Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi kreditoriaus R. B. finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą bankrutuojančios UAB „Europa Group“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kreditorius R. B. pateikė bankroto administratoriui V. J. (toliau ir bankroto administratorius) prašymą įtraukti jį į BUAB „Europa Group“ kreditorių sąrašą su 1 117 700,50 Eur finansiniu reikalavimu.

2. Kreditoriaus R. B. teigimu, pastarojo 1 117 700,50 Eur finansinis reikalavimas yra kilęs paskolos sutarčių pagrindu – 2002 m. rugsėjo 2 d. paskolos sutartis Nr. PS-02-2 (paskolos suma - 721 153,85 Eur, iš kurios negrąžinta paskolos suma sudaro 181 899,21 Eur sumą bei 54 629,57 Eur palūkanos/delspinigiai); 2002 m. rugsėjo 10 d. paskolos sutartis Nr. 2-02 (paskolos suma – 68 350,32 Eur, iš kurios negrąžinta paskolos suma sudaro 68 350,32 Eur sumą bei 20 527,57 Eur palūkanos/delspinigiai); 2002 m. spalio 17 d. paskolos sutartis (paskolos suma – 11 584,80 Eur, iš kurios negrąžinta paskolos suma sudaro 11 584,80 Eur sumą); 2005 m. balandžio 15 d. paskolos sutartis Nr. PS-05-3 (paskolos suma – 8 550,84 Eur, iš kurios negrąžinta paskolos suma sudaro 8 550,84 Eur sumą bei 158,19 Eur palūkanos/delspinigiai); 2005 m. gruodžio 19 d. paskolos sutartis Nr. PS-05-5 (paskolos suma – 615 000 Eur, iš kurios negrąžinta paskolos suma sudaro 615 000 Eur sumą); 2006 m. sausio 3 d. paskolos sutartis Nr. 06-01 (paskolos suma – 142 000 Eur, iš kurios negrąžinta paskolos suma sudaro 142 000 Eur sumą); 2008 m. rugsėjo 5 d. paskolos sutartis Nr. 08/09-05 (paskolos suma – 15 000 Eur, iš kurios negrąžinta paskolos suma sudaro 15 000 Eur sumą).

3. Kreditorius R. B. pažymi, kad nuo kai kurių paskolų suteikimo jau praėję daugiau nei 15 metų, todėl pastarasis galimai nėra išsaugojęs (neranda) 2002 m. spalio 17 d. paskolos sutarties ir jos suteikimą patvirtinančio mokėjimo nurodymo, taip pat 2008 m. rugsėjo 5 d. paskolos suteikimą patvirtinančio mokėjimo nurodymo. Teigia, kad tarp kreditoriaus R. B. ir BUAB „Europa Group“ niekada nebuvo kilę nesutarimų dėl paskolų suteikimo fakto, paskolų pagal šias sutartis suteikimą patvirtina BUAB „Europa Group“ ir kreditoriaus R. B. pasirašytas aktas „Dėl paskolų suderinimo“ Nr. PASKOLOS-RB2012.

4. Kreditoriaus A. B. (toliau ir kreditorius) teigimu, nagrinėjamu atveju kyla pagrįstos abejonės dėl kreditoriaus R. B. finansinio reikalavimo pagrįstumo, kadangi: 1) teismui nepateikti pirminiai finansinį reikalavimą pagrindžiantys dokumentai; 2) kreditoriaus R. B. prašyme bankroto administratoriui nurodoma, kad dalis dokumentų pagrindžiančių reikalavimą nepateikiami ir nebuvo pateikti; 3) kreditorius R. B. ilgą laiką buvo įmonės vadovu, todėl, pagal turimas žinias, turėjo galimybę ir įmonės vardu pagrąžino bent dalį nurodytų paskolų sau; 4) dalis akcininkų paskolų (tame tarpe ir kreditoriaus paskolos) buvo kapitalizuotos; 5) kreditoriaus R. B. reikalavimas nesutampa su byloje pateiktais buhalterinės apskaitos įmonės dokumentais; 6) nėra pateikiami įrodymai dėl delspinigių/palūkanų skaičiavimo.

5. Rašytiniuose paaiškinimuose kreditorius nurodo, kad pagal 2002 m. rugsėjo 2 d. paskolos sutartį Nr. PS-02-2 2003-2005 metais kreditoriui R. B. buvo grąžinta 474 789,62 Eur suma. Savo ruožtu, 2008 m. spalio 15 d. įmonės neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą dėl įmonės įstatinio kapitalo padidinimo išleidžiant 15640 vnt. akcijų; iš šių akcijų, pusę (7820 vnt.) įsigijo kreditorius R. B., kapitalizuojant įsiskolinimus pagal 2002 m. rugsėjo 2 d. paskolos sutartį Nr. PS-02-02 (įsiskolinimas pagal šią sutartį kapitalizuojamas 226 483 Eur sumai). Atsižvelgiant į tai, kreditoriaus teigimu, grąžintina suma kreditoriui R. B. pagal šią sutartį sudaro 19 881,23 Eur (721 153,85 – 474 789,62 – 226 483). Tuo tarpu, sumažinus negrąžintiną sumą nuo kreditoriaus R. B. nurodytos 181 899,21 Eur sumos iki 19 881,23 Eur, mažintini ir delspinigiai už laiku negrąžintą paskolą iki 5 970,91 Eur.

8. Kreditoriaus teigimu, bendra suma pagal visas paskolos sutartis sudaro 836 962,44 Eur. Atkreipia dėmesį, kad kreditoriaus pateikti paskaičiavimai dėl įmonės grąžintų paskolų kreditoriui R. B. yra tik pagal turimus dokumentus, dėl ko manytina, kad įmonė galėjo grąžinti kreditoriui R. B. dar daugiau (kreditorius R. B. buvo įmonės vadovu, galėjo grąžinti sau paskolas grynaisiais pinigais per kasą). Atkreipia teismo dėmesį, kad tokią informaciją turėtų rasti įmonės bankroto administratorius.

10. Kreditorius R. B. rašytiniuose paaiškinimuose prašo teismo kreditoriaus atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas 1 117 700,50 Eur kreditoriaus R. B. finansinis reikalavimas, palikti nepakeistą. Kreditorius R. B. pažymi, kad pastarojo finansinį reikalavimą patvirtina eilė byloje esančių įrodymų – paskolų sutartys ir jų suteikimą patvirtinantys dokumentai (mokėjimo nurodymai ir banko išrašai iš banko sąskaitos), įmonės bei kreditoriaus R. B. pasirašytas aktas dėl paskolų suderinimo, taip pat 2015 m. liepos 3 d. specialisto išvadoje aprašyti įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatai. Nurodo, jog kreditoriaus į bylą pateiktas 2005 m. gruodžio 28 d. dalinio paskolos grąžinimo aktas Nr. 1a-/05 yra prastos kokybės ir neatitinka procesinių dokumentų priedams keliamų reikalavimų, nustatytų Civilinio proceso kodekso 114 straipsnio 1 dalyje. Anot kreditoriaus R. B., šis aktas yra niekinis, neįtrauktas į įmonės buhalterinę apskaitą.

Ginčytinas R. B. finansinis reikalavimas tvirtintinas iš dalies.

11. Teismų praktikoje, aiškinant Įmonių bankroto įstatymo bei Civilinio proceso kodekso normas dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Be to, kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais; neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Bylose dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

12. Remiantis byloje pateiktais įrodymais, nustatyta, jog kreditorius R. B. 1 117 700,50 Eur finansinį reikalavimą grindžia septyniomis paskolos sutartimis – 2002 m. rugsėjo 2 d. paskolos sutartimi Nr. PS-02-2 (paskolos suma - 721 153,85 Eur, iš kurios negrąžinta paskolos suma sudaro 181 899,21 Eur sumą bei 54 629,57 Eur palūkanos/delspinigiai); 2002 m. rugsėjo 10 d. paskolos sutartimi Nr. 2-02 (paskolos suma – 68 350,32 Eur, iš kurios negrąžinta paskolos suma sudaro 68 350,32 Eur sumą bei 20 527,57 Eur palūkanos/delspinigiai); 2002 m. spalio 17 d. paskolos sutartimi (paskolos suma – 11 584,80 Eur, iš kurios negrąžinta paskolos suma sudaro 11 584,80 Eur sumą); 2005 m. balandžio 15 d. paskolos sutartimi Nr. PS-05-3 (paskolos suma – 8 550,84 Eur, iš kurios negrąžinta paskolos suma sudaro 8 550,84 Eur sumą bei 158,19 Eur palūkanos/delspinigiai); 2005 m. gruodžio 19 d. paskolos sutartimi Nr. PS-05-5 (paskolos suma – 615 000 Eur, iš kurios negrąžinta paskolos suma sudaro 615 000 Eur sumą); 2006 m. sausio 3 d. paskolos sutartimi Nr. 06-01 (paskolos suma – 142 000 Eur, iš kurios negrąžinta paskolos suma sudaro 142 000 Eur sumą); 2008 m. rugsėjo 5 d. paskolos sutartimi Nr. 08/09-05 (paskolos suma – 15 000 Eur, iš kurios negrąžinta paskolos suma sudaro 15 000 Eur sumą) (toliau ir paskolos sutartys), šių paskolų suteikimą pagrindžiančiais įrodymais (aktu „Dėl paskolų suderinimo“ Nr. PASKOLOS–RB2012, mokėjimo nurodymais, sąskaitų išrašais, pinigų priėmimo aktu, 2015 m. liepos 3 d. specialisto išvada Dėl UAB „Europa Group“, UAB „Group E. I.“ ir UAB „Aderas“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-1/68) bei delspinigių ir palūkanų apskaičiavimo lentele.

13. Kreditorius kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė įrodymus – 22 dalinius paskolos grąžinimo aktus, kurie patvirtina atliktus kreditoriui R. B. 2003-2005 metų laikotarpiu grąžinimus pagal 2002 m. rugsėjo 2 d. paskolos sutartį Nr. PS-02-2 iš viso 474 789,62 Eur sumai. Teismas atmeta kaip nepagrįstą kreditoriaus R. B. argumentą, jog 2005 m. gruodžio 28 d. dalinio paskolos grąžinimo aktas Nr. 1a-/05 yra niekinis ir atitinkamai nepatvirtinantis pinigų grąžinimo fakto (162 000 Eur sumai), kadangi: 1) šis aktas yra pasirašytas paties kreditoriaus R. B. kaip kreditoriaus, kuriam yra grąžinta atitinkama paskolos suma; 2) vien tai, jog šiame akte nėra aiškus įmonės antspaudas bei prie parašo nėra nurodyta duomenų apie asmens pareigas, vardas bei pavardė, savaime nėra pagrindu pripažinti šį dokumentą niekiniu bei laikyti jį kaip neturintį įrodomosios galios, kadangi iš šio dokumento turinio, akivaizdu, jog jis buvo sudarytas tarp kreditoriaus R. B. bei BUAB „Europa Group“, atstovaujamos direktoriaus M. K., t. y. dokumente yra aiškūs duomenys apie jį sudariusius asmenis. Taigi, vien kreditoriaus R. B. pozicija apie šio dokumento galimą netikrumą, nėra laikytina pagrindu, sprendžiant kreditoriaus R. B. finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, nesiremti 2005 m. gruodžio 28 d. dalinio paskolos grąžinimo aktu Nr. 1a-/05 kaip įrodymu apie dalies paskolos grąžinimą. Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog šios išvados nepanaikina ir aplinkybė, kad šis aktas nebuvo įtrauktas į įmonės buhalterinę apskaitą, kadangi buhalterinė apskaita yra tik išvestinis dokumentas, o tuo tarpu 2005 m. gruodžio 28 d. dalinio paskolos grąžinimo aktas Nr. 1a-/05 – pirminis dokumentas, patvirtinantis fakto apie dalies paskolos grąžinimą buvimą. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju kreditoriaus R. B. argumentai dėl 2005 m. gruodžio 28 d. dalinio paskolos grąžinimo akto Nr. 1a-/05 galimo netikrumo, nepanaikina teismo padarytos išvados, pagrįstos byloje esančių įrodymų visuma, apie 2003-2005 metų laikotarpio grąžinimus pagal 2002 m. rugsėjo 2 d. paskolos sutartį Nr. PS-02-2 iš viso 474 789,62 Eur sumai.

14. Be to, kreditorius pateikė ir 2008 m. spalio 15 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, kuriame įtvirtinta, jog pirmu darbotvarkės klausimu, be kita ko, nuspręsta, jog kreditorius R. B. įsigyja 7820 paprastųjų vardinių įmonės akcijų, kapitalizuojant įsiskolinimus pagal 2002 m. rugsėjo 2 d. paskolos sutartį Nr. PS-02-02 (įsiskolinimas pagal šią sutartį kapitalizuojamas 226 483 Eur sumai). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog likusi negrąžinta pagal 2002 m. rugsėjo 2 d. paskolos sutartį Nr. PS-02-02 paskolos suma sudaro 19 881,23 Eur (721 153,85 Eur – 474 789,62 Eur - 226 483 Eur). Vertinant tai, kad nagrinėjamu atveju negrąžinta pagal 2002 m. rugsėjo 2 d. paskolos sutartį Nr. PS-02-02 paskolos suma sudaro 19 881,23 Eur, mažintinos ir apskaičiuotos kreditoriaus R. B. palūkanos iki 4 975,75 Eur sumos (19 881,23 * 5 proc.)/365 dienos) * 1827 dienos = 4 975,75 Eur) (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis). Taigi, konstatuotina, jog pagal 2002 m. rugsėjo 2 d. paskolos sutartį Nr. PS-02-02 likusi mokėtina suma sudaro iš viso 24 856,98 Eur (19 881,23 Eur + 4 975,75 Eur = 24 856,98 Eur).

15. Remiantis byloje pateiktu aktu „Dėl paskolų suderinimo“ Nr. PASKOLOS–RB2012, kreditoriui R. B. 2012 metais buvo grąžinta dar 37 086 Eur suma. Pažymėtina, jog iš bylos medžiagos nėra aišku, kokia paskola buvo grąžinama 2012 metais. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog šiuo atveju vertintina, jog 2012 metais buvo grąžinamos paskolos pagal anksčiausiai sudarytas paskolos sutartis (Civilinio kodekso 6.55 straipsnis). Kadangi bylos duomenimis pagal 2002 m. rugsėjo 2 d. paskolos sutartį Nr. PS-02-02 likusi negrąžinta paskolos suma sudaro iš viso 24 856,98 Eur, darytina išvada, jog 2012 metais grąžinus 37 086 Eur sumą, buvo visiškai grąžinta paskola pagal 2002 m. rugsėjo 2 d. paskolos sutartį Nr. PS-02-02 (24 856,98 Eur - 37 086 Eur = - 12 229,02 Eur) bei dalis paskolos pagal 2002 m. rugsėjo 10 d. paskolos sutartį Nr. 2-02, o likutis pagal pastarąją paskolos sutartį sudaro iš viso 56 121,30 Eur (68 350,32 Eur – 12 229,02 Eur). Vertinant tai, kad nagrinėjamu atveju negrąžinta pagal 2002 m. rugsėjo 10 d. paskolos sutartį Nr. 2-02 suma sudaro 56 121,30 Eur, mažintinos ir apskaičiuotos palūkanos iki 14 045,70 Eur (56 121,30 Eur * 5 proc.)/365 dienos) * 1827 dienos = 14 045,70 Eur) (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis). Taigi, konstatuotina, jog pagal 2002 m. rugsėjo 10 d. paskolos sutartį Nr. 2-02 likusi negrąžinta paskolos suma sudaro iš viso 70 167 Eur (56 121,30 Eur + 14 045,70 Eur = 70 167 Eur).

16. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pagal visas paskolos sutartis negrąžintų paskolų bei palūkanų/delspinigių suma iš viso sudaro 862 460,83 Eur (pagal 2002 m. rugsėjo 2 d. paskolos sutartį Nr. PS-02-02 – 0 Eur; pagal 2002 m. rugsėjo 10 d. paskolos sutartį Nr. 2-02 likusi mokėtina suma sudaro iš viso 70 167 Eur; pagal 2002 m. spalio 17 d. paskolos sutartį likusi mokėtina suma sudaro iš viso 11 584,80 Eur; pagal 2005 m. balandžio 15 d. paskolos sutartį Nr. PS-05-3 likusi mokėtina suma sudaro iš viso 8 709,03 Eur; pagal 2005 m. gruodžio 19 d. paskolos sutartį Nr. PS-05-5 likusi mokėtina suma sudaro iš viso 615 000 Eur; pagal 2006 m. sausio 3 d. paskolos sutartį Nr. 06-01 likusi mokėtina suma sudaro iš viso 142 000 Eur; pagal 2008 m. rugsėjo 5 d. paskolos sutartį Nr. 08/09-05 likusi mokėtina suma sudaro iš viso 15 000 Eur). Pažymėtina, jog bankroto administratorius pateikė teismui įrodymus apie 2008 m. rugsėjo 5 d. paskolos sutarties Nr. 08/09-05 pagrindu suteiktą 15 000 Eur paskolą. Atsižvelgiant į tai, priešingai negu nurodo kreditorius, nėra pagrindo mažinti likusią negrąžintą pagal paskolos sutartis sumą 15 000 Eur suma. Savo ruožtu, vertinant tai, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, o byloje nėra 2002 m. spalio 17 d. paskolos sutarties bei paskolos suteikimą patvirtinančio įrodymo, laikytina, jog prašyme dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą nurodyta šia paskolos sutartimi suteikta paskolos suma – 11 584,80 Eur – turi būti mažintina likusi negrąžinta pagal paskolos sutartis suma. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog kreditoriaus R. B. paskolos sutarčių pagrindu kilęs finansinis reikalavimas įmonės atžvilgiu iš viso sudaro 850 876,03 Eur sumą (862 460,83 Eur - 11 584,80 Eur = 850 876,03 Eur).

Motyvuojamoji dalis

17. Teismas pažymi, jog šios išvados nepaneigia ir kreditoriaus nurodyta aplinkybė, kad galimai įmonė grąžino kreditoriui R. B. ir didesnę dalį paskolų, kadangi teismui nepateikti jokie šią aplinkybę pagrindžiantys įrodymai. Savo ruožtu, byloje pateikta 2015 m. liepos 3 d. specialisto išvada Dėl UAB „Europa Group“, UAB „Group E. I.“ ir UAB „Aderas“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-1/68 taip pat nesudaro pagrindo spręsti apie galimai esant kitokio dydžio kreditoriaus R. B. finansinį reikalavimą, kadangi iš šios išvados turinio nustatyta, kad joje buvo vertinami paskolų grąžinimo dokumentai tik už laikotarpį nuo 2009 metų iki 2012 metų.

18. Taigi, teismas konstatuoja, jog egzistuoja teisinis pagrindas įtraukti kreditorių R. B. į kreditorių sąrašą su 850 876,03 Eur finansiniu reikalavimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 26, 35 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

Patvirtinti R. B. trečios eilės 850 876,03 Eur finansinį reikalavimą, įtraukiant R. B. į trečios eilės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą su 850 876,03 Eur finansiniu reikalavimu BUAB „Europa Group“ bankroto byloje.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.