- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-04
- Bylos Nr.
- e2-1340-868/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27615-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vanda Višnevska
- Ieškovas
- D. G.
- Atsakovas
- R. Ž.
- Trečiasis asmuo
- A. Š.
- Advokatai
- Darius Ališauskas, Evelina Davidavičiūtė
- Kategorijos
- 2.5.10.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui R. Ž. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. G. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo R. Ž. ( toliau – atsakovas) 2 234,87 Eur patirtos žalos, 200,00 Eur patirtų žalos vertinimo išlaidų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2017 m. birželio 26 d. atsakovo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įvyko vandentiekio (ar kitų vandens įrenginių) avarija. Avarijos metu buvo užlietas ieškovės butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - Butas).
Ieškovė, norėdama žinoti tikslų patirtos žalos dydį kreipėsi į nepriklausomą ekspertą T. M. (toliau - Ekspertas).
2018 m. balandžio 26 d. Ekspertas įvertino Ieškovės butui padarytą žalą ir sudarė žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 180426 (toliau - Ataskaita). Ataskaitoje nustatyta, kad iš viso Butui padarytos žalos atstatymo kaštai yra 2 234,87 Eur.
2018 m. gegužės 28 d. Ieškovė dėl Butui padarytos žalos Atsakovui pateikė pretenziją (toliau - Pretenzija). Pretenzija Ieškovė prašė Atsakovo ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio 29 d. atlyginti Ieškovės butui padarytą 2 234,87 Eur žalą dėl Atsakovo bute įvykusios vandentiekio (ar kitų vandens įrenginių) avarijos.
Šalies argumentai
Atsižvelgdama į tai, kad Atsakovas atsakymo į pretenziją nepateikė, bendradarbiauti nepanoro, Ieškovė kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti.
Nurodė, kad Ieškovė, nurodžiusi, jog 2017-06-26 d. jos butas buvo užlietos iš atsakovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), šią aplinkybę įrodinėja 2018-05-24 d. UAB „Viršuliškių būstas“ pažyma, kurioje nurodyta, kad „2017-06-26 d. Klientų aptarnavimo centre buvo registruotas pranešimas apie užpylimą 4-oje laiptinėje per kelis aukštus, adresu (duomenys neskelbtini). Vandens pratekėjimą įtakojo kaimyniniame 127 bute esanti galimai nesandari santechninė įranga. 2017-06-01 - 2017-07-01 jokių avarijų (duomenys neskelbtini)namo bendruosiuose inžineriniuose tinkluose nebuvo užfiksuota. UAB „Viršuliškių būstas“ neturi nei teisės, nei pareigos nustatinėti 2017-06-26 d. įvykio priežasčių“.
Iš pažymos visiškai neaišku, ar ieškovės butas buvo užlietas ieškinyje nurodytu metu. Joje nurodoma, kad užpylimas buvo registruotas laiptinėje, tačiau ne jos bute. Kada ir dėl kieno kaltės buvo užpiltas ar kitu būdu apgadintas ieškovės butas, nėra aišku. Galimai tai įvyko anksčiau.
Atsakovas kaltės dėl ieškovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) (trečiame aukšte), užpylimo vandeniu nepripažįstu.
Atsakovui priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (penktame aukšte), 2017-06-26 d. trūko tualeto vandens žarnelė, išsiliejo nedidelis kiekis vandens. Šią problemą, kurios net negali pavadinti „avarija“, ir jos padarinius nedelsiant pašalino. Dėl šio išsiliejimo buvo dalinai ir nežymiai aplietos tik tiesiogiai po atsakovo butu esančio ketvirto aukšto buto patalpos. Tuo įsitikino, apėjęs kaimynų butus, kurių gyventojai patvirtino, kad be kelių nedidelių sudrėkimų, kurie greitai išdžiūvo, nepadarydami jokios matomos žalos, jokių apgadinimų jie nemato.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti.
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. Š. prašė ieškinį tenkinti visiškai.
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. Š., apklausta kaip liudytoja parodė, kad ji yra ieškovės dukterėčia ir bute (duomenys neskelbtini)gyveno panaudos pagrindais. Informacija, kad įvyko vandens avarija 2017 m. birželio mėn. ji gavo SMS žinute iš „Būsto“. Tuo metu ji buvo darbe, kai atvažiavo, tai pamatė aplietą butą bei iš rozečių ėjo žiežirbos. Po vandens avarijos lankėsi jos bute ir atsakovas . Žadėjo jai nuostolius padengti. Bet matyt parsigalvojo. Dėl pirmos vandens avarijos, kuri įvyko gegužės mėnesį, vanduo nubėgo į vonios kambarį. Dėl šios avarijos ji iš kaimyno gavo kompensaciją. Vonios kambarį ji greitai sutvarkė.
Liudytojas A. B. parodė, kad 2017 m. birželio mėn. kai jis grįžo po darbo, tai pamatė, kad buvo stipriai užlietas jų butas. Buvo šlapios tapetai ir grindis, kambariuose, virtuvėje ir koridoriuje. Nurodė, kad dar buto remontas nepabaigtas. Dėl ankstesnio užliejimo, kuris vyko gegužės mėnesį jis parodė, kad tuo metu jo Lietuvoje nebuvo, o kai grįžo į Lietuvą, tai butas buvo sutvarkytas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad 2017 m. birželio 26 d. atsakovo bute, adresu (duomenys neskelbtini), įvyko vandentiekio avarija, kuriuos metu buvo užlietas ieškovės butas, adresu (duomenys neskelbtini). Žalos dydį ieškovė grindžia Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 180426, pagal kurią pažeidimų atstatymo kaštai yra 2 2345,87 Eur ( el. b. 1 t., b.l. 7-24, 31-76). Trečiasis asmuo A. Š., kuri ieškovės bute gyvena panaudos pagrindais butą po vandens avarijos faktiškai suremontavo. Už remontą sumokėjo pagal lokalinę sąmatą 2 788,58 Eur ( el. b.l. 1 t., b.l. 142-144, 145).
Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. K. ir kt. v. G. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-299/2008). Įrodinėjimo našta žalos atlyginimo dėl turto sugadinimo bylose tenka ieškovui, kuris turi pateikti įrodymus, patvirtinančius pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą.
Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų būdų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. K. v. D. Č., bylos Nr. 3K-3-417/2014, ir kt.). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo sąnaudos šiuo atveju apima sąnaudas, reikalingas atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti.
CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „Vanaginė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2011). Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis). Teismas gali priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo tik tada, kai nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad nukentėjęs asmuo yra patyręs atitinkamo dydžio žalą.
Dėl neteisėtų veiksmų
Iš UAB „Viršuliškių būstas“ 2018-05-24 rašto Nr. VB-RS-18-0075 ir 2019- 02-20 rašto Nr. VB-RS-19-0172 matyti, kad 2017-06-26 buvo registruotas pranešimas apie užpylimą 4-oje laiptinėje per kelis aukštus, adresu (duomenys neskelbtini). Vandens pratekėjimą įtakojo 127 bute esanti galimai nesandari santechninė įranga ( el. b. 1 t., b.l. 29, 134 ).
Trečiasis asmuo A. Š. ir liudytojas A. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2017-06-26 buvo užlietas jų butas. Buvo užlietas kambarys, virtuvė ir koridorius.
Teismas sprendžia, kad atsakovo neteisėti veiksmai yra nustatyti. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, liudytojo A. B., ir trečiojo asmens A. Š. paaiškinimų nustatyta, kad 2017-06-26 d. atsakovo bute įvyko vandens avarija, trūko tualeto vandens žarnelė, dėl ko buvo užlietas ieškovės butas.
Dėl žalos dydžio
Iš įrodymų viseto, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje būtina prašomus priteisti nuostolius sumažinti 30 proc. Tokią išvadą teismas padaro atsižvelgiant į tai, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Iš trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad remontas ginčo bute buvo darytas 2009 - 2010 metais, vandens avarija įvyko 2017 metais, t. y. apie 7-8 metus po atlikto remonto.
Ieškovės pateikta Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 180426 visiškai nenumato taikytino nusidėvėjimo, todėl tokia ataskaita teismas vertina kritiškai.
Taip pat teismas nesutinka, kad šiuo konkrečiu atveju galima remtis T. M. paaiškinimu, pagal kurį nusidėvėjimas ginčo butui būtų 89,39 Eur (5 metai x 0,8 proc. = - 4 proc.) .
Teismas sprendžia, kad žalos atstatymo kaštų mažinimas tik 89,39 Eur, kai remontas atliktas prieš 7-8 metus neatitinka nei protingumo, nei sąžiningumo kriterijui.
Taip pat teismas nesutinka, kad yra pagrindas remtis faktiškai atliktais darbų kaštais, kurie iš viso sudarė 2 788,58 Eur. Tai kad ieškovė atliko viso savo buto, išskyrus vonios kambarį, remontą, už 2 788,58 Eur kainą, nereiškia, kad tokia ar apytiksliai tokia pinigų suma turi būti priteista iš atsakovo. Į šį klausimą tiksliausiai atsakytų teismo ekspertai, tačiau teismo ekspertizės šalys atsisakė, atsižvelgiant į prašomos nuostolį sumos ir mokėtinos už ekspertizę kainos santykį.
Sprendžiant žalos dydžio nustatymo klausimą esant šalių ginčui ir nesant pakankamai įrodymų objektyviai patvirtinančių faktiškai patirtas išlaidas, teismui suteikta diskrecijos teisė nustatyti žalos dydį, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju 1 564,41 Eur suma yra pakankama patirtai žalai butui, esančiam (duomenys neskelbtini), atlyginti.
Dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo
Teismas sprendžia, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kuomet jo bute įvyko vandens avarija, dėl trūkusios tualeto vandens žarnelės, ir ieškovės atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Kadangi nagrinėjamoje byloje nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, žalos dydis ir priežastinis ryšys, tai ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies, ir iš atsakovo ieškovei priteisiama 1 564,41 Eur žalos atlyginimo (CPK 178 str., 185 str.)
Dėl 200 Eur patirtų žalos vertinimo išlaidų
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 200,00 Eur patirtų žalos vertinimo išlaidų. Kadangi teismas nustatė, kad žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 180426 turi trūkumų, todėl teismas priteisia 70 proc. patirtų žalos vertinimo išlaidų, t. y. 140,00 Eur (CK 6.249 str. 4 d. 2 p., CPK 178 str. ).
Dėl procesinių palūkanų
Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo ieškovės naudai taip pat priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018-09-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.2 d., 6.210 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 55,00 Eur žyminio mokesčio ( el. b. 1 t., b. l. 26), 822,80 Eur išlaidos advokatės pagalbai apmokėti (el. b. 2 t., b. l. 185-187). Iš viso 877,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus ieškinį iš dalies iš atsakovo ieškovei priteisiama 613,90 Eur bylinėjimosi išlaidų (70 proc.) (CPK 93 str. ).
Atsakovas byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 900,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. 2 t., b. l. 190,191). Patenkinus ieškinį iš dalies iš ieškovės atsakovui priteisiama 270,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (30 proc.) (CPK 93 str.).
Atlikus tarpusavio bylinėjimosi išlaidų įskaitymą iš atsakovo ieškovei priteisiama 343,90 Eur bylinėjimosi išlaidų (613,90 – 270,00 = 343,90).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 str., 93 str., teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo R. Ž. 1 564,41 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt keturis Eur 41 ct) žalos atlyginimą, 140,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt Eur 00 ct) patirtų žalos vertinimo išlaidų, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018-09-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 343,90 Eur (tris šimtus keturiasdešimt tris Eur 90 ct ) bylinėjimosi išlaidas ieškovės D. G. naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.