Šiaulių apylinkės teismo įsakymas, 1-2196-900/2018

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Įsakymas
Data: 2018-12-27
Bylos Nr.: 1-2196-900/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-05-6-00003-2018-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Alma Berniūnaitė

Kategorijos

1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-2196-900/2018Teisminio proceso Nr. 1-05-6-00003-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.2.; 1.1.8.10.5.; 1.1.8.12.; 1.1.9.1.; 1.1.9.2.; 1.1.9.4.; 1.1.9.6.; 1.1.9.8.; 1.2.18.11.; 2.12.1.4. (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 27 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmoko baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis aukštąjį (statybos inžinerijos) išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), formaliai išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1 300 Lt) bauda;

2) Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Ši bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta bausme ir skirta (nustatyta) galutinė subendrinta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir 9 MGL (1 170 Lt) bauda;

3) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme. Bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta bausme ir skirta (nustatyta) galutinė subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausmė ir 313,53 € bauda;

4) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme. Bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir skirta (nustatyta) galutinė subendrinta 1 metų 20 dienų laisvės apribojimo bausmė ir 313,53 € bauda;

5) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 186 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį (2 veikos) 80 MGL (3 012,80 €) bauda;

6) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Bausmė subendrintina su bausmėmis, skirtomis Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. ir 2016 m. gruodžio 16 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais, ir skirta (nustatyta) galutinė subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė ir 3 326,33 € bauda.

Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. vasario 7 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirtą 313,53 € baudą pakeitė į 4 paras arešto. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nuosprendžiu skirtą 2 metų laisvės apribojimo bausmę atliko ir 2018 m. liepos 13 d. išbrauktas iš probuojamųjų sąrašo. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartimi nustatytą areštą taip pat atliko. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nuosprendžiu nustatytos baudos (atitinkamos baudos dalies) nesumokėjo,

7) Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį sumažinta 4 mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausme;

8) Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį sumažinta subendrinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 7 mėnesius atlyginti padarytą turtinę žalą, toliau dirbt arba užsiregistruoti ir registruotis darbo biržoje;

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė

Ž. M., nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2016 m. spalio 19 d. būdamas UAB „G“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 21 straipsnį atsakingu už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1-2 ir 4 dalis, numatančias, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, ir, patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis, o jeigu pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas, nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2016 m. spalio 19 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatinėtu laiku, neišsaugojo UAB „G“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų. Dėl neišsaugotų UAB „G“ dokumentų visiškai negalima nustatyti UAB „G“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2016 m. spalio 19 d., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 223 straipsnio 1 dalyje.

Pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas:

Kaltinamojo (įtariamojo) Ž. M. paaiškinimais, užfiksuotais 2018 m. gruodžio 12-13 d. apklausų protokoluose (3 t., b. l. 76-77, 80), kuriuose nurodyta, kad 2016 m. pradžioje už 2 896,20 € iš R. Ž. įsigijo UAB „G“ akcijas (1 t., b. l. 41). Už buhalterinių dokumentų sutvarkymą ir perdavimą sumokėjo 200 €. VĮ Registrų centre įregistravo duomenis apie UAB „G“ akcijų įsigijimą ir direktoriaus pasikeitimą. Jis buvo vienintelis UAB „G“ akcininkas ir direktorius. Jis taip pat tvarkė UAB „G“ buhalterinę apskaitą. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo gavo prisijungimo duomenis, kad (elektroniniu būdu) galėtų teikti deklaracijas. UAB „G“ Lietuvoje ir Norvegijoje vykdė tatybos darbus. A. A. priėmė dirbti vadybininku, V. A. - vairuotoju, R. B. - vadybininku, G. B. - vadybininku, A. B., D. D., E. G. - montuotojais, A. I. - pagalbiniu darbininku, I. J. - vadybininke reklamai, S. J. - darbininku, montuotoju, S. J. -montuotoju, N. J. - pagalbiniu darbininku, L. M. - vadybininke, I. P. - pagalbiniu darbininku, V. P. - montuotoju, V. R. - pagalbiniu darbininku, L. S. - valytoja, A. S. - montuotoju, darbininku, D. Š. - valytoja, V. V. - montuotoju, D. Ž. -vairuotoju, E. Ž. -vadybininke. Nuo 2016 m. vasario vidurio iki (2016 m.) rugsėjo pabaigos ar spalio pradžios UAB „G“ darbuotojai Lietuvoje atliko šiuos darbus: vadybininkai surasdavo užsakovus, o kiti darbuotojai įrengdavo vėdinimo sistemas, sumontavo kaminų įdėklus, žindinių kapsules, kasė elektros trasas, atliko stogo dangos darbus, valymo paslaugas. Negali nurodyti atliktų darbų kiekio bei konkrečių darbų atlikimo vietų, suteiktų paslaugų sumų, nes prarado užsakovams išrašytas sąskaitas faktūras ir grynų pinigų paėmimo kvitus. UAB „G“ dirbo nuostolingai, nes iš gautų pinigų užtekdavo nusipirkti medžiagų (jas pirkdavo iš statybinių medžiagų parduotuvių „Jupoja“, „Ermitažas") ir išmokėti darbo užmokestį darbuotojams. Sumokėti įmokas SODRAI pinigų nelikdavo.

Heroy vietovėje, Norvegijoje, ūkininkui Andersonui, pavardės neprisimena, per mėnesį buvo pastatyta dalis ūkinio karkasinio pastato bei jame įrengtos vėdinimo sistemos. Darbus atliko jis, A. B., V. V., A. S., S. J.. Už atliktus darbus užsakovas neatsikaitė, nepervedė pinigų į UAB „G“ sąskaitą. Jis (užsakovas) sumokėjo tik už būstą ir maistą.

Kaip minėjo, UAB „G“ išrašydavo užsakovams sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas ir pinigų priėmimo kvitus bei rinkdavo šiuos dokumentus, kvitus apie įsigytas medžiagas. Nesuvedė šių pirminių dokumentų į UAB „G“ registrus, nes UAB „G“ kraustantis iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), juos prarado.

Vedė UAB „G“ darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščius, pagal juos jis pateikdavo deklaracijas SODRAI. Šiuos dokumentus taip pat prarado kraustymosi metu. Į registrą duomenų apie darbo užmokesčio priskaičiavimą, išmokėjimą nesuvedė, nes dokumentus prarado.

Negali pasakyti, kiek darbo užmokesčio išmokėjo kiekvienam UAB „G“ darbuotojui, nes prarado dokumentus ir nespėjo padaryti suvestinų registrų. UAB „G“ darbuotojams išmokėjo beveik visą jiems priklausantį darbo užmokestį. Visiems UAB „G“ darbuotojams galėjo nesumokėti iki 500 €. V. A., S. J., I. P., V. P., D. Ž. buvo įdarbinti į UAB „G“, turėjo išvykti dirbti į Norvegiją, tačiau užsakovas atsisakė UAB „G“ paslaugų. Maždaug po 1,5 mėnesio šiuos darbuotojus atleido. Iki tol nesėkmingai bandė rasti jiems darbo Lietuvoje. SODRAI pateikė deklaracijas apie jiems priskaitytus atlyginimus, nes manė, kad pavyks rasti darbo Lietuvoje ir atlyginimas bus išmokėtas. Atleidęs minėtus darbuotojus, deklaracijų apie priskaičiuotą darbo užmokestį nepatikslino. Darbo užmokesčio minėtiems darbuotojams neišmokėjo.

Juridinių asmens duomenimis, (1 t., b. l. 136-138, 175), iš kurių matyti, kad UAB „G“ įsteigta 2014 m. spalio 3 d., steigėjas ir akcininkas – UAB „C“, pastaroji įregistruota irgi (duomenys neskelbtini), UAB „C“ direktorius - M. M.. UAB „G“ direktoriumi 2014 m. spalio 3-27 d. paskirtas M. M., nuo 2014 m. spalio 27 d. iki 2016 m. vasario 12 d. - R. Ž., nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2016 m. spalio 19 d. – Ž. M..

FNTT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2018 m. lapkričio 26 d. specialisto išvadoje Nr. 04/13-2-9-12642 (2 t., b. l. 131-140) sakoma, jog Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 21 straipsnis numato, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 (2012 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XI-2174 redakcija) 10 straipsnio 1 dalis numato, kad ūkio subjekto apskaitą tvarko vyriausiasis buhalteris (buhalteris); pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 11 straipsnio 1 dalis numato, kad už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Pagal Juridinių asmens duomenų bazės duomenis Ž. M. UAB „G“ vykdė direktoriaus pareigas nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2016 m. spalio 19 d. Jeigu UAB „G“ tiriamuoju laikotarpiu tvarkė buhalterinę apskaitą, bet buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų už tiriamąjį laikotarpį neišsaugojo, tai dėl UAB „G“ dokumentų neišsaugojimo, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1-2, 4 dalies, visiškai negalima nustatyti UAB „G“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2016 m. spalio 19 d.

Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius 2016 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovui UAB „G“ iškėlimo (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-982-794/2018).

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartimi (1 t., b. l. 2-3), kuria nutarė UAB „G“ iškelti bankroto bylą. Konstatuota, kad UAB „G“ įregistruota 2014 m. spalio 3 d. Įmonė nepateikė registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentų. Ieškovo duomenimis, atsakovui taikytos priverstinio poveikio priemonės rezultato nedavė; antstolis nenustatė turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Įmonė nemoka einamųjų įmokų nuo 2015 m. rugsėjo. Įmonės skola nuolat auga. Viešųjų registrų duomenimis, atsakovas registruotino nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas valdytų nuosavybės teise kokį nors kitą materialų turtą, turėtų lėšų banko sąskaitoje (2 t., b. l. 154) ar kasoje. Nutarties priėmimo dieną skola VSDFV biudžetui išaugo iki 11 190,46 €, yra 14 apdraustųjų asmenų. Skola VMI šiuo metu sudaro 389,60 € [...]. Iškėlus bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės valdymo organai įpareigoti per 15 d. nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Ši nutartis nebuvo apskųsta ir įsiteisėjo 2016 m. spalio 1 d. (1 t., b. l. 146).

Šalies argumentai

BUAB „G“ bankroto administratorės 2017 m. lapkričio 28 d. prašymu (1 t., b. l. 1), kuriuo ji prašė nustatyti, ar UAB „G“ 2016 m. realiai vykdė veiklą, ar darbuotojai buvo įdarbinti realiai, o ne fiktyviai, siekiant gauti kompensaciją iš Garantinio fondo. Prašyme nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 13 d. Ž. M. perdavė bankroto administratorei dalį įmonės dokumentų ir buvusių įmonės darbuotojų prašymus (bankroto byloje) įtraukti juos į įmonės kreditorių sąrašą. Tačiau Ž. M. neperdavė jokių duomenų, ar įmonė 2016 m. vykdė (ūkinę komercinę) veiklą.

2017 m. lapkričio 13 d. dokumentų perdavimo aktu (1 t., b. l. 40), iš kurio matyti, kad kaltinamasis perdavė bankroto administratorei šiuos UAB „G“ dokumentus: 2015 m. kasą, banką, 2014-2015 m. įsakymą, 2014-2015 m. darbo sutartį, 2014-2015 m. pirkimo sutartį, 2014-2015 m. darbo užmokesčio žiniaraštį, tabelį, iš viso – 5 dokumentus (2 t., b. l. 4-14).

Ž. M. 2017 m. gruodžio 28 d. paaiškinimu (1 t., b. l. 42), kuriame jis nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, susijusias su darbuotojų pareigomis, darbų pobūdžiu, medžiagų įsigijimu, kokias nurodė 2018 m. gruodžio 12 d., kai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 222 straipsnio 1 d., ir 2018 m. gruodžio 13 d., kai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir kai buvo apklausiamas kaip įtariamasis. Papildomai 2017 m. gruodžio 28 d. paaiškinime nurodė, kad dažniausiai (statybines) medžiagas pirkdavo už grynus pinigus, užsakovams dokumentų nereikėjo arba užsakovai duodavo statybines medžiagas. Darbuotojams atlyginimas buvo mokamas grynais pinigais. Visus dokumentus, kokius tik rado, pristatė BUAB „G“ bankroto administratorei. Jokių kitų dokumentų, susijusių su UAB „G“ (2016 m.) vykdyta veikla, neturi.

VSDFV duomenimis, Ž. M. nuo 2016 m. kovo 21 d. iki 2016 m. spalio 10 d. teikė pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią ir pabaigą, apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį, apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (2 t., b. l. 25-121).

FNTT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo S. R. 2017 m. gruodžio 29 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 04/13-1-11-11375 (1 t., b. l. 43-44), kuriame teigiama, kad nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2016 m. spalio 19 d. UAB „G“ buvo įdarbinti 23 asmenys (1 t., b. l. 139). Patikrino duomenis, ar UAB „G“ teikė deklaracijas, ir nustatė, kad 2016 m. deklaracijų neteikė.

Liudytojų D. Ž., I. P., V. A., V. P., S. J. apklausos protokolais (1 t., b. l. 69-70, 79-80, 82, 84), kuriuose sakoma, kad darbo sutarčių su UAB „G“ nepasirašė arba UAB „G“ naudai jokių darbų neatliko, darbo užmokesčio negavo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja

Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriama kaltinamojo versija, ar, jeigu taip – tai kada UAB „G“ iš vienų patalpų persikėlė į kitas ir, kaip teigia kaltinamasis, jis prarado UAB „G“ buhalterinius dokumentus. Nepanašu, kad kaltinamasis visą laiką, kiek tik vadovavo UAB „G“, būtų kraustęsis iš vienų patalpų į kitas. Jeigu jis kraustėsi ir prarado įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus vadovavimo pirmoje pusėje, turėtų būti vėlesnio periodo (po kraustymosi) buhalterinės apskaitos dokumentai. Jeigu kaltinamasis kraustėsi ir prarado buhalterinės apskaitos dokumentus vadovavimo antroje pusėje, iki tol valstybės registrams turėjo būti pateiktos bent tarpinės ankstesnio periodo (mėnesio, ketvirčio, pusmečio) deklaracijos, ataskaitos ir panašiai. Byloje nėra nei vienų, nei kitų dokumentų tuo laikotarpiu, kai UAB „G“ vadovavo kaltinamasis. Tokiu atveju teismas pripažįsta kaltinamąjį kaltu pagal vėliau inkriminuotą lengvesnę nusikalstamą veiką.

Tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 metų (BK 223 str. 1 d.).

Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį padarymą skirti kaltinamajam 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per šį laiką dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, 1 metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šią bausmę subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nuosprendžiu skirta ir nesumokėta 3 326,33 € bauda ir skirti subendrintą bausmę: 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per šį laiką dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei 3 326,33 € baudą.

Kaltinamasis sutiko baigti procesą baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (3 t., b. l. 82).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, padaryti dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 3 d.). Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus (38 m.), dirba (3 t., b. l. 71). Iš Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio (3 t. b. l. 51-56) žinoma, kad kaltinamasis formaliai išsituokęs (t. y. ir toliau su buvusia sutuoktine gyvena kaip šeima). Nuo 2013 m. gydėsi dėl galvos traumos. Neįgaliojo pažymėjime, galiojusiame nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2016 m. liepos 14 d., sakoma, kad kaltinamajam nustatytas 55 % darbingumo lygis. Sūnui T. M., gimusiam 2006 m., iki 18 m. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, diagnozė F83 (specifiniai mišrūs raidos sutrikimai - autizmas). Kaltinamasis 4 kartus baustas administracine tvarka už nelegalų darbą ir (ar) neteisėtą vertimąsi komercine veikla, 1 k. - už šiurkštų KET pažeidimą (vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių) (3 t., b. l. 63-70). Teistas 8 kartus, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, finansų sistemai, taip pat du kartus už nusikaltimus sveikatai (3 t., b. l. 2-62). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinamojo biografinius duomenis, nustatęs po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, teismas mano, kad tiek laisvės atėmimo bausmė, tiek areštas, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str. 2 d.), aptariamu atveju būtų pernelyg griežta bausmė. Todėl kaltinamajam skiriama prokurorės siūloma vidutinio griežtumo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu dirbti arba, netekus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti joje registruotam, kol vėl pradės dirbti (BK 48 str. 6 d. 3 p.). Bausmės dydis (trukmė) parenkamas artimas sankcijos vidurkiui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės apribojimo bausmė mažinama trečdaliu.

Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, kaltinamasis iki nustatyto termino pabaigos savanoriškai nesumokėjo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nuosprendžiu skirtos (nustatytos subendrintos) 3 326,33 € baudos (atitinkamos baudos dalies), todėl antstoliui A. L. 2018 m. spalio 19 d. išduotas vykdomasis raštas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, pagal analogiją 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi bei atsižvelgiant į Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį, kuria Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam skirta 313,53 € bauda pakeista į 4 paras arešto, arešto bausmę kaltinamasis atliko), šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu jam skirtą sumažintą 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu dirbti arba, netekus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti joje registruotam, kol vėl pradės dirbti, apėmimo būdu subendrinama su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nuosprendžiu skirta (nustatyta) galutine subendrinta maksimalia 2 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo metu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, atlyginti nukentėjusiajam A. L. padarytą 2 378,35 € turtinę žalą, visiško sudėjimo būdu - su 3 326,33 € bauda; apėmimo būdu – su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu skirta sumažinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo metu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, per 7 mėnesius atlyginti (UAB „Tele2“) padarytą 1 850,26 € turtinę žalą; ir skiriama (nustatoma) subendrinta bausmė: maksimali 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąjį per visą bausmės laiką dirbti arba, netekus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti joje registruotam, kol vėl pradės dirbti; ir 3 012,80 € (3 326,33 € - 313,53 €) baudą.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1-2, 4 dalimis, skirta (nustatyta) subendrinta maksimali 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąjį per visą bausmės laiką dirbti arba, netekus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti joje registruotam, kol vėl pradės dirbti; ir 3 012,80 € bauda visiško sudėjimo būdu subendrinama su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu skirta sumažinta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio), ir skiriama (nustatoma) galutinė subendrinta bausmė: maksimali 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąjį per visą bausmės laiką dirbti arba, netekus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti joje registruotam, kol vėl pradės dirbti, neatlygintinai išdirbti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio); ir 3 012,80 € baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į kaltinamajam skirtą (nustatytą) galutinę subendrintą maksimalią 2 metų laisvės apribojimo bausmę kaip atliktas įskaitomos bausmės dalys, atliktos ir įskaitytos pagal Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d., 2018 m. lapkričio 26 d., 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendžius, ir laikoma, kad kaltinamasis atliko laisvės apribojimo bausmę.

Bendrindamas bausmes, šią baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas neskiria kaltinamajam įpareigojimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, numatyto BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punkte. Atkreiptinas dėmesys į laisvės apribojimo bausmės neįvykdymo pasekmes. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu (BK 48 str. 9-10 d.). Įpareigojimas atlyginti priteistą turtinę žalą figūruoja ir kaip viena iš baudžiamojo poveikio priemonių (BK 67 str. 2 d. 4 p., 69 str.). Teismo priteistų sumų mokėjimas gali būti savanoriškas ar priverstinis: praėjus savanoriškam sumokėjimo terminui ir priteistų sumų nesumokėjus, kreditoriaus iniciatyva gali prasidėti priverstinis išieškojimas per antstolį (Civilinio proceso kodekso 584, 588 str.). Teismas turi teisę atidėti arba išdėstyti priteistų sumų mokėjimą (Civilinio proceso kodekso 284 str.).

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. ir 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiais kaltinamajam skirti įpareigojimai, be kita ko, atlyginti priteistą turtinę žalą dubliuoja civilinių ieškovų A. L. ir UAB „Tele2“ pareikštus, išnagrinėtus ir visiškai patenkintus civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Baudžiamojoje byloje yra prasmė skirti turtinės žalos atlyginimą kaip laisvės apribojimo bausmės įpareigojimą ir/ar baudžiamojo poveikio priemonę tada, kai civilinis ieškovas nepareiškia civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo (ar pašalinimo).

Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio dalies, kuria iš Ž. M. civiliniam ieškovui UAB „Tele2“ priteista 1 850,26 € turtinės žalos atlyginimo, vykdymas atidedamas 7 mėnesius, skaičiuojant nuo minėto nuosprendžio įsiteisėjimo, t. y. 2018 m. gruodžio 19 d.

2017-2018 m. nuosprendžiais kaltinamajam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, kitaip nei bausmės, nebendrinamos ir vykdomos atskirai (BK 73 str. 2 d.).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 69 straipsniu, kaltinamajam skiriama nauja baudžiamojo poveikio priemonė - 80 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Kaltinamasis 2012 m. teistas už nusikalstamą veiką pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 2016 m. – BK 223 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), dabar teisiamas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį; baustas už nelegalų darbą. Siekiant užkirsti kelią apgaulingam ir/ar aplaidžiam buhalterinės apskaitos tvarkymui ateityje, kaltinamajam, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 68² straipsniu, skiriama baudžiamojo poveikio priemonė - teisės dirbti privačių juridinių asmenų vadovu atėmimas 3 m.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia

Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu dirbti arba, netekus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti joje registruotam, kol vėl pradės dirbti.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 1 metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti trečdaliu iki 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, įpareigojant Ž. M. bausmės atlikimo metu dirbti arba, netekus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti joje registruotam, kol vėl pradės dirbti.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimi, pagal analogiją 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu Ž. M. skirtą sumažintą 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu dirbti arba, netekus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti joje registruotam, kol vėl pradės dirbti apėmimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nuosprendžiu skirta (nustatyta) galutine subendrinta maksimalia 2 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo metu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, atlyginti nukentėjusiajam A. L. padarytą 2 378,35 € turtinę žalą, visiško sudėjimo būdu - su 3 326,33 € bauda; apėmimo būdu – su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu skirta sumažinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo metu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir per 7 mėnesius atlyginti (UAB „Tele2“) padarytą 1 850,26 € turtinę žalą; ir skirti (nustatyti) galutinę subendrintą bausmę: maksimalią 2 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant Ž. M. per visą bausmės laiką dirbti arba, netekus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti joje registruotam, kol vėl pradės dirbti; ir 3 012,80 € baudą.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1-2, 4 dalimis, skirta (nustatyta) subendrinta maksimali 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant Ž. M. per visą bausmės laiką dirbti ar, netekus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti joje registruotam, kol vėl pradės dirbti; ir 3 012,80 € bauda visiško sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu skirta sumažinta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio), ir skirti (nustatyti) galutinę subendrintą bausmę: maksimalią 2 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant Ž. M. per visą bausmės laiką dirbti arba, netekus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti joje registruotam, kol vėl pradės dirbti, neatlygintinai išdirbti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio); ir 3 012,80 € baudą.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į Ž. M. skirtą (nustatytą) galutinę subendrintą maksimalią 2 metų laisvės apribojimo bausmę įskaityti bausmės dalis, atliktas ir įskaitytas pagal Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d., 2018 m. lapkričio 26 d. ir 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendžius, ir laikyti, kad jis atliko laisvės apribojimo bausmę.

Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio dalies, kuria iš Ž. M. civiliniam ieškovui UAB „Tele2“ priteista 1 850,26 € turtinės žalos atlyginimo, įvykdymą atidėti 7 mėnesius, skaičiuojant nuo minėto nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. 2018 m. gruodžio 19 d.

Nuo Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio įsiteisėjimo, t. y. 2018 m. gruodžio 19 d., skirti Ž. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis (įgyti) specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus.

Nuo Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio įsiteisėjimo, t. y. 2018 m. gruodžio 19 d., skirti Ž. M. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti (priteisti) ir perduoti valstybės nuosavybėn automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 180 € (vieną tūkstantį šimtą aštuoniasdešimt eurų).

Skirti Ž. M. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti (Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1051-771/2018) 2017 m. spalio 2 d. paimtą ir 2017 m. spalio 2 d. V. A. perduotą saugoti mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S7 Edge“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini).

Skirti Ž. M. baudžiamojo poveikio priemonę - 80 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 8 mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Skirti Ž. M. baudžiamojo poveikio priemonę - teisės dirbti privačių juridinių asmenų vadovu atėmimą 3 m.

Išaiškinti Ž. M., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu, kitomis sąlygomis, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.

Teisėja Alma Berniūnaitė