Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovams R. K. ir R. G. dėl vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarė R. V. ir Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarė L.G.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2775-1023/2016 G. S. naudai iš atsakovės R. K. priteista 10 444,09 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 818,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (elektroninės bylos apyrašo tomas II, b.l. 15-28).Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartimi priteista suma sumažinta iki 7 192,42 Eur, priteistos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos, bylinėjimosi išlaidų suma sumažinta iki 1 248,42 Eur, priteistos iš atsakovės ieškovės naudai 317,37 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (elektroninės bylos apyrašo tomas II, b.l. 29-38).R. G. metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje už 2016 metus nurodyta, kad jog turto vertė 28 896,00 Eur, piniginės lėšos 15 587,00 Eur, paskolintos lėšos 26 066,00 Eur, gauta paskola 14 571,00 Eur (elektroninės bylos apyrašo tomas II, b.l. 10-14).2017 m. balandžio 26 d. Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarė L. G. patvirtino neprotestuotiną paprastąjį vekselį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Vekselio davėja R. K. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti R. G. 15 000,00 Eur sumą, mokėjimo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), mokėjimo terminas – 2017 m. gegužės 2 d. (elektroninės bylos apyrašo tomas II, b.l. 89).Vekselio turėtojas R. G. 2017 m. gegužės 2 d. pranešimu R. K. pateikė neprotestuotina paprastąjį vekselį apmokėjimui. R. K. 2017 m. gegužės 2 d. patvirtino pranešimą gavusi (elektroninės bylos apyrašo tomas II, b.l. 91).2017 m. gegužės 3 d. R. G. pranešimu R. K. informavo, kad 2017 m. gegužės 2 d. pateiktas vekselis neapmokėtas. R. K. 2017 m. gegužės 3 d. patvirtino pranešimą gavusi (elektroninės bylos apyrašo tomas II, b.l. 92).2017 m. gegužės 3 d. į Prienų rajono 2-ąjį notaro biurą kreipėsi vekselio turėtojas R. G., prašydamas išduoti vykdomąjį įrašą pagal 2017 metų balandžio 26 d. Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarės L. G. patvirtintą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarė R. V. 2017 m. gegužės 3 d. išdavė vykdomąjį įrašą, kurio pagrindu iš R. K. turto skolininkui R. G. taip pat bus išieškoma 15 000,00 Eur (elektroninės bylos apyrašo tomas II, b.l. 9).Antstolė Angelė Kvaraciejienė 2017 m. gegužės 3 d. priėmė Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarės R. V. 2017 m. gegužės 3 d. išduotą vykdomąjį įrašą (elektroninės bylos apyrašo tomas II, b.l. 9).Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko ir Turto arešto aktų registro 2017-11-10 išrašų duomenimis atsakovės R. K. vardu registruotas vienintelis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), atsakovės teisės disponuoti šiuo nekilnojamuoju turtu apribotos, žemės sklypo rinkos vertė 1 538,00 Eur, taip pat areštuotas automobilis Pontiac, Vibe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendras turto arešto mastas 35 695,58 Eur. Turtą yra areštavę antstoliai Saulius Virbickas ir Angelė Kvaraciejienė (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 75-80). Skolininkės R. K. raštas antstoliui Sauliui Virbickui patvirtina, kad vykdomojoje byloje buvo pasiūlyta S. D. įsigyti automobilį Pontiac, Vibe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 66). 2017-11-06 antstolis Saulius Virbickas informavo išieškotojus R. G. ir G. S. apie skolininkei R. K. priklausančio žemės sklypo pardavimą iš varžytinių (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 67-68). 2018-01-04 antstolio Sauliaus Virbicko turto perdavimo išieškotojui aktu žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2 760,00 Eur perduotas ieškovei G. S. (elektroninės bylos apyrašo t. 2, b. l. 20).A. S. Virbickas vykdo priteistos sumos pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą priverstinį išieškojimą iš atsakovei R. K. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Pateikta pažyma patvirtina, kad vykdomosiose bylose Nr. 0127/17/00413 ir 0127/16/00601, kuriose skolininkė R. K., išieškotoja G. S. liko neapmokėta 1 044,39 Eur priteistų nuostolių, 1 248,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, 686,70 Eur bylinėjimosi išlaidų teisme, 645,35 Eur penki procentai metinių palūkanų, 868,86 Eur antstolio atlygis, 40,00 Eur išlaidos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (elektroninės bylos apyrašo tomas II, b.l. 33). Vilniaus Universiteto 2018 m. sausio 17 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie studijas patvirtina, kad atsakovės R. K. dukra M. J. studijuoja valstybės nefinansuojamoje vietoje (semestro studijų kaina 887,50 Eur). M. J. 2015 m. rugpjūčio 5 d. yra sudariusi buto nuomos sutartį, nuomos mokestis – 350,00 Eur. Atsakovė R. K. mokosi Alytaus profesinio rengimo centre. Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo duomenys patvirtina, kad atsakovė R. K. 2017 m. sausio – spalio mėn. gavo 4 164,50 Eur įplaukų iš darbinės veiklos ir patyrė 4 169,51 Eur išlaidų (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 175-181, t. 2, b. l. 25 - 31)Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro pažyma patvirtina, kad J. G. yra diagnozuoti piktybiniai navikai; taikomas, būklė sunki (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b .l. 187, 188, t. 2, b. l. 69).Nagrinėjamoje byloje ieškovė, reikšdama reikalavimus atsakovams, iš esmės siekia panaikinti atsakovės prievolę atsakovui pagal išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir vykdomąjį įrašą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 straipsnyje ir 6.66 straipsnyje nustatyta tvarka.

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.86 straipsnio pagrindu

CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tariamas tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-619/2005). Tariamojo sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-974/2000). Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006). Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008).Sandoris laikomas sudarytu dėl akių tuomet, kai nustatyta, kad sandorio šalys nenorėjo teisinių pasekmių atsiradimo tarp šalių, neketino baigti šiuos santykius, juos nutraukdamos. Jei sandorio šalys siekė pasinaudoti sutarties sudarymo teisinėmis pasekmėmis, tai daroma išvada, kad šalys siekė sandorio rezultato, todėl sandoris negali būti pripažintinas negaliojančiu kaip tariamas sandoris. Vekselis, tai vertybinis popierius, kuris išrašomas Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – Įstatymo) 2 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad atsakovas R. G. 2016 m. ataskaitiniu laikotarpiu turėjo 15 000,00 Eur piniginių lėšų sumą, kuria 2017 m. galėjo disponuoti. Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarė L. G. 2017 m. balandžio 26 d. patvirtino atsakovės R. K. pasirašytą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, pagal kurį vekselio davėjas besąlygiškai įsipareigojo sumokėti atsakovui R. G. 15 000,00 Eur iki 2017 m. gegužės 2 d. Nesumokėjus nurodytos sumos, 2017 m. gegužės 3 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas ir antstolė Angelė Kvaraciejienė pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus dėl neapmokėto vekselio. Laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 30 d. (Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimo įsiteisėjimo) iki 2017 m. gegužės 2 d. (vekselio įvykdymo terminas) antstolio Sauliaus Virbicko kontoroje vyko priverstinio vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-775-1023/2016. Vykdomojoje byloje dėl neapmokėto vekselio taip pat buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai (areštuotas atsakovės turtas), tačiau atsakovas R. G. negavo jokių priverstinai išieškotų pinigų pagal vykdomąjį įrašą. Pagal atsakovo R. G. paaiškinimus pinigų už parduotą atsakovės R. K. automobilį Pontiac, Vibe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas taip pat nėra gavęs kaip išieškotojas proporcingai savo reikalaujamai 15 000,00 Eur sumai. Atsakovas neprieštarauja, kad atsakovė grąžintų pinigus, kai bus finansiškai pajėgi.Civiliniame procese galioja įrodymų pakankamumo taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011) reiškianti, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų ryšį su įrodinėjama (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009).Nors byloje nustatyta, kad pagal metinę pelno mokesčių deklaraciją atsakovas R. G. formaliai turėjo galimybę paskolinti vekselyje nurodytą 15 000,00 Eur pinigų sumas atsakovei R. K., vekselyje nurodytu terminu atsakovei R. K. neatsiskaičius su atsakovu R. G., šis kreipėsi į notarą ir buvo išduotas vykdomasis įrašas, kuris pateiktas antstoliui vykdyti, šiuos atsakovų faktinius veiksmus teismas vertina tik kaip išorinio prievolinių teisinių santykių atsiradimo vaizdo sukūrimą. Kaip nurodyta aukščiau pagrindinis tikrojo sandorio požymis yra tai, kad jis yra realiai vykdomas. Atsakovui R. G. kreipusis į antstolę Angelę Kvaraciejienę dėl priverstinių vykdymo veiksmų atlikimo pagal vykdomąjį įrašą dėl neapmokėto vekselio 15 000,00 Eur sumai ir pardavus atsakovei R. K. nuosavybės teise priklausiusį turtą, nebuvo išieškota ir išmokėta atsakovui proporcingai reikalaujamai sumai piniginių lėšų dalis ir atsakovas šių lėšų net nereikalavo. Jeigu sandoris būtų vykdomas, turint omenyje, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo realizuotas visas atsakovės turtas, o atsakovė R. K. aptariamu laikotarpiu jokių pajamų šaltinio, iš kurio gautų pelno, neturėjo ir neturi, t. y. yra nemoki, tikėtina, kad atsakovas R. G. būtų reikalavęs neapmokėto vekselio sumos proporcingos dalies ir ją gavęs vykdomojoje byloje, taip užtikrindamas savo interesus. Pastaroji teismo išvada atitinka ir atsakovo paaiškinimus, kad jis kreipėsi į antstolę dėl priverstinio išieškojimo pagal vykdomąjį įrašą dėl neapmokėto vekselio kaip užtikrinimo, kad skola būtų realiai išieškota. Tačiau, šie atsakovo paaiškinimai realiai nebuvo įgyvendinti. Dėl šių aplinkybių teismas laiko, kad materialinių teisinių santykių prasme prievoliniai teisiniai padariniai tarp šalių neatsirado.Vadovaudamasis tikėtinumo taisykle, iš aukščiau aptartų byloje esančių įrodymų visumos teismas daro išvadą, kad realiai sandoris nebuvo ir nėra vykdomas, šalys, sudarydamos tokį sandorį, tik išoriškai siekė sukurti, kad vekselį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigojo tiesiogiai sumokėti pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui. Nustačius, kad vekselis yra tariamas sandoris, ieškovės reikalavimas CK 1.86 straipsnio pagrindu tenkinamas.

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu

Sandorių pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtina nustatyti visas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės

Actio Pauliana institutas taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, tai yra, nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo (LAT 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012 ir kt.).Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Prievolės atsiradimo momentą lemia juridinio fakto, iš kurio prievolė kyla, prigimtis. Taigi kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo momentas priklauso nuo teisinių santykių, iš kurių ši teisė kildinama, pobūdžio. Ši teisė actio Pauliana taikymo aspektu yra savarankiška: kiekvieną kartą būtina nustatyti šią actio Pauliana sąlygą, išreiškiančią nuo tam tikro momento galiojančią kreditoriaus teisę reikalauti skolininko įvykdyti tam tikrą prievolę. Pagal CK įtvirtintą actio Pauliana instituto reglamentavimą tokio ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, jog reikalavimo teisė būtų vykdytina, tai yra, sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo, kaip pirmosios actio Pauliana sąlygos, neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip savarankiška actio Pauliana sąlyga, nesietina ir negali būti tapatinama su prievolės (ir kreditoriaus teisių) pažeidimu. Kreditorius turi pareigą įrodyti byloje, kad jis turi tokią, tai yra, neabejotiną ir galiojančią, reikalavimo teisę, kad ši egzistuoja, nėra tariama, pasibaigusi ir pan.Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2017-03-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-363-555/2017 Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-775-1023/2016 pakeistas ir ieškovės G. S. naudai priteista 7 192,42 Eur nuostolių suma, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei 1 565,79 Eur bylinėjimosi išlaidų. Antstolio Sauliaus Virbicko pažymoje patvirtinama, kad šios civilinės bylos nagrinėjimo metu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neišieškota suma sudaro 4 533,72 Eur. 2017 m. balandžio 26 d. Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarė L. G. patvirtino atsakovės (vekselio davėjo) R. K. išduotą atsakovui (vekselio gavėjui) R. G. 15 000,00 Eur neprotestuotiną paprastąjį vekselį. 2017-05-03 Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarė R. V. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal vekselį. Šios faktinės aplinkybės sudaro pagrindą teismui konstatuoti, jog ieškovė ginčijamų sandorių sudarymo metu turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkei atsakovei R. K..

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo ginčijamu sandoriu

Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Formuojama teismų praktika, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012), taip pat tai, kad šios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios, aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio. Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007). Kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir kitais būdais, pavyzdžiui, kai skolininkas, perleidęs turtą, nors ir netampa nemokus, tačiau gerokai sumažina savo turtą ir taip sukelia realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007). Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2017-03-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-363-555/2017 iš atsakovės R. K. ieškovei G. S. priteista 7 192,42 Eur nuostolių suma, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei 1 565,79 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė G. S. kreipėsi į antstolį Saulių Virbicką dėl Kauno apygardos teismo 2017-03-30 nutarties priverstinio vykdymo. Atsakovė R. K. 2017 m. balandžio 26 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 15 000,00 Eur sumai, kuriame vekselio gavėju nurodytas atsakovas R. G.. 2017-05-03 Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarė R. V. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal vekselį, pagal kurį antstolė Angelė Kvaraciejienė 2017-05-04 pradėjo priverstinį skolos išieškojimą iš atsakovės R. K.. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko ir Turto arešto aktų registro 2017-11-10 išrašų duomenimis atsakovė R. K. turėjo vieną žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo rinkos vertė 1 538,00 Eur, taip pat buvo areštuotas automobilis Pontiac, Vibe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendras turto arešto mastas 35 695,58 Eur. Atsakovų paaiškinimais ir rašytiniu dokumentu nustatyta, kad automobilis Pontiac, Vibe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), parduotas atsakovės R. K. draugui S. D. (2018-02-13 teismo posėdžio garso įrašas). 2018-01-04 antstolio Sauliaus Virbicko turto perdavimo išieškotojui aktu žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2 760,00 Eur perduotas ieškovei G. S. (elektroninės bylos apyrašo t. 2, b. l. 20). Šiuo metu antstolio Sauliaus Virbicko neišieškota suma siekia 4 533,72 Eur. 2018-02-13 teismo posėdžio metu R. K. nurodė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu jos finansinė padėtis buvo sunki. Šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovė pateikė rašytinius įrodymus: Vilniaus Universiteto 2018 m. sausio 17 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) apie studijas, pagal kurią atsakovės R. K. dukra M. J. studijuoja valstybės nefinansuojamoje vietoje (semestro studijų kaina 887,50 Eur); atsakovės R. K. dukros M. J. sudarytą buto Vilniuje nuomos sutartį; atsakovės mokymosi Alytaus profesinio rengimo centre pažymėjimą; pažymą apie atsakovės R. K. patėvio J. G. diagnozuotus du piktybinius IV stadijos; gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo duomenis, pagal kuriuos atsakovės R. K. 2017 m. sausio – spalio mėn. pajamos iš darbinės veiklos sudarė 4 164,50 Eur, o išlaidos – 4 169,51 Eur.Nepaisant to, kad atsakovės dukra yra pilnametė ir J. G. yra dirbantis asmuo, turi savo verslą bei gauna pajamas, atsakovė nepateikė įrodymų, ar realiai patiria išlaidas pagal aukščiau nurodytus duomenis ir kokio masto yra šios išlaidos. Taigi, šiais įrodymais, kaip patvirtinančius atsakovės sunkią finansinę padėtį, teismas nesivadovauja.Tačiau, aukščiau nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovės finansinė padėtis ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo sunki, t. y. turimi įsipareigojimai ženkliai viršijo atsakovės turimo turto vertę. 2017 m. sausio – spalio mėn. atsakovė jokio pelno iš darbinės veiklos negavo. Ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovė turėjo 1 538,00 Eur vertės žemės sklypą ir automobilį (vertė nežinoma, pasiūlyta parduoti už 1 810,00 Eur (elektroninės bylos apyrašo T. I, b.l. 66)). Pati atsakovė nurodė, kad anksčiau dirbo tik formaliai, kad sumokėtų mokesčius VSDFV. Kitų papildomų įrodymų apie atsakovės apie darbinę veiklą ir gaunamas pajamas byloje nėra. 2018-02-13 teismo posėdžio metu atsakovė R. K. nepateikė jokių realių ir pagrįstų paaiškinimų, kokiomis ir iš kur gautomis lėšomis ji tikėjosi per 6 dienų laikotarpį atsiskaityti su atsakovu R. G. pagal pasirašytą vekselį.Išieškojimas pagal 2017-04-26 išrašyto vekselio pagrindu išduotą 2017-05-03 vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 15 000,00 Eur buvo vykdomas faktiškai tuo pačiu metu kaip ir išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą. Taigi, ginčijamų sandorių sudarymas turėjo įtakos atsakovės finansinei padėčiai.Be to, esant sunkiai finansinei padėčiai, 15 000,00 Eur sumos vekselio išrašymas nustatant 6 dienų terminą prievolei įvykdyti, be abejo, sumažino atsakovės R. K. mokumą, tai yra dar pablogino jos turtinę padėtį ir galėjimą atsiskaityti su ieškove, kadangi prie jos jau turimos kreditorės G. S. (7 192,42 Eur) prisidėjo kreditorius R. G. su ženkliai didesniu reikalavimu (15 000,00 Eur). Pažymėtina, kad byloje nenustatyta, jog po ginčijamų sandorių sudarymo atsakovės turtinė padėtis išliko tokia pati. Nustatytos priešingos aplinkybės, kad atsakovės turtinė padėtis buvo sunki, o po ginčijamų sandorių sudarymo dar pablogėjo. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad atsakovė turto, kuris galėtų būti faktiškai panaudotas atsiskaityti su kreditoriais, neturėjo. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad sandoris – vekselio pasirašymas – nulėmė dar didesnį skolininkės mokumo sumažėjimą ir dėl to pažeidė kreditorės G. S. teisėtus interesus pagal galiojančią ir galiojančią reikalavimo teisę. Nustatęs aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir žyminio mokesčio sumokėjimo faktas civilinėje byloje Nr. e2-2775-1023/2016 patvirtina atsakovės gerą finansinę padėtį. Priešingai, teismas vertina šiuos dokumentus kaip atsakovės gynybinę poziciją civilinėje byloje Nr. e2-2775-1023/2016, kurie neturi įtakos vertinant atsakovės realią finansinę padėtį.

Dėl privalomumo sudaryti ginčijamą sandorį

CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių skolininkas sudaryti neprivalėjo. Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, preliminari sutartis, taip pat tam tikros faktinės aplinkybės. Teismas nustato ir vertina, kada ir kokiu tikslu buvo sudarytas sandoris, ar apie jo sudarymą ir tikslus žinojo kreditorius, ar jį buvo būtina sudaryti tam, kad būtų įvykdytos kitų sutarčių sąlygos ir visiškai atsiskaityta su kreditoriumi, ar nebuvo galimybės reikalavimų, kylančių iš kitų sutarčių, įvykdymui užtikrinti įkeisti kitą turtą ir pan. Tam tikros faktinės aplinkybės, pvz., įmonei gresiantis bankrotas, sunki materialinė padėtis, skola kitam kreditoriui, pareiga išlaikyti tėvus, vaikus ir pan., kurios gali turėti įtakos skolininko elgesiui, negali būti traktuojamos kaip pareiga sudaryti sandorį.Teismas nelaiko pagrįstais būtinumo sudaryti sandorius prasme atsakovės 2018-02-13 teismo posėdžio metu išdėstytus teiginius, susijusius su kvalifikacijos kėlimu, dukros išlaikymu ir J. G. liga. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji CK 6.66 straipsnio prasme turėjo pareigą atsiskaityti su dukros ir J. G. kreditoriais. Teismo vertinimu, jeigu atsakovė ir atsiskaitydavo vedina asmeninių ar kitų jai žinomų paskatų skolintais pinigais su savo, dukros ir J. G. kreditoriais, tai nereiškia, kad tokiais veiksmais teisėtai suteikė pirmumo teisę atsakovui R. G. kaip kreditoriui prieš kitus R. K. kreditorius. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovė realiai finansiškai rėmė ar remia šiuos pilnamečius asmenis ar, kad šiais skolintais pinigais būtų proporcingai dengiami įsiskolinimai visiems atsakovės asmeniniams kreditoriams, įskaitant ir kreditorę G. S.. Teismas daro išvadą, kad atsakovė R. K. neturėjo pareigos pasirašyti (išduoti) neprotestuotiną paprastąjį vekselį 15 000,00 Eur sumai atsakovui R. G.. Atsakovė R. K. neįrodė, kad sandoris sudarytas esant įstatymu, teismo sprendimu ar konkrečiu susitarimu pagrįstai teisinei prievolei (pareigai). Teismo nuomone, susidariusios asmeninės subjektyvios aplinkybės nesukūrė atsakovei R. K. teisinės pareigos išduoti (pasirašyti) paprastąjį vekselį 15 000,00 Eur sumai.

Dėl skolininko nesąžiningumo

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana).CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Skolininkas laikomas nesąžiningu tik esant pagrindui konstatuoti, kad jis žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydamas sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas taip pat vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. 2018-02-13 teismo posėdžio metu atsakovė R. K. paaiškino, kad vekselis per 6 dienas buvo neapmokėtas dėl to, kad J. G. verslas nebuvo parduotas; 2017 m. gegužės 2 d. jos Lietuvoje nebuvo, ji buvo išvykusi. Atsakovo R. G. teigimu, 2017 m. gegužės 2 d. atsakovės R. K. nerado, ji buvo išvykusi, išsigando, kad vekselis nebus apmokėtas, dėl to 2017 m. gegužės 3 d. kreipėsi į notarę ir antstolę, su atsakove R. K. susitiko pasišnekėti dėl vekselio apmokėjimo vėliau, kaip jau buvo pradėti priverstinio išieškojimo veiksmai. Kokiu būdu įteikė atsakovei R. K. raštus dėl vekselio apmokėjimo ir gavo atsakovės originalius parašus, atsakovas R. G. paaiškinti negalėjo. CPK 186 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šalių paaiškinimai apie jiems žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, turi būti patikrinami ir įvertinami teismo. Atsižvelgdamas į šią įstatymu nustatytą pareigą, teismas juos vertina kaip nenuoseklius, neišsamius, prieštaraujančius kitiems byloje esantiems įrodymams. Byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad vekselis nebuvo apmokėtas iki 2017 m. gegužės 2 d. Tą pačią 2017 m. gegužės 2 d. atsakovas R. G. pateikė atsakovei R. K. raštą dėl vekselio apmokėjimo, kurį pasirašė ranka atsakovė 2017 m. gegužės 2 d. 2017 m. gegužės 3 d. rašte dėl vekselio neapmokėjimo atsakovė R. K. ranka pasirašė po tekstu: „man, vekselio davėjui (skolininkui), yra žinoma, kad laiku neapmokėjau vekselyje nurodytos sumos ir tuo pagrindu bus išduotas vykdomasis įrašas bei pradėtas priverstinis išieškojimas pagal šį vekselį“. Byloje yra pateikti šių dokumentų nuorašai, tačiau iš tvirtinimo žymos matyti, kad šiuos nuorašus Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarė R. V. yra paliudijus, kaip atitinkančius notarei pateiktą dokumentą. Šių dokumentų pagrindu 2017 m. gegužės 3 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas. Teismo posėdžio metu notarė R. V. patvirtino, kad atsakovas pateikė šių dokumentų originalus ir nurodė, kad išduodant vykdomąjį raštą turi būti įsitikinta, ar tinkamai įteikti pranešimai dėl mokėjimų vekselio davėjui, dėl to vykdomasis įrašas dokumentų nuorašų arba kopijų pagrindu nebūtų išduotas.Atsakovė R. K. 2018-02-13 teismo posėdžio metu nepateikė jokių objektyvių ir realių paaiškinimų, kodėl, atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį ir ribotas galimybes atsiskaityti, buvo nustatytas tik 6 dienų terminas vekseliui 15 000,00 Eur sumai apmokėti, taip pat, kad buvo R. K. ir R. G. susitarimas dėl vekselio realaus apmokėjimo. Aplinkybę, kad 15 000,00 Eur vekseliui apmokėti atsakovės patėvis J. G. ketino parduoti toje pačioje gyvenamojoje valdoje įsteigtą transporto priemonių techninio aptarnavimo verslą ir gautus pinigus perduoti atsakovei, teismas vertina kaip deklaratyvią gynybinę poziciją, nes 2018-02-13 teismo posėdžio metu buvo paaiškinta, kad jokių realių veiksmų, susijusių su, pavyzdžiui, žemės sklypo padalinimu, ar kitų projektų, kurių pagrindu būtų galima atskirti gyvenamosios valdos žemės sklypą ir parduoti verslą, net nebuvo atlikta, o be to, pagerėjus J. G. sveikatai, planuota toliau vykdyti verslą.Be to, šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovai R. K. ir R. G. yra seniai pažįstami draugai. Atsakovės R. K. artimas draugas S. D. yra atsakovo R. G. draugas. Be to, S. D. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo atsakovei R. K. priklausantį automobilį Pontiac, Vibe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 66, 2018-02-13 teismo posėdžio garso įrašas). Nors už S. D. įsigytą automobilį buvo iš dalies atsiskaityta su ieškove G. S. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tai nepaneigia aplinkybės, kad abu atsakovai R. K. ir R. G., bei S. D. buvo artimi asmenys, kas, teismo vertinimu, turėjo įtakos priimant sprendimus dėl atsakovės R. K. finansinės padėties palaikymo.Aukščiau nurodyti atsakovės R. K. faktiniai veiksmai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė R. K., pasinaudodama artimų asmenų pagalba veikė išimtinai savo interesais, o ne ir kreditorių, įskaitant ieškovės interesais. Bylos duomenys patvirtina, kad neturėdama pakankamai turto ir pajamų šaltinio savo kreditorių finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, žinodama ir negalėdama nežinoti, kad Kauno apygardos teismo 2017-03-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-363-555/2017 iš atsakovės R. K. ieškovei G. S. priteista 7 192,42 Eur nuostolių suma, atsakovė R. K., neturėdama įstatymu, teismo sprendimu ar konkrečiu susitarimu pagrįstos teisinės prievolės (pareigos) sudaryti sandorio, 2017 m. balandžio 26 d. išdavė neprotestuotiną paprastąjį vekselį 15 000,00 Eur sumai atsakovui R. G., taip padidindama savo nemokumą ir apsunkindama galimybes ieškovei G. S. išsiieškoti priteistą nuostolių sumą. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, teismas vertina, kad pakanka įrodymų laikyti aplinkybei, kad vekselio pasirašymo metu atsakovė R. K. žinojo, jog sandoris pažeis kreditorės G. S. teises.

Dėl trečiojo asmens nesąžiningumo

CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Kadangi vekselis yra vienašalis sandoris, sąlygos dėl trečiojo asmens nesąžiningumo nustatymas neturi įtakos sandorio pripažinimui negaliojančiu, dėl to šios sąlygos teismas nenustatinėja ir šiuo aspektu bylos nenagrinėja.

Dėl vienerių metų ieškinio senaties termino

CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius actio Pauliana turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ginčijamas sandoris sudarytas 2017 m. balandžio 26 d. Ieškovė nurodė, jog jai apie atsakovų sudarytą sandorį tapo žinoma 2017 m. rugsėjo mėn., t. y. tada, kai buvo vykdomi priverstinio išieškojimo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Civilinė byla dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais iškelta 2017 m. lapkričio 10 d. Teismas daro išvadą, kad šioje byloje vienerių metų ieškinio senaties terminas nepraleistas.

Dėl kreditoriaus reikalavimo nukreipimo į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą

Pagrindinis actio Pauliana ieškinio tikslas yra ne sandorio pripažinimas negaliojančiu, bet kreditoriaus teisėtų interesų patenkinimas, todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu šiuo atveju sukelia teisinius padarinius tik actio Pauliana ieškinį pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina šio kreditoriaus teisių pažeidimams pašalinti (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Atkūrus pažeistą skolininko mokumą, padidėja kreditoriaus galimybės, jog skolininkas visiškai ar bent iš dalies įvykdys savo prievolę. Kitaip, nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais atvejais, sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis Pauliano ieškinio tikslas. Sandorio pripažinimas negaliojančiu yra tik priemonė atkurti skolininko pažeistą mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001, 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006 ir kt.). Sąlyga dėl kreditoriaus reikalavimo nukreipiamo į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti nustatoma civilinėse bylose, kuriose teisminio nagrinėjimo dalykas yra susijęs su turto aktyvo grąžinimu skolininkui kaip nemokumo atkūrimu. Šiuo atveju ginčas yra susijęs su atsakovės turto pasyvo (skolos) panaikinimu, dėl to tokio pobūdžio byloje ši sąlyga nenustatinėjama. Pripažinus vekselį negaliojančiu bus atkurtas skolininko pažeistas mokumas ir sugrąžintas skolininkas į ankstesnę turtinę padėtį. Nustačius visas Actio Pauliana instituto taikymo sąlygas, Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarės Lijanos Gačionienės patvirtintas 2017 m. balandžio 26 d. vekselis, kurį pasirašė atsakovė R. K., pripažįstamas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu.

Dėl vykdomojo įrašo panaikinimo

Pripažinus negaliojančiu Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarės L. G. patvirtiną 2017 m. balandžio 26 d. vekselį, kurį pasirašė atsakovė R. K., t. y. dokumentą, kurio pagrindu atliktas vykdomasis įrašas, Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarės R. V. išduotas vykdomasis įrašas Nr. 2622 pripažįstamas taip pat negaliojančiu.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

Kadangi ieškinys pareikštas dėl pripažinimo, CPK 150 straipsnio 3 dalies pagrindu 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki sprendimo įvykdymo, kas nagrinėjamu atveju atitinka sprendimo įsiteisėjimą. (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 69–71).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.Pagal Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Rekomendacijos) 8.2, 8.19 punktus, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus priteistino užmokesčio už vieno ieškinio ir už vieną teisinių paslaugų teikimo valandą dydžio, dėl to pateiktas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinamas ir ieškovės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos po 500,00 Eur (1 000,00/2) bylinėjimosi išlaidos advokato, įskaitant advokato padėjėjo, teisinei pagalbai apmokėti (elektroninės bylos apyrašo tomas II, b. l. 71-75). Ieškovė sumokėjo 338,00 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir 37,50 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (elektroninės bylos apyrašo tomas I, b. l. 5, 65). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškinyje reiškė neturtinį reikalavimą (mokamas 75,00 Eur žyminis mokestis), permokėta žyminio mokesčio dalis – 263,00 Eur grąžinama ieškovei (338,00-75,00), o sumokėtas 112,50 Eur (75,00+37,50) žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovų lygiomis dalimis po 56,25 Eur (112,50/2) (CPK 80 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 ir 93 straipsniai). Civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo patirtos 18,31 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis po 9,15 Eur (18,31/2) (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarės L. G. patvirtiną 2017 m. balandžio 26 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kurį pasirašė atsakovė R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) reg. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo jo sudarymo momento.

Pripažinti negaliojančiu Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarės R. V. 2017 m. gegužės 3 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo jo sudarymo momento.

Priteisti iš atsakovų R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai lygiomis dalimis po 56,25 Eur (penkiasdešimt šešis eurus ir dvidešimt penkis centus) žyminio mokesčio ir po 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovų R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai lygiomis dalimis po 9,15 Eur (devynis eurus ir penkiolika centų) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą. Valstybei priteista bylinėjimosi išlaidų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Grąžinti ieškovei G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 263,00 Eur (dviejų šimtų ir šešiasdešimt trijų eurų) dalį žyminio mokesčio, sumokėto 2017-10-27 mokėjimo nurodymu Nr. 743 paduodant ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Šios nutarties dalies vykdymą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.