- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-10
- Bylos Nr.
- e2A-431-803/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09185-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Gaia Transport“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ingos Staknienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės gamybos ir prekybos paslaugų įmonės „Turex“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės gamybos ir prekybos paslaugų įmonės „Turex“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gaia Transport“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė gamybos ir prekybos paslaugų įmonė „Turex“ kreipėsi į teismą prašydama bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gaia Transport“ 14 418,72 Eur skolos, 341,82 Eur palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 11 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 14 418,72 Eur skolos, 341,82 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. balandžio 3 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 1 468,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Prašė dėl sunkios finansinės padėties leisti priteistą skolą sumokėti dalimis per protingą terminą.
Šalies argumentai
4. Ieškovė su tokiu prašymu nesutiko, nurodė, kad atsakovė nepateikė dokumentų, galinčių įrodyti sunkią materialinę padėtį, taip pat ieškovė nesutiko, kad skolininkei būtų suteiktas pranašumas, o kreditorė dėl to patirtų papildomų nuostolių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 3 d. galutiniu sprendimu 2019 m. balandžio 11 d. preliminarų sprendimą pakeitė. Ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės ieškovei 13975 Eur skolos, 529,61 Eur palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos 14504,61 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. balandžio 3 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 1468,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ir išdėstė priteistų sumų įvykdymą, nurodant priteistą sumą mokėti dalimis per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį mokant po 1300 Eur, išskyrus paskutinę dvyliktą įmoką, kuri sudarys 1673,11 Eur; 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. balandžio 3 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, mokant apskaičiuojant proporcingai kartu su mokama einamąja įmoka iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos.
6. Teismas nustatė, kad šalys pasirašė pervežimo sutartis dėl prekių siuntimo. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pripažino, kad byloje pakanka įrodymų konstatuoti, jog atsakovė liko skolinga ieškovei 13975 Eur pagal neapmokėtas PVM sąskaitas–faktūras už ieškovės suteiktas transportavimo paslaugas, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsniu, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priteisė ieškovei iš atsakovės 13795 Eur skolos.
7. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalimi, CK 6.210 straipsniu, CK 6.260 straipsnio 2 dalimi, 6.261 straipsniu, teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 529,61 Eur palūkanų, ieškovės paskaičiuotų iki 2019 m. kovo 27 d. ir kartu 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos visos sumos (14504,61 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
8. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, teismas, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, priteisė ieškovei iš atsakovės 1 468,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
9. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, atsakovės balansą, paaiškinimus, sprendė, kad įmonė turi finansinių sunkumų. Teismo nuomone, atsakovė nepiktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir stengiasi atsiskaityti kreditoriais, taip pat ir ieškove. Tai patvirtina atlikti 2018 metais mokėjimai ieškovei. Be to, atsakovė neginčija esamos skolos fakto, tik siekia protingo laiko atsiskaitymams atlikti, susidūrus su laikinais finansiniais sunkumais.
10. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir šalių interesų pusiausvyros principais bei atsižvelgdamas į priteistos sumos dydį, sprendė, kad yra tikslinga apsaugoti atsakovės realias galimybes įvykdyti ieškovei kilusius įsipareigojimus, sumokėti susidariusią skolą, todėl išdėstė priteistos sumos mokėjimą, siekiant viso sprendimo tinkamo įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimo, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimą dalyje dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir priteisti iš atsakovės ieškovei apeliacinio proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
1.1. teismas, visiškai nevertindamas sprendimo įvykdymo išdėstymo neigiamo poveikio ieškovei, nepagrįstai pirmenybę suteikė atsakovės interesų apsaugai;
1.2. teismas atsakovei palankų skundžiamą sprendimo dalį priėmė nenustatęs ir, atitinkamai, neįvertinęs visų esminių teismo sprendimo vykdymo išdėstymo instituto taikymui reikšmingų sąlygų, dėl ko teismo sprendimu šioje dalyje buvo pažeisti ieškovės, kaip kreditorės, interesai bei sukurta teisinė nelygybė tarp ginčo šalių;
1.3. teismas sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą išsprendė nenustatęs bei visiškai nevertindamas realios atsakovės turtinės padėties, jos finansinių galimybių ir mokumo, bet remdamasis iš esmės tik iš atsakovės priteistos skolos dydžiu, deklaratyviais atsakovo teiginiais ir paaiškinimais;
1.4. atsakovė buvo pateikusi tik direktoriaus ir vyriausiosios buhalterės pasirašytą įmonės balansą, kuris visiškai neatspindi realios atsakovės turtinės padėties. Jokių kitų dokumentų, pagrindžiančių turtinę padėtį ar iškilusius finansinius sunkumus, atsakovė į bylą nepateikė. Teismas, nesant jokio faktinio pagrindo, rėmėsi atsakovės deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie tariamai jos finansinę padėtį apsunkinančius įsipareigojimus bankams bei kitiems kreditoriams;
1.5. iš viešai prieinamų duomenų matyti, jog atsakovė yra beveik 11 metų rinkoje veikianti įmonė, kurioje dirba 16 darbuotojų, įmonės metinė apyvarta svyruoja tarp 2 000 000,00 – 3 000 000,00 Eur, 2019 m. balandžio mėn. duomenimis, atsakovės automobilių parką sudaro 10 transporto priemonių, iš kurių 4 priklauso atsakovei, o 6 išperkamos ar nuomojamos. Atsakovė neturi jokių įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, taip pat nedalyvauja jokiose kitose aukštesnės instancijos teismuose nagrinėtinose bylose. Teismo priteista skola atsakovei, kaip verslo subjektui, nelaikytina didele, kurios pastaroji negalėtų sugeneruoti savo veikloje ar dėl kurios ženkliai pakistų atsakovės turtinė padėtis.
2. Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, ginčo dėl skolos dydžio nėra.
4. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, pakeisti sprendimo vykdymo tvarką – atidėti teismo sprendimo vykdymą ar jį išdėstyti (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
5. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Todėl sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje.
6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Pažymėtina, kad teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.).
7. Teismas, spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, privalo įvertinti konkrečios situacijos reikšmingų faktinių aplinkybių visumą, nesuteikdamas išskirtinės reikšmės kurioms nors pavienėms aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą atsakovė siejo su prasta turtine padėtimi, įsipareigojimais kitiems kreditoriams, teigė, kad jos turtinė padėtis neleidžia sumokėti visos teismo sprendimu priteistos sumos iš karto. Siekiant pagrįsti savo sunkią finansinę padėtį atsakovė pateikė pirmosios instancijos teismui 2019 m. kovo 31 d. balansą. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad atsakovė nevengia vykdyti savo įsipareigojimų, tačiau susiduria su tam tikrais finansiniais sunkumais ir nėra pajėgi iš karto sumokėti priteistos 14 418,72 Eur skolos, sprendimo vykdymą išdėstė 12 mėnesių.
8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš nagrinėjamoje byloje atsakovės pateiktų ir teismo ištirtų įrodymų apie atsakovės turtinę padėtį, nėra pagrindo spręsti, kad yra pagrindas taikyti CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas ir išdėstyti 2019 m. liepos 3 d. galutiniu teismo sprendimu ieškovei priteistos skolos vykdymą. Atsakovės pateikto į bylą 2019 m. kovo 31 d. balanso duomenimis (tomas I, b. l. 98) nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. atsakovės turtas sudarė 768 170,02 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 591 484,54 Eur. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) (paieška turto arešto aktų registre), nustatyta, jog šiuo metu atsakovei nėra taikomą jokių areštų. Remiantis viešais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis atsakovė yra veiklą vykdanti bendrovė, kurioje dirba 18 apdraustųjų asmenų.
9. Kaip minėta, teismo sprendimo vykdymo išdėstymas (CPK 284 straipsnio 1 dalis) reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, todėl galimas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl laikinai sunkios skolininko turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Skolininko turtinė padėtis turėtų būti išimtinai bloga, vien blogos materialinės padėties konstatavimas nesudaro pagrindo taikyti šio procesinio instituto normas. Atsakovė nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą, byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie dabartinę atsakovės turtinę padėtį, o pareiga įrodyti pagrindus sprendimui atidėti ar jį išdėstyti tenka to prašančiai šaliai.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo turi būti atsižvelgiama ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo teisėtus interesus, todėl visais atvejais turi būti siekiama skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyros. Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčijo nei pareigos mokėti ieškovei įsiskolinimą, nei įsiskolinimo dydžio. Preliminarus sprendimas buvo priimtas 2019 m. balandžio 11 d., o galutinis sprendimas – 2019 m. liepos 3 d., todėl akivaizdu, jog iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme atsakovė jau turėjo pakankamai ilgą terminą sumokėti didžiąją dalį priteistos skolos. Vis dėlto byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kad šiuo laikotarpiu atsakovė būtų atlikusi bent dalinius mokėjimus įsiskolinimui mokėti (CPK 178 straipsnis). Vadinasi, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą 12 mėnesių terminui (atsakovės naudai) būtų nepagrįstai ribojama ieškovės teisė per protingą terminą gauti iš atsakovės teismo sprendimu priteistas sumas. Akivaizdu, jog tai nebūtų suderinama su šalių lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių bei teismo sprendimo privalomumo principais.
11. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė nepagrindė tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo vykdymą. Nesant ieškovės sutikimo išdėstyti priteistos sumos įvykdymą, iš atsakovės priteistos sumos įvykdymo išdėstymas pažeistų ieškovės, kaip kreditorės, teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę. Akcentuotina, jog šalims nedraudžiama tartis dėl skolos grąžinimo dalimis ir vykdymo procese.
Dėl bylos procesinės baigties
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė CPK 284 straipsnio nuostatas, dėl ko nepagrįstai išdėstė teismo sprendimo vykdymą. Apeliacinio skundo argumentai sudaro pakankamą pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria išdėstytas priteistų iš atsakovės sumų mokėjimas 12 mėnesių terminui, todėl apeliacinis skundas tenkinamas, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. galutinis sprendimas dalyje dėl sprendimo vykdymo išdėstymo naikinamas, atsakovės prašymas išdėstyti priteistos sumos mokėjimą netenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
13. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio.
14. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
15. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už sumokėtą žyminį mokestį (tomas I, b. l. 121). Apeliacinį skundą patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistina 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
16. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija
nutaria:
ieškovės gamybos ir prekybos paslaugų įmonės „Turex“ apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. galutinio sprendimo dalį, kurioje išdėstytas priteistų ieškovei iš atsakovės sumų vykdymas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – prašymą išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. galutinio sprendimo vykdymą atmesti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gaia Transport“ (juridinio asmens kodas 302248563) ieškovei gamybos ir prekybos paslaugų įmonei „Turex“ (juridinio asmens kodas 710335337) 75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.