Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjos ŽŪB „Eko žuvys“ atstovui Virginijui Nariūnui ir atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Viktorijai Balčiūnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos prašymą pareiškėjai ŽŪB „Eko žuvys“ dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015-04-14 sprendimo Nr. 3R-146(AG-82/02-2015) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-08-14, pagal mokėjimo prašymą Nr. 2AKV1-0-11-03-MP001 (toliau – Mokėjimo prašymas), paramos gavėjai buvo išmokėta 23 303,70 Eur, iš jų 15 483,96 Eur automobilio „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Automobilis) įsigijimo išlaidoms kompensuoti. 2014-06-12 buvo inicijuota kainų ekspertizė, siekiant nustatyti, ar investicijų (transporto ir pastato kapitalinio remonto) priemonių išlaidų vertė atitinka rinkos vertę. Agentūra, patikrinusi Mokėjimo prašyme pateiktų išlaidų pagrįstumą, ir atlikusi išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, nustatė, kad 5 037,84 Eur išlaidos nebuvo būtinos įsigyjant Automobilį ir negali būti laikomos tinkamomis kompensuoti. Taip pat buvo nustatytos ir kitos Paramos sutartyje nenumatytos išlaidos. Bendra netinkamų kompensuoti išlaidų suma sudarė 5 076,86 Eur, todėl buvo priimtas 2015-02-11 sprendimas Nr. SKP-25 (toliau – Agentūros sprendimas) susigrąžinti dalį išmokėtos paramos sumos.

Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos žuvininkystės fondo priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-04-08 nutarimu Nr. 275 (toliau – Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės), 8.1.3 papunktyje nustatyta, kad Agentūra priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo gavo didesnę paramą, nei priklauso. Taigi, skirdama paramą, neatsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, Agentūra būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus, būtų nesilaikiusi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 str. 1 punkte įtvirtinto įstatymo viršenybės principo. Taip pat Agentūros sprendimas atitinka visus jam keliamus reikalavimus, todėl yra teisėtas, pagrįstas – jame aiškiai išdėstyti nustatyti pažeidimai, faktinės aplinkybės bei išvardintos konkrečios pažeistos teisės aktų bei Paramos sutarties nuostatos.

Agentūra pažymėjo, kad Komisija netinkamai vertino ekspertizės metu panaudotų duomenų aktualumą ir Ekspertinio konsultavimo ataskaitoje išdėstytų rezultatų tinkamumą. Komisija nepagrįstai suabejojo, kad ekspertinio vertinimo metu buvo remiamasi būtent Automobilio įsigijimo dieną rinkoje buvusiomis kainomis ir nepagrįstai nusprendė, kad Agentūros sprendimas priimtas remiantis tik prielaidomis, o ne investicijų įsigijimo metu buvusia jų rinkos kaina. Pažymėtina, jog 2015-02-05 rašte prie Ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. C-6 (toliau – 2015-02-05 raštas) aiškiai nurodyta ekspertinio vertinimo metu nustatyta vidutinė rinkos kaina, įsigyjant transporto priemonę, pareiškėjos investicijų išlaidų vertė ir N1 kategorijos automobilių vidutinė rinkos kaina. Taigi, iš Ekspertinio konsultavimo ataskaitos ir 2015-02-05 rašto matyti, kad vertinimo metu buvo panaudoti būtent Automobilio įsigijimo metu aktualūs duomenys ir pareiškėjos patirtų išlaidų dydžio pagrįstumas buvo sprendžiamas lyginant jas su automobilio įsigijimo metu galiojusiomis rinkos kainomis.

Teismo posėdžio metu atsakovės Agentūros atstovė palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Agentūra skunde nepateikė naujų aplinkybių ir argumentų, kodėl Komisijos sprendimas turi būti naikinamas. Teisės normose skundą teikiančiam asmeniui nustatyta pareiga aiškiai ir konkrečiai suformuluoti skundo reikalavimus, pateikti juos pagrindžiančias aplinkybes bei įrodymus, kuriais siekiama ne tik užtikrinti asmens galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimą, bet ir kitų bylos proceso dalyvių, šiuo atveju – ŽŪB „Eko žuvys“ ir jos atstovų, teise žinoti jam keliamus reikalavimus ir pateikti motyvuotą atsiliepimą.

Pareiškėja nesutiko, kad Agentūros sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, nes jis neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Pažymėtina, kad Agentūra, kaip viešojo administravimo institucija, priimdama sprendimą, privalo vadovautis ne tik teisės normomis, bet ir teisingumo bei protingumo principais, kiekvieną priimamą sprendimą vertinti individualiai ir visapusiškai. Vadovaujantis LVAT praktika, priimant sprendimą taikyti sankcijas, remiantis VAĮ 8 straipsniu, turi būti pateikti konkretūs įrodymai, patvirtinantys nurodytų aplinkybių egzistavimą. Tuo tarpu šiuo atveju nurodyta tik, kad sprendime ekspertizės metu nustatyta Automobilio vidutinė rinkos vertė yra mažesnė už Automobilio įsigijimo išlaidų sumą. Pažymėtina, kad pareiškėjai paprašius Agentūros pateikti įrodymus, jie nebuvo pateikti. Tuo tarpu pareiškėjos pateikta Agentūrai informacija yra objektyvi, pagrįsta įrodymais.

Taip pat pažymėtina, kad pareiškėja, vykdydama Automobilio pirkimą, apklausė oficialius tiekėjus (potencialius tiekėjus), kaip to reikalauja teisės aktai. Minėtos aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad Agentūra pritaikė Pareiškėjai sankciją, remdamasi nepatikimais ir netiksliais duomenimis ir prielaidomis, ir jų negalima vertinti kaip tokių, dėl kurių nekyla abejonių.

Taip pat pareiškėjai nebuvo pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys Automobilio vidutinę kainą rinkoje. Pareiškėja neturėjo jokios galimybės įrodinėti aplinkybių tinkamumo paramai gauti. Taip buvo pažeidžiami gero administravimo bei teisės į gynybą principai.

Automobilio pirkimas buvo vykdomas 2012 m. spalio mėn. pradžioje, kai tuo tarpu ekspertinis kainos vertinimas buvo atliktas 2014-08-29, t. y. beveik po 2 metų nuo Automobilio įsigijimo. Agentūra nepateikė duomenų, kurie patvirtintų ginčijamame sprendime nurodytų Automobilio ginčijamų kainų užfiksavimą Automobilio įsigijimo momentu. Taigi, darytina išvada, jog surinkti duomenys, kurių pagrindu Agentūra pritaikė pareiškėjai sankcijas, nebuvo pakankamai patikimi ir tikslūs.

Pažymėtina, kad į pirkimo kainą turi įeiti visi mokesčiai, visos tiekėjo išlaidos (sandėliavimo, transportavimo, pakavimo ir kt.) ir nuolaidos. Todėl tik tiekėjo PVM sąskaitoje faktūroje esantis išlaidų išskaidymas, negali būti vertinamas kaip išlaidos, nesusijusios su Automobilio įsigijimu.

Sprendime nėra nurodyta konkreti teisės norma, kurios pažeidimu pareiškėja kaltinama. Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008-05-23 įsakymu Nr. 3D-299 (toliau – Įgyvendinimo taisyklės), bei Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-07-13 įsakymu Nr. 3D-339 (toliau – Administravimo taisyklės) nuostatos reglamentuoja sankcijų taikymą, kurios siejamos su paramos gavėjo, konkrečiais pažeidimais, t. y. su Paramos sutarties sąlygų ir (arba) įsipareigojimų, numatytų taisyklėse, Paramos sutartyje pažeidimu. Nesant priežastinio ryšio tarp pareiškėjos veikimo/neveikimo ir pasekmių dėl įsigyto Automobilio kainos, Agentūra negali taikyti sankcijų. Taigi, padaryti pažeidimai turi būti neginčijamai įrodyti, neturi būti jokių prieštaravimų, o pateikti pakankamus ir aiškius įrodymus pareiga tenka Agentūrai. Esamu atveju, tokių įrodymų pareiškėjai nebuvo pateikta. Teismai savo praktikoje yra nurodę, kad sprendimo nepagrindimas objektyviais duomenimis yra esminis pažeidimas.

Byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2015-04-14 sprendimo Nr. 3R-146(AG-82/02-2015), kuriuo buvo panaikintas Agentūros 2015-02-11 sprendimas Nr. SKP-25, teisėtumo bei pagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad 2012-02-03 tarp Agentūros ir UAB „Eko žuvys“ (dabar ŽŪB „Eko žuvys“) buvo sudaryta Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones“ paramos sutartis Nr. 2AKV1-0-11-03. Paramos sutartimi paramos gavėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą „Aukštos pridėtinės vertės žuvininkystės komplekso įkūrimas“ Nr. 2AKV1-0-11-03.

2012-10-01 pareiškėja parengė kvietimus pateikti pasiūlymą dėl N1 kategorijos transporto priemonės pirkimo. Kvietimai buvo įteikti UAB „Fakto auto“, UAB „ARX“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2012-12-28 pirkimo pardavimo sutartimi pareiškėja nupirko iš UAB „ARX“ automobilį „(duomenys neskelbtini)“.

2013-05-30 pareiškėja pateikė Agentūrai mokėjimo prašymą, kuriame, be kitų išlaidų, nurodė ir 89 239,67 Lt be PVM Automobilio įsigijimui.

Įvertinusi Mokėjimo prašymą, Agentūra 2013-08-14 paramos gavėjai išmokėjo 23 303,70 Eur (80 463,00 Lt) paramos sumą iš jos 15 483,96 Eur (53 463,00 Lt) Automobilio įsigijimo išlaidoms kompensuoti.

2014-06-12 Agentūra pateikė UAB „Civitta“ užduotį suteikti ekspertinę konsultaciją dėl investicijų, numatytų Projekte. UAB „Civitta“ pateikė Agentūrai 2014-08-29 ekspertinio konsultavimo ataskaitą Nr. C-6 (toliau – Ekspertinio konsultavimo ataskaita). Vadovaudamasi Ekspertinio konsultavimo ataskaita, Agentūra pakartotinai išnagrinėjo Mokėjimo prašymą ir priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė susigrąžinti dalį (3 022,72 Eur (10 436,85 Lt)) pareiškėjai išmokėtos paramos sumos. Minėtas sprendimas pareiškėjai buvo pateiktas 2015-02-24 raštu Nr. BR6-2357 (3.150) „Dėl skolos susidarymo ir išskaičiavimo“. Sprendime nurodyta, kad Agentūra atliko išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę ir nustatė, kad Automobilio vidutinė rinkos kaina yra 71 845 Lt (20 807,75 Eur). Todėl 5 037,84 Eur (17 394,67 Lt) išlaidos nebuvo būtinos ir negali būti laikomos tinkamomis kompensuoti. Taip pat buvo konstatuota, kad 39,02 Eur (134,71 Lt), kitos PVM sąskaitoje nurodytos, su automobilio įsigijimu nesusijusios ir Paramos sutartyje nenumatytos, išlaidos negali būti kompensuojamos. Bendra nustatyta grąžintina suma – 3 022,72 Eur.

Pareiškėja, nesutikdama su Agentūros sprendimu, pateikė Komisijai skundą dėl Agentūros sprendimo panaikinimo.

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2015-04-14 priėmė sprendimą Nr. 3R-146(AG-82/02-2015) panaikinti Agentūros sprendimą bei įpareigojo Agentūrą iš naujo įvertinti Mokėjimo prašymą ir priimti naują sprendimą.

Atsakovė skunde teismui nurodė, kad jos sprendimas buvo pakankamai motyvuotas ir atitiko VAĮ 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus individualiam administraciniam aktui. Skunde Agentūra nurodė teisės aktų bei Paramos sutarties normas, kuriomis vadovavosi priimdama sprendimą bei argumentavo, kad, nagrinėjamu atveju, ją atitinkamai veikti įpareigojo teisės aktai. Priimdama sprendimą, Agentūra vadovavosi teisės aktų nuostatomis, apibrėžiančiomis tinkamas finansuoti lėšas bei įtvirtinančiomis jos teisę tikrinti tokių lėšų tinkamumą finansuoti. Tačiau iš Komisijos sprendimo matyti, kad pagrindiniai veiksniai, kuriais remiantis Agentūros sprendimas buvo pripažintas neteisėtu, yra tai, kad Agentūra netiksliai suformulavo vertinimo užduotį ekspertams bei atitinkamai vadovavosi netikslia ekspertinio vertinimo ataskaita. Taip pat Komisija nustatė, kad, priimdama sprendimą, Agentūra teisiškai neįvertino ekspertų nustatytų aplinkybių bei neatsižvelgė į galimą tokio paties automobilio rinkos kainos pakitimą laikotarpiu nuo jo įsigijimo iki ekspertinio vertinimo.

Dėl Ekspertinio vertinimo ataskaitos Komisija konstatavo, kad Agentūros ekspertams pateiktoje užduotyje nėra tiksliai ir aiškiai suformuluotas prašymas įvertinti būtent Automobilio pirkimo metu buvusias kainas. Todėl, Komisijos nuomone, nėra aišku, ar Ekspertinio konsultavimo ataskaitoje nustatyta Automobilio rinkos vertė būtent pirkimo momentu.

Agentūra skunde teismui rėmėsi aplinkybe, kad kartu su Ekspertinio konsultavimo ataskaita pateiktame 2015-02-05 rašte minima, jog „vidutinė rinkos kaina, įsigyjant transporto priemonę, viršyta 17 394 Lt“. Taip pat Ekspertinio konsultavimo ataskaitoje nurodyta, jog „N1 kategorijos automobilių vidutinė rinkos kaina, kuri sudarė 71 845 Lt be pridėtinės vertės mokesčio, automobilio įsigijimo metu viršijo 17 394 Lt“. Iš atsakovės argumentų matyti, kad ji vadovaujasi atskiromis Ekspertinio konsultavimo ataskaitoje bei 2015-02-05 rašte pateiktomis citatomis. Tačiau, įvertinus Ekspertinio konsultavimo ataskaitos ir 2015-02-05 rašto turinį matyti, kad faktiškai nebuvo atsižvelgta į galimus automobilių rinkos kainos pokyčius. 2015-02-05 rašte pateikiami paaiškinimai apie ekspertinio tyrimo apimtį ir metodus. Minėtame rašte nurodyta, kad vidutinė Automobilio rinkos vertė buvo nustatyta taikant lyginamąjį metodą, atsižvelgiant į trijų įmonių pasiūlymus ir išvedus juose pateiktų kainų vidurkį. Nei 2015-02-05 rašte, nei Ekspertinio konsultavimo ataskaitoje nėra pateikiama jokių paaiškinimų ar pastabų, susijusių su galimu analogiškų automobilių rinkos vertės pakitimu. Taip pat Ekspertinio vertinimo ataskaitos įžanginėje dalyje nurodyta, kad vertintojai šią užduotį atliko vadovaudamiesi išimtinai tik Agentūros pateiktais dokumentais ir viešai prieinama informacija ataskaitos rengimo datai; rengiant ataskaitą nebuvo atsižvelgta į kitų šaltinių, nenurodytų ataskaitoje, paaiškinimus ir informaciją. Todėl, teismo vertinimu, vien iš Ekspertinio vertinimo ataskaitoje ir 2015-02-05 rašte pateiktų išvadose vartojamų išsireiškimų negalima kategoriškai teigti, kad ekspertinio vertinimo metu buvo atsižvelgta į galimus anksčiau rinkoje galiojusių kainų pokyčius.

Vadovaujantis Administravimo taisyklių (nuo 2014-08-19 iki 2015-02-12 galiojusi redakcija) 7.7 papunkčiu, Agentūra, būdama atsakinga už veiksmų programos paramos paraiškų ir projektų administravimą, tikrina paramos paraiškose bei mokėjimo prašymuose pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų arba prašomos paramos tinkamumą finansuoti, užtikrina, kad visi patikrinimai, nustatyti ES ir Lietuvos teisės aktuose, būtų atlikti ir tinkamai dokumentuoti. Nuo 2015-02-13 įsigaliojo nauja Administravimo taisyklių 7.7 papunkčio redakcija (pakeitimai nustatyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015-02-12 įsakymu Nr. 3D-89), kurioje papildomai nurodoma, kad Agentūra tiria pažeidimus, vertina projektų įgyvendinimo eigą bei galutinę projekto įgyvendinimo ir užbaigto projekto metinę ataskaitą, tikrina paramos gavėjų atitiktį projekto priežiūros rodikliams, esant poreikiui taiko priemones, skirtas paramos gavėjų atitikčiai projekto priežiūros rodikliams gerinti, prižiūri ir kontroliuoja šių priemonių įgyvendinimo eigą (šioms funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus). Pažymėtina, kad Agentūros sprendimas buvo priimtas 2015-02-11, t. y. iki naujos Administravimo taisyklių 7.7 papunkčio redakcijos įsigaliojimo. Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad Agentūra ir iki Administravimo taisyklių 2015-02-13 redakcijos įsigaliojimo turėjo teisę, vykdydama savo funkcijas, pasitelkti nepriklausomus ekspertus. Agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003-01-22 įsakymu Nr. 3D-17, 9.4 papunktyje nustatyta viena iš Agentūros funkcijų – atlieka Europos žuvininkystės fondo (EŽF) lėšų panaudojimo kontrolę ir finansuojamų priemonių įgyvendinimo priežiūrą. Taip pat 9.14 papunktyje nustatyta, kad Agentūra, pastebėjusi lėšų naudojimo pažeidimus, informuoja apie tai atitinkamas institucijas, imasi priemonių šiems pažeidimams pašalinti ir paramos lėšoms susigrąžinti. To paties teisės akto 10.10 papunktyje įtvirtinta Agentūros teisė įgyvendinant jai pavestus uždavinius ir funkcijas, kviesti Lietuvos ir užsienio ekspertus teikti konsultacijas ir išvadas, būtinas Agentūros funkcijoms vykdyti. Iš pateiktų teisės aktų nuostatų matyti, kad Agentūra, vykdydama savo funkcijas, turi teisę kviesti nepriklausomus ekspertus teikti konsultacijas ir išvadas, tačiau yra atsakinga už lėšų panaudojimo kontrolę ir finansuojamų priemonių įgyvendinimo priežiūrą. Todėl darytina išvada, kad Agentūra privalo atlikti padaryto išmokėtų lėšų panaudojimo pažeidimo vertinimą ir priimti sprendimą, o ekspertų konsultacijos bei išvados laikytinos papildomomis, pagalbinėmis priemonėmis, skirtomis užtikrinti teisingo sprendimo priėmimą. Taip pat Ekspertinio konsultavimo ataskaitoje nurodytuose naudojimo ir viešinimo apribojimuose nurodyta, kad Agentūra visais atvejais yra išimtinai atsakinga už šioje ataskaitoje pateiktų konsultacijų pritaikymą ir sprendimų priėmimą.

VAĮ 8 str. 1 dalyje įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Vadovaujantis nuoseklia LVAT praktika, VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (LVAT 2011-06-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011, 2010-08-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010; 2010-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010). Taip pat LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, jog, spręsdama klausimus dėl sankcijų pareiškėjams taikymo ar netaikymo, Agentūra, kaip tam tikras išmokas administruojanti ir už sankcijų taikymą atsakinga institucija, turi tiksliai ir aiškiai apibrėžti padarytus pažeidimus, eliminuoti bet kokias dviprasmybes, faktinę situaciją apibūdinti bei pagrįsti taip, jog ji būtų aiški ne tik valstybės tarnautojams, atsakingiems už teikiamą paramą žemės ūkio sektoriuje, bet ir tiems asmenims, kurie tiesiogiai pretenduoja į išmokas. Tikslus pažeidimų identifikavimas neatsiejamas nuo galbūt taikytinų poveikio priemonių rūšių (LVAT 2012-09-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2134/2012, LVAT 2016-01-14 nutartis administracinėje byloje Nr. eA46-502/2016).

Nagrinėjamu atveju, Agentūros sprendime nurodytos teisės aktų bei Paramos sutarties nuostatos, susijusios su Agentūros teise administruoti išmokėtas paramos lėšas, susigrąžinti nepagrįstai išmokėtas per dideles sumas, kuriomis Agentūra vadovavosi, priimdama sprendimą. Tačiau iš Agentūros sprendimo turinio matyti, kad sprendime buvo detaliai išdėstytos Ekspertinio konsultavimo ataskaitoje nustatytos aplinkybės bei rinkos kainos nustatymo metodas. Buvo pateiktos trejuose ekspertinio vertinimo metu gautuose pasiūlymuose nurodytos kainos, išvestas jų vidurkis. Šis vidurkis ir buvo laikomas vidutine analogiškų savybių automobilio rinkos kaina, vadovaujantis kuria buvo apskaičiuota tinkama kompensuoti bei netinkama kompensuoti ir grąžintina paramos suma. Sprendime nebuvo išaiškinimų, iš kurių būtų matyti, kad Ekspertinio vertinimo ataskaita būtų teisiškai vertinama, kad būtų atsižvelgta į galimus automobilių rinkos pokyčius, darančius įtaką jų kainai. Taigi, teismo vertinimu, Agentūros sprendimas buvo priimtas vadovaujantis išimtinai Ekspertinio konsultavimo ataskaita, kurioje nebuvo atsižvelgta į galimus automobilių rinkos kainos pokyčius laikotarpiu nuo Automobilio įsigijimo iki sprendimo priėmimo. Todėl, nagrinėjamu atveju, Agentūros sprendimas negali būti laikomas priimtu objektyviai įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Agentūra, priimdama Sprendimą, vadovaujantis Ekspertinio vertinimo ataskaita, privalėjo atlikti šioje ataskaitoje nustatytų aplinkybių teisinį vertinimą bei atsižvelgti į galimus automobilių rinkos kainos pokyčius. Ši aplinkybė laikytina itin svarbia sprendžiant klausimą, ar Automobilis buvo nupirktas už nepagrįstai didelę kainą ir atitinkamai, ar buvo išmokėta per didelė kompensacija už šio Automobilio įsigijimą. Todėl teismas daro išvadą, kad Komisija tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės aktų normas ir priėmė pagrįstą sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas

nusprendė:

Atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.