- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-11
- Bylos Nr.
- 2A-432-115/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė, Tatjana Žukauskienė, Algirdas Auruškevičius (pran.)
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- K. S.
- Trečiasis asmuo
- L. S., M. S.
- Kategorijos
- 35.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-432-115/2010
Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius Procesinio sprendimo kategorijos:
2010 m. gegužės 11d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Virginijos Volskienės, Tatjanos Žukauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-24-723/2009 pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovui K. S., tretiesiems asmenims L. S., M. S. (M. S.) dėl avanso ir palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas S. V. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo prieš pasirašant 2007-10-30 Preliminariąją sutartį ieškovo sumokėtus 66.667 Lt; 2.091,33 Lt palūkanų; 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l.17-20).
Nurodė, kad 2006-10-30 jis su atsakovu K. S. bei L. S., M. S. sudarė Preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti, o ieškovas nupirkti 2/3 iš maždaug 5000 kv. m. žemės sklypo, iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini)kaime (dabar( duomenys neskelbtini)). Visą sandorio sumą – 66.667 Lt - sumokėjo atsakovui prieš pasirašant Preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį; sklypo dalies Pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta per 30 dienų nuo Vilniaus apskrities viršininko sprendimo atkurti nuosavybės teises. 2006-12-27 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.4.-01-466S atsakovui buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 0,2463 ha žemės. Nurodo, kad ieškovas yra sumokėjęs visą sumą už 0,1642 ha žemės (2/3 bendro grąžinto žemės kiekio). O.Silevičius, veikdamas ieškovo vardu pagal įgaliojimą, kreipėsi į atsakovą prašydamas 2007-01-25 15.00 val. atvykti į Vilniaus m. 16-ąjį notarų biurą, esantį Gedimino pr. 3a - 2, Vilniuje, ir pasirašyti sklypo dalies Pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau nustatytu laiku atsakovas neatvyko. Nei Sutarties l p. nustatytu laiku, t.y. per 30 kalendorinių dienų nuo Vilniaus apskrities viršininko sprendimo atkurti nuosavybės teises, nei vėliau, iki pat ieškinio padavimo dienos atsakovas dėl savo kaltės sutartyje nurodytų veiksmų neatliko bei minėto žemės sklypo ieškovui nepardavė. Pinigai pagal Preliminariąją sutartį buvo perduoti tam tikram tikslui, tačiau šis tikslas nebuvo pasiektas, t.y. Pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, todėl teigė, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Ieškovas vadovavosi LAT praktika ir 66.667 Lt sumos reikalavo CK 6.237 str. pagrindu. Vilniaus apskrities viršininko sprendimas Nr. 2.4.-01-4668, dėl atsakovo nuosavybės teisių atkūrimo priimtas 2006-12-27, todėl, vadovaujantis Preliminarios sutarties l d. bei CK 6. 210 str. l d., už laikotarpį nuo 2007-01-28 iki 2007-09-13 už ieškovo sumokėtą 66.667 Lt sumą ieškovas priskaičiavo 2.091,33 Lt palūkanų. Ieškovas patikslino, kad pinigai buvo perduoti pas notarą, prieš pasirašant sutartį; atsakovo būklė buvo normali, jis buvo atvykęs su vaikais; notarė kalbėjo lenkų kalba, vertėjo nebuvo. Ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu nutrauktas. Tretysis asmuo M. S. grąžino pinigus pagal raštelį, nes jis neatgavo žemės.
Atsiliepimas
Atsakovas K. S. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 28-29). Nurodė pinigų negavęs, esantis neraštingas, prastai mato, invalidas; notarė kalbėjo rusų kalba, kurios jis nesuprato. Mano, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas yra gavęs pinigus bei kad iki 2007-01-25 atsakovas būtų gavęs jo kvietimą atvykti pas notarę. Teigia, kad preliminariąją sutartį pasirašyti buvo priverstas bei nesuvokė savo veiksmų reikšmės bei pasekmių, nes sutarties pasirašymo dieną ieškovas jį vaišino alkoholiu, o atsakovas, būdamas silpnos sveikatos bei valios žmogus, negalėjo atsisakyti; po to, ieškovas nuvežė atsakovą pas notarą ir liepė pasirašyti kažkokį dokumentą. Teigia, kad lietuvių kalbos nesupranta, to, kas ten prirašyta jam niekas neskaitė ir nevertė, iš giminaičių pasakojimo žino, kad ir juos ieškovas buvo atvežęs ir įkalbėjo pasirašyti sutartį, kurios jie iki galo nesuprato, jokių pinigų iš ieškovo nėra gavę. Apie ieškovo ketinimus įsigyti iš jų žemę bei pažadus sumokėti pinigus už žemę žinojo, tačiau iki šiol nei atsakovas, nei jo giminaičiai iš ieškovo nėra nieko gavę.
Tretieji asmenys L. S. ir M. S. atsiliepimu į ieškinį (b.l.68-69) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog jų žiniomis atsakovas nėra gavęs iš ieškovo jokių pinigų, parašai yra gauti pasinaudojant atsakovo neraštingumu, valstybinės kalbos nemokėjimu bei negalėjimu orientuotis situacijoje, ieškovas pasinaudojo atsakovo potraukiu alkoholiui, dažnai vaišindavo atsakovą stipriaisiais gėrimais. Ieškovas yra nesąžiningas, iki šiol iš ieškovo ir tretieji asmenys nieko nėra gavę. Sudarydami preliminariąją sutartį dar neturėjo žemės dokumentų, jiems notarė paaiškinusi, jog pinigai bus sumokėti atgavus žemę. Pas M. S. atvykęs advokatas prašė pasirašyti raštelį dėl pinigų grąžinimo; jis raštelį pasirašė po preliminarios sutarties pasirašymo praėjus 3-4 mėnesiams, kai sužinojo, kad neatgaus žemės. Teigia, kad notarė kalbėjo lietuvių kalba; 5 sutarties punktas jiems buvo išaiškintas. Notarė sakiusi nekreipti dėmesio į nurodytą 200.000 Lt sumą, nes pinigai bus sumokėti, kai bus atgauta žemė. L. S. nurodė, jog atgavusi žemę sudarė mainų sutartį su UAB „Inovita“.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 1 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai; priteisė iš atsakovo K. S. 66.667 Lt iš sutartyje numatytų pinigų ir perduotos jų dalies, ir 2091,33 Lt palūkanų, iš viso 68.758,33 Lt, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos 68.758,33 Lt sumos nuo 2007-09-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4062,74 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui bei 21,60 Lt pašto išlaidų valstybei (b.l.99-102).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog preliminariosios sutarties terminas pasibaigė 2007-01-27. Iki šios datos pagrindinė žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, nes atsakovas (pardavėjas) atsisakė tai padaryti ir šios aplinkybės atsakovas neneigia. 2006-10-30 Preliminariosios sutarties 6 p. numatyta 200.000 Lt bauda neįvykdžiusiems sutarties pardavėjams. Teismas konstatavo, kad ginčo šalių 2006-07-30 sudaryta sutartis atitinka preliminariosios sutarties požymius, nes iš jos turinio aiškiai matyti šalių susitarimas ateityje sudaryti įvardyto sutartyje žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį, šiame susitarime jų iš anksto aptartomis sąlygomis (CK 6.165 str. 1 d.); sutartis sudaryta rašytine forma (CK 6.165 str. 2 d.); joje nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti (iki 2007-12-31) (CK 6.165 str. 3 d.). Teismas, vadovaudamasis LAT formuojama praktika, nurodė, jog avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma (LAT 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006). Teismas konstatavo, jog atsakovo argumentus, kad nesuprato, ką pasirašė, nes sutartis jam nebuvo išversta į jam suprantamą kalbą, paneigia liudytojos notarės L. Š., tvirtinusios sandorį, parodymai, kad notarė pati skaitė sutartį ir paaiškino jos punktus; jei šalys kalbėjo lenkiškai, ji pati išvertė sutarties tekstą į lenkų arba rusų kalbą, nes turi tokią teisę. Liudytoja paliudijo, jog pardavėjai patvirtino, jog pinigus gavo. Teismas nenustatė esant įrodymų, paneigiančių preliminarioje sutartyje esančius duomenis apie pinigų sumokėjimą. Trečiųjų asmenų L. S. bei M. S. parodymus, jog nei atsakovas, nei jie pinigų negavo, teismas vertino kritiškai, nes atsakovas yra jų tėvas, jie yra sandorio šalys, todėl sprendė, jog objektyviai didesnė tikimybė, kad jie yra suinteresuoti bylos baigtimi tėvo naudai. Teismas atsižvelgė į Vilniaus m. apylinkės prokuratūros 2008-11-18 raštą, kuriame nurodyta, kad dėl 2006-10-30 preliminariosios sutarties sudarymo ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad S. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d., ir įtarimas jam nebus reiškiamas.
Šalies argumentai
Apeliantas (atsakovas) K. S. pateikė apeliacinį skundą (b.l. 104-106), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Apelianto teigimu, iš ieškovo nei jis, nei jo giminaičiai pinigų nėra gavę, juos suklaidino ieškovas ir notarė. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog sandorio sudarymo dieną turėjo ar galėjo turėti sutartyje nurodytą pinigų sumą. Teigia, jog preliminarioji sutartis tik patvirtino apelianto ketinimus ateityje parduoti žemę. Nurodo supratęs, jog pinigai bus sumokėti tik pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu, žodį „sumokėjo“ jis ir jo giminaičiai suprato kaip „sumokės“. Po preliminariosios sutarties sudarymo nei apelianto, nei jo giminaičių metarialinė padėtis nepakito, į sąskaitas neįplaukė pinigai, tačiau sąskaitų išrašų ir pažymų užsakymas kainuoja, todėl apeliantas nurodo nepateikiantis šių įrodymų teismui. M. S. jokių pinigų ieškovui negrąžino, tik pasirašė raštelį neva grąžinęs pinigus ieškovui, kad pastarasis ateityje nekeltų pretenzijų. Mano, jog teismas neįvertino su ieškovo elgesiu susijusių aplinkybių, nes teismui buvo pateikti prašymai ir skundai ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams. Tyrimas dėl dokumentų klastojimo bei neteisėtų ieškovo ir antstolės veiksmų vis dar tęsiamas. Mano, jog pats ieškovas siekė, jog sandorio nebūtų galima įvykdyti. Apeliantas pažymi, jog kvietimas atvykti pas notarę jam nebuvo įteiktas laiku. Pinigų perdavimo fakto nepatvirtino liudytojai, todėl apeliantas įsitikinęs, jog ieškovo reikalavimas grąžinti tai, ko jis neperdavė, negali būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Apeliantas (atsakovas) K. S. apeliaciniu skundu nesutinka su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-09-01 sprendimu, kuriuo yra patenkintas ieškovo S. V. ieškinys dėl 6667Lt avanso, 2091,33Lt palūkanų ir 5 proc. metinių palūkanų priteisimo.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.
Kolegija pažymi, kad ginčas tarp ieškovo S. V. ir atsakovo K. S. kilo dėl grąžinimo avanso, kuris sumokėtas prieš sudarant preliminariąją žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kuri atitinka CK 6.165str. numatytas sąlygas. Byloje nustatyta, kad atsakovas neįvykdė 2006-10-30 pasirašytos preliminariosios sutarties, nes atkūrus nuosavybę į žemę nepardavė ieškovui savo dalies žemės sklypo ir dėl šios aplinkybės ginčo nėra.
Preliminariosios sutarties 2 p. nurodyta, kad pirkėjas prieš pasirašant sutartį pardavėjams sumokėjo 200000 Lt, kuriuos jie gavo lygiomis dalimis. Tai rodo, kad kiekvienas iš pardavėjų, kurių tarpe yra ir atsakovas M. S., gavo po 66667Lt ir šią sumą ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo, kuris ją gavo avansu, tačiau nesudarė pagrindinės sutarties. Atsakovas ir tretieji asmenys pinigų gavimo faktą neigia. Atsakovas teigia, kad jis ir tretieji asmenys buvo apgauti, nes jiems nebuvo tinkamai išversta preliminarioji sutartis, paaiškinant, kad pinigai bus sumokėti pasirašius žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas šiuos atsakovo argumentus atmetė kaip nepagrįstus ir kritiškai vertino trečiųjų asmenų parodymus. Apeliantas tais pačiais argumentais sprendimą ginčija ir apeliacinės instancijos teisme, nurodant taip pat, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jog pirkėjas turėjo pinigų atsiskaitymui, o pardavėjai pinigus gavo ir jų materialinė padėtis pagerėjo. Apeliantas prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo, tačiau kolegija su apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus.
Kolegija pažymi, kad CPK 185 straipsnyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teisėjo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teisėjui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje N. P. v. UAB „Moduva ir Ko“; byla Nr. 3K-3-112/2008).
Pažymėtina, kad šioje byloje preliminarioji sutartis yra patvirtinta notarės, kuri teismo posėdyje patvirtino, jog pinigų perdavimo ji nematė, tačiau sandorio šalims perskaitė ir suprantama kalba išvertė bei paaiškino atskirus sutarties punktus, kurie su jais buvo derinti anksčiau. Be to, notarė parodė, kad prieš pasirašant sutartį pardavėjai patvirtino pinigų gavimo faktą(b.l. 91), Tuo tarpu netikėti notare, kuri yra valstybės įgaliota atlikti įstatymu numatytus veiksmus, pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, kad atsakovą ir trečiuosius asmenis pa notarą vežęs asmuo (V. K.) parodė, kad grįžtant jis nematė ar jie turėjo pinigus, tačiau visi kalbėjo, kad viskas yra gerai ir buvo patenkinti pardavę žemę (b.l. 97). Be to, kolegija pažymi, kad sutartį pasirašė trys pardavėjai, iš kurių tretieji asmenys neturi dar 50 metų ir yra saistomi artimais giminystės ryšiais( atsakovas -tėvas, o tretieji asmenys- jo vaikai), todėl faktiškai neįtikėtina, kad jie galėjo pasirašyti sutartį nesupratę sutarties turinio ar negavę pinigų. Tuo labiau, kad vėliau vienas iš jų grąžino ieškovui gautus iš jo pinigus(b.l. 79), o įtarimas dėl apgaulės ieškovui pareikštas nebuvo (b.l. 58,62). Tai rodo, kad tikėti atsakovu ir trečiaisiais asmenimis pagrindo nėra, nes jie yra suinteresuoti bylos baigtimi ir jų parodymai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų parodymams.
Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog prieš pasirašant preliminariąją sutartį atsakovas iš ieškovo pinigus gavo, nei negavo. Tuo tarpu CK 6.237 straipsnio įtvirtinta nuostata, kad asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai įgyta, išskyrus tam tikras išimtis, nustatytas CK 6.241 straipsnyje.
Teismų praktikoje CK 6.237 straipsnio nuostatos aiškinamos taip, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti, prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisės akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau jis išnyko. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje E. Č. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė, UAB „Automobilių stovėjimo aikštelės“, byla Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, byla Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje D. J. v. A. D., byla Nr. 3K-3-593/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje K. V. T. v. I. T., byla Nr. 3K-3-111/2009).
Kadangi atsakovas reikalaujamą priteisti sumą gavo iš ieškovo kaip avansą sudarant preliminariąją sutartį dėl žemės pirkimo pardavimo, o pagrindinė sandorio sutartis nustatytu terminu nebuvo pasirašyta ir nebus pasirašyta dėl atsakovo kaltės, nes žemė jau yra perleista kitam asmeniui, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas 66667Lt sumą iš atsakovo pagrįstai priteisė ieškovui(CK 6.237str.1d.)
Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Tuo pačiu atmestinas apelianto prašymas gražinti bylą nagrinėti iš naujo, nes tam nėra įstatyminio pagrindo, kurio faktiškai nenurodė ir apeliantas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino, taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktina nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 326str.1d.1p.).
Vadovaujantis CKK 88, 93, 96 str., apeliantas privalo atlyginti valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, kadangi jis yra atleista tik nuo žyminio mokesčio, o ieškovas apie apeliacinėje teismo instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodymų nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-24-723/2009 palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo K. S. 12,55Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.