- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-03
- Bylos Nr.
- e2-455-733/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-02519-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Robertas Povilaitis
- Ieškovas
- PlusPlus Capital AS
- Atsakovas
- A. G.
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos, administravimo ir sutarties sudarymo mokesčių, negautų pajamų ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas PlusPlus Capital AS ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. G. 2659,25 Eur negrąžinto kredito, 77,84 Eur palūkanų, 38 Eur sutarties administravimo mokesčio, 123,90 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 831,88 Eur negautų pajamų, 5 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad atsakovas A. G. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Credit service“ (toliau – pradinis kreditorius) 2020-12-02 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-20040497, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o atsakovas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka įsipareigojo grąžinti suteiktą finansavimo sumą mokant pastovias mėnesio įmokas bei sumokėti kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Atsakovui tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, pradinis kreditorius su atsakovu sudarytą sutartį 2022-06-16 nutraukė. 2022-02-23 reikalavimo perleidimo sutartimi, sudaryta tarp banko ir ieškovo PlusPlus Capital AS, visos iš sutarties kylančios reikalavimo teisės (įskaitant, bet neapsiribojant teise į palūkanas bei netesybas) į atsakovą buvo perleistos ieškovui. Faktinė reikalavimo teisių perleidimo diena 2022-07-12. Ši perleidimo sutartis yra periodinė reikalavimų perleidimo sutartis, kurioje numatyta, kad jos galiojimo laikotarpiu perdavėjas (AS „Bigbank“) periodiškai parduoda, o perėmėjas (ieškovas) sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka privalo pirkti reikalavimų portfelius, kurie priklauso perdavėjui ir yra perdavėjo komercinės veiklos, vykdomos su fiziniais asmenimis, rezultatas. Atskirų reikalavimo teisių perleidimas užfiksuojamas sudarant aktą prie periodinės reikalavimų perleidimo sutarties, kuriame nurodomi duomenys apie perleidžiamas reikalavimo teises. Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą (cesiją) atsakovas buvo informuotas išsiunčiant pranešimą registruotu laišku. Ieškovas nurodo, kad siekė taikiai susitarti su atsakovu dėl įsiskolinimo pagal sutartį padengimo, nesant galimybės įsiskolinimą sumokėti iš karto, siūlė aptarti skolos mokėjimo dalimis galimybę, tačiau atsakovas savo įsiskolinimą padengė tik iš dalies.
Taip pat nurodo, kad reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo dieną pagrindinio įsiskolinimo, t. y. negrąžinto kredito pagal sutartį likutis sudarė 2659,25 Eur. Vartojimo kredito sutartimi susitarė dėl 9 proc. metinių palūkanų, nurodant, jog jos yra apskaičiuojamos ir mokamos nuo negrąžinto kredito sumos likučio. Pagal pradinio kreditoriaus pateiktus duomenis sutarties nutraukimo dieną 2022-06-16 atsakovo nesumokėtų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dalis sudarė 77,84 Eur. Remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punktu, ieškovui perleisto atsakovo negrąžinto sutarties sudarymo mokesčio likutis yra 123,90 Eur.
Remiantis pagrindinės sutarties sąlygomis ir sutarties bendrųjų sąlygų 2.1 punktu, kredito gavėjas (atsakovas) be kitų pagal sutartį grąžintinų/mokėtinų sumų įsipareigojo kredito davėjui mokėti mėnesinį sutarties administravimo mokestį. Nutraukus sutartį prieš terminą kredito gavėjas (atsakovas) įsipareigojo nedelsiant sumokėti priskaičiuotą sutarties sudarymo mokestį (sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punktas), tačiau šio įsipareigojimo tinkamai neįvykdė. Ieškovui perleistas atsakovo negrąžinto sutarties administravimo mokesčio likutis yra 38 Eur.
Taip pat ieškovas nurodo, kad pagrindinėse sutarties sąlygose šalys susitarė dėl 9 proc. metinių palūkanų, nurodant, jog jos apskaičiuojamos ir mokamos nuo negrąžintos bendros finansuojamos sumos likučio. Pagal sutarties nuostatas atsakovas įsipareigojo visą jam suteiktą kredito sumą grąžinti iki 2028-11-17. Taigi, iki pat šios dienos pradinis kreditorius, kurio teisių perėmėjas yra ieškovas, pagrįstai tikėjosi kas mėnesį atgauti dalį negrąžinto kredito bei nuo negrąžintos kredito dalies apskaičiuotas mokėjimo palūkanas, nurodytas šalių sudarytoje sutartyje. Tačiau, kaip matyti iš faktinių situacijos aplinkybių, atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė - negrąžino jam suteikto kredito bei nesumokėjo sutartinių palūkanų už naudojimąsi kreditoriaus suteiktomis lėšomis, dėl ko sutartis buvo nutraukta. Už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos 2022-06-16 iki 2028-11-17 (t. y. iki sutarties pabaigos) atsakovas, jeigu sutartis nebūtų buvusi nutraukta ir būtų buvusi vykdoma tinkamai, būtų sumokėjęs kreditoriui papildomai dar 831,88 Eur palūkanų. Atsižvelgiant į tai, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sutartis buvo nutraukta ir kreditorius šių iš anksto suplanuotų ir numatytų gauti pajamų negavo, ši suma ieškovo naudai priteistina kaip nuostoliai, pasireiškiantys negautų pajamų forma.
Ieškovės atstovas ir atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Šalims apie teismo posėdį pranešta tinkamai, negauti prašymai atidėti bylos nagrinėjimo. Iš ieškovo gautas prašymas bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėtina, nedalyvaujant šalims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 246 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl skolos
Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas A. G. ir pradinis kreditorius Bigbank AS filialas 2020-12-02 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-20040497, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o atsakovas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka įsipareigojo grąžinti suteiktą finansavimo sumą mokant pastovias mėnesio įmokas bei sumokėti kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Atsakovui tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, pradinis kreditorius su atsakovu sudarytą sutartį 2022-06-16 nutraukė. 2022-02-23 reikalavimo perleidimo sutartimi, sudaryta tarp banko ir ieškovo PlusPlus Capital AS, visos iš sutarties kylančios reikalavimo teisės (įskaitant, bet neapsiribojant teise į palūkanas bei netesybas) į atsakovą buvo perleistos ieškovui. Faktinė reikalavimo teisių perleidimo diena 2022-07-12. Ši perleidimo sutartis yra periodinė reikalavimų perleidimo sutartis, kurioje numatyta, kad jos galiojimo laikotarpiu perdavėjas (AS „Bigbank“) periodiškai parduoda, o perėmėjas (ieškovas) sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka privalo pirkti reikalavimų portfelius, kurie priklauso perdavėjui ir yra perdavėjo komercinės veiklos, vykdomos su fiziniais asmenimis, rezultatas. Atskirų reikalavimo teisių perleidimas užfiksuojamas sudarant aktą prie periodinės reikalavimų perleidimo sutarties, kuriame nurodomi duomenys apie perleidžiamas reikalavimo teises. Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą (cesiją) atsakovas buvo informuotas išsiunčiant 2022-08-01 pranešimą registruotu laišku. Iš ieškovo teiginių nustatyta, kad jis siekė taikiai susitarti su atsakovu dėl įsiskolinimo pagal sutartį padengimo, nesant galimybės įsiskolinimą sumokėti iš karto, siūlė aptarti skolos mokėjimo dalimis galimybę, tačiau atsakovas savo įsiskolinimą padengė tik iš dalies.
Nustatyta, kad reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo dieną pagrindinio įsiskolinimo, t. y. negrąžinto kredito pagal sutartį likutis sudarė 2659,25 Eur.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsniai). Duomenų byloje, kad atsakovas būtų grąžinęs 2659,25 Eur skolą, nėra, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 2659,25 Eur skolos, t. y. negrąžinto kredito.
Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo
Ieškovas ieškiniu prašo priteisti 77,84 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2022-06-16).
Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020). Taigi, pagal kasacinio teismo praktiką mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos iki sutarties nutraukimo dienos. Pagal sutarties specialiąsias sąlygas atsakovas įsipareigojo mokėti 9 proc. metines palūkanas. Ieškovo teigimu, iki sutarties nutraukimo dienos atsakovas nesumokėjo 77,84 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų. Atsižvelgiant į tai, kad šios palūkanos yra mokėjimo (pelno) palūkanos ir paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo (2022-06-16), jos priteistinos iš atsakovo ieškovui (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnio 1 dalis).
Dėl sutarties sudarymo ir administravimo mokesčių priteisimo
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 123,90 Eur nesumokėto sutarties sudarymo mokesčio ir 38 Eur nesumokėto sutarties administravimo mokesčio. Sutarties specialiosiose sąlygose numatytas 9,50 Eur mėnesinis administravimo mokestis ir 147 Eur sutarties sudarymo mokestis. Mėnesinis administravimo mokestis – sutarties pagrindinėse sąlygose nurodytas mokestis (jeigu taikomas), kurį kredito gavėjas kas mėnesį privalo mokėti kredito davėjui už sutarties administravimą. Nutraukus sutartį prieš terminą, kredito gavėjas įsipareigoja nedelsiant grąžinti visą negrąžintą bendrą kredito sumą, negrąžintą sutarties sudarymo mokestį, sumokėti paskaičiuotas palūkanas, mėnesinį administravimo mokestį bei kitas pagal sutartį mokėtinas sumas (Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3 punktas).
Atsakovas tinkamai ir laiku nevykdė savo sutartinių prievolių, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 123,90 Eur nesumokėto sutarties sudarymo mokesčio ir 38 Eur nesumokėto sutarties administravimo mokesčio (CK 6.59, 6.205 straipsniai).
Dėl negautų pajamų (nuostolių)
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 831,88 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2022-06-16) iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos 2028-11-17.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, galimi šie teisiniai padariniai: kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823-2020). Taigi, nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011; 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
Teismo vertinimu, faktas, kad pirminis kreditorius, kurio teisių perėmėjas yra ieškovas, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) suteikęs lizingą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukęs sutartį, tačiau iki šiol neatgavęs nei neišmokėtos finansavimo sumos, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovo negautų pajamų faktas yra įrodytas.
Šalys, sudariusios paskolos sutartį, suderino mokėjimų grafiką iki vartojimo kredito sutarties pabaigos, o tai savo ruožtu reiškia, kad šalys iš anksto susitarė, kokią pinigų sumą už naudojimąsi pradinio kreditoriaus paskolintais pinigais ir kokiais terminais (aptarė kiekvieną įmokos dydį už atitinkamą laikotarpį) atsakovas privalo sumokėti pradiniam kreditoriui (aptarė mokėjimo (pelno) palūkanas), todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog pradinis kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti tokias pinigų sumas, kurios yra aptartos ir suderintos prie vartojimo kredito sutarties pateiktame mokėjimo grafike. Reikšminga tai, kad kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl ieškovas nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2028-11-17) galėjo tikėtis gauti 9 procentus metinių palūkanų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį likusio negrąžinto vartojimo kredito likučio.
Įvertinus tai kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl negautų pajamų tenkintinas iš dalies, t. y. iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 9 proc. negautų pajamų, skaičiuotinų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022-06-16) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2028-11-17) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
Dėl procesinių palūkanų
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-12-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteisiamos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 84 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis). Taip pat iš atsakovo priteistina 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
- 9 proc. negautų pajamų, skaičiuotinų už laikotarpį nuo sutarties Nr. CL-LTC-20040497 nutraukimo dienos (2022-06-16) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties Nr. CL-LTC-20040497 termino pabaigos (2028-11-17) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio,
- 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 2898,99 Eur sumą nuo 2022-12-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,
- 84 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui PlusPlus Capital AS, juridinio asmens kodas 11919806,
- 13,28 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.