- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-15
- Bylos Nr.
- 2S-957-640/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-03358-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Trečiasis asmuo
- J. M., V. M.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų J. M. ir V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje dėl apeliantų J. M. ir V. M. apeliacinio skundo priėmimo klausimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Tretieji asmenys J. M. ir V. M. teismui pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-11 sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-1278-131/2013. Apeliaciniu skundu ginčijama suma – 110 000 Lt. Kartu su skundu apeliantai pateikė žyminio mokesčio kvitą 500 Lt sumai ir prašė atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, remiantis sunkia apeliantų turtine padėtimi.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-23 nutartimi (b.l. 202, 2 tomas) atmetė apeliantų prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatė terminą J. M. ir V. M. iki 2014-10-30 trūkumams pašalinti, t.y. papildomai sumokėti 2700 Lt žyminio mokesčio dalį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Nurodė, kad apeliacinio skundo pateikimo metu nebuvo pateikti įrodymai dėl sunkios apeliantų materialinės padėties. Priešingai, apeliantai pateikė įrodymus, kad turi piniginių lėšų, nurodė, kad turi atgauti pinigus iš sūnaus ir jo sutuoktinės, kad turėjo šimtatūkstantinę sumą. Atsižvelgdamas į tai, teismas netenkino prašymo atleisti apeliantus nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant apeliacinį skundą.
III. Atskirojo skundo argumentai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantai J. M. ir V. M. pateikė atskirąjį skundą (b.l. 32-36, 3 tomas), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-23 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės ir atleisti J. M. ir V. M. nuo 2700 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo. Nurodo, kad pateiktame skunde apeliantai paaiškino, kad tretieji asmenys yra pensininkai (V. M. - 79 metų, o J. M. - 63 metų) ir vienintelės jų gaunamos pajamos yra sutuoktinių senatvės pensija. Nurodė, kad šią aplinkybę patvirtina į bylą jau pateiktos VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. birželio 19 d. pažymos apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas sumas. Paaiškino, kad senatvės pensija ginčo metu iš esmės nedidėjo, todėl poreikio pateikti naujas pažymas nėra. Pagal 2014 m. sausio 8 d. pažymų duomenis bendros mėnesinės sutuoktinių pajamos yra 1663 Lt. Nurodo, kad situacija, kai jie pardavė jiems priklausiusį turtą, visas gautas lėšas investavo į tarp ieškovo ir atsakovės skyrybų byloje padalinto gyvenamojo namo statybas ir patys būdami pensinio amžiaus neįgijo jokios gyvenamosios vietos tik patvirtina, kad jie ne tik neturi papildomų lėšų didelės žyminio mokesčio sumos sumokėjimui, tačiau ir siekia atgauti savo viso gyvenimo santaupas. Nurodo, kad mokėtina 3200 Lt žyminio mokesčio suma du kartus viršija mėnesines jų pajamas, todėl akivaizdu, kad sumokėti tokio dydžio sumą pensinio amžiaus žmonėms būtų itin didelė našta. Nagrinėjant ginčą pirmosios instancijos teisme jie buvo atleisti nuo analogiško dydžio žyminio mokesčio dalies mokėjimo, todėl bylą nagrinėjusiam teismui buvo žinoma apie jų turtinę padėtį. Apeliantai taip pat prideda aktualias pažymas apie gaunamos pensijos dydį, kasdienines pareiškėjų išlaidas patvirtinančius dokumentus. Nurodo, kad neturi galimybės pateikti aktualių pažymų iš Nekilnojamojo turto registro, kadangi šių dokumentų gavimas užtruktų daugiau laiko, nei yra nustatyta atskirajam skundui pateikti, be to, kainuotų papildomai.
Atsiliepimas
Ieškovas V. M. atsiliepimu (b.l. 73-74, 3 tomas) į atskirąjį skundą prašo skundą tenkinti. Nurodo, kad sutinka su skunde nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi buvo atmestas apeliantų prašymas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
Apeliantai savo skundą grindžia aplinkybėmis, kad jie anksčiau jau buvo atleisti nuo žyminio mokesčio šioje byloje, jų turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, jų gaunamos pajamos neleidžia sumokėti reikiamo žyminio mokesčio, dėl ko galėjo sumokėti tik 500 Lt.
Iš byloje esančios 2012-07-09 nutarties (b.l. 161, 1 tomas) matyti, kad apeliantų prašymas šioje byloje dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo tenkintas nebuvo. Apeliantams buvo atidėtas 2700 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo byloje (b.l. 101, 1 tomas). Todėl apeliantų argumentai, kad jie jau buvo atleisti nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo šioje byloje yra atmestini.
Tačiau, Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 3 d. suteikia teisę teismui, esant motyvuotam asmens prašymui bei atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Įvertinus byloje esančius apeliantų dokumentus pagrindžiančius jų sunkią finansinę padėtį, darytina išvada, jog trūkstama žyminio mokesčio dalis yra du kartus didesnė už jų gaunamas mėnesines pajamas kartu sudėjus (b.l. 37-42, 3 tomas). Remiantis CPK 179 str. 3 d. teismui patikrinus apeliantų valdomą nekilnojamąjį turtą, nustatyta, kad apeliantai turi tik sodo pastatą su žemės sklypu, kurio vidutinė rinkos vertė nesiekia net 30000 Lt. Apeliantų būtinąsias išlaidas sudaro ne tik išlaidos maistui, komunaliniams mokesčiams, bet ir būtiniems vaistams. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantų turtinė padėtis yra pakankamai sunki, kad galėtų sumokėti visą žyminį mokestį už teikiamą apeliacinį skundą. Dėl išvardinto konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atleisti apeliantus nuo likusios dalies, t.y. 2700 Lt, žyminio mokesčio sumokėjimo už teikiamą apeliacinį skundą. Taip pat laikytina nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog aplinkybė, kad apeliantai turi atgauti pinigus iš sūnaus ir jo sutuoktinės bei kad turėjo šimtatūkstantinę sumą yra charakterizuojanti apeliantų gerą turtinę padėtį aplinkybė. Aplinkybė, kad apeliantai inicijavo apeliacijos procesą, dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo ir jų laukiamas bylos išnagrinėjimo rezultatas yra 110 000 Lt susigrąžinimas bei aplinkybė, kad apeliantai savo turėtas lėšas perleido ieškovui su atsakove, niekaip neįtakoja apeliantų turtinės padėties apeliacinio skundo teismui pateikimo metu.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apeliantų J. M. ir V. M. prašymą dėl atleidimo nuo dalies (2700 Lt) žyminio mokesčio sumokėjimo už teikiamą apeliacinį skundą. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis naikintina ir J. M. ir V. M. prašymas dėl atleidimo nuo dalies (2700 Lt) žyminio mokesčio sumokėjimo išspręstinas iš esmės, atleidžiant J. M. ir V. M. nuo 2700 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo už pateiktą apeliacinį skundą byloje Nr.2-1278-131/2013. Byla grąžinama pirmosios instancijos teismui apeliacinio skundo priėmimo klausimui išspręsti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 2 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir J. M. ir V. M. prašymą dėl atleidimo nuo dalies (2700 Lt) žyminio mokesčio sumokėjimo išspręsti iš esmės, atleidžiant J. M. ir V. M. nuo 2700 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo už pateiktą apeliacinį skundą.