klausimas dėl šio autobuso bus sprendžiamas posėdyje ir jis privalės pasiaiškinti dėl neseniai pirkto autobuso nurašymo.Posėdyje kilo diskusija. Direktorius išsamiau paaiškino, pateikė papildomus argumentus, įtikino valdybos narius, manė, kad ekonomiškiau bus autobusą nurašyti, o ne remontuoti, kad tai buvo nesėkmingas pirkinys. Dar buvo keli faktoriai, turėję įtakos, kad šis autobusas būtų nurašytas.Valdyba priėmė sprendimą leisti nurašyti minėtą autobusą. A. B. išduotas įgaliojimas irjis vykdė savotiesioginiovadovo - direktoriaus V. V. - autobusas „MAN“ buvo išregistruotas iš VĮ „Regitra", tačiautik pagal valstybinius numerius.Jis tuo metu buvo valdybos pirmininku, direktorius V. V. buvo atsakingas valdybai. Autobusas buvo iškomplektuotas dėl netinkamo techninės tarnybos darbo. Matėišregistravimo dokumentą, pranešimą.Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas liudytoju, atsakė į pateiktus klausimus,yra trys epizodai, kurie įtikino jį, kad buvo nurašytas būtent tas autobusas, apie kurį kalbama: būtent šį autobusą jam parodė direktorius, valdyboje sprendė klausimą dėl nurašymo, metų pabaigoje paklausė direktoriaus, kaip sekasi vykdyti nurašymus ir utilizavimą, direktorius pateikė visus dokumentus, kuriuose buvo nurodyta, kad A. B. pateikė visus dokumentus į VĮ „Regitrą“, todėl buvo įsitikinęs, kad visi autobusai, kurie buvo paruošti utilizavimui- nurašyti, supjaustyti ir priduoti metalo laužui.

Pareikštas kaltinamajam J. C. kaltinimas kaltinamajame akte grindžiamas kaltinamojo V. V., A. B., P. S., A. J., V. Ž., M. L., V. L., R. J. parodymais, duotais baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-181/2012, liudytojo V. V. parodymais, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir kita medžiaga.

Baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-181/2012 2012 m. spalio 25 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu V. V. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 184 str. 1 d., dėl to, kad iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą, o būtent: būdamas UAB „Druskininkų autobusų parkas“, į. k. 152035743, registruotos Gardinos g. 1, Druskininkuose, direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę pavaldiems pareigūnams duoti nurodymus dėl bendrovės turto panaudojimo, 2007 m. liepos 13 d. žodžiu nurodė, liepęs UAB „Druskininkų autobusų parkas“ vyriausiajam mechanikui A. B. nuvykti į Baltarusijos Respublikos, Gardinos miesto autobusų stotį ir stotyje atvykusį maršrutu Druskininkai-Gardinas UAB „Druskininkų autobusų parkas“ priklausantį autobusą „MAN NL 202“, v. n. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. WAA100798B011751, 27622,40 Lt vertės, kuriuo atvažiavo vairuotojas PavelStavorka, perduoti jį kartu su užvedimo rakteliu bei transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. B365250 ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims, o vėliau, t. y. 2007 m. liepos 21 d. savo paties įsakymu Nr. 244 įgaliojo vyriausiąjį mechaniką A. B. VĮ „Regitra“ išregistruoti autobusą “MAN NL 202”, v. n. (duomenys neskelbtini), kaip nurašytą, nepateikdamas dokumentų, patvirtinančių šio autobuso nurašymo ir perdavimo ikiteisminio tyrimo asmenims pagrįstumą ir teisėtumą, tokiu būdu neteisėtai ir neatlygintinai tyčia iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą – UAB „Druskininkų autobusų parkas“ priklausantį autobusą “MAN NL 202”, v. n. (duomenys neskelbtini), ir tuo padarė UAB „Druskininkų autobusų parkas“ 27622,40 Lt turtinės žalos. Šiuo nuosprendžiu jam paskirta bausmė-80 MGL (10400 Lt) bauda. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą kaltinamasis V. V. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad nuo 2000 m. iki 2008 m. dirbo UAB „Druskininkų autobusų parkas“ direktoriumi,byloje minimo autobuso „MAN NL 202“ apžiūrėti į Vokietiją jis vyko kartu su valdybos pirmininku J. C., tačiau jo tuo metu nepirko, o autobusą į Druskininkus iš Vokietijos pristatė pardavėjo atstovas, po sandorio autobusas buvo įtrauktas į įmonės balansą, už jo įregistravimą, išregistravimą ir remontus buvo atsakingas vyr. mechanikas A. B.. Autobusas apie 2-3 mėn. buvo eksploatuojamas maršrutu Druskininkai-Gardinas (BaltarusijosRespublika), po to autobusas sugedo Gardine, nusprendė grąžinti autobusą į Lietuvą, už autobuso pargabenimą iš Baltarusijos Respublikos jis atsakingu paskyrė vyr. mechaniką A. B.. Pargabenus autobusą paaiškėjo, kad sugedo automatinė pavarų dėžė ir jie patys nepajėgūs ją suremontuoti. Apie tai buvoinformavo bendrovės valdybą, kuri Alytaus mieste vykusio valdybos posėdžio metu priėmė sprendimą autobuso neremontuoti ir nurašyti (t.1, b.l.127-131).

Iš kaltinamojo J. C. parodymų, duotų baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-181/2012 ir perskaitytų LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 2 p.nustatyta tvarka matyti, kad organizavo valdybos posėdį, nes susirinko nemažas skaičius automobilių, kuriuos reikėjo nurašyti. Prieš tai direktorius jam pateikė sąrašą neeksploatuojamų autobusų. Telefonu sukvietė valdybos narius, kurie tuo metu galėjo dalyvauti posėdyje lapkričio mėnesį. Iki posėdžio norėjo apžiūrėti nurašomus autobusus. Vieną popietę direktorius palydėjo jį į dirbtuves, ten buvo „LAZ“, „MAZ“ markių automobiliai, daugelis jų nekėlė abejonių dėl nurašymo. Labiausiai jam nepatiko sąraše esantis autobusas „MAN NL202“, todėl jo apžiūrai skyrė daugiau laiko, be to, jis buvo eksploatuotas vos pusę metų, dalinai iškomplektuotas. Vizualiai prisimena, kad užpakalinėje dalyje buferis, veidrodžiai ir kitos išorinės detalės buvo nuimtos. Autobusas stovėjo tarp remonto dirbtuvių ir garažo, buvo iškomplektuojamas, kuomet jį apžiūrėjo. Valdybos posėdyje autobusą nurašyti nusprendė ne iš karto. Direktorius paaiškino, kad reikalingas pavarų dėžės remontas, tačiau raštiško paskaičiavimo kiek kainuotų remontas nebuvo, pateikė kitus faktorius, turėjusius įtakos autobuso nurašymui, dokumentinių įrodymų apie gedimą nebuvo. Be to, buvo nuspręsta jo dalis panaudoti kitų autobusų remontui. Policijos apie autobuso iškomplektavimą neinformavo. Autobuso pirkimo procese nedalyvavo. Kada autobusas atsirado Baltarusijos Respublikoje nežino, jo niekas neinformavo, taip pat nepranešė apie jo gedimą(t.1, b.l. 141-143).

Liudytojas A. B. parodė, kad tuo metu dirbo UAB „ Druskininkų autobusų parkas“ – vyr.mechaniku.Direktorius jamnurodė nuvažiuoti į Gardiną kituautobusu, oautobusą „MAN“tenpalikti, kadangi ateisžmonės ir jį pasiims.Direktorius V. V. patdavėjamužklijuotąvoką,kurį reikėjoatiduoti, autobusą atsiimti atėjusiems asmenims. J. C. matė 2-3 kartus, darbe. Jokių jo nurodymų nebuvo gavęs. Autobusų parke yra dar vienas „MAN“ įmonės autobusas, tačiau modelis kitas. „MAN NL 202“ modelis buvo vienintelis. Jie labai skirtingi, skiriasi keleivių sėdynių skaičiumi, patogumu, dydžiais, aukščiu, greičio dėže. Vizualiai atskirti galima ir tai padaryti gali kiekvienas. Kitas „MAN“ įmonės autobusas važinėja iki šiol. Jam buvo išduotas įgaliojimas vykdant įsakymą – išregistruoti iš VĮ „Regitra“ „MAN“ autobuso valstybinius numerius, paties autobuso nebuvo. Reikėjo nurašyti apie 30 autobusų, jie visi stovėjo, tačiau nuo įskaitos nuimti nebuvo. Iš jo parodymų, perskaitytų LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 2 p. matyti, kad direktorius įsakė palikti autobusą „ MAN“ Gardine, o grįžti kitu autobusu ir perduoti voką atėjusiems žmonėms. Vyko į Gardiną su A. J. ir V. Ž., autobusu „FORD tranzit“. Po to šio autobuso „MAN“ nematė (t. 1, b.l. 6, 149-151, 170-171).

Iš liudytojoPaveloStavorkos parodymų, duotų teismo posėdžio metu ir perskaitytų LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 2 p. nustatyta tvarka matyti, kadjis nuo 2006 m. dirbo UAB „Druskininkų autobusų parkas“ vairuotoju-konduktoriumi. 2007 m. birželio mėn., tikslios datos nepamena, autobusu „MAN NL 202“ važiavo reisu Druskininkai-Gardinas. Jis be jokių nesklandumų atvyko į Gardiną pagal grafiką, po ko turėjo pertrauką iki išvykimo atgal. Tačiau prieš išvykstant reisu atgal į Lietuvą, apie 12.00-12.20 val. atvažiavo įmonės vyr. mechanikas A. B. su dviem vairuotojais A. J. ir V. Ž.. A. B. žodžiu paaiškino, kad autobusą reikia suremontuoti ir liepė persėsti į kitą autobusą. Jis pagal pavaldumą pakluso vyr. mechaniko nurodymui, paliko autobusą su registracijos liudijimu ir kartu su A. J. ir kitais keleiviais autobusu ,,FordTransit“ išvažiavo atgal į Lietuvą. Autobusų parko dispečerinei grąžino savo vardu išrašytą kelionės lapą. Po to įvykio jam paskyrė vairuoti kitą autobusą, o autobuso „MAN NL 202“ jis daugiau nematė. Kelionės metu jis į autobusų parką neskambino ir neprašė, kad būtų atvarytas kitas autobusas. Jis mano, kad autobusas buvo tvarkingas, nors ir turėjo problemų dėl užvedimo, tačiau jis galėjo juo grįžti atgal į Druskininkus, jeigu nebūtų atvažiavęs A. B.. Iš kur pastarasis galėjo sužinoti apie autobuso gedimus jis nežino. Autobusų utilizavimo procese niekuomet nedalyvavo(t. 1, b.l. 6., 169-170, t.2, b.l. 98).

L. V. Žagunis parodė, kad dirba Druskininkų autobusų parke vairuotoju. J. C. nepažinojo, jokių nurodymų gavęs nebuvo. Pirmą kartą jį pamatė teisme. Nuvyko į Gardino kartu su A. B., A. J., kai buvo Gardino kavinėje, autobuso nematė, nes kavinės langai buvo ne į tą pusę, kur stovėjo autobusas. Jam išėjus iš kavinės autobusas dar stovėjo, bet keleivių jame jau nebuvo. Autobusų parke buvo dar vienas „MAN“ įmonės autobusas, tačiau modelis kitas. „MAN NL 202“ modelis buvo vienintelis. Jie labai skirtingi, skiriasi keleivių sėdynių skaičiumi, patogumu, dydžiais, aukščiu, spalvomis, greičio dėže. Vizualiai atskirti galima ir tai padaryti gali kiekvienas, kitas autobusas „MAN“ iki šiol važinėja. Iš jo parodymų, perskaitytų LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 2 p. matyti, kad į Gardiną pasiūlė važiuoti A. B., nes nebūtų praleidę per sieną autobusą „Ford“, reikėjo 3 asmenų, kartu vyko A. J.. Iš Gardinoiki muitinės su A. B. atvažiavo kartu, o po to,grįžo atgal pėsčias, nes autobusas „FORD“ buvo pilnas – 14 keleivių. Kas atsitiko su autobusu „MAN“ nežino. Kada atvyko į Gardiną, A. B. nuėjo prie autobuso, o jis nuėjo į kavinę. Po to, nei vienos dienos nematė to autobuso autobusu parke(t. 1, b.l. 7, 134-135, 172-173).

Iš liudytojo V. V. parodymų, duotų teismo posėdžio metu ir perskaitytų LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 2 p. nustatyta tvarka matyti, kadnuo 2008 m. liepos 2 d. dirbo UAB „Druskininkų autobusų parkas“ vyr. mechaniku. 2010 m. liepos 2 d. tapo UAB „Druskininkų autobusų parkas“ direktoriumi. 2009 m. pabaigoje buvo tikrinamos gamybinės patalpos, vykdomi utilizavimo procesai. Utilizavimo sutartis buvo pasirašyta su bendrove UAB „Metalinvest“. Sutartį pasirašė buvęs direktorius V. L. ir davė jam nurodymą vykdyti bei kontroliuoti šį procesą. Autobuso „MAN NL202“ tarp kitų utilizuojamų transporto priemonių nebuvo. Gamybinių patalpų teritorijoje autobuso „MAN NL202“ taip pat nebuvo, nebuvo ir šio autobuso liekanų, autobuso valstybinio numerio neprisimena. Ilgalaikis įmonės turtas pagal inventorizavimo aktą perduotas nebuvo. Turėjo dar vieną autobusą „MAN“, tačiau modelis buvo kitas, „MAN NL 202“ modelis buvo vienintelis. Jie ženkliai skiriasi keleivių sėdynių skaičiumi, patogumu, dydžiais, todėlgalimavizualiai juos atskirti(t. 1, b.l. 143-144, 173, t.2, b.l. 98).

L. R. Jurgelionis parodė, kad dirbo UAB „MetalInvest“ metalo supirkimo aikštelės vedėju. Reikėjo supjaustyti nurašytus autobusus. Autobusai buvo pjaustomi ir naikinami pagal sąrašą, kurį pateikdavo tuometinis parko direktorius ir vyr. mechanikas. Su J. C. bendravo vieną kartą, kai jis prisistatė UAB „Druskininkų autobusų parko“ direktoriumi ir pasakė, kad dabar vadovaus jis. Daugiau pokalbių nebuvo, jokių jo nurodymų gavęs nebuvo. Iš liudytojo R. J. parodymų, perskaitytų LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 2 p. nustatyta tvarka matyti, kad 2010 metais V. V. atėjo pas jį į darbą ir prašė, kad jis patvirtintų, jog „MAN“ autobusas stovėjo prie garažo durų be ženklų, o jis jo neatpažinęs supjaustė. Tačiau realiai tokio autobuso nebuvo (t.1, b.l. 166-167).

Pagal 2009-12-11 Baltarusijos Respublikos Valstybinio pasienio komiteto rašto Nr. 3/3828 duomenis autobusas „MAN“, v.n (duomenys neskelbtini) kirto Baltarusijos Respublikos valstybės sieną važiuodamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos 2007 m. liepos 13 d. 7.18 val. (t.1, b.l. 60-61), tačiau jis Baltarusijos Respublikos teritorijoje nėra registruotas (t. 1, b.l. 62-63).2007-12-21 UAB „Druskininkų autobusų parkas“ pateikė VĮ „Regitra“ transporto priemonių išregistravimo sąrašą, kuriame buvo prašoma išregistruoti autobusą „MAN NL 202“, v.n. (duomenys neskelbtini),kaip nurašytą transporto priemonę (t.1, b.l. 111-112). 2009-10-22 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad UAB „Druskininkų autobusų parke“ antstolis AleksandrChristenok konstatavo, kad už garažo buvo kraunami į savivartį bei gulėjo teritorijoje atskiros dalys išardytų transporto priemonių, gabenti į metalo supirktuvę, autobusas „MAN NL NL202“, v.n. (duomenys neskelbtini), nekonstatuotas (t.1, b.l. 66).Iš 2011-06-20 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato rašto Nr. 52-S-4709 matyti, kad 2011-04-04, techninės apžiūros metu, Tyumen rajone buvo surastas automobilis „MAN NL 202“, VIN WMAA100798D011751. Ši transporto priemonė nuo 2009-11-24 registruota Tyumen rajone, v.n. AH443 72,registruotas ir realus šios transporto priemonės savininkas yra AlexandraTchala, gim. 1973-08-02, gyv. Tyumen rajone, K. M. g. 108-507 (t. 1, b.l. 122).

Motyvuojamoji dalis

LR BK235 straipsnio 1 dalį numatyta atsakomybė tam, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. Pažymėtina, kad LR BK 235 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kai kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus, tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas patvirtina parašu teisme. Kaltinamojo J. C. parodymus, duotus nagrinėjant tiek baudžiamąją bylą Nr. 1-9-181/2012, tiek šioje byloje, negalima vienareikšmiškai vertinti tik kaip sąmoningą teismo klaidinimą ar siekimą padėti kaltinamajam V. V. išvengti atsakomybės. Šiuose parodymuose jis nemini, kad matė autobusą „MAN NL-202“, būtent tokiu valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta pareikštame kaltinime. Jo parodymuose taip pat nėra nurodytas mėnuo, kada jis kartu su V. V. apžiūrėjo autobusą, tuo tarpu kaltinime aiškiai apibrėžta, kad jis tai padarė 2007 m. lapkričio mėnesį. Iš kaltinamojo J. C. ir kaltinamojo V. V. parodymų, duotų baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-181/2012 matyti, kad jie davė iš esmės skirtingus parodymus. Apie tai ir buvo pažymėta 2012 m. spalio 25 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendyje, nesteismas, nagrinėdamas bylą, kritiškai vertino kaltinamojo V. V. parodymus, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, taip pat teismas kritiškai vertino liudytojo J. C. teisme duotus parodymus, nes jo parodymai prieštaravo kitų liudytojų parodymams, bylos medžiagai, jie skyrėsi net su kaltinamojo V. V. parodymais: jų versijos buvo išreikštos vienodos, o būtent: jie kartu važiavo į Vokietiją apžiūrėti bei pirkti autobusą, tačiau kaltinamasis V. V. nepatvirtino, kad jie kartu apžiūrėjo autobusą „MAN NL 202“. Baudžiamajai atsakomybei pagal LR BK 235 str. 1 d. atsirasti negali būti nors ir objektyvios tikrovės neatitinkantys parodymai, jeigu byloje neįrodytas vienas iš nusikaltimo-melagingų parodymų davimo—elementų, be kurio negalima atsakomybė pagal LR BK 235 straipsnio 1 dalį, t.y. kaltinamojo tiesioginė tyčia.Šio nusikaltimo subjektas turi suvokti, kad duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje.Iš esančių byloje įrodymų matyti, kad kaltinamojo J. C. parodymai prieštarauja surinktai medžiagai, tai yra liudytojų A. B., P. S., V. Ž., V. V., R. J. parodymams, kitiems rašytiniams įrodymams, patvirtinantiems, kad 2007 m. liepos 13 d. autobusas „MAN NL 202“, v.n. (duomenys neskelbtini), buvo Baltarusijos Respublikoje,tačiau kaltinamojo parodymai taip pat prieštarauja ir kaltinamojo V. V. parodymams, todėl jie negali būti vertinami, kaipkaltinamojo J. C. siekimas panaudoti juos byloje tikslu padėti išvengti V. V. atsakomybės. Be to,2013 m. gruodžio 30 d. Lietuvos A. T. nutartimi 2012 m. spalio 25 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo V. V. pripažintas kaltu pagal LR BK 184 str. 1 d. bei paskesnė Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis panaikinti ir byla V. V. atžvilgiu pagal LR BK 184 str. 1 d. nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (t.2, b.l. 86-90). Tokiu būdu byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis J. C. davė melagingus parodymus teisme, būdamas apklaustas liudytoju baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-181/2012, todėl yra pagrindas išteisinti jį pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR (duomenys neskelbtini) str. 5 d. 1 p.).

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą, paskirtą J. C. yra pagrindas panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

NUSPRENDŽIA:

J. C. (J. C.) išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą, paskirtą J. C. panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis gali būti skundžiamas per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Šalčininkų rajono apylinkės teismą.

Teisėja J. B.