- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-27
- Bylos Nr.
- 2A-170/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Vasarienė, Marytė Mitkuvienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- L
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L&D S.A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L&D S.A.ieškinįatsakovui Julius SaemanLtd. dėl sprendimo atsisakyti suteikti apsaugą prekių ženklo tarptautinei registracijai panaikinimo, trečiasis asmuo atsakovo pusėje Valstybinis patentų biuras.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas L&D S.A. pareikštu atsakovui Julius SaemanLtd. ir trečiajam asmeniui atsakovo pusėje Valstybiniam patentų biurui ieškiniu prašė panaikinti Valstybinio patentų biuro 2009 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 2Ap-1199, suteikiant apsaugą Lietuvoje prekių ženklo „Aire Limpio“ tarptautinei registracijai Nr. 687463. Ieškovas nurodė, kad yra tarptautinio prekių ženklo „Aire Limpio“ (fig.) reg. Nr. 687463, kurio tarptautinės registracijos vėlesnio teritorinio apsaugos išplėtimo Lietuvoje data 2006 m. lapkričio 27 d., įregistruoto Nicos klasifikacijos prekėms „oro gaivikliai“, savininkas. Atsakovas, būdamas prekių ženklų „Wunderbaum“ (fig.), reg. Nr. 14211, paraiškos pateikimas 1993 m. gruodžio 30 d., ir vaizdinio prekių ženklo (reg. Nr. 000091991, teisinė apsauga Lietuvoje nuo 2004 m. gegužės 1 d.) savininkas, 2007 m. lapkričio 22 d. trečiajam asmeniui pateikė protestą, prašydamas pripažinti ieškovo prekių ženklo tarptautinę registraciją Lietuvoje negaliojančia dėl ženklo tapatumo įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir dėl su tuo susijusio klaidinimo. Trečiasis asmuo 2009 m. spalio 13 d. sprendimu patenkino atsakovo protestą ir atsisakė suteikti apsaugą Lietuvoje ieškovo prekių ženklo „Aire Limpio“ tarptautinei registracijai. Ieškovo teigimu, tyrimas dėl ženklo panašumo vizualiuoju, fonetiniu ir semantiniu aspektais buvo atliktas paviršutiniškai ir neobjektyviai. Skirtingai negu atsakovo prekių ženklas, sudarytas iš tamsaus eglutės formos vaizdinio elemento šviesiame stačiakampyje su dominuojančiu ženklo kompozicijoje užrašu baltomis raidėmis „Wunderbaum“ eglutės fone, ieškovo prekių ženklas „Aire Limpio“ sudarytas iš stačiakampio formos vaizdinio elemento, kurio viršutinis ir apatinis kraštai subrūkšniuoti vertikaliomis linijomis ir jame patalpintas kitas vaizdinis elementas – stilizuotas eglutės formos žmogeliukas dideliais batais. Taip vaizduojamas žmogeliukas, dėvintis proginį „eglutės“ kostiumą. Apačioje stilizuotomis raidėmis užrašyta „Aire Limpio“. Atsakovo prekių ženklai savaime turi per silpną skiriamąjį požymį prekėms, kurioms yra įregistruoti. Eglutė, kaip ženklas, yra labai natūralistinė, natūralaus medžio vaizdas neturėtų būti pripažintas dominuojančiai darančiu poveikį vartotojams. Tuo tarpu ieškovo ginamas prekių ženklas yra atitolęs nuo natūralaus eglutės vaizdavimo. Jis turi stiprių išskirtinių požymių, stilizuotomis meninėmis priemonėmis vaizduojant gyvą, linksmą ir įsimenantį personažą, vartotojui įsimanantį kaip žmogeliuką vardu „Aire Limpio“. Ieškovas nurodė svarbius jo požiūriu abiejų ženklų vizualinius skirtumus: ieškovo ženklas stačiakampio formos, atsakovo – eglutės formos kontūras; ieškovo ženklo dominuojanti spalva šviesi, atsakovo – tamsi; ieškovo ženkle akcentuojamas gyvas žmogeliukas, atsakovo ženklas realistiškai atkartoja santūrų eglutės atvaizdą; atsakovo ženklai perteikia pagrindines prekių – oro gaiviklių savybes – gaivų spygliuočių kvapą ir yra tipinis (lauktinas) tokių prekių ženkluose. Pagrindinis ženklų grafinio vaizdo skirtumas – ieškovo ženklo pagrindas vaizduojamas kaip žmogeliuko masyvūs bateliai, taip pat nepanašūs užrašai – „Wunderbaum“ ir „Aire Limpio“. Ieškovo teigimu, ženklai nepanašūs ir semantine prasme: atsakovo ženklai pagal prasmę suvokiami kaip natūralūs gamtoje augantys medžiai, o ieškovo – kaip linksmas žmogeliukas, dėvintis kostiumą. Ieškovo manymu, nustatant ženklą sudarančių elementų skiriamuosius požymius, būtina vertinti galimybę pagal šiuos elementus identifikuoti tam tikram asmeniui priklausančias prekes ir paslaugas ir atskirti jas nuo kitų asmenų prekių ir paslaugų. Ypač reikia atsižvelgti į prekių ženklui būdingas savybes, atsižvelgiant, ar ženklas apibūdina prekes ar paslaugas, kurioms yra įregistruotas, ar ne. Vienas iš pagrindinių kriterijų, ieškovo nuomone, sprendžiant dėl klaidinimo galimybės, yra ankstesnio ženklo išskirtinumas. Kuo didesniu išskirtinumu pasižymi ženklas, tuo didesnė tikimybė jį supainioti ir atvirkščiai. Ieškovas nurodė, kad atsakovo ženklai nepasižymi stipriais identifikuojančiais požymiais, aprašo prekės rūšį. Lietuvoje yra ir daugiau rinkos dalyvių, naudojančių ženklus su vaizdiniu elementu primenančiu eglutės formą tapačioms prekėms žymėti. Atsakovo naudojami prekių ženkluose žymenys nebeatitinka prekių ženklams keliamų reikalavimų, tapo bendriniais. Ieškovas įrodinėjo, kad tokius prekių ženklus Lietuvos vartotojas suvokia tik kaip konkrečią prekę – oro gaiviklį. Prekė pasirenkama pagal jos kvapą, tuo tarpu šalių prekių ženklai niekaip nežymi skirtingų gaiviklių kvapų. Ginamu prekių ženklu žymimas prekes ieškovas parduoda Lietuvos rinkoje nuo 2002 metų.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad eglutės formos elementas yra ryškus ir svarbiausiais ženklo elementas, kurio svarbą ženklo išskirtinumui pabrėžė Europos Teisingumo Teismas 2008 m. liepos 18 d. sprendime. Pabrėžė ilgą pirmesnio ženklo naudojimą Lietuvos rinkoje. Kadangi „Aire Limpio“ tėra užrašas, žymintis bendrą tokios rūšies prekių savybę, svarbiausias ieškovo ženklo skiriamasis požymis taip pat yra vaizdinė eglutės figūra, dominuojanti ir nustelbianti žmogeliuko vaizdą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2005, išaiškinta, kad grafinis ženklo elementas, jei jis turi stiprų skiriamąjį gebėjimą, gali būti laikomas pagrindiniu skiriamuoju ženklo elementu. Atsakovo prekių ženklai tiek patys savaime, tiek dėl ilgalaikio naudojimo įgijo stiprų skiriamąjį požymį, todėl turi teisę į platesnę teisinę apsaugą.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko. Palaikė atsakovo poziciją ir ginčijame sprendime išdėstytus argumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 7 d. sprendimu ieškovo L&D S.A. ieškinį atmetė.
Teismas, vertindamas, ar yra sąlygos taikyti Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto numatytas pasekmes, pasisakė dėl kiekvienos būtinos sąlygos.Sprendžiant dėl prekių ženklų tapatumo, teismas sprendė dėl šios sąlygos, išreiškiančios esminį panašumą, bet ne absoliutų vienodumą, buvimo skirtingais aspektais, kurių visuma sudaro bendrą įspūdį, ginčo ženklų sukeliamą vartotojui.
Vertinant tapatumą vizualiai, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju svarbūs tik grafiniai ženklų elementai, o žodiniai elementai savaime vizualiniam panašumui reikšmingos įtakos neturi dėl šių elementų akivaizdaus vaizdinio skirtingumo, nors žodinis elementas kiekviename ženkle sudaro ir papildomą vizualų įspūdį – abiejų šalių ženklų atvejais jis matomas kaip žodinis žymuo ant grafinio ženklo. Nors ieškovo ženklas skiriasi sužmogintu, turinčiu išraiškingą veidą, ryškius batus ir kitokiu negu atsakovo ženklo medelio kontūras grafiniu eglutės vaizdavimu, teismas sprendė, jog vizualiai abu ženklai neabejotinai matomi pirmiausiai kaip eglutės – labiau arba mažiau natūralistiškai pavaizduotos. Tai, kad atsakovas naudoja savo ženklą kartu su nesaugomais elementais, panašiais į spalvotą animuotą ieškovo ženklą, teismo vertinimu, neturi reikšmės sprendžiant dėl vizualaus panašumo. Teismas pažymėjo, kad žymint iš esmės tapačias prekes, šalių yra naudojami vienodo arba labai panašaus dydžio ženklai, kas dar labiau sustiprina vizualinį panašumą.
Fonetiškai tiriamieji prekių ženklai, teismo vertinimu, yra nepanašūs – žodinius elementus sudaro nevienodas žodžių skaičius skirtingomis kalbomis, kurias abi kartu žino labai nedaug Lietuvos vartotojų, užrašytas skirtingu šriftu, skirtingo dydžio raidėmis ir tariami skamba labai skirtingai.
Teismas nurodė, kad prasminiu (semantiniu) požiūriu lyginamų ženklų suvokimas labai priklauso nuo pagrindiniu laikytino grafinio elemento vizualinio suvokimo, kadangi lyginamieji prekių ženklai vartotojų paprastai pažįstami juos matant prekybos, ypač dažnai – savitarnos prekybos vietose ir reklamose. Vizualiai atpažįstami kaip stilizuotos eglutės, ženklai taip suvokiami ir bendra prasme. Sužmogintas eglutės vaizdas, teismo vertinimu, veikiau gali būti suvokiamas kaip bendro natūralistinio eglutės vaizdo kitas variantas, pratęsiantis pradinį sumanymą tokiu ženklo elementu (eglute) žymėti prekę. Teismas, įvertinęs šalių pateiktų apklausų duomenis, padarė išvadą, kad būtent su eglutės formos medeliu keliamos asociacijos eiliniam vartotojui sudaro ženklų didelio panašumo įspūdį.
Teismas, spręsdamas ar šalių prekių ženklų panašumas yra klaidinantis, pažymėjo, kad tiriamieji prekių ženklai skirti žymėti tapačios grupės prekes, todėl suklaidinimui reikalingas mažesnis panašumo laipsnis, negu būtų reikalingas esant žymimoms skirtingoms prekėms.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, kad atsakovo prekių ženklo „Wunderbaum“ (fig.) grafinis eglutės vaizdo žymuo yra rinkoje naudojamas pakankamai ilgai (nuo 1993 m. gruodžio 30 d. įregistravimo), kad įgytų ryškų skiriamąjį požymį Lietuvoje vien dėl šio ženklo grafinio eglutės vaizdo elemento.
Teismas taip pat sprendė, kad ieškovasnegali grįsti savo ieškinio reikalavimo atsakovui, kurio prekių ženklas yra registruotas, argumentu, susijusiu su absoliučiu atsakovo ženklo negaliojimu (negalėjimu naudoti eglutės vaizdo kaip prekių ženklo).
Gyventojų apklausos duomenys, teismo vertinimu, patvirtina, kad dauguma apklaustų gyventojų mano, kad tiriamais prekių ženklais žymimos tos pačios arba susijusių įmonių gaminamos prekės. Dideliu vizualiniu ir semantiniu panašumu pasižyminčiais ženklais žymint tos pačios klasės prekes, nustatęs ryškų skiriamąjį ankstesnio atsakovo registruoto prekių ženklo požymį, teismas pripažino, kad trečiasis asmuo pagrįstai pripažino vartotojų (visuomenės pagal PŽĮ 7 str. 1 d. 2 p.) klaidinimo galimybę kaip protesto patenkinimo pagrindą.
Šalies argumentai
Ieškovo nurodomas faktas, kad rinkoje yra kitų gamintojų prekių, žymimų panašiais žymenimis, teismo vertinimu, patvirtina ne atsakovo ženklų skiriamųjų požymių išnykimą, bet parodo, kad atsakovo registruotu ženklu tretieji asmenys mėgina pasinaudoti siekdami naudos sau, tuo patvirtindami atsakovo ženklo žinomumą ir teismo padarytą išvadą apie ryškaus skiriamojo požymio buvimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantas L&D S.A. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktos ženklų panašumo analizės argumentais ir su šios analizės pagrindais padarytomis bendromis išvadomis, kad apelianto ženklas klaidinamai panašus į ankstesnius atsakovo ženklus. Mano, kad kompozicinis ženklas „Aire Limpio“ pasižymi stipriais skiriamaisiais požymiais, kurių visuma vizualiuoju, fonetiniu ir semantiniu aspektais nėra panaši į kompozicinę visumą, kokia yra atsakovo ženklai „Wunderbaum“. Apeliacinį skundą apeliantas grindžia šiais esminiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas, tyrinėdamas nagrinėjamus ženklus vizualiuoju aspektu, nepagrįstai neatsižvelgė į žodinių elementų buvimą ženkluose, į jų vizualinį nepanašumą, kuris yra akivaizdus dėl skirtingos raidžių sudėties, skirtingo išdėstymo, šriftų, sąryšio su kitais kompoziciniais elementais.Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad svarbiausiu ženklo elementu laikomas žodinis elementas(Europos Pirmos Instancijos Teismo 2005 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. T-12/03 (SELENIUM).Europos Teisingumo Teismas išaiškino, kad jeigu kombinuotą ženklą sudaro vaizdiniai ir žodiniai elementai, pastarieji yra labiau išsiskiriantys nei pirmieji, kadangi vidutinis vartotojas paprastai identifikuoja ženklą žodžiu, t. y. ištariant žodinį prekių ženklo elementą. Todėl žodinių elementų, kurie turi skiriamąjį požymį, palyginimas tarpusavyje yra privalomas, nagrinėjant ženklų panašumą. Teismas tinkamai netyrė žodinių elementų, neįvertino jų svarbos kaip vizualiniam, taip ir bendrajam ženklų suvokimo įspūdžiui. Neteisingas teismo išvadas reikšmingai įtakojo tai, kad teismas nepripažino žodinių elementų „Wunderbaum“ ir „Aire Limpio“ svarbiais elementais ženkluose, bei netaikė Metodinių nurodymų 3.2.3 punktą, kuris įpareigoja palyginti tarpusavyje vienarūšius elementus ženkluose, kokiais yra šalių ženklų žodiniai elementai „Wunderbaum“ ir „Aire Limpio“. Šių elementų tarpusavio palyginimo buvo atsisakyta, kas lėmė ne tik neteisingas išvadas dėl fonetinio, vizualaus ir semantinio kriterijų panašumų, bet ir dėl bendrojo ženklų panašumo.
2.Atsakovas neturi monopolinės teisės į eglutės, kaip tokios, formą. Jo ženklai yra tik tam tikros konkrečios formos kontūras, koks yra pavaizduotas jo ženklų apsaugos dokumentuose. Apelianto ženklas savo kontūrais ne tik neatkartoja atsakovo ženklo kontūro linijų, bei ir turi kitokių vizualiai ryškių ir išraiškingų grafinių elementų, kuriais sukuriamas konceptualiai kitoks ženklas – sužmogintas personažas, o ne natūralistinis augalo (eglės) atvaizdas. Todėl teismas nepagristai nustatė, kad vizualiai abu ženklai neabejotinai matomi pirmiausiai kaip eglutės. Teismo argumentas, kad šalių naudojami vienodo arba labai panašaus dydžio ženklai, kas dar labiau sustiprina vizualinį panašumą, yra kritikuotinas. Tokio ženklų panašumo požymio (kriterijaus), kaip vienodas ar skirtingas ženklų dydis, nenustato nei Metodiniai nurodymai, nei teismų praktika. Be to, analogiški nagrinėjamų ženklų matmenys paaiškinami praktiniais dalykais – tokių prekių, kaip automobilių oro gaiviklių, funkcine paskirtimi ir naudojimo būdu.
Žemesnės instancijos teismas
3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad fonetiškai ženklai nėra panašūs, tačiau nemotyvavo, kodėl šis nepanašumas neturi įtakos bendrajam suvokimo įspūdžiui.Metodiniuose nurodymuose ir teismų praktikoje įteisintas fonetinio ženklų suvokimo kriterijus, naudojamas tyrinėjant ženklų panašumą. Šis kriterijus yra lygiavertis vizualaus ir semantinio suvokimo kriterijams. Visiškai skirtingas ženklų fonetinis apibūdinimas papildo ženkluose esamus ir lengvai pastebimus vizualius skirtumus, kas užtikrina bendrųjų suvokimo įspūdžių nepanašumą.
4.Teismas, nepagrįstai sureikšmindamas vizualius eglės elementus ir sumenkindamas kitų grafinių elementų svarbą nagrinėjamuose ženkluose, padarė neteisingą išvadą dėl ženklų, kaip stilizuotų eglių, bendrojo semantinio suvokimo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad meninio atvaizdavimo stilius ženkluose laikomas skiriamuoju požymiu. Apelianto ženklas stilizuotas taip, kad pavirto linksmu personažu, turinčiu „Aire Limpio“ vardą. Šis personažas yra vizualiai ir emociškai tolimas nuo lakoniškos natūralistinės eglės, kokią sudaro atsakovo ženklai.
5.Abi šalys pateikė teismui sociologinių tyrimų rezultatus, kurie įrodo, kad visuomenė apelianto ir atsakovo ženklus suvokia kaip skirtingus ir negalinčius suklaidinti žymenis.Kadangi apklausta visuomenė pasidalino į dvi lygias dalis, kurioms apelianto ir atsakovo ženklai suvokiami kaip panašūs ar nepanašūs, todėl negalima padaryti vienareikšmės išvados apie ženklų panašumą, kokią padarė teismas. Remiantis tokiais vienodais panašumo ir nepanašumo rezultatais, esami ženklų skirtumai yra pakankami, kad šalių ženklai toliau koegzistuotų Lietuvos rinkoje. Į klausimą dėl ženklų priskyrimo tam pačiam ar skirtingiems gamintojams, absoliuti dauguma respondentųpriskirtų ženklus skirtingiems gamintojams. Taigi atsakovo ženklai neturi stiprių identifikavimo požymių, pagal kuriuos vartotojas lengvai atpažintų juos iš kitų ženklų, esamų automobilių gaiviklių rinkoje Lietuvoje, ir šiuo ženklu pažymėtas prekes neklysdamas priskirtų vieninteliam šaltiniui – atsakovui.
6.Ilgalaikis apelianto ir atsakovo ženklų koegzistavimas rinkoje tiesiogiai įrodo nagrinėjamų ženklų galėjimą tinkamai ir netrukdant vieni kitiems vykdyti visas ženklų funkcijas. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurie įrodytų, kad bent vienas vartotojas būtų realiai suklaidintas per ilgą ženklų naudojimo laikotarpį.Teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad apeliantas, argumentuodamas savo poziciją, nurodė įatsakovo ženkle pavaizduotą eglutę, kaip pernelyg bendrinį vizualų požymį, kad atsakovo ženklas galėtų nepriekaištingai atlikti skiriamąsias funkcijas. Iškeldamas tokį argumentą, apeliantas neturėjo tikslo naikinti atsakovo ženklo registraciją absoliučiais negaliojimo pagrindais. Tokio reikalavimo apeliantas nereiškė pirmos instancijos teisme. Tačiau apeliantas siejo minėtą argumentą su teismo pareiga atsižvelgti į visas ženklą sudarančių elementų skiriamąsias galias, kurių vertinimo skalė yra taip vadinamieji absoliutūs reikalavimai keliami ženklams bei jų elementams (PŽĮ 6 str.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Julius SaemanLtd. prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad apelianto ir atsakovo lyginami ženklai pasižymi dideliu vizualiu ir semantiniu panašumu bei žymi tapačios grupės prekes, taip pat kad atsakovo ankstesnis prekių ženklas turi įgijęs ryškų skiriamąjį požymį, todėl gali klaidinti visuomenę. Teismas objektyviai ištyrė ir teisingai įvertino visas bylos aplinkybes ir joje esančius įrodymus bei nustatė, kad apelianto prekių ženklo „Aire Limpio“ (fig.) registracija klaidinančiai panaši į atsakovo prekių ženklus ir dėl to klaidintų visuomenę bei atitinkamai pažeistų PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ko pasėkoje šio prekių ženklo registracija negali būti išplėsta į Lietuvą. Teismas objektyviai išnagrinėjo ženklų ir jų atskirų elementų skiriamuosius ir dominuojančius ženklų elementus, tinkamai įvertino ženklų bendrą sudaromą įspūdį ir tuomet atliko detalią ženklų panašumo analizę vizualiniu aspektu, o apeliantas nepagrįstai ir neteisingai išskiria lyginamų prekių ženklų dominuojančius elementus bei neteisingai vertina ir analizuoja prekių ženklus vizualiai. Atsiliepimą atsakovas grindžia šiais esminiais argumentais:
1.Apeliantas nepagrįstai vertina žodinį elementą „Aire Limpio“ kaip dominuojantį ir turintį skiriamąjį elementą.Apelianto cituojama nuostata iš Pirmosios Instancijos Teismo (toliau – PIT) 2005 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. T-6312/03 (SELENIUM)nėra išimtinai absoliuti taisyklė, kadangi dominuojantys prekių ženklų elementai priklauso nuo konkrečios ženklo kompozicijos, atskirų elementų stiprumo, bendro ženklo sudaromo įspūdžio vartotojams, jo skiriamojo požymio, ką patvirtina ir labai įvairi PIT bei Europos teisingumo teismo (toliau – ETT) praktika.Tai, jog grafinis (vaizdinis elementas), o šiuo atveju konkrečiai – eglutės siluetas, lyginamuosiuose ženkluose yra dominuojantis, aiškiai patvirtino ir PIT 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendime byloje Nr. T-168/04, o vėliau ir ETT, išnagrinėjęs aukščiau paminėtą bylą apeliacine tvarka, 2008 m. liepos 17 d. sprendime byloje Nr. C-488/06P, todėl, vadovaujantis CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktu, aplinkybė kuris lyginamų prekių ženklų elementas yra dominuojantis šioje byloje, laikytina jau įrodyta ankstesniais PIT bei ETT teismo sprendimas, todėl šioje byloje neturėtų būti pakartotinai įrodinėjama. Apelianto pateikta medžiaga bei argumentai neįrodo, kad žodiniai lyginamų prekių ženklų elementai pasižymi stipriu skiriamuoju požymiu, todėl teismas teisingai ir tinkamai ištyrė ir įvertino žodinių elementų reikšmę ženklų kompozicijoje. Pateikti faktai ir įrodymai įrodo, kad dominuojantys elementai tiek apelianto, tiek atsakovo prekių ženklų kompozicijoje yra būtent eglutės vaizdas/siluetas, kuris formuoja lyginamų prekių ženklų panašų bendrą suvokimo įspūdį.
2.Lyginami ženklai yra panašūs pagal visus tris ženklų vertinimo kriterijus bei panašūs ir pagal pirmąjį įspūdį, kas taip pat turi būti įvertinta nustatant ženklų panašumą pagal Metodinių nurodymų 2.5 a) punktą. Nors Metodinių nurodymų 3.1 punkte įvardyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl lyginamųjų prekių ženklų panašumo, tačiau nenurodyta, kuris iš nurodytųjų kriterijų yra reikšmingiausias ir labiausiai darantis įtaką lyginamųjų ženklų panašumui ar skirtingumui. Todėl nagrinėjant bet kokių prekių ženklų panašumo ar skirtingumo klausimą turi būti analizuojami visi prekių ženklus sudarantys elementai, jų svarba prekių ženklų kompozicijoje ir sutampančių bei nesutampančių elementų santykis. Tuo tarpu apelianto ženklų analizė apsiriboja tik žodinio elemento vertinimu, tokiu būdu formuojant klaidingas išvadas apie lyginamus ženklus.
3.Esant dideliam apelianto prekių ženklų panašumui į atsakovo prekių ženklus, atsakovo ženklams turint stiprų skiriamąjį požymį ir esant prekių, kurioms ženklai yra registruoti, tapatumui, taip pat atsižvelgiant į pateikus faktus ir įrodymus, darytina išvada, jog apelianto prekių ženklo tarptautinė registracija „Aire Limpio“ (fig.) pažeistų ankstesnes atsakovo teises ir klaidintų visuomenę bei atitinkami pažeistų PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą.Tą aplinkybę patvirtina ir minėtas PIT 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimas byloje Nr.T-168/04 bei ETT 2008 m. liepos 17 d. sprendimas byloje Nr.C-488/06.
Trečiasis asmuo Valstybinis patentų biuras atsiliepimo į apelianto apeliacinį skundą nepateikė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Byloje kilo ginčas dėl ieškovo L&D S.A. prekės ženklo „Aire Limpio“ tarptautinei registracijai Nr. 687463 apsaugos Lietuvoje suteikimo. Protestuojamas ir atsakovo ženklai yra registruoti tos pačios 5 klasės prekėms „oro gaivikliai“. Atsakovas pateikė Valstybiniam patentų biurui protestą, prašydamas atsisakyti suteikti apsaugą Lietuvoje ieškovo prekių ženklo „Aire Limpio“ tarptautinei registracijai. Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius 2009 m. spalio 13 d. Nr. 2Ap-119 protestą patenkino ir atsisakė suteikti apsaugą Lietuvoje ženklo „Aire Limpio“ tarptautinei registracijai.
Pagal PŽĮ 2 straipsnio 1 punktą, kuris apibrėžia prekių ženklų sąvoką, prekių ženklas – bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Tam, kad būtų įregistruotas ir saugomas, prekių ženklas turi atitikti įstatyme įtvirtintus reikalavimus (PŽĮ 6, 7 str.). Per prekių ženklams keliamus reikalavimus užtikrinama galimybė atskirti vieno subjekto gaminamas prekes ar teikiamas paslaugas nuo kito subjekto gaminamų prekių ar teikiamų paslaugų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2000; 2000 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1263/2000; 2003 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2003, kt.).
PŽĮ 7 straipsnio 1 dalyje numatyti ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindai. Ginčo atveju Valstybinio patentų biuro sprendimu ieškovo prekių ženklui „Aire Limpio“ buvo atsisakyta suteikti apsaugą Lietuvoje vadovaujantis minėto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nurodyta, kad registracija pripažįstama negaliojančia, jei ženklas yra tapatus įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė minėtą sąlygą, tačiau apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka.
Dėl prekių ženklų tapatumo ir klaidinamo panašumo.
Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jo prekės ženklas „Aire Limpio“ yra vizualiai panašus į atsakovo ženklus „WUNDER-BAUM“ dėl žodinių elementų, kurie, anot apelianto, yra dominuojantys, skiriamųjų požymių. Apeliantas teigia, teismas nepagrįstai netyrė žodinių elementų, neįvertino jų svarbos tiek vizualiniam, tiek ir bendrajam ženklų suvokimo įspūdžiui. Su nurodytu teiginiu teisėjų kolegija nesutinka.
Byloje nustatyta, kad atsakovo prekės ženklas yra žodinis – vaizdinis, kurį sudaro eglutės pavidalo siluetas ant stačiakampio pagrindo ir žodinis užrašas vokiečių kalba „WUNDER– BAUM“. Protestuojamame ženkle įkomponuotas užrašas yra ispanų kalba „Aire Limpio“. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad vertinant tapatumą vizualiai nagrinėjamu atveju svarbūs tik grafiniai ženklų elementai, o žodiniai elementai savaime vizualiniam panašumui reikšmingos įtakos neturi, kadangi vizualiai abu ženklai neabejotinai matomi pirmiausiai kaip eglutės. Teisėjų kolegija vertina, kad nurodytų prekių ženklų kompozicijoje dominuojantys elementai yra eglutės piešinys, kuris ir formuoja lyginamų prekių ženklų bendrą suvokimo įspūdį. Bylos duomenys patvirtina, kad eglutės siluetai yra registruoti ir plačiai naudojami visame pasaulyje, šie prekių ženklai yra naudojami įvairiomis formomis, spalvomis ir elementais (t. 2, b.l. 1 – 25, 78 - 158). Faktinę aplinkybę, kad Lietuvos vartotojai šiuos prekių ženklus – eglutės silueto vaizdą sieja būtent su atsakovui priklausančiais žodiniais elementais – Wunder-Baum,MagicTree, LittleTrees, patvirtina į bylą pateiktos 2010 m. birželio Lietuvojs gyventojų apklausos rezultatai. Pagal šios apklausos duomenis, ketvirtadalis, t.y. 26 procentų gyventojų, prekių ženklą, kuriame pavaizduotas eglutės silueto vaizdas, jį sieja su atsakovui priklausančiu „Wunder-Baum“ žodiniu elementu. Atsakovo vaizdinį prekių ženklą, net ir be jokių papildomų žodinių elementų, žino ir skiria net 59 procentai apklaustųjų.Todėl būtent vaizdinis, grafinis atsakovo ženklo - eglutės elementas pasižymi išskirtinumu ir turi didesnį poveikį vartotojui nei žodinis elementas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors ieškovo ženklas skiriasi sužmogintu, turinčiu išraiškingą veidą, batus ir kitokiu negu atsakovo ženklo medelio kontūras grafiniu eglutės vaizdavimu, vizualiai abu ženklai neabejotinai matomi pirmiausiai kaip eglutės – labiau arba mažiau natūralistiškai pavaizduotos. Teisėjų kolegija, sutikdama su šia pirmosios instancijos teismo išvada, taip pat pažymi, kad Teisingumo Teismo praktikoje nėra nurodoma, kad šio sudėtinio prekių ženklo žodinis elementas sistemingai turėtų būti laikomas dominuojančiu bendrame šio prekių ženklo kuriamame įspūdyje (Teisingumo teismo 2008 m. liepos 17 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. C-488/06P L&D S.A. v. s. Vidaus rinkos derinimo tarnyba ir Julius Samann).
Atsižvelgiant į aukščiau pasakytą, apelianto pateikti argumentai neįrodo, kad žodiniai tiriamų prekių ženklų elementai pasižymi stipriu skiriamuoju požymiu. Pripažįstant dominuojančiu elementu eglutės vaizdą (siluetą), teisėjų kolegija vertina, kad žodžių išsidėstymas ir šifras šiuo atveju nebetenka prasmės.
Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, susijusiomis su semantiniu (prasminiu) bei fonetiniu lyginamų prekių ženklų suvokimu. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Van deHurk v. Netherlandsjudgementof 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61; Helle v. Finland, judgmentof 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl visuomenės suklaidinimo galimybės.
Dalies visuomenės suklaidinimo tikimybė turi būti nustatoma globaliai (bendrai) įvertinant visas aplinkybes, reikšmingas konkrečiu atveju (Europos Teisingumo Teismo 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimas byloje Nr. C-251/95, 22 punktas, Europos Teisingumo Teismo 2000 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Nr. C-425/98, 40 punktas). Globalus (bendras) suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir prasminio konkrečių ženklų panašumo, turi būti paremtas bendru jų sukuriamu įspūdžiu, atsižvelgiant pirmiausia į ženklų skiriamuosius ir dominuojančius elementus (Europos Teisingumo Teismo 1999 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Nr. C-342/97,25 punktas). Taigi tarptautinė teisminė praktika patvirtina, kad visuomenės suklaidinimo galimybė yra vertinamojo pobūdžio teisinė kategorija. Nagrinėjamu atveju galimybę suklaidinti visuomenę lemia aukščiau konstatuotas akivaizdus ženklų panašumas bei prekių, kurioms šie ženklai registruoti, tapatumas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, visuomenės galimybę suklysti patvirtina byloje pateiktos apklausos rezultatai, pagal kuriuos 42 procentai apklaustųjų mano, kad apelianto prekių ženklu „Aire Limpo“ (fig. (WO Reg. Nr. 687463) ir atsakovo vaizdiniu prekių ženklu (fig.) (CTM Reg. Nr. 0009199) žymimas prekes gamina ta pati arba susijusios įmonės. Teisėjų kolegija vertina, kad tai ženkli dalis vartotojų, kurie būtų suklaidinti dėl tiriamais ženklais žymimų prekių kilmės ir tokiu būdu būtų pažeisti atsakovo interesai.
Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad jo prekių ženklas „Aire Limpio“ taip pat sėkmingai ir seniai naudojamas Lietuvoje, kad panašios ar net tokios pačios formos gaiviklių galima rasti daugelyje Lietuvos prekybos centrų bei internetinėje prekyboje. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad tai nepatvirtina faktoriaus, kad dėl tokio koegzistavimo vartotojai nėra ir nebuvo klaidinami. Priešingai, esant tiriamų prekių ženklų panašumams, toks koegzistavimas kaip tik negali būti toleruotinas, kadangi tai kliudo vartotojui ar galutiniam prekių naudotojui atskirti šią prekę nuo kitos kilmės prekių.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad lyginami ženklai turi bendrų elementų, klaidinančių vartotoją. Todėl darytina išvada, kad PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų sąlygų, būtinų pripažinti atsakovo prekių ženklą negaliojančia, t.y. esant prekių ženklų panašumui bei egzistuojant galimybei suklaidinti visuomenę, šių duomenų byloje nustatyta pakankamai. Esant visų šių sąlygų visumai, ieškinį pirmosios instancijos teismas atmetė pagrįstai.
Vadovaudamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas ginčo aplinkybes ir pagrįstai nusprendė, jog lyginamieji ženklai yra klaidinančiai panašūs. Todėl teismas, netenkindamas ieškinio, priėmė teisingą sprendimą ir jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 185, 263 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovas pateikė prašymą priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl šis klausimas nespręstinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.