Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei J. M. dėl santuokos nutraukimo, valstybės institucija , teikianti išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. M., gimusiam 1997-01-05, 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo. Atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą keisti arba naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš ieškovo V. M. laikiną išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal V. M. ieškinį atsakovei J. M. dėl santuokos nutraukimo, valstybės institucija , teikianti išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi tenkino atsakovės J. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą, priteisė iš ieškovo V. M. laikiną išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas nurodo, kad šioje byloje būtina apginti viešąjį interesą, o nepaskyrus laikinosios apsaugos priemones būtų pažeistos atsakovės ir jos nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai. Apeliantas V. M. tvirtina, kad objektyvus poreikis ginti viešąjį interesą šioje civilinėje byloje neegzistuoja, nes ieškovas visą laiką rūpinasi sūnaus išlaikymu, o jo poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį skiria gerokai didesnę nei 400 Lt sumą, pateikia eilę rašytinių įrodymų, kurie patvirtina apie jo atliekamus mokėjimus sūnaus naudai. Atsakovė tvirtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra teisėtos ir pagrįstos, nes jos užtikrina sūnaus L. M. finansinės paramos stabilumą ir sūnaus būtinų, kasdienių poreikių patenkinimą.

Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų įstatyminiam reglamentavimui skirta CPK 144 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šio procesinės teisės instituto tikslas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo išvengti įvairių priežasčių, dėl kurių gali būti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą. Pagal CPK 375 str. teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 str., atsižvelgdamas į vaikų interesus. Pagal CK 3.65 str. 2 d. 4 p. teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. CK 3.192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pabrėžtina, kad išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 144-148 str. teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatoma, kad teismas gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui, tokiu atveju pagal analogiją taikomos Civilinio kodekso 3.72 straipsnio, 3.192-3.203 straipsnio nuostatos. Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 str. 2 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas V. M. neneigia savo pareigos išlaikyti sūnų, priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas pastoviai prisideda prie sūnaus išlaikymo. Pažymėtina, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, tik jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas arba būtų pažeistas prioritetinis vaiko teisių apsaugos principas. Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t .y., kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Apeliantas su atskiruoju skundu pateiktė išrašų iš banko sąskaitų kopijas (b.l. 12-36), iš kurių matyti, kad ieškovas V. M. nuolat rūpinasi savo sūnumi L. M., kas mėnesį skiria kišenpinigių asmeniniams sūnaus poreikiams tenkinti, nuolat padengia dalį išlaidų, kurios išleidžiamos sūnui reikalingiems pirkiniams, apmoka sąskaitas už komunalinius patarnavimus ir kitas paslaugas. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantas šiuo atveju pateikė konkrečius įrodymus, kurie eliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę šioje byloje. Be to, ir pati atsakovė, kaip nurodyta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje, patvirtina, kad ieškovas V. M. palaiko artimus ryšius su sūnumi, juo rūpinasi, kartu vežasi sūnų atostogauti, kiekvieną mėnesį perveda kišenpinigius į sūnaus asmeninę banko sąskaitą. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą remiasi tik samprotavimais, kad ieškovas teikdamas atskirąjį skundą parodo savo nenorą išlaikyti sūnų, todėl laikinosios apsaugos priemonės šioje situacijoje užtikrintų finansinės paramos stabilumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik tuomet, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šiuo konkrečiu atveju objektyvios grėsmės, jog ieškovas nemokės išlaikymo sūnui L. M. apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, nepamiršdamas atsižvelgti ir į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apelianto atskirasis skundas tenkintinas, o skundžiama Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p., CPK 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str. teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį panaikinti.

Atsakovės J. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.