- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-04
- Bylos Nr.
- eA-1061-1062/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02470-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Stasys Gagys, Ramutė Ruškytė (pran.)
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- žemės ūkio bendrovei „Eko žuvys“
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą pareiškėjui žemės ūkio bendrovei „Eko žuvys“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) su prašymu (b. l. 7–11) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. 3R-146(AG-82/02-2015) (toliau – ir Sprendimas Nr. 3R-146(AG-82/02-2015)) ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo žemės ūkio bendrovės (toliau – ir ŽŪB) „Eko žuvys“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) skundą atmesti ir palikti galioti Agentūros 2015 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. SKP-25 (toliau – ir Sprendimas Nr. SKP-25).
Atsiliepimas
2. Atsakovas prašyme pirmosios instancijos teismui nurodė, kad Bendrovės pateikto mokėjimo prašymo vertinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo už įsigytą automobilį sumokėta suma 5 037,84 Eur viršijo rinkos kainą, todėl šios išlaidos negali būti laikomos tinkamomis kompensuoti. Bendrovė mokėjimo prašyme taip pat nurodė 39,02 Eur ne automobilio įsigijimo išlaidas, kurios nebuvo numatytos paramos sutartyje, todėl jos taip pat negali būti laikomos tinkamomis kompensuoti. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Agentūra 2015 m vasario 11 d. priėmė Sprendimą Nr. SKP-25 dėl pareiškėjui išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo. Šis Agentūros sprendimas atitinka visus jam keliamus reikalavimus, jame aiškiai išdėstyti nustatyti pažeidimai, tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, išvardinti konkretūs pažeisti teisės aktai, todėl jis yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jį naikinti. Agentūros manymu, VAGK netinkamai vertino ekspertizės metu panaudotų duomenų aktualumą ir 2014 m. rugpjūčio 29 d. Ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. C-6 (toliau – ir Ataskaita) išdėstytų rezultatų tinkamumą. VAGK nepagrįstai suabejojo, kad ekspertinio vertinimo metu buvo remiamasi būtent automobilio įsigijimo dieną rinkoje buvusiomis kainomis ir nepagrįstai sprendė, kad Sprendimas Nr. SKP-25 priimtas remiantis tik prielaidomis, o ne investicijų įsigijimo metu buvusia rinkos kaina. Agentūra pažymėjo, kad 2015 m. vasario 5 d. rašte prie Ataskaitos aiškiai nurodyta, kad ekspertinio vertinimo metu vidutinė rinkos kaina nustatyta transporto priemonės įsigijimo metu.
3. Pareiškėjas ŽŪB „Eko žuvys“ atsiliepime į atsakovo prašymą (b. l. 41–46) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Nurodė, kad Agentūra skunde teismui nepateikė naujų aplinkybių, realiai nepagrindė ir nepateikė nė vieno argumento ir (ar) motyvo, kodėl VAGK sprendimas turi būti naikinamas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Agentūra jam nepateikė Ataskaitos ir ją pagrindžiančių dokumentų ir tokiu savo elgesiu patvirtino, jog realiai neturi objektyvių įrodymų, kuriais grindžia ginčijamą sprendimą. Tuo tarpu pareiškėjo Agentūrai teikta informacija yra objektyvi, pagrįsta įrodymais, ją Agentūra nagrinėjo vertindama paraišką, pirkimus bei mokėjimo prašymą ir nenustačiusi pažeidimų išmokėjo paramą. Pareiškėjo įsitikinimu, atliktas ekspertinis vertinimas yra informacinio, konsultacinio pobūdžio, gali būti vertinamas tik kaip prielaida ir juridinės galios neturi. Agentūra nepateikė duomenų, patvirtinančių Spendime Nr. SKP-25 nurodytų automobilio kainų užfiksavimą automobilio įsigijimo metu. Taigi duomenys, kurių pagrindu Agentūra pareiškėjui pritaikė sankcijas, nebuvo pakankamai patikimi ir tikslūs bei kelia abejonių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apklausė potencialius tiekėjus, o Agentūra 2013 m. balandžio 22 d. raštu Nr. SVD-(12.193-Va)-11 patvirtino, jog pirkimas atliktas tinkamai, įsigytas automobilis atitiko minimalius reikalavimus, todėl neaišku, kodėl pareiškėjas pirkimą turėjo vykdyti kitaip. Agentūros Sprendime Nr. SKP-25 nėra nurodyta konkreti teisės akto norma, kurią pareiškėjas pažeidė, todėl nėra aišku, kokį pažeidimą pareiškėjas padarė. VAGK tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 22 d. sprendimu (b. l. 81–86) atsakovo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nustatė, kad: Agentūra ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Eko žuvys“ (dabar ŽŪB „Eko žuvys“) 2012 m. vasario 3 d. sudarė Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones“ paramos sutartį Nr. 2AKV1-0-11-03 (toliau – ir Paramos sutartis), kuria paramos gavėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą „Aukštos pridėtinės vertės žuvininkystės komplekso įkūrimas“ (toliau – ir Projektas) (VAGK byla, b. l. 60); pareiškėjas 2012 m. spalio 1 d. parengė kvietimus pateikti pasiūlymą dėl N1 kategorijos transporto priemonės pirkimo, kuriuos įteikė UAB „Fakto auto“, UAB „ARX“ ir UAB „Nippon Auto“; pareiškėjas 2012 m. gruodžio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartimi iš UAB „ARX“ nupirko automobilį „Škoda Yeti Elegance“ (toliau – ir Automobilis); pareiškėjas 2013 m. gegužės 30 d. Agentūrai pateikė mokėjimo prašymą, kuriame, be kitų išlaidų, nurodė ir 89 239,67 Lt (be PVM) Automobilio įsigijimo išlaidas; Agentūra 2013 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjui išmokėjo 23 303,70 Eur (80 463,00 Lt) paramos sumą iš jos – 15 483,96 Eur (53 463,00 Lt) Automobilio įsigijimo išlaidoms kompensuoti; Agentūra 2014 m. birželio 12 d. pateikė UAB „Civitta“ užduotį suteikti ekspertinę konsultaciją dėl investicijų, numatytų Projekte; UAB „Civitta“ Agentūrai pateikė 2014 m. rugpjūčio 29 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitą Nr. C-6; Agentūra, atsižvelgdama į Ataskaitos išvadas, 2015 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. SKP-25 nusprendė susigrąžinti dalį (3 022,72 Eur) pareiškėjui išmokėtos paramos sumos; VAGK 2015 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. 3R-146(AG-82/02-2015) panaikino Agentūros Sprendimą Nr. SKP-25 bei įpareigojo Agentūrą iš naujo įvertinti pareiškėjo mokėjimo prašymą ir priimti naują sprendimą.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš Agentūros Sprendimo Nr. SKP-25 turinio matyti, jog buvo pateiktos ekspertinio vertinimo metu trijuose gautuose pasiūlymuose nurodytos kainos, išvestas jų vidurkis. Šis vidurkis ir buvo laikomas vidutine analogiškų savybių automobilio rinkos kaina, vadovaujantis kuria buvo apskaičiuota tinkama kompensuoti bei netinkama kompensuoti ir grąžintina paramos suma. Agentūros Sprendime nebuvo išaiškinimų, iš kurių būtų matyti, kad Ekspertinio vertinimo ataskaita būtų vertinama teisiškai, kad būtų atsižvelgta į galimus automobilių rinkos pokyčius, darančius įtaką jų kainai. Teismo vertinimu, Agentūros sprendimas buvo priimtas vadovaujantis išimtinai Ataskaita, kurioje nebuvo atsižvelgta į galimus automobilių rinkos kainos pokyčius. Ši aplinkybė laikytina itin svarbia sprendžiant klausimą, ar Automobilis buvo nupirktas už nepagrįstai didelę kainą ir atitinkamai ar buvo išmokėta per didelė kompensacija už šio Automobilio įsigijimą. Todėl teismas darė išvadą, kad VAGK tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės aktų normas ir priėmė pagrįstą sprendimą.
III.
8. Atsakovas Agentūra pateikė apeliacinį skundą (b. l. 94–99), kuriame nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti ir palikti galioti Agentūros Sprendimą Nr. SKP-25.
Šalies argumentai
9. Apeliacinį skundą Agentūra iš esmės grindžia argumentais, išdėstytais prašyme pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie Agentūros Sprendimo Nr. SKP-25 priėmimo pagrindą. Be pačiame skundžiamame sprendime nurodytos informacijos apie vidutines investicijos kainas ir faktines bei teisines priežastis dėl pareiškėjo išlaidų finansavimo dalies, Agentūra 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. BR6-3599 pareiškėjui pateikė informaciją apie užduotį ekspertams ir ekspertinio vertinimo rezultatus. Ataskaita buvo pateikta į bylą, ginčą nagrinėjant VAGK, taigi pareiškėjas turėjo teisę su ja susipažinti. Be to, pareiškėjui nebuvo sudarytos kliūtys pateikti papildomą informaciją ar dokumentus, pagrindžiančius jo išlaidų investicijai įsigyti atitiktį kainoms ir įgyvendinti savo teisę į gynybą. Akcentuoja, kad kainos Ataskaitoje buvo nurodytos tuo metu, kai automobilis buvo įsigytas.
Atsiliepimas
10. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 102–108) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia argumentais, išdėstytais atsiliepime pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
11. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. birželio 30 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
12. Nagrinėjamojo byloje ginčas kilo dėl Agentūros sprendimo Nr. SKP-25, kuriuo pripažinta, kad turi būti susigrąžinta išmokėta paramos suma automobilio įsigijimo išlaidoms kompensuoti.
Teisinis reguliavimas ir faktinės aplinkybės
Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 3D-339, Administravimo taisyklių 84 punkte (bylai aktuali redakcija 2013 m. rugpjūčio 15 d. įsakymo Nr. 3D-566) nustatyta, kad užregistravus mokėjimo prašymą, Agentūra jos nustatyta tvarka vertina mokėjimo prašyme nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti ir nustato paramos lėšomis tinkamų finansuoti išlaidų sumą. Taisyklių 93.2 papunktyje nustatyta, kad Agentūra šių Taisyklių 77–87 punktuose nustatyta tvarka priima ir patikrina mokėjimo prašymus. Agentūra jos nustatyta tvarka vertina mokėjimo prašyme nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti ir nustato paramos lėšomis tinkamų finansuoti išlaidų sumą.Administravimo taisyklių 82, 84 punktuose nustatyta, kad tuo atveju, jei mokėjimo prašymas neatitinka 81 punkte nustatytų reikalavimų, Agentūra apie tai informuoja paramos gavėją ir prašo per nustatytą terminą (ne ilgesnį nei 10 kalendorinių dienų, tačiau, vadovaujantis protingumo principu, prireikus Agentūra gali nustatyti ilgesnį terminą) ištaisyti nurodytus trūkumus ar pateikti trūkstamus duomenis. Per nustatytą laiką nepateikus reikiamų dokumentų ar nepatikslinus duomenų, mokėjimo prašymas yra atmetamas. Agentūra įvertinusi pareiškėjo – paramos gavėjos mokėjimo prašymą, gautą 2013 m. gegužės 30 d. (VAGK byla AG-82/02-2015, b. l. 100–101), 2013 m. rugpjūčio 14 d. jam išmokėjo 23 303,70 Eur (80 463,00 Lt.) paramos, iš jos – 15 483,96 Eur (53 463,001 Lt) automobilio „Škoda Yeti Elegance“ įsigijimo išlaidoms kompensuoti (VAGK byla AG-82/02-2015, b. l. 21–23).Agentūra 2015 m. vasario 11 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. SKP-25. Šiame Sprendime Agentūra nurodė, kad ji patikrino ar Mokėjimo prašyme pateiktos išlaidos yra pagrįstos ir atliko skaičiuojamųjų kainų ekspertizę – vertinant automobilio rinkos kainą buvo gauti 3 įmonių komerciniai pasiūlymai, atitinkantys reikalaujamą techninę specifikaciją. Pasak Agentūros, atlikus ekspertizę matyti, kad automobilio vidutinė rinkos kaina sudaro 20 807,75 Eur be PVM. Todėl Agentūra nusprendė, kad 25 845,59 Eur be PVM išlaidų suma, įsigyjant automobilį pagal pareiškėjo pateiktą sutartį Nr. 23012-12-28/18 ir 2013 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitą faktūrą, viršijo 5 037, 84 Eur, kurios negali būti laikomos tinkamomis kompensuoti, taip pat netinkamomis kompensuoti paramos lėšomis pripažinta 39,02 Eur suma, skirta apmokėti automobilio registracijai, technine apžiūra, numerių laikikliams įsigyti (b. l. 182–184).Teisėjų kolegija pažymi, kad mokėjimo prašymo pakartotinis patikrinimas buvo atliktas praėjus beveik pusantrų metų (nuo 2013 m. rugpjūčio 14 d.), kai pareiškėjui buvo išmokėta ginčijama kompensacija ir praėjus daugiau kaip 5 mėnesiams nuo ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. C-6 gavimo (2014 m. rugpjūčio 29 d.). Kartu pažymėtina ir tai, jog lėšų grąžinimo taisyklių 8.1.3 punkte nustatyta, kad Agentūra priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo gavo didesnę paramą, nei priklauso.Ginčijamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Taisyklių 5 punktu, 7.7 papunkčiu ir 84 punktu. Pažymėtina, kad Administravimo taisyklių 5 punkte apibrėžtos taisyklėse vartojamos sąvokos, tarp kurių yra nurodytos tinkamos finansuoti išlaidos – įgyvendinant projektą paramos gavėjo faktiškai padarytos būtinos išlaidos, kurios gali būti apmokamos programos projektams finansuoti skirtomis lėšomis, kai yra pagrįstos dokumentų originalais arba (jei tai neįmanoma) oficialiai patvirtintomis jų kopijomis.Administravimo taisyklių 7.7 punkte nustatyta, kad tarpinės vykdymo institucijos funkcijas atlieka Agentūra. Ji yra atsakinga už veiksmų programos paramos paraiškų ir projektų administravimą ir atlieka šią funkciją: tikrina paramos paraiškose bei mokėjimo prašymuose pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų arba prašomos paramos tinkamumą finansuoti, užtikrina, kad visi patikrinimai, nustatyti Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktuose, būtų atlikti ir tinkamai dokumentuoti.Teisėjų kolegija sutikdama su pareiškėjo teiginiu, kad Agentūros Sprendime Nr. SKP-25 nėra nurodyta konkreti teisės akto norma, kurią pareiškėjas pažeidė (tekste nurodytos nuostatos, kurios susijos su Agentūros teise tikrinti paramos gavėjus, sąvokos, kuriomis apibrėžiamos tinkamos finansuoti išlaidos) pažymi, kad vien dėl to, kad Sprendimas stokoja aiškumo negalima daryti išvados, kad šiuo aspektu nagrinėjamu atveju Sprendimas turi būti naikinamas.
Dėl Agentūros Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
Minėti faktiniai duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas ir Agentūra 2012 m. vasario 3 d. pasirašė paramos sutartį, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą „Investicijos į akvakultūros įmones“, o Agentūra įsipareigojo pareiškėjui kompensuoti iš Europos žuvininkystės fondo ir bendrojo finansavimo lėšų sutartyje nurodytą 3 482 564,00 Lt paramos sumą.Vadovaujantis Administravimo taisyklių 5, 7.7, 84 punktais bei Įgyvendinimo taisyklių nuostatomis (17, 18.1 p.), kuriomis remiantis yra priimtas Agentūros sprendimas, įpareigojantis grąžinti dalį gautos paramos, nėra abejonių, jog paramos gavėjams gali būti kompensuojamos tik tokios projekto išlaidos, kurios yra faktiškai padarytos būtinos išlaidos, pagrįstos dokumentais, išlaidos, kurios yra tiesiogiai susijusios ir būtinos projektui įgyvendinti.2013 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjui buvo sumokėta parama už transporto priemonės „Škoda Yeti Elegance“ pirkimą. Parama sumokėta įvertinus pareiškėjo Agentūrai pateiktas pirkimo dokumentus-pirkimo sutartis, siųstus tiekėjams pasiūlymus dėl automobilio kainos, gautą vieną tiekėjo pasiūlymą (VAGK byla AG-82/02-2015, b. l. 159–160).2014 m. birželio 12 d. Agentūra užsakė UAB „Civitta“ ekspertizę, kurios išvadose nurodyta, kad paramos gavėjo sumokėta automobilio rinkos kaina yra didesnė negu vidutinė rinkos kaina, kuri buvo nustatyta pagal trijų tiekėjų ir gamintojų komercinius pasiūlymus (transporto priemonė, kurios galia – ne mažiau 100–110 kW, kuro tipas – dyzelinas, kategorija – N1).Agentūra 2015 m. vasario 11 d. priėmė ginčijamą sprendimą dėl dalies sumokėtos paramos grąžinimo remiantis minėtomis UAB „Civitta“ ekspertizės išvadomis. Agentūra sprendė, kad pareiškėjui sumokėta per didelė paramos suma, t. y. nusprendė, kad ne visos pareiškėjo nurodytos išlaidos buvo būtinos. Agentūra, būdama už paramos administravimą atsakinga institucija, siekdama, kad Europos Sąjungos parama ir jos lėšos būtų naudojamos tinkamai bei pagal paskirtį, privalo imtis visų priemonių, kad netinkamos finansuoti išlaidos nebūtų apmokėtos, o tais atvejais, kai jos jau yra apmokėtos, šias lėšas susigrąžinti (Administravimo taisyklių inter alia 7.4, 7.12 papunkčiai).Iš bylos medžiagos matyti, kad Agentūra savo sprendimą susigrąžinti 3 022,72 Eur pareiškėjui išmokėtos paramos grindė UAB „Civitta“ surašyta Ataskaita. Teisėjų kolegija vertindama Apelianto teiginį, kad kainos Ataskaitoje buvo nurodytos tuo metu, kai automobilis buvo įsigytas, vertina kritiškai, nes nei pačioje Ataskaitoje, nei Rašte pridėtame prie Ataskaitos nėra expressis verbis nurodyta, kad vertintos kainos, kurios buvo automobilio įsigijimo metu. Įvertinus šios Ataskaitos turinį, pastarasis negali būti laikomas eksperto išvada Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 62 straipsnio prasme ir niekaip negalėjo būti vieninteliu bei pagrindiniu pažeidimo, perkant padidintomis kainomis, pagrindimu, nes kaip nurodyta pačioje ataskaitoje „rengiant ataskaitą nebuvo atsižvelgta į kitų šaltinių, nenurodytų šioje ataskaitoje, paaiškinimus ir informaciją“, taip pat nėra aišku, kokie ekspertai atliko užduotį, nes ataskaita pasirašyta direktoriaus, o tai reiškia, jog nebuvo galimybės patikrinti ekspertų kvalifikaciją dėl padarytų išvadų. Pažymėtina, kad iš byloje pateiktos medžiagos negalima spręsti, ar automobiliai, kurie buvo vertinti, buvo nauji, ar kainos buvo vertinamos atsižvelgiant į galimus rinkos pokyčius, ar kainos buvo vertinamos pagal pirkimo metu buvusią rinkos situaciją ir pan. Dėl šios priežasties negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad Ataskaitoje vertinti objektai buvo analogiški pareiškėjo įsigytam Automobiliui. Agentūra, priimdama sprendimą, dėl nepagrįstai didelės Projekto veiklai vykdyti įsigyto automobilio kainos į šias aplinkybes privalėjo atsižvelgti, tačiau to nepadarė.Nagrinėjamu atveju aktualioje Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sprendimo Nr. SKP-25 dalis dėl 5 037,84 Eur dydžio paramos dalies susigrąžinimo sankcijos taikymo pareiškėjui, kuri yra grindžiama išimtinai UAB „Civitta“ surašytos Ataskaitos išvadomis, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, ji neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų ir yra naikintina. Analogiška išvada dėl UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaitų išsamumo bei įrodomosios galios Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra suformulavęs savo ankstesnėje praktikoje (žr., LVAT 2017 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-31-602/2017).Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo
Pareiškėjas prašo teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas, bet nepateikia jokių šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytas prašymas turi būti paliekamas nenagrinėtas. Pažymėtina, kad šis teismo sprendimas neukerta pareiškėjui kelio ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti teismui ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantį prašymą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.