Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2-661-265/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-06-21
Bylos Nr.: e2-661-265/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00099-2021-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Alvydas Žerlauskas
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Progresyvūs projektai“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Gargždų būstas“
Trečiasis asmuo: viešoji įstaiga „Būsto energijos taupymo agentūra“, uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų diagnostika ir statyba“

Kategorijos

2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.4.3.10pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-661-265/2021Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00099-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.4.3.10 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Progresyvūs projektai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gargždų būstas“ dėl pirkimo panaikinimo, tretieji asmenys viešoji įstaiga „Būsto energijos taupymo agentūra“, uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų diagnostika ir statyba“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Gargždų būstas“ vykdomą Statybos techninės priežiūros paslaugų (duomenys neskelbtini), pirkimą Nr. PCV-26 (toliau – ir Pirkimas). Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodo, kad atsakovė VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ interneto tinklapyje paskelbė kvietimą dalyvauti Pirkime. Ieškovė, susipažinusi su Pirkimo sąlygomis, pateikė pretenziją atsakovei dėl 2021 m. kovo 23 d. Pirkimo 8.3.1 punkte nurodytų pasiūlymo vertinimo kriterijų T₁, T₂ ir T₃, tačiau atsakovė pretenziją atmetė. UAB „Progresyvūs projektai“ teigimu, Pirkimas panaikintinas, kadangi Pirkimo sąlygų 8.3.1 p. įtvirtinti neteisėti ir tiekėjus diskriminuojantys pasiūlymų vertinimo kriterijai T₁, T₂, T₃, o Pirkimo sąlygų 8.3.2 punkte įtvirtinti neteisėti ir diskriminuojantys šių kriterijų aprašymai. Reikalavimą ieškovė motyvuoja šiais argumentais:

2.1. Pirkimo sąlygų 8.3.1 p. numatyta, kad pasiūlymai yra vertinami pagal ekonominio naudingumo kriterijų T₁ (patirtis). Pirkimo sąlygų 8.3.2 p. nurodyta, kad tiekėjo pasiūlymui skiriami balai priklauso nuo to, kiek daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) statybos darbų techninės priežiūros sutarčių tiekėjas yra įvykdęs. Jeigu tiekėjas yra įvykdęs 1-9 daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) statybos darbų techninės priežiūros sutartis, tai jo pasiūlymas įvertinamas „blogai“ ir skiriama iki 3 balų, jeigu įvykdęs 10-19 sutarčių, tai jo pasiūlymas vertinamas „vidutiniškai“ ir skiriama 4-6 balai, jeigu tiekėjas yra įvykdęs 20 ir daugiau sutarčių, tai jo pasiūlymas vertinamas „gerai“ ir skiriama 7-10 balų. Tvarkos aprašo 18 p. nurodyta, kad ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo įvertinimui gali būti parenkami šie kriterijai: kaina; darbuotojų skaičius; paslaugų atlikimo terminas; tiekėjo mokamas darbo užmokestis; papildomas garantinis laikotarpis. Taigi Tvarkos aprašo 18 p. nėra numatyta, jog pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi galėtų būti tiekėjo patirtis. Tai reiškia, kad Pirkimo sąlygų 8.3.1. p. nuostatos ta apimtimi, kiek jos numato, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi yra tiekėjo patirtis, prieštarauja Tvarkos aprašo 18 p. nuostatoms, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-916/2020 45 ir 46 punktuose pateiktiems išaiškinimams, neatitinka Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairių, Statinio statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimų gairių nuostatų ir pažeidžia viešųjų pirkimų skaidrumo bei diskriminavimo principus.

2.2. Pirkimo sąlygų 8.3.1 p. įtvirtintas kriterijus T₂ (specialistų skaičius). Pirkimo sąlygų 8.3.2 p. numatyta, kad jeigu tiekėjas yra įdarbinęs iki 3 atestuotų techninės priežiūros specialistų, tai jo pasiūlymui yra skiriama iki 3 balų, jeigu yra įdarbinęs 4-6 specialistus, tai jo pasiūlymui skiriami 4-6 balai, jeigu įdarbinęs 7 ar daugiau specialistų, tai jo pasiūlymui skiriami 7-10 balų. Tvarkos aprašo 18.2 p. numatyta, kad pasiūlymai gali būti vertinami pagal atestuotų projekto, projekto dalių vadovų, ekspertų, statybos vadovų, dirbančių pagal darbo sutartį, ir darbus atliekančių darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, skaičių įmonėje ir kompetenciją. Tvarkos aprašo 18.2 p. nėra numatyta, kad pasiūlymai galėtų būti vertinami pagal atestuotų techninės priežiūros specialistų skaičių, todėl Pirkimo sąlygų 8.3.1 p. prieštarauja Tvarkos aprašo 18.2 p. Šis punktas taip pat neatitinka Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairių nuostatų. T₂ kriterijaus aprašymas pažeidžia skaidrumo principą ir diskriminuoja mažesnius tiekėjus, kadangi nėra logiška vertinti tiekėją pagal atestuotų techninės priežiūros specialistų skaičių, nes tokio pobūdžio darbams objekte techninę priežiūrą atlieka paskirtas vienas statinio statybos techninis prižiūrėtojas, o taip pat nėra aišku, kaip skirstomi balai tais atvejais, kai tiekėjas turi daugiau nei 10 atestuotų techninės priežiūros specialistų.

2.3. Pirkimo sąlygų 8.3.1. p. įtvirtintas kriterijus T₃ (funkcinės charakteristikos), o Pirkimo sąlygų 8.3.2. p. nurodyta, kad jeigu tiekėjas nepateikė darbų ataskaitos ruošinio ar darbų ataskaitos ruošinys yra neinformatyvus, tai pasiūlymui skiriama iki 3 balų; jeigu pateikė neišsamų darbų ataskaitos ruošinį, tai pasiūlymui skiriami 4-6 balai ir jeigu pateikė išsamų ir informatyvų darbų ataskaitos ruošinį, tada jo pasiūlymui skiriami 7-10 balų. Tvarkos aprašo 18 p. nėra numatyta, kad pasiūlymai galėtų būti vertinami pagal darbų ataskaitų ruošinius, todėl darytina išvada, jog Pirkimo sąlygų 8.3.1 p. ir 8.3.2 p. prieštarauja Tvarkos aprašo 18 p. Pirkimo sąlygų 9.1 – 9.11 punktuose išdėstytos esminės sutarties sąlygos, tačiau nei juose, nei kituose Pirkimo sąlygų nuostatose nėra aprašyta, kokiu būdu vykdant sutartį bus naudojamas darbų ataskaitos ruošinys ir kokiu būdu jis tarnaus atsakovės reikmėms. Pirkimo sąlygose nebuvo suformuluoti reikalavimai darbų ataskaitos ruošiniams, nėra paaiškinta, ką reiškia „išsamus“, „informatyvus“, „neišsamus“ ar „neinformatyvus“ darbų ataskaitos ruošinys; kuo „išsamus“ darbų ataskaitos ruošinys skiriasi nuo „neišsamaus“ ir kuo „informatyvus“ ruošinys skiriasi nuo „neinformatyvaus“. Dėl šių neaiškumų, Pirkimo sąlygose nenustačius detalios kriterijų vertinimo sistemos, sukurta situacija, kai konkretaus pasiūlymo vertinimas priklausys nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio, o tai neatitinka Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinto skaidrumo imperatyvo.

3. Atsakovė UAB „Gargždų būstas“ su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimą su ieškiniu grindžia šiais esminiais argumentais:

3.1. Kyla abejonių dėl ieškovės teisės ginčyti Pirkimo sąlygas, susijusias su pasiūlymo vertinimo kriterijais, – ieškovė nėra pateikusi pasiūlymo ir nėra aišku, ar pasiūlymą teiktų, jei pasiūlymo vertinimo kriterijai būtų kitokie.

3.2. Tvarkos aprašas nustato pavyzdines techninės priežiūros paslaugų pirkimo sąlygas, taip pat ir kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams bei ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, tačiau pavyzdinės pirkimo sąlygos nėra imperatyvaus pobūdžio, todėl atsakovė, įvertindama konkretaus pirkimo pobūdį, turi teisę koreguoti (papildyti) pavyzdinėse sąlygose nustatytus reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai ir/ar vertinimo kriterijus.

3.3. Ieškovės argumentas, jog tiekėjų pasiūlymo vertinimo kriterijus (T₁), pagal kurį vertinamas tiekėjo įvykdytų daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) statybos techninės priežiūros sutarčių skaičius (patirtis), yra neskaidrus – nepagrįstas. Balų skaičius nustatomas proporcingai įvykdytų sutarčių skaičiui.

3.4. Nepagrįstas ir ieškovės argumentas, jog statinio statybos techniniu prižiūrėtoju gali būti tik fizinis asmuo, todėl jo darbdavio patirtis nėra svarbi vertinant paslaugos kokybę. Įvertinus renovuotino namo žmonių teisėtus lūkesčius bei interesus, atsižvelgiant į tai, kad pavyzdinės statybos rangos darbų pirkimo sąlygos nėra imperatyvaus pobūdžio, atsakovė, įvertindama konkretaus pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, turi teisę koreguoti (papildyti) pavyzdinėse statybos rangos darbų pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai, todėl T₁ kvalifikacinis reikalavimas nepažeidžia Tvarkos aprašo 1.5 punkte nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo ir proporcingumo principų, be to, nustatytas kvalifikacijos reikalavimas net darant prielaidą, kad jis iš dalies apriboja konkurenciją, būtų pateisinamas siekiamu viešuoju gėriu – gyventojų interesais ir lūkesčiais.

3.5. Nesutiktina, kad nustatytas vertinimo kriterijus – patirtis tik daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo techninės priežiūros paslaugų teikimas, yra pernelyg siauras ir ribojantis konkurenciją. Nagrinėjamu atveju perkamos daugiabučio, 5 aukštų gyvenamojo namo modernizavimo techninės priežiūros paslaugos, todėl pagrįstai vienas iš ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų yra susijęs su tiekėjo patirtimi teikti paslaugas būtent daugiabučio gyvenamojo namo rangos darbų techninės priežiūros procese.

Šalies argumentai

3.6. Nepagrįstai ginčijamas ir nustatytas tiekėjų vertinimo kriterijus (T₂), pagal kurį vertinamas tiekėjo turimų atestuotų specialistų skaičius. Šis tiekėjo kvalifikacijos vertinimo kriterijus yra svarbus vertinant jį kartu su tiekėjo prižiūrimų objektų skaičiumi, t. y. įvertinant, ar atrinktas tiekėjas turės pakankamus pajėgumus kokybiškai teikti pirkimu numatomas įsigyti paslaugas. Kadangi yra numatytas kvalifikacinis reikalavimas techniniam prižiūrėtojui vienu metu nevykdyti techninės priežiūros daugiau nei 10 objektų, gali būti taip, kad tiekėjo turimas vienas specialistas prižiūrės 10 pastatų. Tuo tarpu kuo didesnis turimų specialistų kaičius, tuo daugiau dėmesio vienam pastatui gali skirti konkretus asmuo. Nesutiktina ir su ieškovės pozicija, kad techninės priežiūros paslaugas teiks tik vienas konkretus asmuo. Tiekėjas – vienas, tačiau jis nuspręs, kiek asmenų paskirti teikti techninės priežiūros paslaugas.

3.7. Skundo argumentai dėl ekonominio naudingumo kriterijaus T₃ neteisėtumo yra deklaratyvaus pobūdžio ir lakoniški. Iš pateikto aprašymo (ataskaitos) ruošinio bus galima įvertinti būsimas užsakovo laiko sąnaudas priimant ir vertinant rangovo atliktus darbus. Techninio prižiūrėtojo ataskaita yra reikalinga vertinant rangovo atliktus darbus, jų apimtį ir priimant sprendimą dėl jų priėmimo ir apmokėjimo už juos. Kuo ruošinys bus išsamesnis, tuo mažiau laiko kiekvieno aktavimo metu sugaiš užsakovas. Be to, kuo atitinkamo ruošinio turinys bus išsamesnis, tuo mažesnė tikimybė suklysti atliekant perduodamų darbų kiekių skaičiavimus.

Atsiliepimas

4. Trečiasis asmuo viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Būsto energijos taupymo agentūra“ nurodo, kad nėra gavusi iš atsakovės Pirkimo ataskaitos bei kitų dokumentų vertinimui ir nėra priėmusi sprendimo pritarti Pirkimo ataskaitai. Nurodo, jog šiuos veiksmus atliks, t. y. įvertins Pirkimo ataskaitą ir kitus dokumentus po teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

5. Trečiasis asmuo UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Faktinės bylos aplinkybės

6. Atsakovė UAB „Gargždų būstas“ VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ interneto tinklapyje paskelbė kvietimą dalyvauti atsakovės vykdomame Statybos techninės priežiūros (duomenys neskelbtini), pirkime Nr. PCV-26 „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbai pagal techninį darbo projektą Nr. PG-20-132-TDP“. Numatoma paslaugų pradžios data – 2021 m. gegužės 10 d.; numatoma paslaugų pabaigos data – 2022 m. gegužės 10 d. Atnaujinamas (modernizuojamas) daugiabutis namas –(duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), namas 5 aukštų, bendras plotas 2059,78 kv. m. Reikalavimai statybos techniniam prižiūrėtojui nurodyti pirkimo dokumentuose.

7. Pirkimo sąlygų 8.3.1 punkte nustatyta, kad pasiūlymai vertinami atsižvelgiant į šiuos kriterijus: 1) kainą (C), kurios lyginamasis svoris ekonominio naudingumo vertinime sudaro 70 procentų; 2) patirtį (T₁), kurio lyginamasis svoris ekonominio naudingumo vertinime sudaro 10 procentų; 3) specialistų skaičių (T₂), kurio lyginamasis svoris ekonominio naudingumo vertinime sudaro 10 procentų ir 4) funkcines charakteristikas (T₃), kurio lyginamasis svoris ekonominio naudingumo vertinime sudaro 10 procentų.

8. 2021 m. balandžio 14 d. ieškovė pateikė pretenziją atsakovei dėl 2021 m. kovo 23 d. Pirkimo 8.3.1 punkte nurodytų pasiūlymo vertinimo kriterijų T₁, T₂ ir T₃, tačiau atsakovė pretenziją atmetė. UAB „Progresyvūs projektai“ teigimu, Pirkimas panaikintinas, kadangi Pirkimo sąlygų 8.3.1 p. įtvirtinti neteisėti ir tiekėjus diskriminuojantys pasiūlymų vertinimo kriterijai T₁, T₂, T₃, o Pirkimo sąlygų 8.3.2 punkte įtvirtinti neteisėti ir diskriminuojantys šių kriterijų aprašymai.

9. Atsakovė prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o taip pat reiškia abejones dėl ieškovės teisės ginčyti Pirkime įtvirtintus vertinimo kriterijus.

Dėl vadovavimosi Viešųjų pirkimų įstatymo normomis

10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 1725 „Dėl valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių patvirtinimo ir daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti skirto kaupiamojo įnašo ir ar kitų įmokų didžiausios mėnesinės įmokos nustatymo“ 2.5. punkte nurodyta, kad daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto statybos techninės priežiūros paslaugos perkamos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nustatyta tvarka, kai pirkimus vykdo perkančioji organizacija, arba Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtinta tvarka, kai pirkimus vykdo ne perkančioji organizacija.

11. Kaip teisingai pažymėta ieškinyje, atsakovė nėra perkančioji organizacija. Tai reiškia, kad ji daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų pirkimus vykdo ne pagal VPĮ, bet pagal Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) rengimo, projekto (ar jo dalies) ekspertizės atlikimo, statybos techninės priežiūros paslaugų ir statybos rangos darbų pirkimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. D1-34 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. D1-302 redakcija) (toliau – ir Tvarkos aprašas).

12. Pirkimo sąlygų 1.2. p. nurodyta, kad Pirkimas vykdomas vadovaujantis Tvarkos aprašu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir Pirkimo sąlygomis.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.8 straipsnyje įtvirtinta, jog civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). Jeigu nėra panašius santykius reglamentuojančių civilinių įstatymų, taikomi bendrieji teisės principai (teisės analogija). Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-799-381/2020 konstatavo, jog tais atvejais, kai pirkimai vykdomi pagal Tvarkos aprašo nuostatas, pagal įstatymo analogiją taikomos aktualios Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos ir aktuali teismų praktika dėl viešųjų pirkimų.

14. Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nagrinėjamu atveju teismas, be kita ko, remsis ir VPĮ nuostatomis bei aktualia teismų praktika, suformuota bylose dėl viešųjų pirkimų.

Dėl bylos esmės

Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo

15. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo, kurio teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeidžiami, turi teisę įstatymuose nustatyta tvarka kreiptis į teismą. Tai reiškia, kad taip užtikrinama asmens teisė savo interesus ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, tiek nuo neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens galimybė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti, nes kartu įstatyme, suteikiant nurodytą galimybę, nustatyti tam tikri naudojimosi civilinėmis teisėmis ribojimai (CK 1.137 straipsnio 2–5 dalys), kurių vienas – įgyvendinant savo teises laikytis įstatymų, neperžengti savo turimų civilinių teisių ribų.

16. Tiekėjo teisinis suinteresuotumas kasacinio teismo praktikoje apibrėžiamas kaip tiekėjo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiojo subjekto veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020 24 punktą).

Žemesnės instancijos teismas

17. Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas, ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų; tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 36 punktą; 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020 37 punktą).

18. Teismo vertinimu, šiuo atveju reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad atsakovė, priimdama ir nagrinėdama ieškovės pretenziją, suteikė ieškovei teisėtą lūkestį, kad jos pareikštas ieškinys bus teismo priimtas ir išnagrinėtas iš esmės. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad ieškovė neturi reikiamos kvalifikacijos. Viešoje erdvėje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovės viena iš vykdymo veiklų – techninė priežiūra (statybos darbų kontrolė, paslėptų darbų kontrolė ir priėmimas, darbų saugos kontrolė ir kt.). Ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai taip pat suteikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovė pagrindė savo siekį dalyvauti Pirkime pagal pakeistas jos ginčijamas sąlygas.

19. Atsakovės argumentas, jog ieškovė nelaikytina turinčia teisinį suinteresuotumą, kadangi nepateikė pasiūlymo, vertintinas kaip nepagrįstas. Teismo vertinimu, nors ieškovė ir nepateikė pasiūlymo dalyvauti Pirkime, pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad tiekėjas galėtų pasinaudoti peržiūros procedūra, ginčyti viešąjį pirkimą, savaime nėra būtinas dalyvio statusas, nes VPĮ nuostatomis gali remtis ne tik viešojo pirkimo procedūrose dalyvaujantis subjektas, bet ir subjektas, kuris formaliai jose nedalyvavo, t. y. ne tik pirkimo objektą pasiūlęs subjektas (dalyvis), bet ir galintis tokį objektą pasiūlyti (tiekėjas) asmuo, dėl vienų ar kitų priežasčių to nepadaręs (pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 35.5 punktas). Tokia pozicija pagrįsta vertinimu, kad neracionalu ir neproporcinga versti ūkio subjektą pateikti pasiūlymą jam iš anksto žinant, kad šis bus atmestas dėl neatitikties, jo vertinimu, neteisėtoms viešojo pirkimo sąlygoms (pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020 40 punktas).

20. Taigi nurodytas teisinis reguliavimas bei aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovė laikytina tinkamu subjektu ginčyti Pirkimo sąlygas. Todėl toliau teismas vertins ieškinyje nurodytų argumentų, kuriais motyvuojamas Pirkimo sąlygose įtvirtintų pasiūlymų vertinimų kriterijų neteisėtumas, pagrįstumą.

Dėl Pirkimo 8.3.1 punkte nurodyto pasiūlymo vertinimo kriterijaus T₁

21. VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą inter alia išrenka pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį. Vertinant atsižvelgiama į kainą arba sąnaudas ir kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, įskaitant kokybinius, aplinkosaugos ir (arba) socialinius kriterijus. VPĮ 55 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog laikoma, kad pasiūlymų vertinimo kriterijai yra susiję su pirkimo objektu, jeigu jie susiję su perkamais darbais, prekėmis ar paslaugomis bet kokiu atžvilgiu ir bet kuriame jų gyvavimo ciklo etape, įskaitant konkretaus gamybos, tiekimo, teikimo, atlikimo ar prekybos proceso arba kito gyvavimo ciklo etapo proceso veiksnius, net jeigu šie veiksniai neapima jų fizinių ypatybių. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad pasirinkti pasiūlymų vertinimo kriterijai neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją. Pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galima patikrinti. Kilus abejonių, perkančioji organizacija turi patikrinti tiekėjo pateiktos informacijos tikslumą ir įrodymus.

22. Pirkimo sąlygų 8.3.1 p. numatyta, kad pasiūlymai, be kita ko, yra vertinami pagal ekonominio naudingumo kriterijų T₁ (patirtis). Pirkimo sąlygų 8.3.2 p. nurodyta, kad tiekėjo pasiūlymui skiriami balai priklauso nuo to, kiek daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) statybos darbų techninės priežiūros sutarčių tiekėjas yra įvykdęs. Jeigu tiekėjas yra įvykdęs 1-9 daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) statybos darbų techninės priežiūros sutartis, tai jo pasiūlymas įvertinamas „blogai“ ir skiriama iki 3 balų, jeigu įvykdęs 10-19 sutarčių, tai jo pasiūlymas vertinamas „vidutiniškai“ ir skiriama 4-6 balai, jeigu tiekėjas yra įvykdęs 20 ir daugiau sutarčių, tai jo pasiūlymas vertinamas „gerai“ ir skiriama 7-10 balų.

23. Kadangi nagrinėjamu atveju nėra ginčijamas Pirkimo sąlygose įtvirtintas kvalifikacinis reikalavimas tiekėjui turėti ne mažesnę nei 3 metų patirtį vykdant daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų statybos techninę priežiūrą (Pirkimo sąlygų 3.1 punktas, reikalavimas Nr. 13), teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako ir vertina ieškovės argumentų, kad tiekėjo patirtis negali būti įtraukiama į vertinimo kriterijų sąrašą, pagrįstumą.

24. Ieškovės teigimu, šis pasiūlymų vertinimo kriterijus prieštarauja Tvarkos aprašo 18 punktui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams, neatitinka Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairių, Statinio statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimų gairių nuostatų ir pažeidžia viešųjų pirkimų skaidrumo bei diskriminavimo principus. Teismas su šiais ieškovės argumentais sutinka ir sutikimo motyvus nurodys toliau sprendime.

25. Kaip jau minėta šiame sprendime, Pirkimas vykdomas vadovaujantis Tvarkos aprašu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir Pirkimo sąlygomis.

Žemesnės instancijos teismas

26. Tvarkos aprašo 18 punkte nurodyta, kad pateikti pasiūlymai vertinami pagal mažiausią kainą arba kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį (ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą). Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo įvertinimui parenkami kriterijai: 18.1. kaina (privalomas kriterijus, kuris turi sudaryti 40-80 procentų pasirenkamų kriterijų procentinio dydžio); 18.2. atestuotų projekto, projekto dalių vadovų, ekspertų, statybos vadovų, dirbančių pagal darbo sutartį, ir darbus atliekančių darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, skaičius įmonėje ir kompetencija; 18.3. paslaugų atlikimo terminas; 18.4. tiekėjo mokamas vidutinis mėnesinis darbų vadovų ir darbus atliekančių darbuotojų darbo užmokestis; 18.5. papildomo garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo terminas. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų balų suma procentine išraiška lygi 100. Pateiktų pasiūlymų vertinimo sąlygos ir tvarka nustatomi pirkimo sąlygose, t. y. pirkimo dokumentuose pateikiami ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai, jų lyginamieji svoriai, kriterijų santykiniai vertinimai, ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo nustatymo formulės bei vertinimo procedūros aprašas. Nustatant kriterijų vertinimo sąlygas, tikslinga vadovautis Viešųjų pirkimų tarnybos parengtomis ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėmis, 5 kurios skelbiamos www.vpt.lt konsultacinės medžiagos perkančiosioms organizacijoms rubrikoje „Geroji praktika“. Įvertinus neatmestus pasiūlymus, priimamas sprendimas dėl laimėjusio pasiūlymo ir nustatoma pasiūlymų eilė pasiūlymo kainų didėjimo tvarka (jei pasiūlymai vertinami pagal mažiausią pasiūlymo kainą ar sąnaudas) arba ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka (jei pasiūlymai vertinami pagal ekonominį naudingumą), kaip nurodyta pirkimo sąlygose. Pirmasis eilėje įrašomas tiekėjas, kurio pasiūlymo kaina yra mažiausia arba pasiūlymas yra ekonomiškai naudingiausias. Jeigu keli pasiūlymai vienodi, pirmuoju eilėje įrašomas tiekėjas, anksčiau pateikęs pasiūlymą. Laimėjusiuoju išrenkamas pirmasis pasiūlymų eilėje nurodytas tiekėjo pasiūlymas.

27. Tvarkos aprašo 18 p. nurodyta, jog nustatant kriterijų vertinimo sąlygas, tikslinga vadovautis Viešųjų pirkimų tarnybos parengtomis ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėmis, kurios skelbiamos www.vpt.lt konsultacinės medžiagos perkančiosioms organizacijoms rubrikoje „Geroji praktika“. Susipažinus su Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėmis, patvirtintomis Viešųjų pirkimų tarnybos, (redakcija nuo 2018 m. vasario 13 d. iki 2021 m. balandžio 12 d.) nenustatyta, jog pasiūlymai gali būti vertinami pagal paties tiekėjo patirtį. Taigi šiuo atveju Pirkimo sąlygų 8.3.1. p. nuostatos ta apimtimi, kiek jos numato, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi yra paties tiekėjo patirtis, neatitinka Tvarkos aprašo 18 punkto bei Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairių nuostatų.

28. Kaip teisingai pastebi ieškovė, Statinio statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimų gairių, parengtų 2018 m. rugsėjo 19 d. Viešųjų pirkimų tarnybos, priede Nr. 1 „Pavyzdiniai ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai ir jų vertinimas“ nurodyti tokie pasiūlymų vertinimo kriterijai: kaina; įkainis; pagrindinio personalo patirtis; papildomo personalo pasitelkimas; atvykimo į statybvietę laikas; papildomo draudimo dydis. Taigi, šiame dokumente taip pat nėra numatyta, kad statybos techninės priežiūros pasiūlymai galėtų būti vertinami pagal paties tiekėjo patirtį.

29. Teismas nesutinka su atsakovės argumentais, kad Tvarkos aprašo 18 punkto nuostatos yra tik rekomenduojamojo pobūdžio ir gali būti keičiamos pirkimo vykdytojo nuožiūra.

30. Iš Tvarkos aprašo matyti, kad Tvarkos aprašo prieduose yra pateikiamos pavyzdinės kvietimo teikti pasiūlymus, pirkimo sąlygų, kainos pasiūlymo, sutarčių ir kitų dokumentų formos. Pasiūlymų vertinimo galimybės yra nurodytos jau minėtame Tvarkos aprašo 18 punkte, t. y. pateikti pasiūlymai vertinami pagal mažiausią kainą arba kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį (ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą). Pirkimo vykdytojas, pasirinkęs pasiūlymus vertinti pagal kainos (sąnaudų) ir kokybės santykį (ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą), gali rinktis iš Tvarkos aprašo 18 p. nurodytų pasiūlymų vertinimo kriterijų, tačiau Tvarkos apraše nėra numatyta galimybės nustatyti savo pasiūlymų vertinimo kriterijų, priešingai, nei įtvirtinta galimybė keisti reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai (Tvarkos aprašo 3 priedo 3 punktas). Pastebėtina, kad būtent šią teismo išvadą patvirtina ir atsakovės minimos aplinkybės, t. y. 2016 m. kovo 19 d. Aplinkos ministerijos pozicija, nurodyta rašte, teiktame Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-643-180/2017. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo 29 punkte sutiko su atsakove, kad pavyzdinės statybos rangos darbų pirkimo sąlygos nėra imperatyvaus pobūdžio, todėl ji (atsakovė), įvertindama konkretaus pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, turi teisę koreguoti (papildyti) pavyzdinėse statybos rangos darbų pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai. Tokią poziciją, pasak Lietuvos apeliacinio teismo, patvirtina ir trečiojo asmens į bylą pateiktas Aplinkos ministerijos 2016 m. kovo 19 d. raštas dėl tvarkos aprašo nuostatų, kuriame pažymėta, kad tvarkos aprašo 3 priedo 3 punkte nustatyti kvalifikacijos reikalavimai yra minimalūs ir gali būti pildomi (griežtinami) tiek, kiek tai neprieštarauja teisės aktams ir aprašui. Taigi kaip matyti iš paminėtų aplinkybių, tiek atsakovės nurodomame rašte, tiek Lietuvos apeliacinio teismo sprendime kalbama ir analizuojama galimybė pirkimo vykdytojui keisti pirkimo sąlygas, susijusias su reikalavimais tiekėjų kvalifikacijai. Tačiau tai nesudaro aplinkybės išvadai, jog vadovaujantis analogija galima keisti / pildyti ir pasiūlymų vertinimo kriterijus, neatsižvelgiant ar nepagrįstai praplečiant Tvarkos aprašo 18 punkte nustatytus pasiūlymų vertinimo kriterijus.

31. Nagrinėjamu atveju taip pat aktualus ir kasacinio teismo išaiškinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 20020 m. liepos 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-916/2020, išaiškino, kad kvalifikacijos duomenys, įskaitant profesinę patirtį, negali būti naudojami pasiūlymų vertinimo procedūroje, t. y., įvertinusi tiekėjų tinkamumą dalyvauti pirkime, perkančioji organizacija negali jo iš naujo vertinti ar papildomai suteikti balų už didesnę tiekėjo patirtį (nutarties 44 punktas). Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad profesinė paties tiekėjo – juridinio asmens patirtis (anksčiau įvykdytos sutartys), nors ir sudaro didesnes prielaidas išrinkti patikimesnį tiekėją, tačiau nėra tiesiogiai susijusi su pasiūlymo kokybiniu pranašumu, už kurį galima būtų skirti papildomų balų (nutarties 45 punktas).

32. Atsakovės argumentai, jog nėra pagrindo vadovautis minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kadangi ji priimta neseniai, o ir teismai, spręsdami panašius ginčus, šia nutartimi ir joje pateiktais išaiškinimais nesivadovauja, atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir nesuteikiantys pagrindo ne tik abejoti kasacinio teismo išaiškinimu, tačiau ir nelaikytini kaip objektyviai pagrindžiantys būtinybę nesivadovauti formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Taip pat nesutiktina ir su atsakovės argumentu, jog pagrindas nesivadovauti minėta nutartimi – bylų ratio decidenti nesutapimas (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas), t. y. skiriasi pirkimų objektai. Teismo vertinimu, minėtoje kasacinio teismo nutartyje pateiktas išaiškinimas aktualus ir nagrinėjamai bylai, kadangi išaiškinimai dėl tiekėjo patirties (anksčiau įvykdytų sutarčių) kaip pasiūlymų vertinimo kriterijaus pateikti išnagrinėjus ginčą dėl viešojo pirkimo. Pastebėtina, kad jokiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose viešuosius pirkimus, nėra nustatyta, kad tiekėjo patirties galimybė būti pasiūlymų vertinimo kriterijumi priklauso nuo pirkimo objekto. Teismo vertinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktas išaiškinimas laikytinas universaliu ir pirkimo objektų skirtumai jo taikymui neturi reikšmės.

33. Kadangi, teismo vertinimu, tiekėjo patirtis (anksčiau įvykdytos sutartys) negali būti įtraukiamos į pasiūlymų vertinimo kriterijų sąrašą, dėl ieškovės argumentų, susijusių su neaiškumu skirstant balus, teismas nepasisako, kadangi jie nebeturi teisinės reikšmės.

34. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teismas pripažįsta UAB „Gargždų būstas“ vykdomo Statybos techninės priežiūros paslaugų (duomenys neskelbtini), pirkimo Nr. PCV-26 „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbai pagal techninį darbo projektą Nr. PG-20-132-TDP“ sąlygų T₁ kriterijų neteisėtu.

Dėl Pirkimo 8.3.1 punkte nurodyto pasiūlymo vertinimo kriterijaus T₂

35. Pirkimo sąlygų 8.3.1 p. įtvirtintas kriterijus T₂ (specialistų skaičius). Pirkimo sąlygų 8.3.2 p. numatyta, kad jeigu tiekėjas yra įdarbinęs iki 3 atestuotų techninės priežiūros specialistų, tai jo pasiūlymui yra skiriama iki 3 balų, jeigu yra įdarbinęs 4-6 specialistus, tai jo pasiūlymui skiriami 4-6 balai, jeigu įdarbinęs 7 ar daugiau specialistų, tai jo pasiūlymui skiriami 7-10 balų.

36. Ieškovės teigimu, pagrindą kriterijų T₂ (specialistų skaičius) pripažinti neteisėtu sudaro šios aplinkybės: 1) Tvarkos apraše nėra numatyta galimybės pasiūlymus vertinti pagal techninės priežiūros specialistų skaičių; 2) šis kriterijus perteklinis ir diskriminuojantis mažesnius teikėjus, kadangi nėra aišku, kaip pasireiškia ekonominis naudingumas tiekėjui turint daugiau techninės priežiūros specialistų, kai pirkimo vykdytojas siekia, jog paslaugas teiktų vienas specialistas. O taip pat šis kriterijus nepagrįstai apriboja galimybes Pirkime dalyvauti mažesniems tiekėjams. Teismas iš dalies sutinka su šiais argumentais.

37. Tvarkos aprašo 18.2 punkte nurodyta, kad vienas iš ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo įvertinimui parenkamų kriterijų gali būti atestuotų projekto, projekto dalių vadovų, ekspertų, statybos vadovų, dirbančių pagal darbo sutartį, ir darbus atliekančių darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, skaičius įmonėje ir kompetencija. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog minėtame Tvarkos aprašo punkte nėra išskirta galimybė pasiūlymų ekonominį naudingumą vertinti ir pagal techninių priežiūros specialistų skaičių įmonėje ir kompetenciją savaime nelemia šio atsakovės nustatyto kriterijaus neteisėtumo.

38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018 59 punkte konstatavo, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai turi būti susiję su pirkimo objektu. Šiuo atveju pirkimo objektas yra statybos techninės priežiūros paslaugos daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), jį atnaujinant (modernizuojant) pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą arba ją atitinkančias savivaldybės tarybos patvirtintą programą. Taigi galimybė pasiūlymų ekonominį naudingumą vertinti pagal techninių priežiūros specialistų, o ne projekto, projekto dalių vadovų, ekspertų, statybos vadovų skaičių ir kompetenciją išplaukia būtent iš paties Pirkimo objekto. Teismo vertinimu, nėra racionalu ir protinga įvertinus, jog yra perkamos techninės priežiūros paslaugos, teigti, jog pasiūlymų ekonominis naudingumas gali būti vertinamas tik pagal Tvarkos aprašo 18.2 punkte išvardintų specialistų skaičių ir kompetenciją. Priešingas aiškinimas šiuo atveju apskritai eliminuotų galimybę atsakovei pasinaudoti minėtų Tvarkos apraše įtvirtintu ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi.

39. Tačiau teismas nagrinėjamu kritiškai vertina atsakovės argumentus, kuriais ji motyvuoja būtinybę pasiūlymų ekonominį naudingumą sieti tik su didesniu techninių prižiūrėtojų skaičiumi.

40. Visų pirma, kaip teisingai pastebi ieškovė, Tvarkos aprašo 18.2 punkte yra įtvirtinta galimybė pasiūlymų ekonominį naudingumą vertinti pagal specialistų skaičių ir jų kompetenciją, t. y. pirkimo vykdytojui nėra suteikta teisė pasirinkti, kokiems konkrečiai parametrams jis teiks prioritetą – specialistų skaičiui ar jų kompetencijai.

41. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėse, patvirtintose Viešųjų pirkimų tarnybos, pažymėta, kad vertinant pateiktų pasiūlymų ekonomiškumą tikslinga atsižvelgti į pirkimo sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų organizavimą, kvalifikaciją ir patirtį, kai tai daro reikšmingą įtaką pirkimo sutarties įvykdymo kokybei.

42. Minėta, kad Statinio statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimų gairių, parengtų 2018 m. rugsėjo 19 d. Viešųjų pirkimų tarnybos, priede Nr. 1 „Pavyzdiniai ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai ir jų vertinimas“ nurodyti tokie pasiūlymų vertinimo kriterijai: kaina; įkainis; pagrindinio personalo patirtis; papildomo personalo pasitelkimas; atvykimo į statybvietę laikas; papildomo draudimo dydis. Statinio statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimų gairių 7 skirsnyje nurodyta, kad Pirkimo vykdytojas ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, be kita ko, išrenka pagal pirkimo sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų organizavimą, kvalifikaciją ir patirtį, kai tai daro reikšmingą įtaką pirkimo sutarties įvykdymo kokybei.

43. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kuriais ji grindžia naudingumo balų skyrimą tiekėjui, kuris pateiks duomenis apie kuo didesnį turimų atestuotų specialistų skaičių, t. y. sutiktina, jog Pirkimo vykdytojui, siekiančiam, jog perkamos paslaugos būtų teikiamos laiku, be nuokrypio nuo nustatytų terminų, aktualus įsitikinimas teikėjo pajėgumu vykdyti įsipareigojimus ir didesnis turimų atestuotų specialistų skaičius šį įsitikimą sustiprina. Taip pat nėra pagrindo nesutikti ir su atsakovės pastebėjimu, jog Pirkimo sąlygose nėra įtvirtinto draudimo techninės priežiūros atlikimo pavesti ne vienam, o keletui specialistų. Teismas kritiškai vertina atsakovės argumentą, jog aptariamas tiekėjo kvalifikacijos vertinimo kriterijus yra svarbus vertinant jį kartu su tiekėjo prižiūrimų objektų skaičiumi, t. y. įvertinant, ar atrinktas tiekėjas turės pakankamus pajėgumus kokybiškai teikti Pirkimu numatomas įsigyti paslaugas, kadangi Pirkimo sąlygose yra įtvirtintas ribojimas statybos techniniam prižiūrėtojui vienu metu statybos techninę priežiūrą vykdyti ne daugiau kaip 10 (dešimtyje) objektų. Tačiau nepaisant to, teismo vertinimu, atsakovės siekis pasiūlymų ekonominį naudingumą sieti su atestuotų specialistų skaičiumi savaime nelaikytinas neteisėtu ar nepagrįstu, kadangi, kaip jau minėta, atsakovė pagrindė kuo svarbus atestuotų specialistų skaičius, t. y. didesnis tiekėjų turimų specialistų skaičius laikytinas vienu iš veiksnių, turinčių reikšmės sėkmingam ir efektyviam Pirkimo sutarties vykdymui.

44. Tačiau, teismo vertinimu, atestuotų specialistų skaičius, nevertinant kito dėmens – jų kompetencijos – savaime neteikia pagrįsto įsitikimo, jog paslaugos bus teikiamos maksimaliai efektyviai.

45. Kaip jau minėta, tiek Tvarkos apraše, tiek Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėse ir Statinio statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimų gairėse dėmesys teikiamas būtent pasitelktų asmenų kvalifikacijai ir patirčiai. Teismo nuomone, vertinimo kriterijai turėtų būti siejami ir su sutarties vykdymui paskirtų specialistų kvalifikacija, aktualia būsimam techninės priežiūros procesui. Techninės priežiūros paslaugos teikimo kokybė tiesiogiai priklauso nuo šią paslaugą teikiančio asmens / teikiančių asmenų kvalifikacijos ir patirties. Toks vertinimo kriterijus (specialistų kvalifikacija ir patirtis) gali užtikrinti aukštesnę ekonominę vertę ir geresnę Pirkimo sutarties įvykdymo kokybę. Kadangi, kaip jau minėta, Pirkimo sąlygose nurodyta, jog kiekvienas iš tiekėjo turimų statybos techninės priežiūros specialistų gali vykdyti 9 ar 10 objektų statybos techninę priežiūrą, statybos techniniam prižiūrėtojui esant žemos kvalifikacijos, jo vieno objekto statybos techninei priežiūrai galimas skirti laikas neužtikrins tokio proceso kokybės. Nėra pagrindo nesutikti su ieškove, jog aukštos kvalifikacijos statybos techninis prižiūrėtojas, net vienu metu prižiūrėdamas statybą dešimtyje objektų, gali užtikrinti kokybiškesnę statybos techninę priežiūrą nei daugiau laiko turintis nepatyręs ir reikiamų žinių neturintis statybos techninis prižiūrėtojas. Taigi, teismo vertinimu, būtent dėl šių priežasčių svarbiu dėmesiu vertinant pasiūlymo ekonominį naudingumą laikytinas ne tik statybos techninės priežiūros specialistų skaičius, tačiau ir jų kvalifikacija.

46. Šiuo atveju taip pat sutiktina su ieškovės argumentais, jog kriterijaus T₂ aprašymas pažeidžia skaidrumo principą, nes nėra aišku, kaip skirstomi balai tais atvejais, kai tiekėjas turi daugiau nei 10 atestuotų techninės priežiūros specialistų. Iš Pirkimo sąlygose pateikto kriterijaus T₂ aprašymo matyti, kad tiekėjo pasiūlymas vertinamas puikiai (7-10 balų), jeigu tiekėjo pateiktame laisvos formos sąraše nurodytas 7 ir daugiau atestuotų specialistų skaičius.

47. Atsakovės paaiškinimas, jog maksimalų balų skaičių (10 balų) tiekėjas gauna ir už 7, ir už 10 ir daugiau tiekėjo turimų specialistų skaičių, nepašalina kilusių neaiškumų dėl balų teikimo tvarkos. Visų pirma, minėto kriterijaus aprašyme nėra nurodyta, jog tiekėjui turint 10 ir daugiau specialistų, naudingumo balai nekinta ir jam skiriamas maksimalus balų skaičius. Antra, nėra aišku, kodėl už tiekėjo turimus 7 specialistus yra skiriamas maksimalus (10) balų skaičius. Tai yra, atsakovė nepaaiškina, kokiu atveju tuomet būtų skiriami 7, 8 ir 9 balai. Taigi šiuo atveju teismas negali sutikti su atsakovės argumentu, jog balų skyrimo tvarka yra skaidri ir visiškai aiški, paremta matematiniu skaičiavimu.

48. Todėl, teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą UAB „Gargždų būstas“ vykdomo Statybos techninės priežiūros paslaugų (duomenys neskelbtini), pirkimo Nr. PCV-26 „Daugiabučio gyvenamojo namo P(duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbai pagal techninį darbo projektą Nr. PG-20-132-TDP“ sąlygų T₂ kriterijų pripažinti neteisėtu.

Dėl Pirkimo 8.3.1 punkte nurodyto pasiūlymo vertinimo kriterijaus T₃

49. Pirkimo sąlygų 8.3.1. p. įtvirtintas kriterijus T₃ (funkcinės charakteristikos), o Pirkimo sąlygų 8.3.2. p. nurodyta, kad jeigu tiekėjas nepateikė darbų ataskaitos ruošinio ar darbų ataskaitos, ruošinys yra neinformatyvus, tai pasiūlymui skiriama iki 3 balų; jeigu pateikė neišsamų darbų ataskaitos ruošinį, tai pasiūlymui skiriami 4-6 balai ir jeigu pateikė išsamų ir informatyvų darbų ataskaitos ruošinį, tada jo pasiūlymui skiriami 7-10 balų.

50. Visų pirma, kaip jau šiame sprendime minėta, Tvarkos aprašo 18 p. nėra numatyta, kad pasiūlymai galėtų būti vertinami pagal darbų ataskaitų ruošinius (sprendimo 24 punktas). Tokia galimybė nenumatyta ir Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintose Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėse ar Statinio statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimų gairėse. Taigi akivaizdu, jog Pirkimo sąlygų 8.3.1 p. ir 8.3.2 p. prieštarauja Tvarkos aprašo 18 punktui ir minėtoms gairėms.

51. Antra, Pirkimo sąlygų 4.4 punkte nurodyta, kad statybos techninės priežiūros paslaugų vykdymui užtikrinti užsakovui kas mėnesį teikiama ataskaita, kurioje aprašomas: ataskaitinis laikotarpis, naudojama organizacinė struktūra, paslaugų teikimo eiga, kilusios problemos ir jų sprendimo būdai, rangovų prašymai dėl reikalingų papildomų statybos darbų, finansinis projekto būvis, projekto įgyvendinimo grafikas, paslaugų vykdymo pažangą iliustruojančios nuotraukos. Taigi iš šio reikalavimo aprašymo matyti, kad ataskaita yra rengiama vykdant sutartį, t. y. jau teikiant statybos techninės priežiūros paslaugas. Iš atsakovės procesinių dokumentų turinio nėra galimybės įvertinti, kodėl ir kuo svarbus darbų ataskaitos ruošinio pateikimas iki paslaugų teikimo pradžios. Taip pat nėra pagrindo nesutikti su ieškovės argumentais, jog pirkimą vykdančiam subjektui kyla pareiga kuo tiksliau ir detaliau aprašyti vertinimo kriterijus, kuriais remiantis bus skiriami konkretūs pasiūlymo ekonominio naudingumo balai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018). Iš Pirkimo sąlygų nėra galimybės įvertinti, ką reiškia „išsamus“, „informatyvus“, „neišsamus“ ar „neinformatyvus“ darbų ataskaitos ruošinys, ar kuo „išsamus“ darbų ataskaitos ruošinys skiriasi nuo „neišsamaus“ ir kuo „informatyvus“ ruošinys skiriasi nuo „neinformatyvaus“. Visos anksčiau išvardintos atsakovės vartojamos sąvokos sukuria situaciją, kad konkretaus pasiūlymo vertinimas priklausys nuo visiškai subjektyvaus vertintojo požiūrio, o tai neatitinka VPĮ įtvirtinto skaidrumo imperatyvo.

52. Taigi nurodytų aplinkybių visumos pagrindu UAB „Gargždų būstas“ vykdomo Statybos techninės priežiūros paslaugų (duomenys neskelbtini), pirkimo Nr. PCV-26 „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbai pagal techninį darbo projektą Nr. PG-20-132-TDP“ sąlygų T₃ kriterijus pripažintinas neteisėtu.

Dėl bylos procesinės baigties

53. Pripažinus Pirkimo sąlygose nustatytus pasiūlymų vertinimo kriterijus T1, T₂ ir T₃ neteisėtais bei įvertinus, jog šios Pirkimo sąlygos yra esminės, susijusios su pasiūlymų vertinimu, darytina išvada, kad Pirkimo procedūrų tęsimas nėra įmanomas, todėl ieškinys tenkintinas – nutrauktinos UAB „Gargždų būstas“ vykdomo Statybos techninės priežiūros paslaugų (duomenys neskelbtini), pirkimo Nr. PCV-26 „Daugiabučio gyvenamojo namo P(duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbai pagal techninį darbo projektą Nr. PG-20-132-TDP“ procedūros.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

54. Sprendimui įsiteisėjus vadovaujantis CPK 150 straipsnio 3 dalimi panaikintinos Klaipėdos apygardos teismo 2021 balandžio 21 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

55. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

56. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai.

57. Ieškovė pateikė prašymą iš atsakovės priteisti 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu (dubliko parengimas). Taip pat ieškovė sumokėjo 262,50 Eur žyminį mokestį už ieškinį bei prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

58. Ieškinį tenkinus visiškai bei įvertinus, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teisinės pagalbos teikimu, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžių, ieškovės prašymas tenkintinas – iš atsakovės ieškovei priteistina 1133,70 Eur (871,20 Eur + 262,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų būstas“ vykdomo Statybos techninės priežiūros paslaugų (duomenys neskelbtini), pirkimo Nr. PCV-26 „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbai pagal techninį darbo projektą Nr. PG-20-132-TDP“ procedūras.

Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Progresyvūs projektai“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų būstas“ priteisti 1133,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 balandžio 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas Alvydas Žerlauskas