- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-30
- Bylos Nr.
- e2S-2609-565/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01926-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- B. B., R. B.
- Kategorijos
- 2.3.4.4.4Ginčai dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais
- 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.6.4Pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų B. B. ir R. B. ieškinį atsakovui V. K. dėl bendravimo tvarkos su vaikaite nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-8806-892/2025 pagal ieškovų B. B. ir R. B. (toliau – ir ieškovai) ieškinį atsakovui V. K. (toliau – ir atsakovas) dėl bendravimo tvarkos su vaikaite N. K. (toliau – ir vaikaitė, vaikas) nustatymo.
2. Kartu su ieškiniu ieškovai pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: iki bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti laikiną ieškovų ir vaikaitės bendravimo tvarka, pagal kurią ieškovai su vaikaite bendrautų kas antrą savaitę (nelyginėmis metų savaitėmis), pasiimdami vaikaitę iš jos gyvenamosios vietos penktadienį, 17.00 val., ir grąžindami į gyvenamąją vietą sekmadienį, 17.00 val.
Šalies argumentai
3. Ieškovai nurodė, kad tarp ieškovų dukros S. K. ir atsakovo buvo sudaryta santuoka, jos metu (duomenys neskelbtini) gimė dukra N.. (duomenys neskelbtini) ieškovų dukra mirė.
4. Iki dukros mirties ieškovai susitikdavo ir bendraudavo su vaikaite, jų tarpusavio ryšys buvo susiformavęs. Po ieškovų dukros mirties atsakovas ėmė riboti bendravimą ir neleido ieškovams matytis su vaikaite. Ieškovai kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) skyrių, prašydami tarpininkauti dėl bendravimo su vaikaite tvarkos, ir po šio įsikišimo šalys buvo pasiekusios susitarimą, pagal kurį ieškovai pasiimdavo vaikaitę iš jos gyvenamosios vietos ir, pasibaigus bendravimo laikui, ją grąžindavo atgal. Vis dėlto nuo 2025 m. balandžio 5 d. atsakovas visiškai uždraudė ieškovams bendrauti su vaikaite tiek tiesiogiai, tiek telefonu.
5. Ieškovų vertinimu, būtina užtikrinti ir apginti vaikaitės teisę bendrauti su artimaisiais giminaičiais, nes, atsakovui vienašališkai apribojus vaikaitės bendravimą su ieškovais, yra pažeidžiami vaikaitės interesai. Laikinosios bendravimo tvarkos nustatymas yra reikalingas tam, kad būtų išvengta konfliktinių situacijų ir būtų garantuota vaikaitės teisė palaikyti ryšį su ieškovais.
Atsiliepimas
6. Atsakovas su prašymu nesutiko.
7. Pateikdamas atsiliepimą, atsakovas rėmėsi Tarnybos išvadomis. Iš jų matyti, kad atsakovas nesutiko su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodydamas, jog nors neprieštarauja vaiko bendravimui su ieškovais, jų kontaktai yra reti, neorganizuoti ir nesilaikoma susitarimų. Todėl bendravimas turėtų būti derinamas taip, kad nekliudytų vaiko kasdieniam gyvenimui. Pažymėjo, kad vaikas pageidauja bendrauti su ieškovais savo namuose, nes ten jaučiasi saugiau ir yra pripratusi, pas ieškovus vykti nenori, o kitur, pvz., Vilniuje, susitikti norėtų tik kartu su atsakovu.
8. Tarnyba savo išvadoje nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl laikinos ieškovų ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, būtina atsižvelgti į šiuo metu susiklosčiusią situaciją: tarp ieškovų ir vaiko anksčiau buvęs stiprus ir teigiamas emocinis ryšys šiuo metu yra susilpnėjęs. 2025 m. kovo 16 d. bendravimo metu vaikas nurodė, kad nenorėtų vykti į ieškovų namus Utenoje, o norėtų susitikti su jais Vilniuje. Tarnybai nekilo abejonių dėl ieškovų galimybės tinkamai pasirūpinti vaiku jų bendravimo metu. Visgi, siekiant saugiai atkurti stiprų ir teigiamą emocinį ryšį tarp senelių ir vaiko bei užtikrinti vaiko emocinį saugumą, pažymėjo, kad pradiniame etape (pavyzdžiui, vieno mėnesio laikotarpiu) laikinas ieškovų ir vaiko bendravimas turėtų vykti be nakvynių pas ieškovus. Tik vaikui pripratus prie reguliaraus bendravimo su ieškovais ir pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, atsirastų teisinis pagrindas visiškai patenkinti ieškovų prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. birželio 3 d. nutartimi ieškovų prašymą tenkino iš dalies ir nustatė laikiną ieškovų ir vaikaitės bendravimo tvarką, pagal kurią:
1) pereinamuoju laikotarpiu – 2025 m. birželio ir liepos mėnesiais – ieškovai su vaikaite bendrauja kas antrą savaitę (nelyginėmis metų savaitėmis) be nakvynės, vaikaitę pasiimdami šeštadienį, 11.00 val., iš jos gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną, 18.00 val., grąžindami į gyvenamąją vietą;
2) nuo 2025 m. rugpjūčio mėnesio ieškovai su vaikaite bendrauja kas antrą savaitę (nelyginėmis metų savaitėmis), vaikaitę pasiimdami penktadienį, 17.00 val., iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindami ją į jos gyvenamąją vietą sekmadienį, 17.00 val.
10. Pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertinęs ieškovų pareikštą ieškinį, nustatė, kad jo faktinis pagrindas yra suformuluotas, pateikti paaiškinimai ir įrodymai, pagrindžiantys ieškinį. Todėl konstatavo, jog egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas.
11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Tarnyba pažymėjo, jog, siekiant saugiai atkurti teigiamą emocinį ryšį tarp ieškovų ir vaikaitės bei užtikrinti vaiko emocinį saugumą, pradiniame etape (pvz., vieno mėnesio laikotarpiu) laikinas ieškovų ir vaikaitės bendravimas turėtų vykti be nakvynių pas ieškovus. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad vaikaitė iki savo motinos mirties (duomenys neskelbtini) reguliariai bendravo su ieškovais ir teigiamai atsiliepdavo apie juos.
12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Tarnybos išvadą, sprendė, kad iki bylos išnagrinėjimo ir sprendimo įsiteisėjimo tikslinga nustatyti laikiną ieškovų bendravimo su vaikaite tvarką, nes, nenustačius tokios tvarkos, nutrūktų ieškovų ir vaikaitės ryšys, ir, priėmus ieškovams palankų sprendimą, jo atstatymui reikėtų daugiau laiko.
13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs vaikaitės amžių, tai, kad tarp ieškovų ir atsakovo susiklostę konfliktiški santykiai, Tarnybos išvadas, jog vaikaitė su ieškovais reguliariai bendravo ir teigiamai atsiliepdavo iki savo motinos mirties, nutarė nustatyti laikiną ieškovų ir vaikaitės bendravimo tvarką, numatant pereinamąjį laikotarpį.
III. Atskirojo skundo argumentai
14. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartį ir atmesti ieškovų prašymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
14.1. klausimas dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos turėjo būti sprendžiamas žodinio proceso tvarka, nes apie rašytinį teismo posėdį atsakovas buvo informuotas tik 2025 m. gegužės 29 d. ir turėjo vos 2 darbo dienas susipažinti su ieškiniu, pasiruošti, surasti atstovą ir surinkti įrodymus;
14.2. apskųsta nutartimi nustatyta laikinoji ieškovų ir vaiko bendravimo tvarka iš esmės sutampa su ieškovų ieškinio reikalavimu, todėl pirmosios instancijos teismas faktiškai patenkino ieškovų reikalavimą dėl bendravimo tvarkos dar iki bylos išnagrinėjimo iš esmės;
14.3. ieškovų bendravimas su vaiku kelia grėsmę vaiko interesams ir saugumui dėl ieškovų alkoholio vartojimo, vaiko neprižiūrėjimo, nesaugios aplinkos, patirtų traumų bei necenzūrinių žodžių vartojimo prie vaiko atsakovo atžvilgiu;
14.4. pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad po pereinamojo laikotarpio ieškovai su vaiku bendraus su nakvynėmis ieškovų namuose, sprendimą priėmė neįvertinęs, ar ieškovų gyvenamoji aplinka užtikrina vaiko fizinę, psichologinę ir socialinę gerovę;
14.5. vaikas nenori bendrauti su ieškovais be atsakovo dalyvavimo, todėl atsakovas jo negali priversti, o pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę turėjo įvertinti. Tarnybos apklausos metu (2025 m. kovo 13 d.) vaikas nurodė, kad susitikti su seneliais norėtų tik kartu su atsakovu;
14.6. apskųsta nutartimi nustatyta ieškovų bendravimo su vaiku tvarka yra pernelyg intensyvi – numatyta 24 susitikimai per metus, kai praktikoje dažniausiai taikoma iki 12. Toks dažnumas riboja atsakovo galimybes bendrauti su vaiku, trukdo vaikui bendrauti su kitais giminaičiais, dalyvauti šeimos ar draugų renginiuose bei kasdieninę veiklą.
15. Ieškovai prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
15.1. akivaizdu, jog atsakovas nenori, kad jo vaikaitė bendrautų su ieškovais bet kokia forma. Atsakovas apsiriboja formaliais teiginiais ir nepateikia konkrečių įrodymų, kad ieškovų ir vaikaitės bendravimas būtų žalingas ar prieštarautų vaikaitės interesams. Atsakovo teiginiai apie galimą ieškovų išgėrinėjimą yra nepagrįsti. Vaikaitės buvimas pas ieškovus nebuvo pavojingas, o vienintelis incidentas – raktikaulio lūžis 2021 m. – negali būti laikomas ieškovų nepriežiūros ar jų alkoholio vartojimo pasekme. Per pastaruosius ketverius metus jokių incidentų neįvyko, o Tarnyba savo išvadoje nurodė, kad vaikaitė teigiamai vertina ieškovus;
15.2. byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad bendravimo su vaikaite nutrūkimas sietinas būtent su atsakovo veiksmais, dėl kurių galėjo pasikeisti vaikaitės požiūris į ieškovus. Atsakovui vengiant sudaryti sąlygas bendrauti, buvęs artimas ieškovų ir vaikaitės emocinis ryšys natūraliai susilpnėjo. Tarnyba patvirtino, kad iki motinos mirties vaikaitė su ieškovais bendravo nuolat, o kontaktų apribojimas įvyko jau atsakovui perėmus vaiko priežiūrą;
15.3. laikina bendravimo tvarka siekiama užtikrinti sąlygas ieškovams ir vaikaitei palaipsniui atkurti emocinį ryšį, todėl ji atitinka vaikaitės interesus. Atsakovas jai prieštarauja, tačiau nepateikia jokių realių alternatyvių sprendimų, faktiškai siekdamas, kad bendravimas apskritai nevyktų;
15.4. atsakovo argumentas, kad būtina atsižvelgti į vaikaitės norus ir kasdieninį režimą, yra nepagrįstas, nes pagal tokią logiką bendravimui su ieškovais niekada neliktų laiko. Jei atsakovas tinkamai organizuotų vaikaitės dienos režimą, jame būtų numatyta vietos ir bendravimui su ieškovais. Šiuo metu atsakovas dirbtinai kuria įspūdį, kad vaikaitės užimtumas yra toks intensyvus, jog bendravimas su ieškovais yra neįmanomas, taip siekdamas pateisinti savo siekį visiškai eliminuoti šį bendravimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė.
18. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: garso įrašus, išrašą iš e. sveikatos sistemos, susirašinėjimą SMS žinutėmis, pasiūlymą dėl bendravimo tvarkos, išrašą iš dienyno bei pagyrimus.
19. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
20. Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos pranešus atsakovui, tačiau jam buvo suteiktas itin trumpas terminas pateikti atsiliepimą – tik 2 darbo dienos. Susipažinęs su atsakovo pateiktais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog jie yra susiję su nagrinėjamu klausimu, jų prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, kadangi ieškovai atsiliepime į atskirąjį skundą dėl jų vertinimo yra pasisakę. Todėl atsakovo pateikti nauji įrodymai priimami.
21. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
22. Atsakovas teigia, kad klausimas dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos turėjo būti sprendžiamas žodinio proceso tvarka, išklausius abi šalis, o apie rašytinį teismo posėdį atsakovas buvo informuotas tik 2025 m. gegužės 29 d., t. y. jam buvo suteiktos vos 2 darbo dienos susipažinti su ieškiniu, pasiruošti, surasti atstovą ir pateikti įrodymus.
23. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pirmosios instancijos teismas 2025 m. gegužės 29 d. el. paštu pranešė atsakovui apie teismo posėdį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įpareigojo atsakovą pateikti atsiliepimą iki 2025 m. birželio 3 d., 8.00 val.
24. Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendžiamas rašytinio proceso tvarka nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo, o išimtiniais atvejais, kai reikia surinkti papildomus sprendimui reikalingus duomenis, – per septynias darbo dienas. Todėl atsakovo teiginys, kad laikino bendravimo klausimas turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, yra nepagrįstas.
25. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas galėjo suteikti atsakovui ilgesnį terminą atsiliepimui pateikti, atsakovas pasinaudojo teise apskųsti nutartį, išdėstė detalius nesutikimo su nutartimi argumentus ir pateikė įrodymus. Todėl atsakovo teisė būti išklausytam nebuvo pažeista.
26. Atsižvelgiant į tai, kad šalys išdėstė savo argumentus, pateikė juos pagrindžiančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismui pakankama duomenų ginčui išspręsti, vadovaujantis procesinio ekonomiškumo principu, nėra pagrindo grąžinti klausimo spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui, todėl toliau pasisakytina dėl kitų atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytų argumentų.
27. Byloje pareikštas ieškinys dėl ieškovų bendravimo su vaikaite tvarkos nustatymo. Kartu su ieškiniu ieškovai pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti laikiną ieškovų ir vaikaitės bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovai su vaikaite bendrautų kas antrą savaitę, nelyginėmis metų savaitėmis, pasiimdami vaikaitę iš jos gyvenamosios vietos penktadienį, 17.00 val., ir grąžindami į gyvenamąją vietą sekmadienį, 17.00 val.
28. Ieškovų vaikaitė N. gimė (duomenys neskelbtini), jos motina S., ieškovų dukra, mirė (duomenys neskelbtini). Iki dukros mirties ieškovai reguliariai bendravo su vaikaite, tačiau po dukros mirties tarp ieškovų ir atsakovo kilo nesutarimų dėl ieškovų bendravimo su vaikaite, ir nuo 2025 m. balandžio 5 d. ieškovų bendravimas su vaikaite nutrūko.
29. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Tarnybos išvadą, vaiko amžių, konfliktinius šalių santykius ir vaiko ankstesnį glaudų ryšį su ieškovais, nusprendė nustatyti laikiną bendravimo tvarką su pereinamuoju laikotarpiu tokia tvarka: 1) pereinamuoju laikotarpiu – 2025 m. birželio ir liepos mėnesiais – ieškovai su vaikaite bendrauja kas antrą savaitę (nelyginėmis metų savaitėmis) be nakvynės, vaikaitę pasiimdami šeštadienį, 11.00 val., iš jos gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną, 18.00 val., grąžindami į gyvenamąją vietą; 2) nuo 2025 m. rugpjūčio mėnesio ieškovai su vaikaite bendrauja kas antrą savaitę (nelyginėmis metų savaitėmis), vaikaitę pasiimdami penktadienį, 17.00 val., iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindami ją į jos gyvenamąją vietą sekmadienį, 17.00 val.
30. Bendravimas su giminaičiais yra vaiko teisė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalis). Tai savarankiška teisė, kuri nėra išvestinė iš tėvų valdžios įgyvendinimo ir nereiškia tėvų valdžios pažeidimo nepriklausomai nuo to, ar ji įgyvendinama abipusiu sutarimu ar teismo tvarka. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama vaiko bendravimo su artimais giminaičiais svarba vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2009).
31. Vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais įgyvendinimas įstatymų leidėjo pavestas vaiko tėvams (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.172 straipsnį, tėvai turi sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jeigu tai atitinka vaiko interesus.
32. Vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais gali būti ribojama tik jeigu tai kenkia paties vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nekonkretinama, kokia padėtis ar veiksmai laikytini priešingais vaikų interesams, dėl kurių galėtų būti ribojamas bendravimo teisės įgyvendinimas. Kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaikų brandą, susidariusią padėtį ir artimųjų giminaičių poelgius, jų gyvenimo būdą, vaiko norą ir kitas konkrečias aplinkybes, sprendžiama, ar bendravimas atitinka vaikų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2009).
33. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis tiek su abiem tėvais, tiek ir su artimais giminaičiais.
34. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio, priešieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
35. Po ieškovų dukros mirties ieškovų ir atsakovo santykiai tapo konfliktiški. Šią aplinkybę pagrindžia tiek šalių procesiniuose dokumentuose išdėstomi subjektyvūs vienos ir kitos šalies veiksmų vertinimai bei į bylą pateikti susirašinėjimai SMS žinutėmis.
36. Tarnybos išvados duomenimis, vaikas iki motinos mirties (duomenys neskelbtini) reguliariai bendravo su ieškovais ir teigiamai apie juos atsiliepdavo. 2024 m. kovo 16 d. apklausos metu, būdamas be atsakovo, vaikas nurodė, kad po motinos mirties dar nebuvo nesusitikusi su ieškovais, tačiau norėtų su jais bendrauti savo namuose, nes čia jaučiasi saugiau, yra priputusi būti.
37. Atsakovo teiginiai, kad ieškovų bendravimas su vaiku kelia grėsmę jo interesams dėl alkoholio vartojimo, neprižiūrėjimo, nesaugios aplinkos ar patirtų traumų, kaip matyti iš atskirajame skunde pateiktų argumentų ir naujų įrodymų, atspindi tik atsakovo subjektyvų vertinimą apie ieškovų elgesį ir gerokai ankščiau įvykusius įvykius.
38. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad vaikui šiuo metu būtų nesaugu būti su ieškovais, palaikyti su jais ryšį ar bendrauti, taip pat nėra pagrindo manyti, jog toks bendravimas galėtų pažeisti vaiko interesus. Vaikui yra suėję 8 metai, taigi, jis gebės išsakyti savo nuomonę tuo atveju, jei bendravimas su ieškovais bus/taps jam nepriimtinas ir to priežastis.
39. Atsižvelgiant į tai, kad po motinos mirties vaikas išreiškė norą bendrauti su ieškovais, o iki motinos mirties su jais reguliariai bendravo ir teigiamai apie juos atsiliepdavo, į konfliktiškus ieškovų ir atsakovo santykius, šiuo atveju laikinos ieškovų bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktų ir užtikrinti vaiko teisę palaikyti ryšius su artimaisiais giminaičiais – seneliais. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatant ieškovų ir vaikaitės laikiną bendravimo tvarką.
40. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną ieškovų ir vaiko bendravimo tvarką, iš esmės tenkino ieškovų ieškinio reikalavimus dar iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.
41. Ta aplinkybė, kad siekiant laikinai sureguliuoti ginčo situaciją bylos nagrinėjimo metu iki galutinio teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo taikant laikinąsias apsaugos priemones, visiškai ar iš dalies sutampančias su ieškinio reikalavimais, savaime nereiškia, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, išsamiai ir visapusiškai ištyrus byloje esančių įrodymų visumą, byloje vėliau negali būti priimtas kitoks sprendimas, t. y. nustatyta kitokia bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškiniu reiškiamų reikalavimų sutaptis pati savaime nėra kliūtis teismui byloje spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką iki galutinio teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo. Be to, papildomai paminėtina ir tai, kad ir pats laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis – bendravimo tvarkos, atitinkančios geriausius vaiko interesus, nustatymas, suponuoja tai, kad, siekiant to paties tikslo, prašoma nustatyti laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, tikėtina, savo esme niekuomet nebus pernelyg nutolusi ir / ar kardinaliai skirtinga nuo ieškiniu reikalaujamos nustatyti bendravimo tvarkos (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-1360-854/2023 30 – 31 punktus). Taigi nėra pagrindo sutikti su aukščiau nurodytais atsakovo argumentais.
42. Atsakovas taip pat teigia, kad apskųsta nutartimi nustatyta per daug intensyvi laikino bendravimo tvarka, kuri neatitinka vaikaitės emocinio santykio su seneliais bei jos interesų ir riboja atsakovo bei kitų giminaičių laiką su vaiku.
43. Apskųsta nutartimi nustatyta, kad ieškovai ir vaikaitė bendrauja tokia tvarka: 1) pereinamuoju laikotarpi – 2025 m. birželio ir liepos mėnesiais – ieškovai su vaikaite bendrauja kas antrą savaitę (nelyginėmis metų savaitėmis) be nakvynės, vaikaitę pasiimdami šeštadienį, 11.00 val., iš jos gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną, 18.00 val., grąžindami į gyvenamąją vietą; 2) nuo 2025 m. rugpjūčio mėnesio ieškovai su vaikaite bendrauja kas antrą savaitę (nelyginėmis metų savaitėmis), vaikaitę pasiimdami penktadienį, 17.00 val., iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindami ją į jos gyvenamąją vietą sekmadienį, 17.00 val.
44. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir vaiko pageidavimus (nenorą vykti pas ieškovus į jų namus), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovų prašoma laikina bendravimo tvarka negali būti visiškai patenkinta – šiuo metu nėra pagrindo nustatyti pereinamojo laikotarpio bei bendravimo su nakvynėmis.
45. Įvertinus, kad atsakovas teigė, jog apskųsta nutartimi nustatyta ieškovų ir vaiko laikina bendravimo tvarka dėl intensyvumo neatitinka geriausių vaiko interesų, tačiau nepateikė jokios alternatyvios tvarkos, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad geriausiai vaiko interesams atitiktų tokia laikina bendravimo tvarka: ieškovai su vaiku bendrautų kas antrą savaitę (nelyginėmis savaitėmis) be nakvynės, pasiimdami vaiką šeštadienį, 11.00 val., iš jos gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną, 18.00 val., grąžindami vaikaitę į jos gyvenamąją vietą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia tvarka užtikrintų vaiko emocinį saugumą, leistų atkurti bei palaikyti ryšį su ieškovais iki galutinio teismo sprendimo priėmimo.
46. Byloje paaiškėjus naujoms aplinkybėms, šalys turi teisę teikti prašymus jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti ar taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones.
47. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas pakeisti apskųstą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartį ir nustatyti, kad iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo ieškovai R. B. ir B. B. su vaikaite N. K. bendrauja kas antrą savaitę (metų nelyginėmis savaitėmis) be nakvynės, paimdami vaikaitę N. K. šeštadienį, 11.00 val., iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindami ją tą pačią dieną, 18.00 val., į jos gyvenamąją vietą.