Kauno apygardos teismo nutartis, 1S-384-737/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-07-19
Bylos Nr.: 1S-384-737/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-07744-2023-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Giedrius Endriukaitis, Jūratė Petraškienė, Indrė Averkienė
Kaltinamasis: M. O.
Advokatai: Aušra Ručienė

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1S-384-737/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07744-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.2; 2.1.16.1.3; 2.1.16.1.7; 2.1.16.1.9 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Giedriaus Endriukaičio ir Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Ievai Juzvikienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Paulauskienei,kaltinamojo M. O. gynėjai advokatei Aušrai Ručienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. O. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. birželio 30 d. nutarties, kuria M. O. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 3 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. O. kaltinamas tuo, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. kovo 2 d., savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė ne mažiau kaip 49,302 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 1,194 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, supakuotus į plastikinį maišelį, kurių dalį, t. y. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,102 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, supakuotus į du paketėlius, 2023 m. kovo 2 d., apie 16.00 val. minėtame bute už 50 eurų neteisėtai pardavė D. Z., o likusią dalį – 46,735 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 1,092 g psichotropinės medžiagos – amfetamino toliau, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), iki 2023 m. kovo 2 d., kai 18.00 val. – 19.00 val. atliekamos kratos metu pats juos pateikė policijos pareigūnams, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, M. O. kaltinamas tuo, kad jis, neturėdamas tikslo platinti, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2023 m. kovo 2 d. 18.00 val., savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, plastikiniame indelyje, neteisėtai laikė 15,417 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kai 2023 m. kovo 2 d. 18.00 val. kratos metu šias narkotines medžiagas pats pateikė policijos pareigūnams, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

3. Kaltinamasis M. O., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas 2023 m. kovo 2 d. 17.10 val. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. kovo 3 d. nutartimi M. O. paskirtas suėmimas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. kovo 30 d. nutartimi pratęstas suėmimas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi pratęstas suėmimas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 3 d.

4. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja 2023 m. birželio 30 d. nutartimi kaltinamajam M. O. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 3 d. Kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimą teismas motyvavo tuo, kad M. O. kaltinamas padaręs du nusikaltimus, iš kurių vienas yra sunkus nusikaltimas (BK 260straipsnio 1 dalis), už kurio padarymą kaltinamajam gresianti maksimali laisvės atėmimo bausmė yra iki aštuonerių metų, o kitas nesunkus (BK 259 straipsnio 1 dalis). Pažymėjo, kad abi nusikalstamos veikos yra susijusios su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad kaltinamasis nevedęs, nedirbantis, kas leidžia pagrįstai teigti, kad jis nėra saistomais tvirtais socialiniais ir šeimyniniais ryšiais. Be to, M. O. savo gyvenamąją vietą deklaravęs Didžiojoje Britanijoje, kas patvirtina jo turimus ryšius užsienyje. Kaltinamasis praeityje teistas dėl nusikaltimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, paskirtos arešto bausmės pagal Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 27 d. baudžiamąjį įsakymą neatlikęs. Taip pat M. O. 2015 m. spalio 8 d., buvo nuteistas Danijos Karalystėje už prekybą vogtomis prekėmis, po ko šešeriems metams išsiųstas iš šalies teritorijos. Esant nurodytoms aplinkybėms, apylinkės teismas darė išvadą, kad kaltinamasis būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, bėgs (slėpsis) nuo teismo bei toliau gali daryti nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, todėl nėra išnykę suėmimo skyrimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte, kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą teismas pratęsė 3 (trims) mėnesiams.

5. Kaltinamojo M. O. gynėja advokatė Aušra Ručienė skundžia Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. birželio 30 d. nutartį, prašo ją panaikinti.

Šalies argumentai

5.1. Gynėja skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą, kadangi šioje stadijoje yra pagrindo manyti, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti įgyvendinti kaltinamajam M. O. taikant švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą. Teigiama, kad M. O. Lietuvoje siejamas pakankamai tampriais ir reikšmingais socialiniais ryšiais – turi šeimą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turi susitarimą dėl darbo vietos MB „B“, kurios neabejotinai kaltinamąjį charakterizuoja teigiamai. Nustatyti socialiniai ryšiai pašalina riziką (tikimybę), kad kaltinamasis, siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės, gali vengti dalyvauti procese. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti ir nuolat pratęsinėti griežčiausią kardomąją priemonę. Nurodo, kad bet kuris realiai atliekamas darbas, jei jis dirbamas Lietuvos Respublikoje veiklą vykdančiame juridiniame asmenyje, kur darbuotojas atlieka darbo sutartimi sulygtas darbo funkcijas bei gauna už tai darbo užmokestį, sudaro pagrindą spręsti apie tam tikrus ryšius su Lietuvos Respublika. Realiai egzistuojantys M. O. ryšiai su šeima ir gyvenamąja vieta yra patikima garantija, kad jis nebėgs ir nesislėps nuo teismo.

5.2. Be kita ko, gynėja skunde atkreipia dėmesį, kad apskritai nebuvo pagrindo kaltinamajam pratęsti suėmimo BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Sutiktina, kad M. O. gyvenime buvo visko, bet jis namuose net 9 metus slaugė savo sunkiai sergančią motiną, galbūt dėl to susiklostė tokia situacija dėl jo netinkamo elgesio. Darytina išvada, kad suėmimo terminas M. O. yra pratęstas vien dėl to, kad baudžiamosios bylos išnagrinėti iki suėmimo termino pabaigos nėra galimybių. Apylinkės teismas nekreipė dėmesio į tai, kad šioje byloje yra dar du kaltinamieji, kurie kaltinami analogiškomis nusikalstamomis veikomis, praeityje yra ne kartą teisti, nedirbantys, tačiau jų atžvilgiu nėra paskirta griežčiausia kardomoji priemonė-suėmimas. Teismas visiškai nevertino to fakto, kad M. O. visiškai prisipažįsta įvykdęs nusikalstamas veikas, jo socialiniai ryšiai yra labai stiprūs, jam yra garantuota darbo vieta. M. O. savo gyvenamąją vietą deklaravo Didžiojoje Britanijoje vien dėl to, kad Lietuvoje nereikėtų mokėti mokesčių socialiniam draudimui ir ligonių kasoms, tačiau baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų, kad jis būtų gyvenęs ne Lietuvoje, priešingai, jis iki mirties slaugė savo motiną ir kartu su ja gyveno, po jos mirties iki sulaikymo slaugė močiutę ir visais atvejais gyveno Lietuvoje. Vien dėl to, kad jis buvo teistas Danijos Karalystėje, kur jau yra atlikęs paskirtą bausmę, jis negali būti laikomas suėmime šioje byloje. Kaltinamasis neneigė fakto, kad pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, tačiau nuo nusikaltimo padarymo jis šių medžiagų nevartoja. Akivaizdu, kad aplinkybių, kurios yra palankios kaltinamajam, priimdamas skundžiamą nutartį, teismas nevertino, ko pasėkoje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą.

5.3. Teigiama, kad būdamas Kauno kalėjime M. O. suvokė savo padarytas gyvenimo klaidas, todėl nėra pagrindo jo laikyti kardomajame kalinime. Teismas neįvertino esamos situacijos, o ankstesnė arešto bausmė neatlikta ne dėl kaltinamojo kaltės, o dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino. Jokių pajamų iš nusikalstamos veikos M. O. negauna, padaryta veika yra atsitiktinė.

6. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo M. O. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundą atmesti, gynėja advokatė skundą prašė tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. O. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundas tenkintinas

7. Įvertinusi kaltinamojo gynėjos advokatės skunde bei skundžiamoje nutartyje išdėstytus argumentus bei motyvus, taip pat susipažinusi su pateiktos baudžiamosios bylos duomenimis, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. birželio 30 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, ja kaltinamajam M. O. griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas nepagrįstai. Teismas neapsvarstė, nepasisakė ir nenurodė motyvų, kodėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nors visais atvejais privaloma svarstyti galimybę užtikrinti kardomųjų priemonių tikslus taikant kitas – švelnesnes už suėmimą, kardomąsias priemones. Ši pareiga kyla ir iš BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo. Alternatyvių priemonių taikymo galimybės įvertinimas yra teismo pareiga, kurią numato tiek galiojantis teisinis reguliavimas, tiek formuojama nacionalinių bei tarptautinių teismų praktika. Šiuo atveju, skundžiamoje nutartyje nėra išdėstyti išsamūs atsisakymo taikyti tokias priemones argumentai ar nurodytos švelnesnių kardomųjų priemonių neveiksmingumo priežastys.

8. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Pagal BPK 121 straipsnio 4 dalies nuostatas, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į kaltinamojo (įtariamojo) nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo (įtariamojo) asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į kaltinamojo (įtariamojo) amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės.

9. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Svarstant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas, taip pat nevertinami ir baudžiamojoje byloje esantys duomenys pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Pažymėtina ir tai, duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomąją priemonę – suėmimą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendį. Tokiais duomenimis laikytini kaltinamajame akte nurodyti duomenys, kurių buvimas sudarė pagrindą surašyti kaltinamąjį aktą bei perduoti bylą nagrinėti teisme, todėl yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis M. O. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

10. Kolegija pažymi, kad suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, nustatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje nustatytų pagrindų. BPK 119 straipsnyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Tos pačios sąlygos galioja ir sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimui.

11. Kaltinamajam M. O. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytais pagrindais, t. y. manant, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir gali daryti naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, pratęsdamas kaltinamajam M. O. suėmimo terminą pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus, netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius duomenis, todėl padarė nepagrįstas išvadas.

12. Apylinkės teismas, grįsdamas suėmimo pratęsimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, nurodė, jog praeityje M. O. teistas, šiuo metu kaltinamas vieno sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymu, už kurį numatyta tik reali laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų ir vieno nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymu, todėl pripažinus jį kaltu jam grėstų griežta reali laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamasis M. O. oficialiai niekur nedirba, neturi nuolatinio pastovaus legalaus pragyvenimo šaltinio, nevedęs, kas apylinkės teismui leido teigti, kad jis nėra saistomais tvirtais socialiniais ir šeimyniniais ryšiais. Be to, nurodė kitą, apylinkės teismo manymu, svarbią aplinkybę, kad M. O. savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs Didžiojoje Britanijoje, kas patvirtina jo turimus ryšius užsienyje. Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį, kad dalis aplinkybių, sudariusių pagrindą manyti, kad M. O. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo, šiai dienai yra pasikeitę: kaltinamasis turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, galimybę gyventi su kitais šeimos nariais, tokiu būdu išsaugant socialinius ryšius, nurodo, kad laisvėje bus įdarbintas MB „B“, tokiu būdu turės legalų pragyvenimo šaltinį. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog šioje proceso stadijoje nėra pagrindo neabejotinai išvadai, jog rizika, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo yra tokia didelė, jog būtų galima daryti išvadą, kad vienintelė sąlyga jos išvengti yra griežčiausios kardomosios priemonės (suėmimo) taikymas. Apylinkės teismas, darydamas išvadą, kad būdamas laisvėje, kaltinamasis gali siekti išvengti baudžiamojo persekiojimo, pernelyg sureikšmino nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės tikimybę, netinkamai įvertino BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, todėl nepagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju egzistuoja suėmimo termino pratęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

13. Sprendžiant klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindo egzistavimo apylinkės teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam M. O., akcentavo tai, kad jis anksčiau teistas, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. birželio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas ir dėl analogiško nusikaltimo (BK 259 straipsnio 1 dalis), paskirta bausmė neatlikta, Danijos Karalystėje 2015 m. spalio 8 d. buvo nuteistas už prekybą vogtomis prekėmis, po ko šešeriems metams išsiųstas iš šalies teritorijos. Taip pat atkreipė dėmesį, kad nusikalstamas veikas, už kurias teisiamas, padarė esant neišnykusiam teistumui. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas išvadą, jog M. O., būdamas laisvėje, gali daryti naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus, nusikaltimus, grindė kaltinamojo polinkiu nusikalsti bei tuo, kad šiuo metu jis kaltinamas sunkios nusikalstamos veikos padarymu. Nors viena iš nusikalstamų veikų, kurios padarymu yra kaltinamas M. O. (BK 260 straipsnio 1 dalis), iš tiesų yra pasižyminti dideliu pavojingumu visuomenei, be to galimai ja buvo siekiama finansinės naudos, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, vien to nepakanka pripažįstant, kad šiuo metu paleistas į laisvę kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, juolab, kad ankstesni M. O. teistumai nėra susiję su nusikalstamų veikų, nurodytų BK 122 straipsnio 4 dalyje, padarymu. Nurodytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija įvertinusi, kaltinamojo M. O. asmenybės pavojingumą, sprendžia, kad naujų nusikalstamų veikų padarymo rizika gali būti užkardyta ir paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones.

14. Aptarti duomenys rodo, kad nors tikimybė, jog išėjęs į laisvę kaltinamasis gali bėgti ar slėptis nuo teismo, o taip pat daryti naujas nusikalstamas veikas, vis dar išlieka, tačiau ši rizika vertintina ne tik suėmimo, bet ir kitų kardomųjų priemonių kontekste, laikantis proporcingumo principo reikalavimų. Skirdamas suėmimą ar pratęsdamas jo terminą, teismas turi svarstyti visus argumentus už ir prieš asmens laisvės suvaržymą bei suimti asmenį ar pratęsti suėmimo terminą tik įsitikinęs, kad tai būtina viešajam interesui apsaugoti. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas nesvarstė kausimo ar kitomis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų, t. y. užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 122 straipsnio 7 dalis), todėl šiuo klausimu pasisako skundą nagrinėjantis teismas.

15. Teisėjų kolegijos nuomone, BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus nagrinėjamu atveju galima pasiekti ir pakeitus kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą į kelias švelnesnes kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą bei dokumentų paėmimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje proceso stadijoje paminėtų švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksas bus efektyvus ir užtikrins BPK 119 straipsnyje keliamų tikslų įgyvendinimą.

16. Byloje yra duomenys, kurie leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. O. turės galimybę gyventi adresu (duomenys neskelbtini), todėl jam parinktina kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei nustatant intensyvios priežiūros dienotvarkę: nuolatos būti gyvenamojoje vietoje, nuo jos leidžiant nutolti ne daugiau kaip 30 metrų, išskyrus atvejus, jei tai susiję su būtinumu bet kuriuo metu išvykti į gydymo įstaigą, tai pagrindžiant medicininiais dokumentais, išvykimu į ikiteisminio tyrimo įstaigas, teismą procesinių veiksmų atlikimui baudžiamojoje byloje, darbu (mokymusi), bei kitus iš anksto suderintus atvejus ir gavus atitinkamą leidimą išvykti.

17. Siekiant realiai pasiekti BPK 119 straipsnio tikslų M. O. taip pat skirtina kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, iš jo paimant galiojantį Lietuvos Respublikos piliečio pasą ir asmens tapatybės kortelę. Kadangi šiuo metu jo asmens pasas saugomas Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime (toliau – Kauno kalėjimas) prie M. O. asmens bylos, todėl paleidus kaltinamąjį iš suėmimo Kauno kalėjimo administracija įpareigotina nurodytą dokumentą perduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams. Galiojančią asmens tapatybės kortelę, bylą nagrinėjančiam teismui įpareigotinas pristatyti M. O. per dvi dienas nuo paleidimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, 131¹ straipsniu, 134 straipsniu, 136 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo M. O. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. birželio 30 d. nutartimi kaltinamajam M. O. 3 (trims) mėnesiams pratęstą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į kitas kardomąsias priemones:

- intensyvią priežiūrą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį M. O. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišeiti iš namų, adresu: (duomenys neskelbtini), išskyrus atvejus, susijusius su jo dalyvavimu, atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus bei teismo posėdžiuose, ar darbu. Intensyvios priežiūros terminą skaičiuoti nuo jos vykdymo pradžios;

- dokumentų – Lietuvos Respublikos paso ir asmens tapatybės kortelės – paėmimą.

Išaiškinti kaltinamajam M. O., kad asmeniui už nustatytų intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimą, taip pat už elektroninio stebėjimo įtaiso nusiėmimą, gadinimą ar sunaikinimą gali būti paskirtas suėmimas, jei tam būtų pagrindas (BPK 131¹ straipsnio 5 dalis, 7 dalis).

Išaiškinti M. O., kad jis privalo šaukiamas atvykti pas teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigai, nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

Nutarties dalį dėl kaltinamajam M. O. paskirtos intensyvios priežiūro pavesti vykdyti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Prašyti Migracijos departamentą apie M. O., a. k. (duomenys neskelbtini) išduodamus naujus dokumentus informuoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Įpareigoti M. O. per dvi dienas nuo paleidimo iš suėmimo bylą nagrinėjančiam teismui (Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams) pristatyti jo vardu išduotą galiojančią Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę.

Nutartį pradėti vykdyti ir kaltinamąjį M. O. paleisti iš suėmimo nutarties paskelbimo dieną, laikantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr.1V-863 patvirtintų Intensyvios priežiūros vykdymo ir kontrolės taisyklių.

Nutarties nuorašus įteikti kaltinamajam M. O., išsiųsti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Migracijos departamentui, Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimui.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Indrė AverkienėGiedrius EndriukaitisJūratė Petraškienė