Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

atsakovei R. K., jos atstovei advokatei D. M.

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. K. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-775-1023/2016 pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovei R. K. dėl žalos atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims D. G., K. G., L. G.,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14. Byloje kilo ginčas dėl nuomotojo teisės vienašališkai nutraukti nuomos sutartį nesikreipiant į teismą ir dėl nuomotojo civilinės atsakomybės apimties atlyginti nuomininkui nuostolius dėl vienašališko nuomos sutarties nutraukimo.

15. Vadovaujantis CK 6.189 straipsnio 1 dalimi teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai šalis gali pati vienašališkai nutraukti sutartį arba inicijuoti sutarties nutraukimą teismine tvarka.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo D. G. su atsakove R. K. 2011 m. rugsėjo 16 d. buvo sudariusi patalpų panaudos sutartį, vėliau 2015 m. sausio 2 d. taip pat sudarė patalpų panaudos sutartį, kurios pagrindu panaudos davėjas D. G. leido atsakovei naudotis 84,78 kv. m. patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), o patalpų gavėjas – atsakovė įsipareigojo kas mėnesį mokėti komunalinių patarnavimų mokesčius, kasmetinį nekilnojamojo turto mokestį. 2015 m. sausio 2 d. susitarimu D. G. nurodė atsakovei, kad neprieštarauja, jog ji patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), leistų naudotis tretiesiems asmenims. 2015 m. rugsėjo 1 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos darbo vietos ir įrangos nuomos sutarties pagrindu, nuomotoja R. K. iki 2018 m. sausio 2 d. išnuomojo nuomininkei G. S. 9,49 kv. m. naudingo ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (Sutarties 1.1. p.), o nuomininkė G. S. įsipareigojo už nuomą mokėti kas mėnesį po 80 Eur (Sutarties 2.1. p.). Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas būtent dėl atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės prieš terminą vienašališkai nutraukus tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą terminuotą darbo ir įrangos nuomos sutartį, pasibaigus teisiniams santykiams pagal neišviešintą pagrindinę 2015 m. sausio 2 d. patalpų panaudos sutartį, sudarytą tarp atsakovės ir trečiojo asmens D. G..

17. Pažymėtina, kad teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva ir tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Žaliakalnio žėrutis“ v. A. S., bylos Nr. 3K-3-255/2013). Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas teisinius santykius, susiklosčiusius tarp ieškovės ir atsakovės, sprendė, jog 2015 m. sausio 2 d. sudaryta patalpų panaudos sutartis savo turiniu atitinka nuomos sutartį, kadangi šios sutarties 2 punkte įtvirtinta panaudos gavėjo pareiga mokėti mokesčius už komunalinius patarnavimas, patalpų kasmetinį nekilnojamojo turto mokestį.

18. Pagal CK 6.629 straipsnio 1 dalį neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Panaudos gavėjas privalo išlaikyti, saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą (CK 6.636 straipsnis) ir naudoti jam perduotą daiktą tik pagal sutartyje numatytą paskirtį (CK 6.637 straipsnio 1 dalis). Be to, be išankstinio rašytinio panaudos davėjo sutikimo panaudos gavėjas neturi teisės duoti gautąjį daiktą naudotis trečiajam asmeniui (CK 6.637 straipsnio 2 dalis).

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp trečiojo asmens ir atsakovės sudarytoje patalpų panaudos sutartyje nėra numatytas jos atlygintinumas, kuriam esant minėtą sutartį būtų galima laikyti nuomos sutartimi. Pažymėtina, kad viena ta aplinkybė, jog atsakovės ir trečiojo asmens sudarytoje patalpų panaudos sutartyje yra numatyta panaudos gavėjo (atsakovės) pareiga apmokėti kas mėnesį mokesčius už komunalinius aptarnavimas ir patalpų kasmetinį nekilnojamojo turto mokestį, neteikia pagrindo atsakovės ir trečiojo asmens sudarytą patalpų panaudos sutartį savo turiniu kvalifikuoti kaip nuomos sutartį, kadangi vadovaujantis CK 6.636 straipsniu, panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas. Be to, kaip jau minėta, atsakovė, prieš duodant ieškovei naudotis gautu daiktu, t. y. prieš jį išnuomojat, taip pat turėjo pareigą gauti panaudos davėjo (trečiojo asmens) rašytinį sutikimą (CK 6.637 straipsnio 2 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismui netinkamai kvalifikavus tarp atsakovės ir trečiojo asmens susiklosčiusius teisinius santykius, taip pat nepagrįstai spręsta, kad tarp ginčo šalių (ieškovės ir atsakovės) yra sudaryta darbo vietos ir įrangos subnuomos sutartis.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių kyla ginčas būtent dėl 2015 m. rugsėjo 1 d. darbo vietos ir įrangos nuomos sutarties vienašališko nutraukimo prieš terminą pagrindų ir iš to kylančių pasekmių, dėl ko žemiau išdėstytuose motyvuose ir yra pasisakoma. Byloje tarp šalių nekyla ginčas, jog minėta sutartis prieš terminą nutraukta atsakovės vienašališku pareiškimu, tačiau šalys iš esmės skirtingai traktuoja sutarties nutraukimo aplinkybes ir iš to kylančias pasekmes.

21. Nustačius, jog tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta darbo vietos ir įrangos nuomos sutartis atitinka tikrąją šalių valią, nepagrįstas ir atmestinas atsakovės apeliacinio skundo argumentas dėl subnuomos, kaip išvestinės sutarties iš nuomos, galiojimo priklausomai nuo nuomos sutarties. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, šiuo atveju vertintinos aplinkybės dėl sudarytos nuomos sutarties vienašališko nutraukimo prieš terminą pagrindų egzistavimo.

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. spalio 1 d. pranešimu atsakovė pranešė ieškovei, jog 2013 m. rugsėjo 20 d. sutarties galiojimas yra pasibaigęs 2015 m. rugpjūčio 31 d., todėl nurodytu raštu buvo paprašyta iki 2015 m. spalio 19 d. atlaisvinti užimamas patalpas. 2015 m. spalio 13 d. raštu ieškovė atsakovei nurodė, kad ji yra sudariusi terminuotą patalpų nuomos sutartį iki 2018 m. sausio 2 d., šiose patalpose vykdo individualią veiklą, kurios pagrindu gauna pajamas ir neketina anksčiau termino šios sutarties nutraukti, todėl buvo paprašyta atsakovės, kaip patalpų nuomotojos, toliau vykdyti sutartyje nurodytus įsipareigojimus. 2016 m. sausio 30 d. pranešimu dėl darbo vietos ir įrangos nuomos sutarties nutraukimo atsakovė ieškovei nurodė, kad vadovaujantis pranešimu dėl patalpų panaudos sutarties nutraukimo, esančių (duomenys neskelbtini), su savininke D. G. nuo 2016 m. kovo 8 d. privalo nutraukti darbo vietos ir įrangos nuomos sutartį, sudarytą 2015 m. rugsėjo 1 d. su nuomininke G. S., nuo 2016 m. kovo 8 d. Ieškovė, atsakydama į pastarąjį pranešimą, 2016 m. vasario 9 d. raštu atsakovei nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 1 d. yra sudariusi terminuotą patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį iki 2018 m. sausio 2 d. su nuomotoja R. K., anksčiau termino šios sutarties nutraukti neketino ir prašė atsakovę toliau tinkamai vykdyti sutarties įsipareigojimus.

23. Nuomos sutarčių pabaigai taikomos bendros sutarčių pabaigą nustatančios CK Šeštosios knygos II dalies XVIII skyriaus nuostatos, jeigu ko kita nenustato tos pačios knygos IV dalies XXVIII skyriaus trečiojo skirsnio nuostatos arba atskiras nuomos rūšis reguliuojančios normos. Pažymėtina, kad nuomos sutartis baigiasi, kai tam yra pagrindas, atitinkamu būdų ir įstatymo arba sutarties numatytomis sąlygomis bei tvarka.

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad terminu apibrėžti nuomos teisiniai santykiai paprastai atitinka abiejų šalių interesus, nes juo užtikrinamas tų santykių stabilumas, teisinės padėties apibrėžtumas, todėl terminuotos sutarties atveju šalies teisė vienašališkai nutraukti sutartį yra ribojama. Įprastinėmis aplinkybėmis, nesant ypatingų atvejų (pvz., nurodytų CK 6.204 straipsnis), sutartis gali būti vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukta esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys, specialiosios normos, kuriose įvardyti esminiai atskirų sutarčių rūšių pažeidimai, kaip šių sutarčių vienašalio nutraukimo pagrindai, pvz., CK 6.497 straipsnis, 6.498 straipsnis); antra, neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, šalių sutartyje nustatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), kurie gali nebūti siejami su esminiais sutarties pažeidimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 10 d. nutartis Nr. 3K-3-102/2011). Taigi sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, t. y. nesikreipiant į teismą tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju, kaip tai pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, šalių sudaryta sutartis buvo nutraukta vienašališkai ir nesikreipiant į teismą, 2016 m. vasario 2 d. įteikiant ieškovei pranešimą, kuriame nurodytas įspėjimo terminas (iki 2016 m. kovo 8 d.), atsakovei nesiremiant ieškovės sutarties nevykdymu ar netinkamu vykdymu. Pažymėtina ir tai, kad sutartyje galimybė atsakovei vienašališkai nutraukti sutartį nebuvo numatyta, šių aplinkybių neginčija ir pati atsakovė, todėl spręstina, kad šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo vienašališkai nutraukti terminuotą nuomos sutartį. Priešingu atveju, nesant sutarties nutraukimo pagrindų, vienašališkai nutraukdama sutartį šalis pažeistų sutarties privalomumo principą.

26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei nuostolius patirtus dėl jai priklausančio turto netekimo, t. y. atsakovės negrąžintų prietaisų, įrangos, ieškovės negautos pajamų, kurias būtų ieškovė gavusi jei atsakovė nebūtų nutraukusi sutarties, būtinas investicijas į žinomumą ir reklamą klientų pritraukimui naujoje vietoje, nuomos kainų skirtumą, nuomojamų patalpų remonto – dažymo išlaidas.

27. Sutartį pažeidusi ir nuostolių kitai šaliai padariusi šalis, turi atlyginti netiesioginius nuostolius (negautas pajamas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje V. Š. v. A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006, išaiškinta, kad negautos pajamos atlyginamos atsižvelgiant į jų buvimo realumą; turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda; ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų.

28. Atsakovės apeliaciniame skunde ginčijamas byloje priimtas teismo sprendimas dėl ieškovės negautų pajamų priteisimo iš atsakovės, argumentuojant tuo, kad teismas nesiaiškino ar prašoma negautų pajamų suma pagrįsta, ar priteisiant netiesioginius nuostolius įvertinti nuo pajamų skaičiuotini mokesčiai.

29. Vertindamas reikalavimo priteisti negautas pajamas pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, teisėjų kolegijos vertinimu, sprendė, kad ieškovės negautos pajamos, jų dydis yra nulemtas atsakovės neteisėtų veiksmų ir iš esmės dėl tokių veiksmų nuostolių pavidalu atsirado neigiamų padarinių ieškovei. Dėl atsakovės kaltės buvo nutraukta nuomos sutartis, todėl ieškovė iki sudarė naują nuomos sutartį turi teisę reikalauti priteisti iš kaltos dėl nuomos sutarties nutraukimo šalies (nuomotojo) negautas pajamas, atskaičius išlaidas (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 5 dalis).

30. Byloje pateikta detali negautų pajamų skaičiuotė, joje pateikti įrodymai ir duomenys apie dirbtas darbo dienas, darbo dienos pajamas, nurodomos patirtos išlaidos. Atsakovė byloje įrodymų, paneigiančių ar leidžiančių suabejoti ieškovės pateiktais skaičiavimais, nepateikė, atitinkamai atmetami kaip nepagrįsti ir atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ar prašoma ieškovei negautų pajamų suma yra pagrįsta.

31. Teisėjų kolegija vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl reikalavimo priteisti būsimą žalą, sutinka su apeliante, kad tokio pobūdžio bylose ieškovė privalo įrodyti ne tik neteisėtus atsakovės veiksmus, bet ir padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Nagrinėjamos bylos atveju, ieškovė aplinkybes, jog nutrūkus sutartiniams santykiams ji neteko dalies klientų, patirs reklamos išlaidas, grindė tik paaiškinimais. Teisėjų kolegijos vertinimu, būsima žala įrodinėjama tik prielaidomis, prašomas būsimos žalos dydis byloje surinktais įrodymais nėra pagrįstas, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė būsimą žalos atlyginimo 2 742,67 Eur sumą.

32. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala gali būti padaryta turto netekimu, todėl ir žala ieškovei gali būti padaryta dėl turto, kuris buvo atsakovės žinioje, netekimo. Šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtą nuosavybės teise valdė ieškovė, bet jo neliko ar jis tapo netinkamu naudoti, taip pat nėra to turto ekvivalento, jeigu pagal aplinkybes jis turėtų būti.

33. Byloje ginčo dėl ieškovės turėto turto, kuris liko nutrūkus patalpos subnuomos teisiniams santykiams, atsakovės žinioje, apimties nėra. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas, kad atsakovė nutrūkus nuomos santykiams, sandėliavusi turtą neatliko neteisėtų veiksmų, t. y. ieškovei teikė informaciją apie turto likimą, jo buvimo vietą, siūlė ieškovei turtą atsiimti, teigia, kad nors ir ieškovė neatsiėmė turto, turtas yra tinkamas naudoti ir atsakovė galinti jį grąžinti.

34. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nutrūkus sutartiniams santykiams, ieškovei buvo apribota galimybė patekti į nuomojamas patalpas, ginčo dėl to, jog atsakovė neperdavusi nuomotose patalpose buvusio turto iškraustė ieškovės turtą ir jį sandėliavo kitose patalpose, tarp šalių nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovė, iškrausčiusi ieškovei priklausantį turtą neapribojo turto savininkės teisės turtą valdyti ir juo disponuoti. Byloje pateikti ikiteisminio tyrimo medžiagoje priimti procesiniai sprendimai patvirtina, kad jau 2016 m. gegužės 18 d. ieškovė kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą teigdama, kad atsakovė užvaldė ieškovei priklausantį turtą ir jo neperduoda (negrąžina). Ieškovės siekį susigrąžinti turtą ir aplinkybę, jog dėl atsakovės veiksmų ieškovei buvo apribota galimybė turtu naudotis patvirtina pakartotinis kreipimasis į ikiteisminio tyrimo įstaigą, atsakovės pozicija bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina ieškovės teiginius, kad nutrūkus nuomos teisiniams santykiams, ieškovė neteko teisės valdyti jai nuosavybės teise priklausančiomis kosmetinėmis priemonėmis bei įranga dėl atsakovės neteisėtų veiksmų bei paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog ieškovė atsisakiusi šiuos daiktus iš atsakovės susigrąžinti.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl patirtos žalos dydžio tinkamai įvertino ieškovės poreikį naudotis jai priklausančiomis darbo priemonėmis bei įrankiais, nustatinėjo priemonių paskirtį ir būklę, nustatęs, kad siekiant tęsti darbo veiklą ieškovė įsigijo atsakovės užvaldytiems analogiškus darbo įrankius, įvertinus apeliacinės instancijos teisme pateikus įrodymus apie darbo priemonių laikymo sąlygas, į priemonių sandėliavimo vietą, sutiktina su teismo parinktu nuostolių atlyginimo būdu, t. y. teismas priteisdamas iš atsakovės užvaldyto turto vertę pagrįstai pripažino ieškovės pasirinktą nuostolių atlyginimo būdą tinkamu.

36. Byloje atsakovė neginčijo tiek darbo įrankių, tiek priemonių vertės, teisėjų kolegijos vertinimu, tarp žalos atsiradimo ir neteisėtų atsakovės veiksmų yra priežastinis ryšys – dėl netinkamo sandėliavimo ir delsimo jas grąžinti priemonės naudoti tapo netinkamos, siekiant tęsti darbo veiklą buvo poreikis įsigyti analogiškus darbo įrankius, t. y. byloje nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, patvirtinančios visas įstatyme išvardytas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. žalos atsiradimo faktas ir priežastinis ryšis tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių (žalos, nuostolių).

37. Apeliacinės instancijos teisme pateikus įrodymus, jog vienas iš daiktų – paveikslas yra ieškovei grąžintas, yra pagrindas šio daikto verte, atsižvelgiant į pateiktus duomenis apie šio daikto trūkumų ištaisymo išlaidas, sumažinti priteistos už negrąžintus daiktus žalos dydį 450,00 Eur sumai: 500,00 Eur (paveikslo vertė) – 50,00 Eur (paveikslo restauracija).

38. Sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo už atliktą patalpų remontą pažymėtina, kad nuomininkas turi teisę pagerinti išsinuomotą daiktą. Nuomininko patirtų pagerinimo išlaidų atlyginimo klausimai spręstini taikant CK 6.501 straipsnio nuostatas. Byloje nėra ginčijama aplinkybė, jog ieškovė atlikusi patalpų remontą patyrė 233,00 Eur išlaidas. Šalių sudarytoje sutartyje nuomojamo daikto pagerinimo išlaidų klausimai nėra aptarti, remonto išlaidos nėra priskirtinos prie pagerinimų, kuriuos galima atskirti be žalos daiktui. Taigi, pasibaigus sutarties terminui nuomininkė teisės į šių išlaidų atlyginimą neįgytų. Tačiau byloje esant pagrindui konstatuoti, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų sutartis buvo nutraukta prieš terminą, pripažintina, kad ieškovei buvo apribota galimybė naudotis jos darbo rezultatu-patalpomis, kuriose jos lėšomis buvo atliktas remontas. Nustatyta, kad nuomos sutartis buvo sudaryta nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. ir turėjo galioti iki 2018 m. sausio 2 d., t. y. 28 mėnesius. Nutraukus sutartį 2016 m. balandžio 1 d. ieškovė patalpomis iki sutarties nutraukimo naudojosi 7 mėnesius ir neturėjo galimybės naudotis patalpomis 21 mėnesius. Minėta, kad atlikus patalpų remontą, siekis jomis naudotis buvo per visą sutarties laiką. Pažeidus sutartinę prievolę ir apribojus ieškovės galimybes jomis naudotis, proporcingai naudotam laikui spręstinas išlaidų, patirtų patalpų remontui, atlyginimo klausimas, nes sutarties galiojimo metu, ieškovė teisės į daikto pagerinimo išlaidas neturi. Taigi, žalos atlyginimo suma apskaičiuotina taikant atitinkamą proporciją – 233,00 Eur: 28 mėn.*21= 174,00 Eur, atitinkamai mažintina pirmosios instancijos teismo priteista žalos atlyginimo suma už atliktus remonto darbus.

39. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir nustačius, jog egzistuoja sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei nuostolių atlyginimo forma taikyti ir įvertinus ieškovės prašomų nuostolių atlyginimo dydžio pagrįstumą, t. y. kad atsakovės pagrįsti nuostoliai iš viso sudaro 7 192,42 Eur, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, ir atitinkamai Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimas dalyje dėl priteistinų iš atsakovės ieškovės naudai nuostolio dydžio pakeistinas, juos sumažinant iki 7 192,42 Eur (10 444,09-2 742,67-450,00-59,00) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų pirmosios instancijos teisme

40. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies (67,76 procento), yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

41. Tenkinus ieškovės ieškinį iš dalies, t. y. 68,67 procento, atitinkamai sumažintinos pirmosios instancijos teisme ieškovei iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos iki 1 248,42 Eur sumos (1 818,00 Eur*68,67/100). Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies – 31,33 procento ieškinio reikalavimų atmesti, iš ieškovės atsakovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai atmestų reikalavimų daliai. Atsakovė pirmosios instancijos teisme turėjo 1 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios, nors ir konkrečiai nedetalizuotos, tačiau įvertinus byloje teiktų procesinių dokumentų apimtį, teismo posėdžių trukmę bei ieškovės panašaus dydžio turėtas išlaidas, laikytinos pagrįstomis, todėl iš ieškovės, atsakovės naudai priteistina 375,96 Eur suma (1 200,00*31,33/100).

42. Atsitinkamai paskirstytinos ir pirmosios instancijos teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, t. y. valstybės naudai iš ieškovės priteistina 7,37 Eur (23,52*31,33/100), o iš atsakovės priteistina 16,15 Eur (23,52*68,67/100) (CPK 96 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme

43. Atsakovė teikdama apeliacinį skundą sumokėjo 313,00 Eur žyminį mokestį, 500,00 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 130,00 Eur už teisinės konsultacijos ir 70,00 Eur už atstovavimą teisme, iš viso atsakovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 013,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, neviršija nustatyto maksimalaus dydžio, todėl atsakovės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, t. y. 31,33 procentais, iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 317,37 Eur (1 013,00*31,33/100).

44. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 700,00 Eur atsiliepimas į apeliacinį skundą ir 300,00 Eur atstovavimas teisme, kurios vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, neviršija nustatyto maksimalaus dydžio, todėl atsakovės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, t. y. atmetus 68,67 Eur procento, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 686,70 Eur (1 000,00*68,67/100). Ieškovė taip pat prašo priteisti 12,15 Eur sumą už mikrobiologinį tyrimą, tačiau nenustačius jog šios susidariusios išlaidos buvo būtinos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, šis prašymas atmestinas.

45. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 8,19 Eur, kurios tenkinus atsakovės apeliacinį skundą iš dalies (31,33 procentų), priteistinos iš ieškovės ir atsakovo proporcingai patenkintų ir atmestu reikalavimų daliai, t. y. iš ieškovės valstybės naudai priteistina 2,57 Eur (8,19*31,33/100), o iš atsakovės 5,62 Eur (8,19*68,67/100) (CPK 96 straipsnis).

46. Iš viso valstybės naudai iš ieškovės priteistina 9,94 Eur (7,37+2,57), o iš atsakovės 21,77 Eur (16,15+5,62) procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 3 d. sprendimą pakeisti.

Sumažinti iš atsakovės R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistų nuostolių sumą iki 7 192,42 Eur, priteistas 5 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuoti nuo 7 192,42 Eur sumos.

Sumažinti iš atsakovės R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1 248,42 Eur.

Iš ieškovės G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 375,96 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų pirmosios instancijos teisme.

Iš ieškovės G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 317,37 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Iš atsakovės R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 686,70 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 9,94 Eur, o iš atsakovės R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 21,77 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, kurias patyrė pirmosios instancijos teismas (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.