- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-03
- Bylos Nr.
- II-210-963/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00191-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. U.
- Institucija
- Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyrius
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus atstovei M. K.,
viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo A. U., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2023 m. balandžio 11 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-243-2023.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. balandžio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-243-2023 A. U. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 1 000 Eur bauda už tai, kad jis, būdamas įmonės UAB (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, atsakingu asmeniu, neužtikrino darbo santykių reglamentuojančių teisės normų tinkamo įgyvendinimo, neužtikrino, kad darbuotoja (duomenys neskelbtini) pilietė S. K., gim. (duomenys neskelbtini), vyriausiojo ekonomisto pareigose (2022 m. profesija nebuvo įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, taip pat nebuvo įtraukta į aukštos kvalifikacijos užsieniečių sąrašą), būtų įdarbinta ir faktiškai dirbtų įmonės naudai, laikantis numatytos užsieniečių – trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarkos. Valstybinės darbo inspekcijos atlikto patikrinimo metu nustatytas pažeidimas dėl nelegalaus darbo, kai (duomenys neskelbtini) pilietė S. K. nuotoliniu būdu vyriausiojo ekonomisto pareigose dirbo nuo 2022 m. gruodžio 6 dienos iki 2023 m. sausio 13 d., UAB (duomenys neskelbtini) naudai, neturėdama galiojančio Užimtumo tarnybos išduoto leidimo dirbti. Tokiais savo veiksmais A. U. pažeidė Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 3 dalį, 64 straipsnį, 57 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas bei įvykdytas Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. U. skundas, kuriuo yra prašoma pritaikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, kurios numato švelnesnes administracinio poveikio priemones, negu numatyta ANK specialiosios dalies sankcijoje, skyrimas, skiriant mažesnę nei sankcijoje numatyta bauda arba apsiribojant įspėjimu. Skundą motyvuoja tuo, kad pažeidimą padarė ne jis pats asmeniškai, o bendrovės buhalterė, kuri teikdama Sodrai ir VDI pranešimą apie įdarbinimą S. K., kuri turėjo dirbti nuotoliniu būdu iš Sakartvelo, nerado atitinkamos pranešimo formos ir klaidingai nurodė, kad S. K. turi vizą, leidžiančią gyventi ir dirbti Lietuvoje. Taip pat nurodo, kad S. K. nevykdė savo pereigų ir neatliko jokio darbo. Jos darbo sritis buvo specialistų atranka ir bendrovę dominuojantys verslo projektai Sakarvele (Gruzijoje), todėl jos buvimas nesukėlė Lietuvos darbo rinkai jokių neigiamų pasekmių, priešingai, bendrovės įmokomis buvo papildytas Sodros biudžetas. Ir pats direktorius A. U. nurodo, kad jis yra neįgalus, turi sunkių chroniškų ligų, gauną mažą pensiją, tačiau stengiasi nebūti visuomenės našta.
Atsiliepimas
Institucija priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su A. U. skundu nesutinka, skundą vertina kaip nepagrįstą ir netenkintiną. Institucija, nesutinka, kad būtų pakeistas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-243-2023, kadangi A. U. padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, pažeidė konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Institucijos vertinimu A. U. padarytas administracinis nusižengimas yra visiškai įrodytas byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, nelegalaus darbo tyrimo aktu bei kita bylos surinkta medžiaga. Įvertinus visoje byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgus į padaryto nusižengimo pobūdį, į nusižengimą padariusį asmenį, teisingumo ir protingumo principus, Institucija priimant administracinėje byloje nutarimą, skyrė minimalią sankcijoje numatytą baudą, kurią išdėstė į dvylikos mėnesių laikotarpį administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. U. prašymu.
Institucija taip pat pažymi, atsakomybėn traukiamas asmuo A. U. sužinojęs apie baudų dydžius pirma teikė prašymus, kad baudos būtų išdėstytos tiek įmonei, tiek asmeniškai, su padarytais pažeidimais sutiko, o gavus paskirtas nuobaudas ir pamatęs, kad baudų dydžiai yra didesni nei asmuo tikėjosi ir siekdamas išvengti atsakomybės, nurodė, kad darbuotoja S. K. faktiškai nedirbo bei įdarbinimo neteisingumą pažeidžiant numatytą užsieniečio pareigą įsigyti leidimą dirbti nagrinėtinu atveju ir patį darbo faktą, tai patvirtina visi byloje surinkti duomenys. Institucija patvirtina ir tai, kad atsakomybėn traukiamas asmuo A. U. pateikė Institucijai dvi S. K. darbuotojos darbo sutartis. Viena sutartis buvo pateikta iki atsakomybėn traukiamam asmeniui sužinant apie padarytą pažeidimą, kita buvo pateikta „taisant esamą situaciją“.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė paaiškino, kad su administracinėn atsakomybėn patrukto asmens A. U. skundu nesutinka ir iš esmės detaliai patvirtino atsiliepime visas nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju A. U. nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį 1 000 Eur bauda už tai, kad jis būdamas UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir juridinio asmenį atstovaujančiu subjektu, neužtikrino, kad darbuotoja (duomenys neskelbtini) pilietė S. K., vyriausiojo ekonomisto pareigose (2022 m. profesija nebuvo įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, taip pat nebuvo įtraukta į aukštos kvalifikacijos užsieniečių sąrašą), būtų įdarbinta ir faktiškai dirbtų įmonės naudai, laikantis numatytos užsieniečių – trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarkos. Valstybinės darbo inspekcijos atlikto patikrinimo metu nustatytas pažeidimas dėl nelegalaus darbo, kai (duomenys neskelbtini) pilietė S. K. nuotoliniu būdu vyriausiojo ekonomisto pareigose dirbo nuo 2022 m. gruodžio 6 dienos iki 2023 m. sausio 13 d., UAB (duomenys neskelbtini) naudai, neturėdama galiojančio Užimtumo tarnybos išduoto leidimo dirbti.
ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Pagal Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas kilti. Nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: (1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba (2) nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, nelegalus darbas gali būti konstatuojamas dėl kelių alternatyvių veikų padarymo. Nagrinėjamu atveju J. S. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nubaustas dėl to, kad su darbuotoju L. J. nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis ir mažiausiai prieš vieną dieną nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie minėto asmens priėmimą į darbą.
Teismų praktikoje pripažįstama, jog darbas yra vertinamas kaip nelegalus, kai yra nustatomi šie požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).
Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnyje 3 dalyje yra numatyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečių , turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus.
Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 58 straipsnio 17 punkte nustatyta, kad užsienietis yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti tuo atveju, jei neatvyksta į Lietuvos Respubliką ir ketina dirbti nuotoliniu būdu pagal darbo sutartį, sudarytą su įmonę, vykdančia veiklą Lietuvos Respublikoje. O nagrinėjamu atveju, darbuotoja S. K. dirbo nuotoliniu būdu Lietuvos Respublikoje, todėl privalėjo turėti Užimtumo tarnybos išduotą leidimą dirbti, nes ši išlyga yra taikoma, tik jeigu darbuotojas neatvyksta į Lietuvos Respubliką. Nėra kitų atleidimo nuo leidimo dirbti įsigijimo pagrindų.
Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 57 straipsniu 1 dalimi yra numatyta, kad užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuris pagal šio Įstatymo 58 straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu: 1) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija neįtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. O nagrinėjamu atveju vyriausiojo ekonomisto profesija nebuvo 2022 metais įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą. Susipažinus su administracinės bylos medžiaga, konstatuotina, kad A. U. veiksmuose yra nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje sudėtis ir, kad jis yra pagrįstai nubaustas skundžiamu 2023 m. balandžio 11 d. nutarimu už nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
Pirmojo posėdžio metu A. U. nurodė, kad nusižengimą pripažįsta iš dalies, bet motyvų nenurodė, nes buvo nuspręsta daryti pertrauką ir šaukti institucijos atstovę. Kadangi A. U. neatvyko į kitą posėdį ir nedalyvavo skundo nagrinėjime, todėl skundas nagrinėtinas ir pagal teismui paduotame skunde išdėstytus motyvus. Skundu A. U. prašo, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skundžiamą nutarimą pakeisti – skiriant mažesnę, nei sankcijoje numatytą baudą arba apsiriboti įspėjimu.
ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies normos taikymas siejamas su aplinkybių visuma, rodančia, kad sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principui. Tai gali būti itin nepalankiai susiklosčiusi situacija, arba konstatavimas, kad paskirta nuobauda ir dėl jos patiriami suvaržymai bus neproporcingi.
Vertinant A. U. paskirtos nuobaudos pagrįstumą matyti, jog nėra teisinio pagrindo A. U. mažinti specialiosios dalies sankcijoje numatytą baudą ar skirti įspėjimą. Matyti, kad skundo nagrinėjimo teisme metu pasikeitė A. U. pozicija dėl kaltės pripažinimo. Atsižvelgiant į tai, teismas kritiškai vertina A. U. parodymus, laiko juos gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Be to, pareiškėjas skunde nenurodė jokių išimtinių, ypatingų aplinkybių, kurios leistų svarstyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą.
Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jam nustatytas neįgalumas, turi sunkių chroniškų ligų, gauną mažą pensiją, sunki materialinė padėtis, nėra išimtinės, jis dar prieš darydamas teisės pažeidimą galėjo ir privalėjo pats numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl teisės pažeidimo padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Siekdamas prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio, todėl pažeidėjo ar jo šeimos interesas, negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška.
Atsižvelgiant į tai jog byloje nenustatyta jokių išimtinių, ypatingų aplinkybių, kurios leistų svarstyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą, spręstina, jog administracinė nuobauda Institucijos 2023 m. balandžio 11 d. nutarimu A. U. paskirta tinkamai, t. y. minimali nuobauda – 1 000 Eur dydžio bauda, kurios mokėjimas, atsižvelgiant į asmens prašymą, išdėstytas per 12 mėnesių.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. balandžio 11 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti skunde dėstomais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl A. U. skundas yra netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. U. skundo netenkinti ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. balandžio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-243-2023 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.