Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2025-01-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-74-543/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-01-24
Bylos Nr.
1-74-543/2025
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irmutė Kliučinskienė
Kaltinamasis
A. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-74-543/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28908-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3; 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.13; 1.2.25.5; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.1; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.3.4.3; 2.3.4.13; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 24 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė,sekretoriaujant I. K.,dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui A. J.,kaltinamajam A. V., jo gynėjui advokatui V. T.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. V. 2024 m. liepos 27 d. apie 6 val. 30 min. Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Volvo V70“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra kai 6 val. 58 min. jam nustatytas 1,56 promilių neblaivumas.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. V. visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, kad teisę vairuoti transporto priemones turi nuo (duomenys neskelbtini), paskutiniu metu jam buvo suteikta teisė vairuoti B ir C kategorijos transporto priemones. Turi įsigijęs automobilį „Volvo V70“, valstybinio numerio ženklas (toliau tekste – v. n. ž.) (duomenys neskelbtini), kurį nusipirko 2022 m. birželio mėnesį ir mokėjo 600 eurų. 2024 m. liepos 26 d. jis laiką leido savo žmonos tėviškėje, (duomenys neskelbtini), vakare su netoliese gyvenančiu draugu išgėrė butelį degtinės ir pasiliko pas draugą miegoti. Atsikėlęs ryte ketino sugrįžti į uošvių namus, todėl vairuodamas jam priklausantį automobilį, važiuodamas Lazdijų rajone, (duomenys neskelbtini), siekdamas apsukti automobilį, nuslydo nuo važiuojamosios kelio dalies ir automobilis pakibo ant kelio sankasos. Netrukus į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnai ir jam nustatė 1,56 promilės girtumą. Labai gailisi dėl įvykusio, buvo įsitikinęs, kad alkoholis per naktį pasišalino iš organizmo, todėl tikėjosi, kad gali vairuoti. Jis ilgą laiką turi teisę vairuoti transporto priemones, tačiau niekada praeityje nėra nei teistas, nei baustas administracine tvarka. Jo darbinė veikla susijusi su transporto priemonės vairavimu, tačiau tik kelis kartus yra baustas už smulkius KET pažeidimus. Taip pat, prašo atsižvelgti į tai, jog nustatytas neblaivumas tik labai neženkliai viršijo žemutinę, baudžiamajai atsakomybei taikomą neblaivumo ribą. Ir šiuo metu dirba toje pačioje įmonėje, tik kitose pareigose. Įmonės vadovo charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Prašo taikyti laidavimo institutą ir atleisti jį nuo bausmės, neskiriant piniginio užstato. Nurodo, kad jis nepiktnaudžiauja alkoholiu, dirba įmonėje, kurioje ryte ir vakare yra tikrinamas blaivumas, todėl neturi net mažiausios galimybės vartoti alkoholinius gėrimus. Ilgą laiką gyvena su sutuoktine V. V., su kuria labai gerai sutaria, prižiūri savo ilgamečius tėvus, abu jais rūpinasi. Laiduotoja prašo paskirti jo sutuoktinę V. V., kuri labai gelbsti jam po įvykio, yra atsakinga, pareiginga, gerai charakterizuojama, daro jam stiprų teigiamą poveikį svarbių sprendimų pasirinkime.

Kaltinamasis A. V. visiškai pripažino savo kaltę, davė išsamius parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir, priimdamas nuosprendį, teismas vadovaujasi ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie BPK 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono policijos komisariato (toliau tekste ir – Alytaus AVPK Lazdijų r. PK) Reagavimo skyriaus tyrėjo Š. P. 2024-07-27 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. liepos 27 d. dirbant kartu su Alytaus AVPK Lazdijų r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiąja patrule E. Č., apie 06 val. 37 min. iš Alytaus AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad kelyje nuo Seirijų link Metelių, nuvažiavus apie 3 kilometrus nuo Seirijų, prie kalno yra į šalikelę nuvažiavęs automobilis „Volvo“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas, kaip įtariama, yra neblaivus. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), rado ant kelio sankasos pakibusį minėtą automobilį. Šalia automobilio buvo ir jo savininkas bei vairuotojas A. V. Bendraujant su vairuotoju ir dokumentų patikrinimo metu nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Vyriškis teigė, kad iš vakaro su draugu išgėrė nemažai degtinės, o ryte važiavo į savo žmonos tėviškę. Jam važiuojant link žmonos tėviškės, vyriškis kelyje nesuvaldė vairuotos transporto priemonės ir nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, o automobilis pakibo ant kelio sankasos. Vyriškis pripažino, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus. Alkoholio kiekio matuokliu „Drager ARKL-0761“ (metrologinės patikros Nr. 2069426) 06 val. 58 min. automobilio vairuotojui nustatytas vidutinis – 1,56‰ girtumo laipsnis, o 07 val. 20 min. – vidutinis 1,65‰ girtumo laipsnis. Automobilio vairuotojas buvo nušalintas nuo tolimesnio transporto priemonės vairavimo, jam įteiktas šaukimas atvykti į Lazdijų r. PK procesiniams veiksmams atlikti. Vairuotas automobilis iš įvykio vietos buvo priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo užplombuotas. Įvykyje naudoti BODY registratoriai ir tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini) vaizdo stebėjimo kameros ( b. l. 1–4).

Įvykio vietos apžiūros protokole su priedu apžiūrėta įvykio vieta yra kelyje Nr. 181 (Seirijai-Simnas-Igliauka). Įvykio vieta yra dešiniajame kelkraštyje, minėto kelio 4-ame kilometre. Įvykio vietoje yra automobilis „Volvo V70“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini). Automobilis yra universalo kėbulu, pilkos spalvos. Automobilis įvykio vietoje yra dalinai ant važiuojamosios kelio dalies, dalinai pakibęs ore ant kelio sankasos. Įvykio vietoje pateiktas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. (duomenys neskelbtini) ir įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra paimami ir pridedami prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Automobilis „Volvo V70“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) (VIN: (duomenys neskelbtini)) su užvedimo rakteliu iš įvykio vietos nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), kur yra užplombuojamas plombomis nuo Nr. 117341 iki Nr. 117347. Apžiūrint įvykio vietą buvo naudoti BODY registratoriai (b. l. 13 – 24).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas objektas – Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjo Š. P. kūno kameros vaizdo įrašas, kuris yra įkeltas į IBPS prie tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Matyti, kad vaizdo įrašas darytas 2024-07-27, 06:56 val. Įjungus vaizdo įrašą matyti, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, matomas ant kelio sankasos pakibęs automobilis „Volvo“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini). Matyti šalia sustojęs automobilis „VW Passat“, prie kurio stovi moteris. Pareigūnams paklausus, ar vairuotojas vartojo alkoholinius gėrimus, pastarasis nurodė, kad yra vartojęs vakar vakare. Vairuotojas nurodė, kad yra A. V., gyvena (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad važiavo važiuodamas į uošvių namus, nesuvaldė automobilio ir nuslydo nuo kelio. Šalia automobilio „Volvo“ su kitu automobiliu sustojusi moteris paaiškino, kad važiavo į darbą ir pamačiusi šį automobilį sustojo paklausti, ar nereikalinga pagalba. Vaizdo įraše užfiksuota, kad pareigūnė E. Č. atlieka automobilio „Volvo“ vairuotojo girtumo patikrinimus, naudojant alkoholio kiekio matuoklį. Pareigūnas radijo ryšio stotele informuoja budėtoją apie nustatytas aplinkybes (b. l. 25 – 27).

Neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad 2024-07-27, 06.58 val. A. V. nustatytas 1,56 promilių girtumas, 2024-07-27 07.20 val. jam nustatytas 1,65 promilių girtumas. Tikrinimai atlikti alkoholio kiekio matavimo prietaisu Drager ARKL-0761, patikros sertifikato Nr. 2069426 (b. l. 32 – 33).

Liudytojas Š. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2024 m. liepos 27 d. dirbo (duomenys neskelbtini) kartu su vyriausiąja patrule E. Č. Ryte, apie 06 val. 37 min. iš budėtojo gavo pranešimą, kad kelyje nuo Seirijų link Metelių, prie kalno yra į šalikelę nuvažiavęs automobilis „Volvo“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas, kaip įtariama, yra neblaivus. Nuvyko į (duomenys neskelbtini), atvykus į vietą rado ant kelio sankasos pakibusį minėtą automobilį ir šalia automobilio jo savininką bei vairuotoją A. V. Bendraujant su automobilio vairuotoju, juto alkoholio kvapą, šio asmens kalba buvo nerišli. Paklausus, ar jis vartojo alkoholį, vyriškis patvirtino, kad iš vakaro su draugu išgėrė degtinės, o ryte važiavo į savo žmonos tėviškę. Vairuotojas paaiškino, kad važiuojant link žmonos tėviškės, nesuvaldė vairuotos transporto priemonės ir nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, o automobilis pakibo ant kelio sankasos. Vyriškis pripažino, kad automobilį vairavo neblaivus, alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas vidutinis, t. y. 1,56 promilių girtumas. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, vairuotojas nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 59 – 62).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo bei veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nagrinėjamos bylos duomenimis, t. y. paties kaltinamojo paaiškinimais, kad jis vairavo transporto priemonę, iš vakaro su draugu būdamas išgėręs daugiau nei butelį degtinės, ryte vairuodamas link uošvių sodybos, norėdamas apsisukti, nesuvaldė automobilio ir pakibo ant kelio sankasos. Atvykus pareigūnams, buvo nustatytas 1,56 promilių neblaivumas, kurio neginčija. Tarnybiniu pranešimu ir liudytojo Š. P. parodymais, kur nurodytos analogiškos aplinkybės, neblaivumo nustatymo aktu, kuriame užfiksuota, kad kaltinamajam buvo nustatytas 1,56 promilių neblaivumas, filmuota medžiaga iš nešiojamo vaizdo registratoriaus, kuriame užfiksuotos tokios pačios aplinkybės, kurias nurodė kaltinamasis A. V. bei patvirtino prieš tai aptarti rašytiniai bylos dokumentai. Visi šie duomenys yra gauti teisėtu būdu ir visiškai pakankami padaryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis A. V. vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volvo V70“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas. Tokie kaltinamojo A. V. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu

Kaltinamojo A. V. sutuoktinė V. V. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoja paskiriant V. V. Prašyme V. V. nurodė, jog A. V. yra jos sutuoktinis, kuris pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, anksčiau jis neteistas. Jai yra žinoma, kad A. V. visiškai prisipažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs. Nusikalstama veika žalos jis nepadarė. Ji pati nėra teista ir nebausta administracine tvarka. Darbdavys ją charakterizuoja teigiamai. Santuokoje su A. V. jau gyvena daugiau kaip 26 metus, todėl jam yra artima. Jie darniai gyvena bendrai priklausančiuose namuose, todėl kasdien ji turi galimybes daryti teigiamą įtaką A. V. elgesiui bei jį kontroliuoti. Todėl prašo A. V. perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 153).

Teisiamajame posėdyje siūloma būti laiduotoja V. V. paaiškino, jog A. V. ji pažįsta jau 34 metus, o santuokoje jie gyvena daugiau kaip 26 metus. Jie gyvena (duomenys neskelbtini), o savaitgalius leidžia kaime (duomenys neskelbtini) prie ūkio darbų. Penktadieniais vakare visada važiuoja į kaimą. Jie abu labai išgyvena dėl šio įvykio. Sunku paaiškinti, kodėl A. V. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Tą kartą A. V. pasakė, kad važiuoja pas draugą, nes jį kvietė pasikalbėti. Jie išgėrė po „čerkelę“. A. V. gal numigo, bet neapskaičiavo savo būsenos ir važiavo. Jos sutuoktinis A. V. nėra linkęs vartoti alkoholį. Ji pati visiškai netoleruoja alkoholizmo, yra dirbanti (duomenys neskelbtini). Kaime jie dar prisiduria pinigų iš žemės ūkio. Ji pati bijo vairuoti, jai tai nesiseka. Savaitgaliais jie lanko ir savo tėvus. Jų tėvai gyvena tame pačiame kaime, juos skiria dviejų kilometrų atstumas. Ji tikrai gali padaryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui.

BK 40 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal BK to paties straipsnio 2 dalį, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Remdamasis aukščiau išdėstytais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017 ir kt.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis A. V. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas pirmą kartą už nesunkaus nusikaltimo padarymą, dėl kurio savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai dėl to gailisi, suprato savo veikos pavojingumą ir pažada daugiau nenusikalsti. Vertinant, ar yra pagrindo manyti, jog atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atsižvelgia į tai, kad A. V. praeityje neteistas, laikomas nebaustu administracine tvarka, (duomenys neskelbtini), dirbantis ir darbdavio charakterizuotas vien teigiamai (b. l. 91 – 93, 94 – 96, 97 – 99, 100 – 101, 107). Kaltinamasis neįrašytas psichikos bei priklausomybių ligų įskaitose ir abejonių dėl jo pakaltinamumo nekyla (b. l. 104). Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis). Nors kaltinamasis A. V. praeityje du kartus baustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau jam paskirtos nuobaudos yra už smulkius KET pažeidimus, baudas sumokėjęs ir nuobaudos jau yra negaliojančios. Visos paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, jog kaltinamasis A. V. yra linkęs laikytis įstatymų reikalavimų, yra pilnavertis visuomenės narys, nusikalto būdamas įtakotas nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Atsižvelgdamas į tai, jog padarytas nusikaltimas yra nesunkus, į kaltinamojo nepriekaištingą asmenybę, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą, teismas sprendžia, jog byloje nėra aplinkybių, kliudančių atleisti A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, kadangi kaltinamasis pirmą kartą padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio ir kaltinamasis nėra linkęs pažeidinėti įstatymus (BPK 254 straipsnio 5 dalis).

BK 40 straipsnio 3 dalis numato, jog laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Nagrinėjamu atveju siūloma laiduotoja yra kaltinamojo A. V. sutuoktinė V. V. Kaip matyti iš kaltinamojo A. V. ir siūlomos laiduotojos V. V. parodymų, jie jau daugiau kaip 20 metų gyvena santuokoje, veda bendrą ūkį, labai gerai sutaria. V. V. daro kaltinamajam didžiausią įtaką ir turi autoritetą. Siūloma laiduotoja nėra teista, nebausta administracine tvarka, dirbanti, darbdavio charakterizuota teigiamai (b. l. 155, 156, 157, 158). Šios paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, jog V. V. yra tinkama laiduotoja ir teismo pasitikėjimo vertas asmuo, turintis akivaizdžią bei realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, todėl kaltinamasis A. V. gali būti perduotas pagal laidavimą šio asmens atsakomybėn. Taigi, įvertinus kaltinamojo A. V. ir laiduotojos V. V. asmenybes, jų šeimyninį ryšį bei tarpusavio santykius, šios laiduotojos realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, teismas nustato vienerių metų laidavimo terminą, neskiriant užstato, nes tokia poveikio priemonė bus visiškai pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o šiuo atveju užstato skyrimas nėra būtinas, siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 67 straipsnio 2 dalis numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, tai yra sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemones, teismas svarsto, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis. Teismas, siekdamas baudžiamosios teisės priemonėmis apginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis) bei įvertinęs kaltinamojo A. V. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes – tyčia vairavo automobilį neblaivus, esant vidutiniam neblaivumo laipsniui, važiuodamas užmiestyje, nuvažiavo nuo kelio, tokiu būdu keldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui, bei į tai, kad A. V. neblaivus transporto priemonę vairavo pirmą kartą, praeityje buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, charakterizuojamas teigiamai, sprendžia, jog tikslinga paskirti šiam kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos – 2024 m. liepos 29 d.

Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje, iš kurios (taip pat ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties) išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Šiuo konkrečiu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis A. V. padarė vairuodamas jam pačiam priklausantį automobilį „Volvo V70“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis nagrinėjamą nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, jo vairuotas minėtas automobilis baudžiamojo įstatymo atžvilgiu laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismas siekdamas įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. kad šia priemone ateityje nebūtų padarytos naujos nusikalstamos veikos, atsižvelgiant į tai, kad šiuo automobiliu išimtinai naudojosi tik kaltinamasis A. V., kuriam dėl šios nusikalstamos veikos padarymo uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones bei esant imperatyviam įstatyminiam pagrindui, sprendžiama, jog yra tikslinga paskirti A. V. ir baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant jam priklausantį automobilį „Volvo V70“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini).

Dėl kitų klausimų

2024 m. liepos 29 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu kaltinamajam A. V. buvo paskirtos trys kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (b. l. 83 – 84), kurios nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. J. 2024 m. liepos 29 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nuo 2024 m. liepos 29 d. iki 2025 m. sausio 29 d. kaltinamajam A. V. priklausančiam automobiliui „Volvo V70“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (b. l. 42 – 44). Procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtą automobilį paliekama galioti iki minėto automobilio „Volvo V70“ faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, A. V. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariate, – perduodamas (duomenys neskelbtini) (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vienas kompaktinis diskas su filmuota vaizdo medžiaga, kuris saugomas atskirame voke prie bylos, – paliekamas toliau saugoti prie bylos visą jos saugojimo laiką (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 312 – 313 straipsniais,

nusprendžia:

A. V., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 ¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, vadovaujantis to paties kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą V. V. atsakomybėn be piniginio užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsniais, paskirti A. V. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 29 d.;

2) transporto priemonės – automobilio „Volvo V70“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomo pas A. V. ((duomenys neskelbtini)), konfiskavimą.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. J. 2024 m. liepos 29 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Volvo V70“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), – palikti galioti iki šio automobilio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti A. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, A. V. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariate, – perduoti (duomenys neskelbtini).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną kompaktinį diską su filmuota vaizdo medžiaga, saugomą atskirame voke prie bylos, – palikti toliau saugoti prie bylos visą jos saugojimo laiką.

Išaiškinti A. V. tai, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šį nuosprendį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Irmutė Kliučinskienė