Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-11-30 · Civilinė byla Nr. 2S-1790-603/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-11-30Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-07-12Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-30
Bylos Nr.
2S-1790-603/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-03731-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Lipnickienė
Pareiškėjas
A. D., M. K.
Kategorijos
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1790-603/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-03731-2011-4Procesinio sprendimo kategorijos: 129.1.; 129.19.2.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Lipnickienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. D. ir M. K. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui A. B. ir UAB „Vilniaus energija“ dėl antstolio veiksmų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas A. D. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti antstolio A. B. 2011-03-01 patvarkymą, kuriuo antstolis paskelbė A. D. priklausančio trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirmąsias varžytynes. Nurodė, kad minimas butas 1987 m. buvo išnuomotas skolininkui A. D. ir jo dukrai vienodais pagrindais ir vienodomis teisėmis; pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 str. butą privatizavo A. D. abiejų buto gyventojų (savo ir nepilnametės dukters) labui, o kadangi duktė buvo nepilnametė, todėl ji negalėjo būti sandorio dalyve, dėl to ji nebuvo įrašyta į buto privatizavimo sutartį, tačiau į butą ji turi tokias pat teises kaip A. D.. Todėl, kol nėra nustatyta jos buto dalis, antstolis neturi teisės skelbti buto varžytynių, be to, vykdomajame rašte duktė nėra įrašyta, o išvaržyti gyvenamąją patalpą su teisėtai joje gyvenančiais ir neskolingais asmenimis negalima.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjų A. D. ir M. K. skundą antstoliui A. B. dėl varžytynių paskelbimo nutraukė. Nurodė, kad suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą turi būti grindžiamas siekiu apginti pažeistą ar ginčijamą jo teisę arba įstatymų saugomą interesą. Tokia pati taisyklė taikoma ir skundžiant antstolio procesinius veiksmus. Pažymėjo, kad antstolio patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo nėra skundo dėl antstolio veiksmų dalykas, todėl proceso įstatymui nenumatant galimybės skųsti šį antstolio procesinį veiksmą, teismas nutraukė bylą CPK 293 str. 1 punkto pagrindu, t. y. kai byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. D. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą tęsti bylą. Nurodo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 str. 2 d. įstatymų nustatytos daiktinės teisės neregistruojamos, o M. K. tapo ginčo buto bendrasavininke būtent pagal įstatymą, o ne pagal sandorį, todėl tai, kad dukra yra buto bendraturtė, registre nefiksuojama. Pažymi, kad antstolis pažeidžia CPK 667 str. 1 d. nustatytą išieškojimo tvarką, todėl teismas, nutartimi nutraukęs civilinę bylą, neužkerta kelio antstoliui A. B. atlikti teisės pažeidimą. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju negalima remtis nutartyje nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis vien dėl to, kad paskelbimas apie varžytynes yra dar tik planas, o ne realus teisės pažeidimas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo M. K. sutinka su atskiruoju skundu.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis A. B. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko pateiktu buto, esančio (duomenys neskelbtini), išrašu, matyti, jog minėtas butas nuo 1992-05-19 priklauso vieninteliam savininkui A. D. asmeninės nuosavybės teise, todėl preziumuojama, jog valstybiniame Nekilnojamojo turto registre pateikti duomenys yra teisingi. Pažymi, kad varžytynės buvo paskelbtos šių metų kovo pradžioje, prieš tai išsiunčiant skolininkui šaukimą atvykti pas antstolį, kad būtų dar kartą bandoma aptarti galimybė grąžinti skolas be buto varžytynių, tačiau iki šiol skolininkas antstolio kontoroje nepasirodė, nebandė susisiekti kitais būdais, nenurodė kitų alternatyvų, kaip galėtų būti padengtos skolos, todėl buvo nuspręsta skelbti skolininkui teisėtai priklausančio buto varžytynes.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Konstitucijos 30 straipsnis įtvirtina asmens teisę kreiptis į teismą. Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. Konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja įstatymai. Klausimus, susijusius su teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principu civiliniame procese reglamentuoja CPK 5 straipsnio 1 dalis. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas pažeisti ar ginčijami. Be to, pagal šią teisės normą suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą ne bet kokia, o būtent įstatymų nustatyta tvarka.

CPK 510 straipsnis reglamentuoja antstolio veiksmų apskundimą. Šioje normoje nėra nustatyta, kurie antstolio veiksmai gali būti skundžiami, o kurie neskundžiami. Taigi CPK 510 straipsnis turi būti taikomas sistemiškai su CPK 5 straipsniu. Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas civilinę bylą, cituoja kasacinio teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį Nr. 3K-3-225/2011, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad tam tikras antstolio procesinis veiksmas, kuriuo asmens teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimas yra ne faktinis ar realus, o tik potencialus, nesuponuoja ir teisminės gynybos poreikio dėl tokio veiksmo apskundimo, t. y. tokio asmens teisinio suinteresuotumo CPK 5 straipsnio prasme. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad antstolio patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo nėra skundo dėl antstolio veiksmų dalykas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Kaip matyti iš į bylą pateikto 2011-03-01 antstolio A. B. patvarkymo dėl varžytynių paskelbimo (b. l. 2), antstolis paskelbė A. D. priklausančio buto, esančio Medeinos g. 11-68, Vilniuje, pirmąsias varžytynes; pranešė, kad skelbiamos varžytynės vyks 2011-06-02 10:00 bal. J. Basanavičiaus g. 8/1, Vilniuje. Parduodamas turtas įvertintas 140 000 Lt, pradinė parduodamo turto kaina yra 112 000 Lt. Vadovaudamasis CPK 704 straipsniu, antstolis pranešė skolininkui, kad iki varžytynių pradžios A. D. arba jo pavesti kiti asmenys gali surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją.

CPK 703 straipsnyje nustatyta, kad antstolis turi teisę atšaukti varžytynes, jeigu iki varžytynių pradžios paaiškėjo aplinkybės, keliančios abejonių dėl būsimų varžytynių teisėtumo. Nors CPK nėra normos, reglamentuojančios varžytynių atšaukimą pareiškėjo (skolininko) prašymu, tačiau sistemiškai aiškinant CPK 703 straipsnio ir CPK 510 straipsnio normas akivaizdu, jog paskelbtų varžytynių atšaukimas negali būti vien antstolio prerogatyva. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, skolininkas, preziumuodamas, kad egzistuoja aplinkybės, keliančios abejonių dėl būsimų varžytynių teisėtumo, turi teisę inicijuoti varžytynių atšaukimą. CPK 510 straipsnio 2 dalies redakcijoje, galiojusioje pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dieną, buvo nustatyta, kad skundas pateikiamas tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje veikia antstolis. Taigi skolininkas, ne kreipdamasis į antstolį dėl varžytynių atšaukimo, o vadovaudamasis civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais kreipęsis su skundu dėl antstolio veiksmų priimant patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo, visiškai pagrįstai įgyvendino galimai pažeistą savo teisę. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skolininkas nagrinėjamu atveju neturi teisinio suinteresuotumo CPK 5 straipsnio prasme. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo cituota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis Nr. 3K-3-225/2011 priimta dėl galimybės teisme ginčyti antstolio raštišką siūlymą skolininkui apmokėti vykdymo išlaidas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ginčas kilo iš esmės pradėjus nekilnojamojo turto realizavimo procedūras, kurios, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, gali sukelti Konstitucijos saugomą teisės į nuosavybę pažeidimą (Konstitucijos 23 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra pripažinęs varžytynes neteisėtomis ne tik dėl jų įvykdymo, bet ir organizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2011). Taigi spręstina, kad varžytynių organizavimą nustatantis patvarkymas gali būti skundžiamas CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylą, pažeidė procesinės teisės normas, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuria pažeidė CPK 510 straipsnyje numatytą skolininko teisę skųsti antstolio veiksmus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010.).

Atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neatliko pareigos iš esmės išnagrinėti skundą, netyrė pareiškėjo išdėstytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra neatskleista bylos esmė, todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Loreta Lipnickienė