Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Kursevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. B. (toliau – ir pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. nutarties (toliau – ir nutartis), kuria iš dalies tenkinus pareiškėjos skundą buvo panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. gegužės 12 d. nutarimas ir šioje dalyje byla grąžinta nagrinėti Institucijai, o skundo reikalavimas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 9 d. nutarimo panaikinimo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. M. B. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 10‑ANR_N‑10866‑2023 (ROIK: 23199270564) nubausta 160 Eur dydžio bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji, pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 9, 12, 165 punktų reikalavimus, 2022 m. gruodžio 23 d., 20.43 val. (nutarimo skiltyje „Nusižengimo padarymo vieta, data, laikas“ nurodytas nusižengimo padarymo laikas 20.47 val.), Vilniuje, Žirmūnų-Šilo g., vairuodama automobilį „Honda CR-V“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) artėdama prie reguliuojamos sankryžos, užsidegus jos važiavimo kryptimi draudžiamam šviesoforo signalui (geltonam), nesustojo prieš STOP liniją ar šviesoforą ar pėsčiųjų perėją, ar kertamą važiuojamą dalį, tęsdama judėjimą nedavė kelio artėjančiai transporto priemonei „Volkswagen Transporter“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su įjungtais mėlynais ir raudonais, ir specialiaisiais garso signalais, dėl to transporto priemonės sankryžoje susidūrė, eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės ir nežymiai sutrikdyta automobiliu „Volkswagen Transporter“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) važiavusios keleivės sveikata.

2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 12 d. nutarimu (ROIK: 22192928590), vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Ž. B. nutraukta administracinio nusižengimo teisena, kuri buvo pradėta pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis, pažeisdamas KET 186 punkto reikalavimus, 2022 m. gruodžio 23 d., apie 20.47 val., Vilniuje, Žirmūnų-Šilo g., vairuodamas automobilį „Volkswagen Transporter“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) važiavo per sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, įjungęs garsinį ir šviesos signalus, tačiau neįsitikino, kad kitos transporto priemonės jam duoda kelią, dėl to susidūrė su į sankryžą išvažiavusiu automobiliu „Honda CR-V“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), eismo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta automobiliu „Volkswagen Transporter“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) važiavusios keleivės sveikata, apgadintos transporto priemonės.

3. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. nutartimi pareiškėjos M. B. skundas tenkintas iš dalies: atmestas skundo reikalavimas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. kovo 9 d. nutarimo panaikinimo; panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 12 d. nutarimas ir šioje dalyje byla grąžinta nagrinėti Institucijai.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai ir prašymai

4. Apeliaciniu skundu pareiškėja M. B. prašo 1) panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. nutartį dalyje dėl Institucijos 2023 m. gegužės 9 d. nutarimo ir šį nutarimą panaikinti, o kitoje dalyje dėl Institucijos 2023 m. gegužės 12 d. nutarimo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą; 2) priimti prašymą pripažinti ją nukentėjusiąja dėl policijos pareigūno veiksmų, susijusių su eismo įvykiu; 3) išsiaiškinti, kodėl pareigūnai nepateikia ar galimai slepia tyrimui svarbią medžiagą ir ar šiuose pareigūnų veiksmuose nėra nusikalstamos veikos sudėties. Pareiškėjos apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas neįvertino aplinkybių, kurios yra svarbios jai surašytame protokole pateiktiems kaltinimams paneigti ir kurios išaiškėjo po vasario mėnesį policijos pareigūnams pateikto paaiškinimo.

4.2. Tiek tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu ji nurodė, kad policijos pareigūnų tarnybinio automobilio „Volkswagen Transporter“ ji nematė, garsinių signalų negirdėjo, į sankryžą įvažiavo degant eismą leidžiančiam šviesoforo signalui. Institucijos atstovo teismo posėdžio metu išsakyti teiginiai apie tai, kad jai matomumas buvo kuo puikiausias (Šilo tilto atitvaras baigiasi ties tiltu), yra paneigti tiek jos pačios, tiek ir Ž. B. paaiškinimais apie tai, kad matomumas buvo blogas dėl oro sąlygų (lijo, snyguriavo). Ji negalėjo matyti prie sankryžos artėjančios policijos pareigūnų transporto priemonės ir dėl to, kad artėjant prie sankryžos nuo Šilo tilto Žirmūnų gatvės matomumą visiškai uždaro platus Šilo tilto turėklas, priartėjus buvo transporto priemonės, kurios taip pat užstojo jai matomumą iš kairės, tarp jų ir keleivinis autobusas, kuris aukštesnis už pareigūnų vairuotą transporto priemonę. Priešingai nei posėdžio metu nurodė Institucijos atstovas, net plika akimi akivaizdu, kad nuo turėklo iki STOP linijos (t. y. sankryžos pradžios) nėra 100 metrų (yra apie 24 metrus), Šilo tilto turėklas baigiasi ties takelio trinkelėmis. Iš policijos automobilio priekinės vaizdo kameros vaizdo įrašo yra akivaizdu, kad artėjant prie sankryžos policijos automobilis nestabdė, atvirkščiai – drastiškai didino greitį, o ši aplinkybė įtakojo greitą artėjimą prie sankryžos, dėl to ji ir negalėjo pamatyti pareigūnų automobilio. Nagrinėjamu atveju pareigūnas nesilaikė KET 186 ir 187 punktuose įtvirtintų reikalavimų, nes neįsitikino, kad įvažiuoti į sankryžą yra saugu, be to, nesugebėjo laiku sustoti.

4.3. Administracinio nusižengimo tyrimo metu ji kelis kartus kreipėsi į policijos įstaigą su prašymu pateikti telemetrijos duomenis su greičio parodymais, bet pareigūno vairuoto automobilio greičio rodmenų tyrimui reikalingu laiko intervalu taip ir nepavyko gauti. Teisminio nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas prašymas išreikalauti greičio parodymus likus kelioms minutėms iki susidūrimo, tačiau teismui šių duomenų taip pat nepavyko gauti. Institucijos pateikti greičio duomenys yra chaotiški, pateikti laiko intervalai yra visiškai nereikšmingi tyrimui. Artimiausi pateikti laikai yra 20 val. 42 min. ir 35 sek. ir sekantis laikas jau po susidūrimo 20 val. 42 min. 53 sek. Nuslepiami policijos pareigūno vairuoto automobilio greičio parodymai nuo 20 val. 42 min. 40 sek. (t. y. nuo tada, kai, remiantis vaizdo įrašo duomenimis, policijos pareigūno vairuoto automobilio greitis didėja) iki susidūrimo. Laiko intervalo nuo 20 val. 42 min. 40 sek. iki 20 val. 42 min. 50 sek. duomenys yra labai svarbūs, nes ženkliai didėjant greičiui pareigūnas negalėjo įsitikinti saugumu, o ji neturėjo galimybės pamatyti greitai prie sankryžos artėjančio pareigūnų automobilio. Jos prašymu ir pirmosios instancijos teismo prašymu Institucijos pateikti laikai su greičio rodmenimis buvo parinkti atsitiktinai, nesutampa su prašymuose nurodytais laikais, be to, jos prašymu buvo atsiųsta lentelė, o pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas žemėlapis su informacija. Lentelėje prie šviesos sistemų skilties yra brūkšnys, o tai reiškia, kad švyturėliai nebuvo įjungti ar nerodoma, tačiau vaizdo įrašuose matyti, kad jie buvo įjungti. Pateikti duomenys kelia abejonių dėl jų tikrumo ir dėl to, ar tyrime galima vadovautis pateikta informacija. Nors Institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad betarpiškai prieš susidūrimą, t. y. 20 val. 42 min. 51 sek., policijos pareigūno greitis buvo 41 km/val., todėl, pasak Institucijos atstovo, negalima sakyti, kad pareigūnas įvažiavo į sankryžą dideliu greičiu, visgi susidūrimas įvyko 20 val. 42 min. 50 sek. (šį laiką patvirtino ir teismas). Susidūrimas mažina greitį, todėl akivaizdu, kad iki susidūrimo policijos pareigūno vairuoto automobilio greitis sankryžoje buvo ženkliai didesnis, tačiau neaišku koks, nes Institucija pagal jos kelis kartus oficialiai siųstus prašymus ir teismo reikalavimą šių duomenų nepateikė. Iš vaizdo įrašo nesimato, kad pareigūnas pristabdytų prieš sankryžą (pristabdymas buvo prie Minties stotelės, esančios netoli sankryžos, bet ne prie pat, o artėjant prie sankryžos greitis ženkliai didėjo), be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad pareigūnas pasuko galvą į dešinę (Šilo tilto pusė) tik susidūrimo metu. Pagal teismui pateiktus telemetrijos duomenis akivaizdu, kad Institucija turi galimybę pateikti reikalingus policijos pareigūno vairuoto automobilio greičio rodmenis sekundžių tikslumu (rankiniu būdu pažymėjus policijos automobilio judėjimo kryptį). Tikėtina, kad Institucija slepia tyrimui reikšmingus duomenis, t. y. automobilio „Volkswagen Transporter“ judėjimo greitį nuo 20 val. 42 min. 40 sek. iki 20 val. 42 min. 50 sek. Susidaro įspūdis, kad Institucija pateiktais duomenimis siekia klaidinti tyrimo eigą, išteisinti pareigūną ir kaltę perkelti nekaltam eismo dalyviui, t. y. pareiškėjai.

4.4. Policijos pareigūno automobiliui artėjant prie sankryžos, priekinės kameros įraše labai gerai matosi prie sankryžos artėjantis „Honda“ (t. y. pareiškėjos) automobilis, todėl pareigūnas, važiuodamas tinkamu greičiu, turėjo jį matyti, bet matomai nepamatė vien dėl to, kad atlikinėjo manevrą, t. y. prieš pat sankryžą pradėjo troleibuso ir kito automobilio, stovėjusių prieš STOP liniją pirmoje juostoje, lenkimo manevrą juosta, skirta sukimui į dešinę. Iš pareigūno automobilio priekinės kameros vaizdo matyti, kad prieš kirsdamas sankryžą pareigūnas nestabdė, todėl automobiliai susidūrė tik dėl pareigūno kaltės, kadangi jis neįsitikino saugumu prieš kertant sankryžą degant draudžiamam eismą šviesoforo signalui. Be to, pareigūnas neįvertino oro sąlygų (lijo, snyguriavo), tamsaus paros laiko ir prieššventinio laikotarpio, kai visur pilna Kalėdinių šviesų.

4.5. Nors Institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jai (t. y. pareiškėjai), artėjant prie sankryžos, mirksėjo žalias šviesoforo signalas, visgi pažymėtina, kad vadovaujantis KET 73.3. punktu, žalias mirksintis signalas leidžia eismą ir informuoja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus šviesoforo signalai pasikeis. Taigi, į sankryžą ji įvažiavo nepažeisdama KET taisyklių. Nors nutartyje nurodyta, kad iš miesto apsaugos kameros padaryto vaizdo įrašo matyti, kad 20 val. 42 min. 49 sek., t. y. tuo metu, kai baigė degti žalias mirksintis šviesoforo signalas, M. B. vairuojamas automobilis buvo ties STOP linija, esančia jos judėjimo link sankryžos kryptimi, t. y. apie 10-15 metrų iki sankryžos, o policijos pareigūnų automobilis tuo metu buvo ties sankryžos jo judėjimo kryptimi riba, visgi sustabdžius sankryžos vaizdo įrašą yra akivaizdu, kad „Honda“ automobilis 20 val. 42 min. 49 sek. yra sankryžoje prieš pat susidūrimą su „Volkswagen Transporter“ automobiliu, kas taip pat įrodo, kad „Honda“ automobilis įvažiavo į sankryžą degant leidžiančiam eismą šviesoforo signalui, o ne draudžiamam, kaip nurodyta teismo nutartyje. Pasak pareiškėjos, nagrinėjamu atveju KET 29 punktas nėra aktualus, nes į sankryžą ji įvažiavo degant eismą leidžiančiam šviesoforo signalui. Pažymėtina, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas pripažino, kad miesto kamerų ir šviesoforo laikai gali skirtis, t. y. nėra sinchronizuoti. Visgi, nepaisant to, skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad jos (t. y. pareiškėjos) abejonės dėl sankryžos ir pareigūnų vaizdo kamerų laikų sugretinimo ir atitikimo nėra pagrįstos. Pareiškėjos teigimu, skunde nurodomos abejonės dėl kamerų ir šviesoforo įsijungimo laikų tikslumo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, turėtų būti aiškinamos jos naudai.

4.6. Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad ji 2023 m. sausio 11 d. kreipėsi su prašymu pripažinti ją nukentėjusiąja, bet atsakymo iki šiol negavo, dėl šios priežasties prašo pripažinti ją nukentėjusiąja ir priteisto teismo ir kitas su įvykiu, sveikata ir procesu susijusias išlaidas, moralinę žalą. Pareiškėja nurodo, kad eismo įvykio metu buvo nepataisomai apgadintas jos automobilis, ji patyrė didelį šoką, su dukryte labai išsigando, atsirado jautrumas, baimė, skausmas, ašaros, bemiegės naktys, vaikas pradėjo šlapintis į kelnes, atsirado išgyvenimai dėl nėštumo ir vaikų sveikatos, galimų pasekmių, teko lankytis pas gydytojus, psichologus, psichiatrą.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Apeliantės skundo argumentus paneigia byloje esantis vaizdo įrašas ir duomenys iš automobilyje sumontuotos įrangos ataskaitos, kurioje matomas greitis betarpiškai prieš pat susidūrimą. Be to, M. B. važiavo visureigiu, kuris yra aukštesnis nei lengvasis automobilis. Į bylą M. B. teikia nuotraukas, darytas iš lengvojo automobilio, taip bandydama įtikinti, neva atitvaras jai uždengė matomumą, tačiau policijos automobilio švyturėliai sumontuoti ant policijos automobilio stogo, o pats automobilis yra mikroautobuso tipo, t. y. švyturėliai yra labai aukštoje pozicijoje. Be to, buvo tamsus paros metas, o tokiu metu ypač gerai matomi policijos švyturėliai, kurie skleidžia šviesą 360 laipsnių kampu.

5.2. Iš tarnybinio automobilio priekinės kameros matoma, kad pareigūnai priartėjo prie sankryžos mirksint žaliam šviesoforo signalui, kuris leidžia posūkį į dešinę, t. y. link Šilo g. šviesoforas SG6, kurio veikimo laikas yra sutampa su šviesoforo SG4, kuriuo vadovaudamasi sankryžą kirto M. B. Pareigūnams privažiuojant sankryžą jau buvo trečio mirksnio pradžia, o pagal planą šviesoforas mirksi tik 4 kartus, vadinasi M. B. važiavimo kryptimi taip pat buvo mirksintis žalias šviesoforo signalas, kuris nors ir leidžia eismą, bet įspėja, kad netrukus bus įjungtas draudžiamas signalas. Sustabdžius vaizdo kadrą, matoma, kad 20 val. 42 min. 49 sek., paskutinio žalio šviesoforo signalo metu, pareigūnų automobilis yra jau sankryžos vidury, o M. B. automobilis tik kerta prieš šviesoforą esančią STOP liniją. Vadinasi, į pačią sankryžą M. B. vairuojama transporto priemonė įvažiavo jau degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui, kas didesne dalimi turėjo įtakos automobilių susidūrimui. M. B. paaiškinimas, kad jai privažiuojant sankryžą, matomumą užstojo Žirmūnų tilto turėklas, bei kad galimai pareigūnų transportas važiavo be įjungtos sirenos ir žymiai viršijo greitį, vertinamas tik kaip gynybinė versija. Pateikus užklausą į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato autoūkį, gautas atsakymas, kad pareigūnų transporto priemonė, prieš įvažiuodama į sankryžą sumažino važiavimo greitį (tai patvirtina automobilyje įmontuota programinė įranga), švyturėliai ir garsinis signalas buvo įjungti. Be to, buvo tamsus paros metas, kuriuo metu įjungti mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliai yra labiau pastebimi. Įvertinus visas aplinkybes, nustatyta, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo kaltas ir trauktinas administracinėn atsakomybėn.

5.3. Analizuojant vaizdo įrašą iš tarnybinio automobilio, matyti, kad pareigūnas visą laiką važiuoja įsijungęs specialiuosius šviesos ir garso signalus. Privažiuodamas prie sankryžos, sulėtina automobilio greitį, įvertina susiklosčiusią situaciją, t. y. įsitikina, kad ties įvažiavimu į sankryžą visos transporto priemonės stovi, tęsia judėjimą. Tuo metu jam iš dešinės, „Honda“ važiavimo kryptimi, tiek trečioje eismo juostoje, tiek pirmoje automobiliai stovi ir praleidžia specialųjį transportą. Vaizdo įraše matomas atvažiuojantis „Honda“ automobilis, kuris važiuoja link sankryžos vidurine eismo juosta ir tiesiog taranuoja į sankryžą įvažiavusį tarnybinį automobilį, t. y. „Honda“ vairuotoja visiškai nekreipia dėmesio į kelyje susiklosčiusią situaciją, kad visi automobiliai stovi, jos kryptimi šviesoforas mirksi, įspėjant, kad tuoj užsidegs draudžiantis eismą šviesoforo signalas, bei į jai iš kairės artėjančią transporto priemonę su įjungtais specialiais šviesos ir garso signalais, kurie tamsiu paros metu ypatingai gerai matomi aplinkiniams eismo dalyviams. KET 12 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms. Taigi, šioje eismo situacijoje M. B. iš tolo turėjo objektyvią galimybę matyti link sankryžos artėjančią specialiąją transporto priemonę, tačiau sąmoningai nesiėmė visų atsargumo priemonių, dėl to ir įvyko susidūrimas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Pareiškėjos M. B. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaudamasis šiomis įstatymo nuostatomis apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose.

7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su išnagrinėtos administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei joje esančiais vaizdo įrašais, apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai nustatė M. B. veikoje visus būtinuosius ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą taikyti jai už šį administracinį nusižengimą administracinę atsakomybę, nepaisant to, kad kai kurias kilusio eismo įvykio faktines aplinkybes skundžiamoje nutartyje nurodė nevisai tiksliai, kas bus aptarta šioje nutartyje vėliau.

8. ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, t. y. jos nuostatos nukreipia į Kelių eismo taisykles, todėl kompleksišką šios veikos sudėtį galima rasti tik susiejus blanketinį įstatymą (ANK) su jį papildančia norma (KET). Taigi, sprendžiant dėl asmens atsakomybės pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad objektyvusis požymis – veika pasireiškė KET pažeidimu ir šie KET pažeidimai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kitu ANK 423 straipsnio 2 dalies dispozicijoje įtvirtintu objektyviuoju požymiu – padariniais, pasireiškiančiais nežymiu kitų asmenų sveikatos sutrikdymu.

9. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 2 straipsnio 14 punkte nustatyta, jog įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas, laikytinas eismo įvykiu. Taigi, kaip jau minėta, kvalifikuojant veiką pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį būtina nustatyti pavojingą veiką – konkretų KET pažeidimą (pažeidimus), padarinius (eismo įvykį ir šio eismo įvykio metu padarytą nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių. Kai eismo įvykyje dalyvauja dvi transporto priemonės, būtina nustatyti, ar šių transporto priemonių vairuotojai abu padarė KET pažeidimus, jei taip, tai kurio iš jų padaryti KET pažeidimai buvo tiesioginė eismo įvykio priežastis. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsižvelgiant į M. B. apeliacinio skundo argumentus, šioje byloje aktualus ir kasacinės instancijos teismo išaiškinimas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-895/2017, kurioje pasisakyta, jog galimos tokios teisinės situacijos, kai būtina padarinių kilimo sąlyga buvo ne vieno eismo dalyvio, o kelių eismo dalyvių padaryti eismo saugumo taisyklių pažeidimai. Tokiu atveju pagal BK 281 straipsnį (esant kitiems objektyviesiems ir subjektyviesiems nusikalstamos veikos požymiams) atsako visi tie eismo dalyviai, kurių padaryti eismo saugumo taisyklių pažeidimai buvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Vieno iš eismo dalyvių patraukimas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281 straipsnį savaime nešalina kito eismo dalyvio baudžiamosios atsakomybės pagal šį BK straipsnį. Toks aiškinimas iš esmės reiškia, jog galima abipusė dviejų viename eismo įvykyje dalyvavusių asmenų kaltė dėl tokio eismo įvykio. Teismo vertinimu, analogiškos taisyklės taikytinos ir sprendžiant dėl asmens atsakomybės pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį.

10. Šios bylos kontekste svarbūs KET 9, 12 ir 165 punktai, už kurių pažeidimą nubausta M. B., taip pat KET 73.7 punktas, nustatantis, kad geltonas šviesoforo signalas draudžia eismą (išskyrus Taisyklių 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus). KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 12 punkte, be kita ko, nustatyta, kad eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms. Tuo tarpu KET 165 punkte nustatyta, kad esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją, dviračių pervažą taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui.

11. Nagrinėjamu atveju Institucija, pripažindama M. B. kalta pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį, nustatė, kad ji, pažeisdama KET 9, 12, 165 punktų reikalavimus, 2022 m. gruodžio 23 d., 20.43 val. (nutarimo skiltyje „Nusižengimo padarymo vieta, data, laikas“ nurodytas nusižengimo padarymo laikas 20.47 val.), Vilniuje, Žirmūnų-Šilo g., vairuodama automobilį „Honda CR-V“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) artėdama prie reguliuojamos sankryžos, užsidegus jos važiavimo kryptimi draudžiamam šviesoforo signalui (geltonam), nesustojo prieš STOP liniją ar šviesoforą ar pėsčiųjų perėją, ar kertamą važiuojamą dalį, tęsdama judėjimą nedavė kelio artėjančiai transporto priemonei „Volkswagen Transporter“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su įjungtais mėlynais ir raudonais, ir specialiaisiais garso signalais, dėl to transporto priemonės sankryžoje susidūrė, eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės ir nežymiai sutrikdyta automobiliu „Volkswagen Transporter“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) važiavusios keleivės sveikata. Tokias Institucijos nutarime nustatytas faktines aplinkybes skundžiama nutartimi iš esmės patvirtino ir pirmosios instancijos teismas, nors motyvuojamojoje nutarties dalyje nurodė, kad remdamasis miesto apsaugos kameromis nustatė tikslesnį transporto priemonių susidūrimo laiką – 20:42:50 (t. y. 42 minutės 50 sekundžių).

12. Apeliantė nesutinka su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo sprendimais dėl jos kaltės pagal ANK 243 straipsnio 2 dalį, iš esmės nurodydama tris pagrindinius argumentus, t. y. teigdama, kad nepadarė KET 165 punkto reikalavimų pažeidimo, nes į sankryžą įvažiavo degant eismą leidžiančiam žaliam mirksinčiam signalui, kad nepadarė KET 12 punkto pažeidimo, nes dėl blogų oro sąlygų bei matomumą ribojančio kelio atitvaro ji negalėjo pamatyti policijos automobilio, taip pat teigdama, kad jai nepadarius paminėtų KET pažeidimų, atitinkamai eismo įvykio pagrindinė priežastis buvo ne jos, o policijos pareigūno, vairavusio „Volkswagen Transporter“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su įjungtais mėlynais ir raudonais bei specialiaisiais garso signalais, padaryti KET pažeidimai.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atmeta M. B. apeliacinio skundo argumentus, kuriais ji teigia, kad į sankryžą įvažiavo degant eismą leidžiančiam žaliam mirksinčiam šviesoforo signalui, kad negalėjo matyti prie sankryžos artėjančios policijos pareigūnų transporto priemonės, o skundo teiginius, susijusius su kitos transporto priemonės vairuotojo kalte dėl eismo įvykio, palieka nenagrinėtus.

14. Pažymėtina, kad apeliantė skunde nurodo, jog sutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria panaikintas Institucijos 2023 m. gegužės 12 d. nutarimas ir ši bylos dalis grąžinta nagrinėti institucijai. Šiuo nutarimu, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kitos tame pačiame eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės vairuotojui Ž. B. nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį. Ši skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis neapskųsta apeliacine tvarka, atitinkamai Ž. B. galimai padaryti KET pažeidimai Institucijoje turės būti vertinami iš naujo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl šio asmens galimai padarytų KET pažeidimų ir jų priežastingumo su kilusiu eismo įvykiu. Kartu apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir dėl iš šios procesinės padėties išplaukiančio M. B. prašymo pripažinti ją minėtame procese nukentėjusiąja, kadangi šį klausimą turės išspręsti Institucija, iš naujo nagrinėdama Ž. B. administracinės atsakomybės pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį klausimą. Nepaisant to, tokia teisinė situacija iš esmės netrukdo vertinti, ar pati M. B. padarė jai inkriminuotus KET pažeidimus bei nustačius, kad tokie pažeidimai buvo padaryti, spręsti dėl jų priežastingumo su kilusiu eismo įvykiu bei jo metu padaryto nežymaus kito asmens sveikatos sutrikdymo.

15. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo pažymi, kad byloje iš esmės nekilo ginčas dėl to, kad 2022 m. gruodžio 23 d., apie 20.43 val., Vilniuje, Žirmūnų-Šilo g., susidūrė M. B. vairuojamas automobilis „Honda CR-V“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) policijos automobilis „Volkswagen Transporter“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su įjungtais mėlynais ir raudonais, ir specialiaisiais garso signalais, ir šio eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės bei nežymiai sutrikdyta automobiliu „Volkswagen Transporter“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) važiavusios keleivės sveikata. Šios faktinės aplinkybės aiškios tiek iš pačios M. B., tiek iš liudytojo Ž. B., byloje esančių dokumentų, nuotraukų bei vaizdo įrašų, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šių faktų nepasisako ir konstatuoja, kad jie byloje visiškai įrodyti.

16. Pažymėtina, kad šiuo atveju iš esmės ginčas kilo dėl dviejų reikšmingų aplinkybių, t. y. ar M. B. pažeidė KET 12 ir 165 punkto reikalavimus bei artėdama prie reguliuojamos sankryžos, užsidegus jos važiavimo kryptimi draudžiamam šviesoforo signalui (geltonam), nesustojo prieš STOP liniją ar šviesoforą ar pėsčiųjų perėją, ar kertamą važiuojamą dalį, tęsdama judėjimą nedavė kelio artėjančiai transporto priemonei „Volkswagen Transporter“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su įjungtais mėlynais ir raudonais, ir specialiaisiais garso signalais ir tokie KET pažeidimai nulėmė eismo įvykio kilimą, o kartu ir nežymų pastaruoju automobiliu važiavusios keleivės sveikatos sutrikdymą.

17. Šiuo aspektu reikšminga detali byloje surinktų įrodymų, susijusių su šviesoforo veikimo laiku bei M. B. vairuotos transporto priemonės įvažiavimu į aktualią sankryžą laiku, analizė. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje remdamasis Vilniaus miesto apsaugos kameros užfiksuotu vaizdo įrašu (failas 2022.12.23.20.35.00 – 2022.12.23.20.50.00), pagrįstai sprendė, kad M. B. vairuojamas automobilis „HONDA CR-V“ į sankryžą įvažiavo ir susidūrė su automobilio „Volkswagen Transporter“ 20:42:50 val. (kitaip tariant 20 valandos 42 minutės 50 sekundę). Susidūrimo fakto būtent tokiu teismo nustatytu laiku apeliaciniu skundu iš esmės neginčija ir administracinėn atsakomybėn patraukta M. B., tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad 20:42:49 val., t. y. tuo metu, kai baigė degti šviesoforo SG 4 žalias mirksintis signalas, M. B. vairuojamas automobilis buvo ties „Stop“ linija, t. y. 10-15 m iki sankryžos. M. B. teigimu, sustabdžius sankryžos vaizdo įrašą yra akivaizdu, kad 20 val. 42 min. 49 sek. jos vairuotas automobilis jau yra sankryžoje prieš pat susidūrimą su policijos automobiliu, todėl apeliantė daro išvadą, kad į sankryžą įvažiavo dar degant mirksinčiam žaliam šviesoforo signalui, kuris leidžia eismą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išties nevisai tiksliai nustatė M. B. vairuoto automobilio buvimo vietą užsidegant draudžiamajam geltonam šviesoforo signalui, tačiau ši klaida nepaneigia teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad M. B. į sankryžą įvažiavo jau degant eismą draudžiančiam geltonam šviesoforo signalui.

18. Pažymėtina, kad byloje pateikti aktualios sankryžos šviesoforų veikimo režimai, kuriuose nurodytas kiekvieno šviesoforo veikimo (įsijungimo/išsijungimo) laikas (1 t., b. l. 106). Šiuo atveju aktualūs šviesoforų SG4, SG5 ir SG6 įsijungimo/išsijungimo laikai. Sugretinus paminėtų šviesoforų veikimo režimų išrašą (1 t., b. l. 106) su aktualios sankryžos vizualizacija, kurioje pažymėti sankryžoje esančių šviesoforų vietos (1 t., b. l. 109), matyti, kad šviesoforas SG4 reguliuoja M. B. važiavimo juosta iš Šilo g. į Minties g. per sankryžą vykusį eismą, šviesoforas SG6 reguliuoja per sankryžą važiavusio policijos automobilio kryptimi vykusio eismo dešinio posūkio iš Žirmūnų g. į Šilo g. papildomą sekciją, tuo tarpu šviesoforas SG5 reguliuoja M. B. važiavimo kryptimi kairiojo posūkio iš Šilo g. į Žirmūnų g. papildomą sekciją. Pažymėtina, kad pagal pateiktą šviesoforų veikimo režimo išrašą, šviesoforai SG5 ir SG6 veikia vienu metu ir šie šviesoforai šios bylos kontekste reikšmingi tiek, kiek jais galima nustatyti šviesoforų įsijungimo/išsijungimo laiką bei spręsti, ar visi sankryžoje veikę šviesoforai turi įsijungimo laiko paklaidą.

19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio 5 dalies reikalavimų, spręsdamas, ar M. B. į sankryžą įvažiavo degant leidžiančiam eismą žaliam mirksinčiam šviesoforo signalui, ar eismą draudžiančiam geltonam šviesoforo signalui, pagrįstai vertino pirmiau paminėtą šviesoforų veikimo režimo išrašą (1 t., b. l. 106) bei gretino šio išrašo duomenis su byloje esančiomis sankryžą filmuojančiomis vaizdo kameromis bei policijos automobilyje sumontuotomis vaizdo kameromis užfiksuotais vaizdo įrašais ir padarė įrodymais pagrįstą išvadą, kad M. B. automobilis į aktualią sankryžą įvažiavo degant eismą draudžiančiam geltonam šviesoforo signalui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip jau minėta, M. B. važiavimo juosta iš Šilo g. į Minties g. per sankryžą vykusį eismą reguliuoja šviesoforas SG4 (1 t., b. l. 106). Iš šio šviesoforo veikimo režimo išrašo matyti, kad M. B. automobilio judėjimo kryptimi (sankryžoje tiesiai) reguliuojančio eismą žalias signalas degė iki 20:42:45 val. (45 sekundės), o nuo 20:42:45 val. (45 sekundės) iki 20:42:49 val. (49 sekundės) degė žalias mirksintis šviesoforo signalas, t. y. 20:42:49 val. (49 sekundę) įsijungė eismą draudžiantis geltonas šviesoforo signalas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš Vilniaus miesto apsaugos kamera užfiksuoto vaizdo įrašo matyti, jog 20:42:49 val. (t. y. 49 sekundę), t. y. tuo metu, kai baigė degti šviesoforo SG4 žalias mirksintis signalas, M. B. vairuojamas automobilis buvo ties „Stop“ linija, esančia jos judėjimo link sankryžos kryptimi, t. y. apie 10–15 metrų iki sankryžos, atitinkamai sprendė, kad į sankryžą M. B. įvažiavo jau užsidegus eismą draudžiančiam geltonam šviesoforo signalui. Tuo tarpu apeliantė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir teigia, kad sustabdžius sankryžos vaizdo įrašą yra akivaizdu, jog M. B. automobilis 20:42:49 val. (t. y. 49 sekundę) jau yra sankryžoje prieš pat susidūrimą su „Volkswagen Transporter“ automobiliu, kas, apeliantės manymu, taip pat įrodo, kad jos vairuotas automobilis įvažiavo į sankryžą degant ne eismą draudžiančiam geltonam, o eismą leidžiančiam žaliam mirksinčiam šviesoforo signalui. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad šioje vietoje svarbios SEAKĮ 2 straipsnio 62 punkto nuostatos, pagal kurias sankryža – tai kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Šiomis nuostatomis teismas vadovaujasi spręsdamas, kuriuo metu M. B. automobilis įvažiavo į sankryžą, kurioje įvyko transporto priemonių susidūrimas. Išties, apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas ne visai tiksliai nustatė, jog M. B. automobilis 20:42:49 val. (49 sekundę) įsijungiant eismą draudžiančiam geltonam šviesoforo signalui buvo ties „Stop“ linija, tačiau sprendžia, kad nepaisant to, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šis automobilis 20:42:49 (49 sekundę), kai jau užsidegė eismą draudžiantis geltonas šviesoforo signalas, dar nebuvo įvažiavęs į sankryžą. Pažymėtina, kad peržiūrint vaizdo įrašą, sulėtinus jį 8 kartus, matyti, kad laikrodžiui persijungiant į 20:42:49 val. (t. y. 49 sekundę) M. B. vairuoto automobilio priekis yra ties punktyrine linija pažymėto dviračio tako pradžia. Sugretinus šią aplinkybę su byloje esančia eismo įvykio vietos schema (1 t., b. l. 80), matyti, kad ši vieta yra už 9,2 metrų pravažiavus „Stop“ liniją, tačiau 9,6 metrų (3,3 m dviračio tako plotis ir 6,3 m iki gatvių susikirtimo) atstumu iki Žirmūnų g. ir Šilo g. kirtimosi viename lygyje vietos, t. y. iki sankryžos. Išties, stebint sulėtintą paminėtą vaizdo įrašą matyti, kad nuo šio momento iki įvažiavimo į sankryžą, t. y. paminėtus 9,6 metro M. B. automobilis važiavo vos vieną sekundę ir prieš pat įvažiavimą į sankryžą vis dar degė 20:42:49 val. (t. y. 49 sekundė), tačiau pats susidūrimas jau įvažiavus į sankryžą įvyko 20:42:50 val. (t. y. 50 sekundę). Taigi, M. B. apeliaciniame skunde nurodo jai palankesnę jos automobilio buvimo vietą laiko požiūriu, tačiau net ir vertinant pagal apeliantės versiją, jos įvažiavimas į sankryžą 20:42:49 val. (49 sekundę) jau laikytinas pažeidžiančiu KET 165 straipsnio reikalavimus, nes, kaip jau minėta, pagal šviesoforo veikimo režimo išrašą 20:42:49 val. (prasidedant 49 sekundei) užsidegė eismą draudžiantis geltonas šviesoforo signalas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog M. B. į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam geltonam šviesoforo signalui, t. y. pažeisdama KET 165 punkto reikalavimus, taip užkirto kelią policijos tarnybiniam automobiliui ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nežymiai sužalota policijos automobiliu važiavusios keleivės sveikata.

20. Apeliantė savo skunde kelia klausimą dėl miesto kamerų ir šviesoforo įsijungimo/išsijungimo laikų paklaidos, kadangi, pasak apeliantės, jie nėra tiksliai sinchronizuoti, kadangi veikia NTP (angl. Network Time Protocol) standartu, kitaip tariant, kuo labiau įrenginys nutolęs nuo laiko šaltinio, tuo paklaida yra didesnė. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas, gretindamas miesto apsaugos kameros ir policijos tarnybinio automobilio vidaus kamerų įrašus, atsižvelgęs į kitų iki eismo įvykio per sankryžą važiavusių transporto priemonių vairuotojų elgesį, padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantės abejonės nėra pagrįstos. Taigi, nors, kaip ir nurodo apeliantė, skundžiamą nutartį priėmęs teismas pripažino, kad miesto kamerų ir šviesoforo laikai gali skirtis, tačiau laikydamasis ANK 569 straipsnio 5 dalies reikalavimų, šią aplinkybę patikrino ir paneigė byloje išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs surinktus ir šiam klausimui reikšmingus bylos įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai. Kaip jau minėta, sprendžiant dėl šviesoforo įsijungimo/išsijungimo laiko paklaidos, iš dalies reikšmingas šviesoforų SG5 ir SG6 papildomų sekcijų įsijungimo ir išsijungimo laikas. Antai, pagal byloje esantį šviesoforo veikimo režimų išrašą, šviesoforas SG5 reguliuoja M. B. važiavimo kryptimi kairiojo posūkio iš Šilo g. į Žirmūnų g. papildomą sekciją. Būtent šio šviesoforo reguliuojama kelio juosta dar iki įvykio iš Šilo g. į Žirmūnų g. kairį posūkį atliko autobusas. Iš šio vaizdo įrašo jį sulėtinus 8 kartus matyti, kad dar iki įvykio 20:41:05 šioje eismo juostoje sustoja autobusas, kuris kairio posūkio iš Šilo g. į Žirmūnų g. manevrą pradeda atlikti besibaigiant 20:42:29 (29 sekundei) (pastaba: pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė šio manevro laiką 20:42:49). Sugretinus šią aplinkybę su byloje esančiu šviesoforų veikimo režimų išrašu, matyti, kad šviesoforas SG5, kuris reguliuoja eismą autobuso važiavimo kryptimi, papildoma sekcija, leidžianti šiam autobusui sukti į kairę, užsidegė būtent 20:42:29 (29 sekundę) (1 t., b. l. 106). Be to, pažymėtina, kad iš policijos tarnybiniame automobilyje esančia vaizdo kamera daryto vaizdo įrašo pavadinimu, kuris prasideda „NVR_ch2_main...“ matyti, kad policijos automobiliui artėjant prie Šilo g. ir Žirmūnų g. sankryžos jų važiavimo kryptimi šviesoforo dešinio posūkio sekcija pirmą kartą sumirksi 20:42:45 val. (45 sekundę), o policijos automobilis į sankryžą įvažiuoja ties ketvirtuoju žalio šviesoforo mirksniu. Šią aplinkybę sugretinus su tuo pačiu šviesoforų veikimo režimų išrašu matyti, kad eismą šia kryptimi reguliuoja šviesoforo papildoma sekcija SG6, kuri pagal išrašo duomenis taip pat įsijungia būtent 20:42:45 val. (45 sekundę). Maža to, tęsiant pastarojo policijos automobilio vaizdo įrašo peržiūrą matyti, kad M. B. automobilis į sankryžą įvažiuoja 20:42:50 val. (50 sekundę), kas visiškai atitinka miesto kameromis užfiksuotame įraše matomą susidūrimo laiką. Be to, iš policijos automobilio vaizdo kamera fiksuoto vaizdo įrašo matyti, kad policijos automobilis važiuoja dešine Žirmūnų g. eismo juosta, t. y. iš esmės greta jo krašto, kuris artimesnis Šilo g., M. B. automobilis su policijos automobiliu kontaktuoja savo priekiu (1 t. b. l. 81) į policijos automobilio daugiau dešinį šoną, kas tik patvirtina, kad prieš pat automobilių susidūrimą M. B. automobilis dar nebuvo įvažiavęs į sankryžą, kadangi priešingu atveju ne M. B. automobilis būtų atsitrenkęs į policijos automobilį, o atvirkščiai, policijos automobilis būtų atsitrenkęs į M. B. automobilį. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės abejones dėl vaizdo kamerų ir šviesoforų laikų sinchronizacijos.

21. Bendrame aplinkybių kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad M. B. judėjimo kryptimi žalias mirksintis šviesoforo signalas degė 4 sekundes, t. y. nuo 20:42:45 val. (45 sekundė) iki 20:42:49 val. (49 sekundė), t. y. pakankamai ilgą laiką. Todėl pareiškėja, būdama atidi ir rūpestinga, stebėdama situacija kelyje, turėjo aiškiai suvokti, kad netrukus užsidegs jai eismą draudžiantis šviesoforo signalas, ir, nesukeldama pavojaus eismo saugumo sustoti, o ne stengtis pravažiuoti sankryžą tikintis, kad toks manevras bus pradėtas ir baigtas degant leidžiamam šviesoforo signalui. Pažymėtina, kad išties, paminėtą žalio mirksinčio šviesoforo laikotarpį sugretinus su miesto vaizdo kamera padarytu vaizdo įrašu matyti, kad M. B. automobilis pirmo žalio šviesoforo mirksnio 20:42:45 val. (45 sekundę) metu yra toli net ir nuo „Stop“ linijos, tiek kairėje pusėje matomu apšvietimo stulpu, taigi ji būdama atidi, pačios teigimu turinti 20 metų be eismo įvykių vairavimo stažą, vairuotoja, Vilniaus miesto gyventoja, suvokianti šviesoforų veikimo Vilniaus mieste principus, turėjo pamatyti užsidegantį žalią mirksintį šviesoforo signalą ir suvokti, kad netrukus užsidegs eismą draudžiantis šviesoforo signalas. Nepaisant to, stebinta vaizdo įrašą nematyti jokio reikšmingo automobilio sulėtėjimo, kas tik patvirtina, jog M. B. šiuo atveju nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju nebuvo susiklosčiusi KET 29 punkte numatyta situacija, leidžianti toliau tęsti judėjimą užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui bei važiuoti per sankryžą.

22. Atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, kuriais M. B. ginčija KET 12 punkto pažeidimą, teigdama, kad pamatyti policijos automobilį jai sutrukdė objektyvios aplinkybės, t. y. blogos oro sąlygos, taip pat Šilo g. tilto atitvaras. Šiuo aspektu pažymėtina, kad iš policijos tarnybiniame automobilyje esančia vaizdo kamera daryto vaizdo įrašo pavadinimu, kuris prasideda „NVR_ch2_main...“, matyti, jog 20:42:40 šis automobilis aplenkia šalikelėje stovintį automobilį su avarine signalizacija ir iš karto yra matomi Šilo g. važiuojantys su įjungtomis šviesiomis automobiliai, be to, dar prieš pat sankryžą iš policijos automobilio matomas artėjantis M. B. automobilis, todėl nėra įtikinama, kad ir M. B. galimybės matyti gerokai didesnį policijos automobilį buvo objektyviai apsunkintos. Taigi, vertinant situaciją bendrai, pagal M. B. ir policijos automobilių tarpusavio padėtį, tiek viena, tiek kita transporto priemonė buvo viena kitos regėjimo lauke ir tam iš esmės netrukdė nei oro sąlygos, kiti automobiliai, nei Šilo tilto atitvaras, kuris, beje, baigiasi reikšmingai toli nuo pačios sankryžos (pačios M. B. teigimu apie 24 metrų atstumu). Šiuo atveju, nors oro sąlygos nebuvo idealios, tačiau policijos automobilis važiavo su įjungtais mėlynais ir raudonais, ir specialiaisiais garso signalais, gatvėse veikė apšvietimas, todėl, teismo vertinimu, M. B., būdama atidi ir rūpestinga vairuotoja, turėjo ir galėjo pastebėti atvažiuojantį policijos automobilį, t. y. tai, kad ji nepastebėjo atvažiuojančio policijos automobilio, nulėmė ne objektyvios aplinkybės, o subjektyviai pasireiškęs jos neatidumas šioje konkrečioje situacijoje. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors šioje byloje tiesiogiai ir netaikoma, tačiau transporto vairuotojams privaloma KET 127 punkte įtvirtina taisyklė įpareigoja vairuotoją pasirenkant važiavimo greitį atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Taigi, M. B. teiginiai, susiję su oro sąlygomis, kelio atitvaru, iš esmės tik patvirtina, jog ji nebuvo pakankamai atidi, neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje surašytuose procesiniuose sprendimuose nėra tiksliai nurodytas M. B. padaryto administracinio nusižengimo laikas. Antai, Institucija, pripažindama M. B. kalta pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį, priimto nutarimo skiltyje „Pažeidimo esmė“ nustatė, kad ji, nusižengimą padarė 2022 m. gruodžio 23 d., 20.43 val. Tuo tarpu nutarimo skiltyje „Nusižengimo padarymo vieta, data, laikas“ nurodytas nusižengimo padarymo laikas 2022 m. gruodžio 23 d., 20.47 val. (1 t., b. l. 27). Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs M. B. skundą, skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nustatė, kad M. B. automobilis į sankryžą įvažiavo 20 val. 42 min. ir 50 s, tačiau to nenurodė nustatomojoje dalyje. Taigi, procesiniuose dokumentuose skirtingai nurodytas M. B. padaryto administracinio nusižengimo laikas, nors pagal bylos aplinkybes nusižengimo padarymo laiko nustatymas itin svarbus. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas tikslina Institucijos priimto nutarimo esmines aplinkybes ir nustato, kad:

- M. B., 2022 m. gruodžio 23 d., 20 val. 42 min. 50 s, Vilniuje, Žirmūnų-Šilo g., vairuodama automobilį „Honda CR-V“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažeidė KET 9, 12, 165 punktų reikalavimus, nes artėdama prie reguliuojamos sankryžos, užsidegus jos važiavimo kryptimi draudžiamam šviesoforo signalui (geltonam), nesustojo prieš STOP liniją ar šviesoforą ar pėsčiųjų perėją, ar kertamą važiuojamą dalį, tęsdama judėjimą nedavė kelio artėjančiai transporto priemonei „Volkswagen Transporter“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su įjungtais mėlynais ir raudonais, ir specialiaisiais garso signalais, dėl to transporto priemonės sankryžoje susidūrė ir šio eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės bei nežymiai sutrikdyta automobiliu „Volkswagen Transporter“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) važiavusios keleivės sveikata.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmiau aptartais įrodymais konstatavus, kad M. B. į aktualią sankryžą įvažiavo pažeisdama KET 165 punkto reikalavimus degant eismą draudžiančiam geltonam šviesoforo signalui, taip pat, kad ji pažeidė KET 12 punkto reikalavimus, sprendžiant jos kaltės pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį klausimą neturi esminės reikšmės jos apeliaciniame skunde keliami klausimai, susiję su policijos automobilio važiavimo greičiu, byloje pateiktų telemetrijos duomenų neišsamumu, kadangi šios aplinkybės greičiau reikšmingos sprendžiant Ž. B. administracinės atsakomybės pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį klausimą. Kaip jau minėta, procesas dėl Ž. B. šiuo metu dar nėra pasibaigęs, kadangi šią bylos dalį pirmosios instancijos teismas grąžino iš naujo nagrinėti Institucijai, todėl apeliantė šiuos klausimus turi teisę kelti būtent Ž. B. bylą nagrinėjant Institucijoje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. nutartį nepakeistą ir pareiškėjos M. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Patikslinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 10‑ANR_N‑10866‑2023 (ROIK: 23199270564) nustatomąją dalį ir nustatyti, kad M. B. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė 2022 m. gruodžio 23 d., 20 val. 42 min. 50 s.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.