Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad pareiškėjas nuo 2009 m. gegužės 4 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. sausio 1 d. ėjo (duomenys neskelbtini) direktoriaus vyriausiojo patarėjo pareigas. Skundžiamu Įsakymu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu, teigia, kad jis turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, nes vykdant tarnybinio nusižengimo tyrimą (duomenys neskelbtini) Audito skyrius informaciją rinko ir ją nepagrįstai vertino, pareiškėjo atžvilgiu teikė neigiamą nuomonę, kuris neturi tokios funkcijos.

Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – pareiškėjui paskirta pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas) bei Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – VTEK įstatymas) nuostatas, t. y. tarnybinė nuobauda paskirta be Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) sprendimo. Išvados dėl tariamų viešų ir privačių interesų derinimo pažeidimų padarytos nesilaikant nuoseklios VTEK praktikos, nukrypstant nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Mano, kad nagrinėjamu atveju buvo neįvertinti pareiškėjo paaiškinimuose nurodyti argumentai, neatsižvelgta į pareiškėjo atsakomybę šalinančias aplinkybes, pasiremta neobjektyviais, tikrovės neatitinkančiais (duomenys neskelbtini) darbuotojų liudijimais.

Teigia, kad prieš pareiškėją buvo vykdomas mobingas, kaip viena iš priemonių susidoroti su pareiškėju.

Dėl padaryto procedūrinio pažeidimo, t. y. paskirtos tarnybinės nuobaudos nesant VTEK sprendimo paaiškina, kad pagal VTEK įstatymo nuostatas tyrimą dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje pažeidimo savo iniciatyva gali atlikti ir institucija ar įstaiga, kurioje asmuo dirba. Kaip numato VTEKĮ 24 straipsnio 3 dalis, įstaiga, atlikusi tyrimą, privalo apie patikrinimo rezultatus informuoti VTEK, ir VTEK, įvertinusi subjektų atlikto tyrimo medžiagą ir abejodama dėl galimo netinkamo Įstatymo nuostatų taikymo, per vieną mėnesį nuo tyrimo medžiagos gavimo dienos gali nuspręsti pati atlikti tyrimą. Taigi, pareiškėjo teigimu, tik VTEK turi išimtinę teisę vertinti atlikto patikrinimo išvadą. Abejodama dėl galimo netinkamo Įstatymo nuostatų taikymo, VTEK gali nuspręsti pati atlikti tyrimą ir konstatuoti, ar asmuo pažeidė Įstatymą, bei priimti vieną iš sprendimų, numatytų VTEK 30 straipsnyje.

Pažymi, kad šiuo atveju tyrimo komisijos Išvada VTEK buvo nusiųsta 2020 m. rugsėjo 24 d. kartu su Įsakymu, kas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) direktorius pareiškėjui skyrė nuobaudą dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje pažeidimo, neturėdamas nei VTEK pateikto pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagos įvertinimo, nei VTEK sprendimo, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymą. Dėl ko akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) nesilaikė Įstatyme ir VTEKĮ įtvirtintos tvarkos bei netinkamai atliko galimai padaryto pažeidimo tyrimo ir vertinimo procedūras, piktnaudžiaudama turimomis teisėmis viršijo jai suteiktus įgaliojimus, pažeidė įstatymais VTEK suteiktą kompetenciją vertinti galimai padarytą pažeidimą, todėl skundžiamas Įsakymas turi būti panaikintas.

Nurodo, kad sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, turi būti ištirtos ir įvertintos visos su konkretaus asmens funkcijų vykdymu ar jų nevykdymu susijusios aplinkybės, o ne tik ta informacija ar duomenys, kurie palankūs tarnautojo atsakomybei pripažinti. Nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta – pareiškėjo veiklos tarnybinio patikrinimo Išvada parengta, neatsižvelgus į pareiškėjo nurodytus argumentus, objektyviai neištyrus visų ginčui reikšmingų aplinkybių. Pareiškėjo teigimu, tarnybinio patikrinimo Išvadoje nurodytos aplinkybės nepagrindžia, kad buvo padaryta neteisėta veika, kurios pagrindu jam galėtų būti skiriama tarnybinė nuobauda.

Ginčydamas skundžiamą Įsakymą, teigia, kad jis nepadarė pažeidimo pavėluotai viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nurodydamas duomenis apie uošvį R. Š..

Paaiškina, kad Išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas duomenis apie uošvį R. Š., kuris teikia paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas ir deklaruoja išmokas, viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nurodė tik 2019 m., nors santuoką sudarė 2017 m. Šią situaciją tyrimo komisija vertino kaip Įstatymo pažeidimą. Tačiau savo paaiškinimuose pareiškėjas buvo nurodęs, jog savo uošvį R. Š. į privačių interesų deklaraciją įtraukė 2019 m., nes tik tada sužinojo, kad jis yra paramos gavėjas. Paaiškinimuose buvo detalizuota, kad pareiškėjas su uošviu nepalaiko artimų ryšių, su juo tiesiogiai nebendrauja, tad apie jo vykdomą papildomą ūkinę veiklą ar finansinius reikalus jam kurį laiką nebuvo žinoma, o sudarydamas santuoką, be informacijos apie pagrindinę darbovietę, nežinojo, kad uošvis teikia paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas ir deklaruoja išmokas. Nepaisant to, tyrimo komisija pareiškėjo nurodytų aplinkybių netyrė ir Išvadoje dėl jų nepasisakė, kas reiškia, kad pareiškėjo argumentai buvo nevertinti bei neatsižvelgta į tai, jog pareiškėjas duomenis apie uošvį deklaravo savo iniciatyva, vos apie juos sužinojęs, dar gerokai iki tarnybinio patikrinimo pradžios.

Taip pat atkreipia dėmesį, kad nors jo elgesys vertinamas pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusią Įstatymo redakciją, tačiau nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančio Įstatymo nuostatos dėl privačių interesų deklaravimo yra pasikeitusios. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame VTEK įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad VTEK nepradeda tyrimo, jeigu iki pranešimo VTEK gavimo dienos arba VTEK raginime nustatyto termino skundžiamasis asmuo pateikė privačių interesų deklaraciją arba ją patikslino pranešime apie galimą pažeidimą nurodytais duomenimis ir iš pranešime pateiktos ar VTEK papildomai atlikus šio įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus veiksmus (VTEK surenka ar paprašo pateikti papildomą informaciją) surinktos informacijos VTEK nenustatė pagrindo pradėti tyrimą dėl galimo interesų konflikto. Šio įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 3 punkte reglamentuojama, kad VTEK, spręsdama klausimą, ar pradėti tyrimą, gali išsiųsti skundžiamajam asmeniui raginimą deklaruoti konkrečius privačius interesus. Taigi, anot pareiškėjo, nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančiame VTEK įstatyme nustatytas reglamentavimas švelnina pareiškėjo teisinę padėtį, todėl ginčo situacijoje turėjo būti taikomas lex benignior retro agit (lot. įstatymas, pagerinantis subjektų padėtį, turi grįžtamąją galią) principas ir pavėluotas informacijos apie pareiškėjo uošvį deklaravimas negalėjo būti laikomas Įstatymo pažeidimu, dėl kurio galėtų kilti pareiškėjo tarnybinė atsakomybė.

Pareiškėjas nepadarė pažeidimo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nenurodęs duomenų apie juridinius asmenis – MB „R“, MB „M“, VšĮ „Kaimo vystymo projektai“ ir MB „A centras“. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė privačių interesų deklaravimo tvarką, nes savo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nenurodė duomenų apie ES paramą gaunančius (siekiančius gauti) juridinius asmenis, kurių dalyviai yra pareiškėjui artimi asmenys. Pasisakydamas dėl šio pažeidimo, paaiškina, kad pareiškėjo viešųjų ir privačių interesų deklaracijose MB „R“ ir MB „M“ atskirai nebuvo nurodytos, nes deklaracijoje buvo pateikti duomenys atitinkamai apie motiną R. K. ir seserį A. K.-J. dėl visų su jomis ir jų vykdomomis veiklomis susijusių privačių interesų visomis teisinėmis formomis – ir kaip fizinių asmenų, ir kaip visų pareiškėjui žinomų ir nežinomų bet kokios formos juridinių asmenų dalyvio ar vadovo. Taigi pareiškėjas deklaravo galimą savo viešų ir privačių interesų konfliktą su visais tiek jau įsteigtais, tiek ateityje įsteigsimais juridiniais asmenimis, tačiau šių paaiškinimų tyrimo komisija nevertino ir dėl jų plačiau nepasisakė.

Atliekant tyrimą nebuvo atsižvelgta į tai, kad minėtų juridinių asmenų įsteigimo, taip pat sprendimo skirti jiems ES paramą priėmimo metu (iki 2020 m. sausio 1 d.) galiojusioje Įstatymo redakcijoje nebuvo nustatyta pareiga asmenims deklaruoti, kad artimi asmenys yra juridinio asmens dalyviai, reikalauta deklaruoti tik juridinius asmenis, kurių dalyvis yra deklaruojantis asmuo ar jo sutuoktinis, sugyventinis, partneris. Dėl to viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje pateikęs duomenis apie savo motiną ir seserį, pareiškėjas tinkamai įvykdė Įstatymo nuostatas.

Dėl VšĮ „Kaimo vystymo projektai“ ir MB „A centras“ deklaravimo papildomai pažymi, kad pareiškėjui nebuvo žinoma apie šių juridinių asmenų kreipimąsi dėl paramos skyrimo (kadangi parama dar nebuvo skirta, nei motina, nei sesuo tokios informacijos pareiškėjui nepateikė). Kadangi tiek VšĮ „Kaimo vystymo projektai“ ir MB „A centras“ (duomenys neskelbtini) skirstomos ES paramos projektuose dar nedalyvavo – buvo kreipęsi dėl paramos skyrimo, tačiau VšĮ „Kaimo vystymo projektai“ savo paraišką vėliau atsiėmė, o sprendimas dėl paramos skyrimo MB „A centras“ dar nebuvo ir iki pat šio skundo pateikimo nėra priimtas, – pareiškėjui nekilo pareiga šiuos juridinius asmenis nurodyti savo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje. VšĮ „Kaimo vystymo projektai“ atsiėmus pateiktą paraišką, ES paramos skyrimo šiam juridiniam asmeniui klausimas (duomenys neskelbtini) net nebuvo sprendžiamas.

Pareiškėjas nepadarė nusišalinimo pareigos pažeidimo svarstant jo sesers A. K.-J. klausimą. Savo paaiškinime nurodė, kad jis netvirtino Probleminių klausimų komisijos 2019 m. birželio 18 d. posėdžio darbotvarkės. Šią posėdžio darbotvarkę suderino laikinai (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas ėjęs J. V., kurį pareiškėjas žodžiu informavo, kad, vykdydamas Įstatymo reikalavimus, nerengs, nesvarstys ir nepriims sprendimų dėl sesers A. K.-J. paraiškos. Atsižvelgęs į tai, laikinasis (duomenys neskelbtini) vadovas J. V. susiklosčiusią situaciją išsprendė pavesdamas savo pavaduotojui T. O. pirmininkauti Probleminių klausimų komisijai svarstant jos posėdžio darbotvarkės 13 klausimą dėl A. K.-J. paraiškos, o siekiant užtikrinti procedūrinių veiksmų operatyvumo principo įgyvendinimą, (duomenys neskelbtini) vadovas nutarė organizuoti vieną posėdį, o ne du. Šios aplinkybės patvirtina, kad tariamas pažeidimas dėl Probleminių klausimų komisijos posėdžio darbotvarkės patvirtinimo nebuvo padarytas. Pareiškėjas tiek raštu (per (duomenys neskelbtini) dokumentų valdymo sistemą), tiek žodžiu supažindino tiesioginius vadovus su savo privačių interesų deklaracija. Kadangi įstatyme nėra nurodyta, kokia forma ir būdu turi būti pareikštas nusišalinimas, pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo padarytas žodinis pranešimas buvo tinkamas ir negali būti laikomas įstatyme nustatytos pareigos pažeidimu.

Pareiškėjas nepadarė nusišalinimo pareigos pažeidimo svarstant klausimą dėl MB „M“. Paaiškina, kad pareiškėjas savo tiesioginį vadovą (tuometinį (duomenys neskelbtini) direktorių E. B.) žodžiu buvo informavęs, kad komitete bus svarstoma MB „M“, kuriai vadovauja pareiškėjo sesuo, pateikta paraiška ir kad pareiškėjas nusišalina nuo bet kokių sprendimų, susijusių su pirmiau nurodytu jo sesers vadovaujamu juridiniu asmeniu, rengimo, svarstymo ir priėmimo ar kitų tarnybinių pareigų atlikimo. Kadangi E. B. tokį pareiškėjo nusišalinimą priėmė, tai pastarasis pagrįstai tikėjosi, kad tinkamai įgyvendino Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Aplinkybę, kad pareiškėjas realiai nusišalino ir neatliko jokių veiksmų, susijusių su MB „M“ paraiškos svarstymu, patvirtina ir komiteto 2018 m. lapkričio 23 d. ir 2018 m. gruodžio 4 d. protokolai.

Pareiškėjas nepadarė pažeidimo priimdamas sprendimus dėl jo močiutės J. S. pateiktos paraiškos, nes pažeidimo padarymas grindžiamas išimtinai tik neatskleisto (duomenys neskelbtini) tarnautojo liudijimais, kuriuose yra daug neatitikimų ir netikslumų, nurodytos neegzistavusios aplinkybės, tendencingi subjektyvūs vertinimai, todėl šie liudijimai turėtų teismo būti pripažinti kaip netinkamas pagrindas pareiškėjo pažeidimui konstatuoti. Pareiškėjui nebuvo atskleista, kokie tiksliai darbuotojai teikė paaiškinimus Tyrimo komisijai, taip pat jis nesupažindintas su visu Išvadoje minimų paaiškinimų tekstu, tačiau iš nurodytų citatų galima daryti prielaidą, kad tai vieno darbuotojo pateiktų liudijimų / subjektyvaus situacijos vertinimo ištraukos, šiam darbuotojui kitų darbuotojų papasakotų jų atliktų veiksmų asmeninis vertinimas. Išvadoje nurodytos tikrovės neatitinkančios, realiai nevykusios aplinkybės, kad pareiškėjas nėra bandęs paveikti (duomenys neskelbtini) priimamų sprendimų dėl močiutės paraiškos Nr. 21EA-KA-15-1-06078-PR001, su (duomenys neskelbtini) darbuotojais nevykdė pokalbių dėl šio projekto, o pranešime cituojami neįvardintų asmenų prisiminimai jam nėra žinomi ir neturi jokio realaus pagrindo. Visus veiksmus dėl pareiškėjo močiutės paraiškos įvertinimo, pasiūlymų patikslinimo atliko už tokių funkcijų atlikimą atsakingi (duomenys neskelbtini) darbuotojai (N. S., V. A., G. B., E. K.), pareiškėjas į jų veiklą nesikišo. Mano, kad Išvadoje cituoti neįvardinto (duomenys neskelbtini) darbuotojo paaiškinimai neatitinka patikimumo kriterijaus ir dėl to jie negali būti pripažįstami tinkamu įrodymu dėl pareiškėjo tarnybinės atsakomybės.

Pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų buti vertinami kaip jo nepriekaištingos reputacijos išnykimą. Visi atvejai, kuriems esant asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, įtvirtinti Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, kurioje pateiktas baigtinis tokių atvejų sąrašas. Šiuo atveju pareiškėjas neatitinka nei vienos iš pirmiau nurodytame straipsnyje pateiktų sąlygų (jis nebuvo pripažintas kaltu dėl Valstybės tarnybos įstatyme nurodytų nusikaltimų ar nusižengimų, Išvados parengimo dieną nebuvo atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir pan.), todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad jo reputacija nėra nepriekaištinga.

Akcentuoja, kad pareiškėjui buvo netinkamai taikyta tarnybinė atsakomybė ir nagrinėjamu atveju neegzistuoja visos pareiškėjo tarnybinės atsakomybės sąlygos.

Nesutinka, kad pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo pažeidimų tyrimą atliko vadovaudamasi Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) nustatytomis taisyklėmis ir terminais, kuriuos būtų praleidusi, jeigu būtų derinusi išvadą su VTEK. Be to, nei vienas teisės aktas nenumato pareigos įstaigai derinti valstybės tarnautojo pažeidimo tyrimą su VTEK ar pirma gauti VTEK sprendimą dėl privačių interesų derinimo deklaravimo pažeidimų.

Paaiškina, kad (duomenys neskelbtini), rengdama išvadą, jokių procedūrinių pažeidimų neatliko, taip pat iš išvados turinio akivaizdu, kad atliekant tyrimą, buvo išanalizuota tyrimo metu surinkta informacija, nurodytų teisės aktų nuostatos, pareiškėjo paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, ir atitinkamai teisėtai ir pagrįstai konstatuoti pažeidimai.

Pirmu pažeidimu konstatuotas Viešųjų ir privačių interesų deklaravimo pareigos nesilaikymas, kuris kartu priskiriamas prie priešingo valstybės tarnybai sisteminio elgesio ir tęstinio pažeidimo sudėties. (duomenys neskelbtini) nurodo, kad pareiškėjo uošvis R. Š. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas teikia ir išmokas deklaruoja nuo 2010 m., galimo interesų konflikto atsiradimo momentas yra darbuotojo santuokos sudarymo momentas 2017 m., uošvį prie ryšių su fiziniais asmenimis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, darbuotojas deklaravo tik 2019 m., t. y. neužtikrino Įstatyme numatytos pareigos deklaruoti asmenis/santykius/ryšius, kurie gali kelti interesų konfliktą tiesioginių pareigų ir funkcijų atlikimo metu paramos skyrimo ir administravimo svarstyme ir galėjo daryti tiesioginę ir netiesioginę įtaką paramos skyrimo ir administravimo klausimų svarstyme.

Nors pareiškėjas savo nusižengimo sunkumą sąmoningai siekia nuvertinti sušvelnėjusia Įstatymo redakcija, kuri galioja nuo 2020 m. sausio 1 d., tačiau (duomenys neskelbtini) atlikto tyrimo metu pareiškėjo elgesys buvo vertinamas pagal iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusią redakciją. Pažeidimo darymo metu, pareiškėjas privalėjo vykdyti savo pareigą ir deklaruoti interesus, dėl kurių gali kilti konfliktas, ir neturėjo teisinio pagrindo tikėtis, kad pažeidimą jis gali daryti dėl galbūt ateityje švelnesnės Įstatymo redakcijos, kurios taikymas padės išvengti tarnybinės atsakomybės.

Antru pažeidimu konstatuotas Viešųjų ir privačių interesų deklaravimo pareigos nesilaikymas, kuris kartu priskiriamas prie priešingo valstybės tarnybai sisteminio elgesio ir tęstinio pažeidimo sudėties. (duomenys neskelbtini) paaiškina, kad MB „R“ vadovė yra pareiškėjo mama R. K.. Ši mažoji bendrija nėra deklaruota pareiškėjo Viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje, nors MB „R“ 2019 m. vasario 20 d. skirta parama (projekto Nr. 19VP-KA-18-1-05978-PR001), mokėjimo prašymas pateiktas 2020 m. gegužės 21 d.

Trečiu pažeidimu konstatuotas Viešųjų ir privačių interesų deklaravimo pareigos nesilaikymas, kuris kartu priskiriamas prie priešingo valstybės tarnybai sisteminio elgesio ir tęstinio pažeidimo sudėties. (duomenys neskelbtini) teigimu, MB „M“ nėra deklaruota pareiškėjo Viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje, nors MB „M“ nuo 2017 m. gauna ES paramą (paraiškos Nr. 19VP-KA-17-1-03935-PR001), o MB „M“ vadovė yra pareiškėjo sesuo A. K.-J.. Pabrėžia, kad MB „R“ parama skirta 2019 m. vasario 20 d., kai pareiškėjas ėjo direktoriaus vyriausiojo patarėjo pareigas, ir jam nedeklaravus bei nenusišalinus nuo ryšių su MB „R“ ir MB „M“, pareiškėjas neužtikrino Įstatyme numatytos pareigos deklaruoti asmenis/santykius/ryšius, kurie gali kelti interesų konfliktą tiesioginių pareigų ir funkcijų atlikimo metu paramos skyrimo ir administravimo svarstyme ir atitinkamai galėjo būti daroma tiesioginė ir netiesioginė įtaka paramos skyrimo ir administravimo klausimų svarstyme.

(duomenys neskelbtini) nesutinka su pareiškėjo argumentais, kuriuose teigiama, kad informacija apie juridinius asmenis, jų dalyvius viešai skelbiama internete, todėl visi norintys ją gali sužinoti www.rekvizitai.lt, ir atitinkamai jam deklaravus mamą ir sesę, automatiškai visiems suinteresuotiems asmenims tapo žinoma, kad dėl šių fizinių ir juridinių asmenų valdomų, vadovaujamų ar dalyvaujančių juridiniuose asmenyse, asmenų gali kilti viešų ir privačių interesų konfliktas. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) dirba daugiau nei 700 valstybės tarnautojų ir darbuotojų, todėl tokie patikrinimai būtų neįmanomi. Be to, pareiškėjas klaidingai aiškina jam kilusią pareigą deklaruoti interesus, dėl kurių gali kilti viešų ir privačių interesų konfliktas, kurio nori perkelti (duomenys neskelbtini).

Pažymi, kad ketvirtas pažeidimas konstatuotas, dėl pažeistų procedūrinių reikalavimų, pasirašant (duomenys neskelbtini) Probleminių klausimų komisijos protokolą, jame esant nekorektiškai informacijai, taip pat dėl nusišalinimo pareigos nesilaikymo ir dėl tiesioginio vadovo neinformavimo, kurie kartu priskiriami prie priešingo valstybės tarnybai sisteminio elgesio modelio ir laikytini tęstiniu pažeidimu. (duomenys neskelbtini) paaiškina, kad Probleminių klausimų komisijos posėdžio protokole 2019 m. birželio 18 d. Nr. BR22-22, nurodyta, kad į darbotvarkę buvo įtrauktas ir svarstomas klausimas Nr. 13 „Dėl pareiškėjos A. K.-J. prašymo pakeisti 2018 m. birželio 1 d. pateiktos paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos duomenis“. Posėdis vyko 2019 m. birželio 3 d. (pirmadienį), todėl pareiškėjas, kaip pirmininkas, posėdžio darbotvarkę, kurioje įtrauktas jo sesers prašymo svarstymas, turėjo būti matęs ir su ja susipažinęs bei patvirtinęs vėliausiai 2019 m. gegužės 31 d. Pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų, kad deklaruotų interesų konfliktą ir nusišalintų. Be to, patikrinus tiek (duomenys neskelbtini) DVS nusišalinimų registrą, tiek KDS, kuris pradėtas naudoti nuo 2019 m. sausio 1 d., jokių pareiškėjo dokumentų ar informacijos dėl nusišalinimų pateikimo nenustatyta. Nors pareiškėjas ir deklaravo sesers, kaip paramą gaunančio asmens statusą deklaracijoje, tačiau viešai (duomenys neskelbtini) nebuvo nusišalinęs nuo klausimų, susijusių su sesers teikta paraiška, ir neinformavo tiesioginio vadovo pagal teisės aktuose numatytą tvarką. Sesers ryšių su juridiniais asmenimis taip pat nedeklaravo.

Penktas pažeidimas konstatuotas, dėl nusišalinimo pareigos nesilaikymo, kuris kartu priskiriamas prie priešingo valstybės tarnybai sisteminio elgesio ir tęstinio pažeidimo sudėties. (duomenys neskelbtini) paaiškina, kad Projektų, pateiktų paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones, veiklos sritis ir (ar) veiklas atrankos komiteto (toliau – ir Komitetas) 2018 m. lapkričio 23 d. posėdyje (2018 m. lapkričio 23 d. protokolas Nr. R5-116) buvo svarstomas klausimas Nr. 17 „Dėl MB ,,M“ projekto „MB ,,M“ įkūrimas“ (paraiškos registracijos Nr. 19VP-KA-17-1-03935-per001)“. Pareiškėjas, būdamas šio Komiteto narys – tuo metu Mokėjimo prašymų skyriaus vedėjas ir dalyvavęs minėtame Komitete, turėjo būti ir deklaravęs, ir šiuo atveju, tinkamai išviešinęs nusišalinimą nuo MB „M“ projekto svarstymo bei sprendimo priėmimo, tačiau protokole Nr. R5-116 nurodyta, kad Komisijos nariui R. K. nusišalinus nuo MB „M“ projekto svarstymo bei sprendimo priėmimo, būtų nepakankamas narių kiekis, todėl nutarta atidėti projekto svarstymą kitame PAK posėdyje. pareiškėjas (duomenys neskelbtini) nustatyta tvarka nenusišalino, tik klausimas buvo perkeltas į kitą komiteto posėdį, kuriame pareiškėjas tiesiogiai nedalyvavo, tačiau galėjo įtakoti jam ir jo sesei palankaus sprendimo priėmimą. Komiteto posėdžio metu, vykusio 2018 m. gruodžio 4 d. (protokolo 2018-12-04 Nr. R5-121), nustatyta, kad 12 darbotvarkės klausimu „Dėl MB ,,M“ projekto „MB ,,M“ įkūrimas“ (paraiškos registracijos Nr. 19VP-KA-17-1-03935-PR001)“ buvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo sesers projektui skirtinos paramos sumos, dėl kurios nebuvo priimtas sprendimas 2018 m. lapkričio 23 d., kuomet pareiškėjas nenusišalino nuo klausimo dėl kvorumo. Nors pareiškėjas 2018 m. gruodžio 4 d. vykusio Komiteto posėdyje nedalyvavo, tačiau nei iki išvados parengimo dienos, nei iki ankstesnio Komiteto posėdžio, nei pirmojo 2020 m. liepos 3 d. pranešimo įteikimo pareiškėjui į rankas dieną, nei 2020 m. rugpjūčio 5 d. papildomo pranešimo įteikimo pareiškėjui į rankas dieną, nei paskutinę (duomenys neskelbtini) darbo dieną 2020 m. rugpjūčio 10 d. nebuvo nei deklaravęs, nei viešai nusišalinęs nuo su MB „M“ susijusių klausimų/sprendimų priėmimo/svarstymo, taigi galėjo daryti tiesioginę ir netiesioginę įtaką dėl MB „M“ paramos skyrimo.

Šeštu pažeidimu konstatuotas valstybės tarnautojams keliamų principų, tokių kaip: nesavanaudiškumo, etikos, skaidrumo, sąžiningumo, lygiateisiškumo, nepriekaištingos reputacijos ir kt. valstybės tarnautojams privalomų elgesio principų, nesilaikymas, priskiriamas prie priešingo valstybės tarnybai sisteminio elgesio ir tęstinio pažeidimo sudėties. (duomenys neskelbtini) paaiškina, kad informacijos tikrinimo metu buvo gauta papildomos informacijos dėl pareiškėjo neetiško ir neskaidraus elgesio priimant sprendimus pareiškėjo močiutės J. S. teiktos paramos paraiškos Nr. 21EA-KA-15-1-06078-PR001 vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartį. Nors pareiškėjas paaiškinime ir neigė kada nors bendravęs su kitais asmenimis dėl jam artimų asmenų teikiamų paraiškų, iš liudijimų matyti, kad bendravimo būta, jis apibūdintas kaip neetiškas, negarbingas, neprofesionalus elgesys. Taigi pareiškėjas demonstravo nesiskaitymą su darbdavio interesais ir savo elgesiu deklaravo abejingumą dėl jo atliekamų veiksmų, t. y. nedeklaravo ryšių, nors privalėjo, nenusišalino nuo sprendimų priėmimo, nors privalėjo, elgėsi neetiškai ir diskreditavo valstybės tarnybą, menkino įstaigos įvaizdį, tokiais pasikartojančiais tęstiniais veiksmais kūrė sąlygas naudotis savo statusu savo ar sau artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti.

Septintas pažeidimas konstatuotas, kadangi pareiškėjas neužtikino VTĮ, Įstatymo ir kitų (duomenys neskelbtini) vidinių teisės aktų laikymosi, elgėsi neetiškai darbuotojų, kurie vertino močiutės paraišką, atžvilgiu.

Aštuntu pažeidimu konstatuotas Viešųjų ir privačių interesų deklaravimo pareigos nesilaikymas, kuris kartu priskiriamas prie priešingo valstybės tarnybai sisteminio elgesio ir tęstinio pažeidimo sudėties. (duomenys neskelbtini) paaiškina, kad pareiškėjo žmona J. K. 2020 m. birželio 12 d. pateikė tiesioginių išmokų paraišką Nr. 20-1012517941-1, tačiau per Įstatyme numatytą terminą tuometinis direktoriaus vyriausiasis patarėjas neatnaujino ir nepateikė šios informacijos savo Viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje, t. y. neužtikrino Įstatyme numatytos pareigos deklaruoti asmenis/santykius/ryšius, kurie gali kelti interesų konfliktą tiesioginių pareigų ir funkcijų atlikimo metu paramos skyrimo ir administravimo svarstyme ir galėjo daryti tiesioginę ir netiesioginę įtaką paramos skyrimo ir administravimo klausimų svarstyme.

Devintu pažeidimu konstatuotas Viešųjų ir privačių interesų deklaravimo pareigos nesilaikymas, kuris kartu priskiriamas prie priešingo valstybės tarnybai sisteminio elgesio ir tęstinio pažeidimo sudėties. (duomenys neskelbtini) pažymi, kad pareiškėjo uošvienė V. Š. 2020 m. birželio 12 pateikė paramos ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietose paraišką Nr. 19VP-KA-20-1-07585, tačiau per Įstatyme numatytą terminą pareiškėjas neatnaujino ir nepateikė šios informacijos savo Viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje, t. y. neužtikrino Įstatyme numatytos pareigos deklaruoti asmenis/santykius/ryšius, kurie gali kelti interesų konfliktą tiesioginių pareigų ir funkcijų atlikimo metu paramos skyrimo ir administravimo svarstyme ir galėjo daryti tiesioginę ir netiesioginę įtaką paramos skyrimo ir administravimo klausimų svarstyme.

Dešimtu pažeidimu konstatuotas Viešųjų ir privačių interesų deklaravimo pareigos nesilaikymas, kuris kartu priskiriamas prie priešingo valstybės tarnybai sisteminio elgesio ir tęstinio pažeidimo sudėties. (duomenys neskelbtini) paaiškina, kad VšĮ „Kaimo vystymo projektai“, kurios vadovė yra pareiškėjo mama R. K., 2020 m. vasario 19 d. pateikė paramos vietos projektams įgyvendinti pagal VPS (2014-2020) paraišką Nr. 42VS-PV-20-1-01886, tačiau pareiškėjas per Įstatyme numatytą terminą neatnaujino ir nepateikė šios informacijos savo Viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje, t. y. neužtikrino Įstatyme numatytos pareigos deklaruoti asmenis / santykius / ryšius, kurie gali kelti interesų konfliktą tiesioginių pareigų ir funkcijų atlikimo metu paramos skyrimo ir administravimo svarstyme ir galėjo daryti tiesioginę ir netiesioginę įtaką paramos skyrimo ir administravimo klausimų svarstyme.

Vienuoliktu pažeidimu konstatuotas Viešųjų ir privačių interesų deklaravimo pareigos nesilaikymas, kuris kartu priskiriamas prie priešingo valstybės tarnybai sisteminio elgesio ir tęstinio pažeidimo sudėties. (duomenys neskelbtini) paaiškina, kad pareiškėjo sesuo A. K.-J. yra MB „A centras“ direktorė, kuri 2020 m. birželio 15 d. pateikė paramos ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse paraišką Nr. 19VP-KA-20-1-04113, tačiau per Įstatyme numatytą terminą pareiškėjas neatnaujino ir nepateikė šios informacijos savo Viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje, t. y. neužtikrino Įstatyme numatytos pareigos deklaruoti asmenis/santykius/ryšius, kurie gali kelti interesų konfliktą tiesioginių pareigų ir funkcijų atlikimo metu paramos skyrimo ir administravimo svarstyme ir galėjo daryti tiesioginę ir netiesioginę įtaką paramos skyrimo ir administravimo klausimų svarstyme.

Dvyliktu pažeidimu konstatuotas Viešųjų ir privačių interesų deklaravimo pareigos nesilaikymas, kuris kartu priskiriamas prie priešingo valstybės tarnybai sisteminio elgesio ir tęstinio pažeidimo sudėties. (duomenys neskelbtini) paaiškina, kad pareiškėjo sesers A. K.-J. sutuoktinis J. J. 2020 m. birželio 12 d. pateikė tiesioginių išmokų paraišką Nr. 20-1012518095-1, tačiau per Įstatyme numatytą terminą pareiškėjas neatnaujino ir nepateikė šios informacijos savo Viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje, t. y. neužtikrino Įstatyme numatytos pareigos deklaruoti asmenis/santykius/ryšius, kurie gali kelti interesų konfliktą pareiškėjo tiesioginių pareigų ir funkcijų atlikimo metu paramos skyrimo ir administravimo svarstyme ir galėjo daryti tiesioginę ir netiesioginę įtaką paramos skyrimo ir administravimo klausimų svarstyme.

Tryliktu pažeidimu konstatuotas sistemiškas ilgalaikis piktybiškas nesilaikymas Įstatymo reikalavimų dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo ir nedeklaravimo suponuoja išvadą, kad pareiškėjo reputacija nėra nepriekaištinga, todėl asmuo neatitinka VTĮ 4 straipsnio 1 dalyje numatyto imperatyvaus reikalavimo – būti nepriekaištingos reputacijos, savo pasikartojančiais tęstiniais veiksmais kūrė sąlygas naudotis savo statusu savo ar sau artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti, nuolatos pažeidinėjo viešųjų ir privačių interesų derinimo reikalavimus, numatytus įstatyme ir kurie yra imperatyvaus pobūdžio. Atitinkamai sistemiškas pareiškėjo (ne)veikimas ne tik nedeklaruojant, bet ir nenusišalinant nuo sprendimų priėmimo, kurie gali/galėjo būti jam asmeniškai (artimiems asmenims, mamai, močiutei, žmonai, uošviams, sesei, sesers sutuoktiniui) palankūs, t. y. sąmoningai nedeklaruoti ryšių ir nenusišalinti nuo sprendimų, susijusių su artimųjų teikiamomis paraiškomis ir gaunama parama, priėmimo, yra nesuderinamas su valstybės tarnautojo vardu.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Įsakymą.

Pagal administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 2 dalį administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo suformuluotą reikalavimą, nagrinėjamoje byloje analizuos ir vertins, ar pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, ar tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra buvo atlikta tinkamai, ar paskirta proporcinga tarnybinė nuobauda. Skunde nurodoma daug teiginių apie psichologinį spaudimą, darbo organizavimą, mobingą, tačiau teismas tirs tik tarnybinės nuobaudos teisumo klausimą.

Tarnybinių nuobaudų skyrimą reglamentuoja VTĮ (redakcija, galiojusi tarnybinės nuobaudos apskyrimo metu). VTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus, išskyrus mažareikšmius tarnybinius nusižengimus, traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Taigi nagrinėjamoje byloje teismas analizuos, ar pareiškėjas padarė jam inkriminuotus tarnybinius nusižengimus.

Įsakyme nurodyta, kad pareiškėjas savo elgesiu menkino įstaigos reputaciją, ilgalaikiu ir sistemingu VTĮ numatytų valstybės tarnautojams keliamų etikos, skaidrumo, sąžiningumo, nesavanaudiškumo, lygiateisiškumo, nepriekaištingos reputacijos ir kitų principų nesilaikymu, įstatymų nesilaikymu, diskreditavo valstybės tarnybą, nedeklaravo (selektyviai deklaravo asmenis ir ryšius) viešųjų ir privačiųjų interesų ir taip pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, 4 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnį ir 6 straipsnio 7 punktą, 11 straipsnio reikalavimus, VTĮ 1 straipsnį, 2 straipsnio 5 dalį, 3 straipsnį, 4 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnį, (duomenys neskelbtini) nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17 „Dėl (duomenys neskelbtini) agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų“ (teisės akto redakcija galiojusi nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2021 m. balandžio 6 d.) (toliau – ir (duomenys neskelbtini) nuostatai) 13 punktą, (duomenys neskelbtini) darbo reglamento, patvirtinto (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2000 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 29 „Dėl departamentų, skyrių nuostatų ir darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir (duomenys neskelbtini) darbo reglamentas) 50–51 punktus, (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2006 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. BR1-48 „Dėl privačių interesų deklaravimo“ 1.1, 1.2 ir 1.4 papunkčius, (duomenys neskelbtini) darbuotojo etikos taisyklių, patvirtintų (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2008 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. BR1-189 (toliau – ir Etikos taisyklės) 2, 5, 11 ir 14 punktus, (duomenys neskelbtini) Projektų, pateiktų paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones, veiklos sritis ir (ar) veiklas atrankos komiteto (toliau – ir Komiteto darbo reglamentas) 5 punktą, (duomenys neskelbtini) Paramos administravimo probleminių klausimų sprendimo komisijos darbo reglamento, patvirtinto (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2013 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. BR1-1088 „Dėl (duomenys neskelbtini) agentūros prie Žemės ūkio ministerijos paramos administravimo probleminių klausimų sprendimo komisijos sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir Probleminių klausimų komisijos darbo reglamentas) 8.3 papunktį, 42, 45–46 punktus, (duomenys neskelbtini) vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų direktoriaus 2006 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. BR1-262 „Dėl Vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 1 punktą, (duomenys neskelbtini) skaidraus elgesio gairių 3.3.3 papunktį ir (duomenys neskelbtini) Personalo politikos, patvirtintos (duomenys neskelbtini) 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. BR1-187 (toliau – ir Personalo politika) 3.10 papunktį, 68–70 punktus.

Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad deklaruojantys asmenys privalo šio įstatymo nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus.

Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, taip pat asmuo, pretenduojantis į pareigas valstybinėje tarnyboje, privalo deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdamas privačių interesų deklaraciją. Už deklaracijoje pateiktų duomenų tikrumą atsako deklaruojantis asmuo.

Įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad deklaruojantys asmenys privalo pateikti deklaraciją VTEK nustatyta tvarka elektroninėmis priemonėmis, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis (1 dalis). Deklaracijos pateikiamos nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų, po deklaruojančio asmens išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos arba po deklaruojančio asmens statuso įgijimo dienos (2 dalis). Asmenys, pretenduojantys dirbti valstybinėje tarnyboje (išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytus asmenis), kartu su pretendento dokumentais pateikia deklaraciją institucijos ar įstaigos, kurioje pretenduoja dirbti, reikalavimu. Pateikti deklaraciją gali būti reikalaujama, jei pareigoms, į kurias asmuo pretenduoja, priskirtos funkcijos yra susijusios su valstybės ar savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų lėšų valdymu, valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, administracinių sprendimų rengimu bei priėmimu ar viešųjų paslaugų teikimu (3 dalis). Kandidatai į Seimo narius, Respublikos Prezidentus, Europos Parlamento narius, savivaldybių tarybų narius deklaraciją pateikia atitinkamai Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatytais atvejais per Privačių interesų registrą (4 dalis). Asmenys, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą, arba asmenys, pretenduojantys į šias pareigas, deklaraciją pateikia institucijos ar įstaigos, kurioje eina pareigas ar į kurią pretenduoja, vadovui ar jo įgaliotam asmeniui šios institucijos ar įstaigos nustatyta tvarka ir terminais (5 dalis). Perkančiųjų subjektų pirkimų komisijų nariai, asmenys, perkančiųjų subjektų vadovų paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, ir perkančiųjų subjektų atliekamų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai, pirkimo iniciatoriai deklaraciją pateikia (jeigu ji dar nebuvo pateikta) iki dalyvavimo pirkimų procedūrose pradžios. Perkančiųjų subjektų pirkimų komisijų nariai, asmenys, perkančiųjų subjektų vadovų paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, perkančiųjų subjektų atliekamų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai, pirkimo iniciatoriai, nepateikę deklaracijos, neturi teisės dalyvauti pirkimų procedūrose ir turi būti atšaukti iš atitinkamų pareigų (6 dalis). Su deklaruojančio asmens pateiktomis VTEK saugomomis deklaracijomis ir Privačių interesų registre tvarkomais duomenimis turi teisę susipažinti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, teisėsaugos, audito, kontrolės institucijos ir kiti asmenys, kurie pagal įstatymus turi teisę susipažinti su tokia informacija (7 dalis).

Pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti savo ir sutuoktinio, sugyventinio, partnerio duomenis apie artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas.

Įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas (toliau – atlikti tarnybines pareigas), jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais (1 dalis). Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, – šį vadovą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, ir pareikšti apie nusišalinimą, ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas. Ši straipsnio dalis gali būti netaikoma institucijos ar įstaigos vadovui sprendžiant su juo pačiu susijusius einamuosius vidaus administravimo klausimus, jeigu konkrečios išimtys yra numatytos jį į pareigas priimančio ar skiriančio subjekto arba kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos sprendime, kuris yra paskelbtas viešai (2 dalis). Institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas atstovas, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, šį vadovą į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas arba kolegiali valstybės ar savivaldybių institucija, vadovaudamiesi VTEK nustatytais kriterijais, motyvuotu rašytiniu sprendimu gali nepriimti deklaruojančio asmens pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti jį toliau atlikti tarnybines pareigas (3 dalis). Kai nuo tarnybinių pareigų atlikimo nusišalina arba yra nušalinamas institucijos ar įstaigos vadovas, institucijoje ar įstaigoje šias tarnybines pareigas atliekant kitiems asmenims priimami sprendimai turi būti suderinti su institucijos ar įstaigos vadovą į pareigas priimančiu ar skiriančiu subjektu arba kolegialia valstybės ar savivaldybių institucija, arba jų įgaliotu asmeniu (4 dalis). Deklaruojantis asmuo privalo vykdyti VTEK, institucijos ar įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, šį vadovą į pareigas priimančio ar skiriančio subjekto arba kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos rašytines išankstines rekomendacijas, nuo kokių tarnybinių pareigų atlikimo jis privalo nusišalinti. Šios rekomendacijos, remiantis deklaracijomis arba asmens prašymu, yra sudaromos dėl konkrečios situacijos. Išankstines rekomendacijas deklaruojantis asmuo gali skelbti viešai savo nuožiūra (5 dalis). Institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, šį vadovą į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas arba kolegiali valstybės ar savivaldybių institucija motyvuotu rašytiniu sprendimu nušalina deklaruojantį asmenį nuo tarnybinių pareigų atlikimo, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad šio asmens dalyvavimas yra susijęs su jo privačiais interesais ir sukels interesų konfliktą (6 dalis). Respublikos Prezidentui, Seimo ir Vyriausybės nariams, savivaldybių tarybų nariams, teisėjams, prokurorams, ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir kitiems pareigūnams, kuriems viešųjų interesų viršenybės užtikrinimo būdai nustatomi jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, šio straipsnio nuostatos taikomos tiek, kiek jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyti viešųjų interesų viršenybės užtikrinimo būdai (7 dalis). Perkančiųjų subjektų vadovų, perkančiojo subjekto pirkimo komisijos narių, perkančiojo subjekto vadovo paskirtų atlikti supaprastintus pirkimus asmenų, perkančiojo subjekto atliekamų pirkimų procedūrose dalyvaujančių ekspertų, pirkimo iniciatorių nusišalinimo tvarkos aprašą tvirtina VTEK kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba (8 dalis). Duomenys apie sprendimą nepriimti pareikšto nusišalinimo elektroninėmis priemonėmis per penkias darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos pateikiami VTEK jos nustatyta tvarka (9 dalis).

VTĮ 2 straipsnio 5 dalis nustato, kad piktnaudžiavimas tarnyba – valstybės tarnautojo veika (veikimas ar neveikimas), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t. t.) ar dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat valstybės tarnautojo veiksmai, kuriais viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama.

VTĮ 3 straipsnis nustato, kad pagrindiniai valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principai yra šie: 1) atsakomybė. Valstybės tarnautojas turi atsakyti už savo veiksmų padarinius, naudojamos informacijos, dokumentų tinkamą naudojimą ir konfidencialumą; įstaigos ar institucijos vadovo reikalavimu atsiskaityti už savo veiklą; 2) atvirumas. Valstybės tarnautojas turi būti atviras kitokiam požiūriui, pozityvioms iniciatyvoms, dialogui, bendradarbiavimui, naujovėms; 3) efektyvumas. Valstybės tarnautojas tarnybinės veiklos rezultatų turi siekti kuo mažesnėmis sąnaudomis, jam skirtus išteklius naudoti ekonomiškai; 4) kūrybingumas. Valstybės tarnautojas turi būti iniciatyvus, tarp iššūkių įžvelgti naujas galimybes valstybės sėkmei kurti ir siekti jas įgyvendinti; 5) lankstumas. Valstybės tarnautojas turi gebėti prisitaikyti prie kintančių veiklos sąlygų ir reikalavimų, technologijų, technikos, darbo organizavimo pokyčių ir kitų aplinkybių; 6) lojalumas valstybei. Valstybės tarnautojas turi veikti valstybės interesais, nepažeisti jos konstitucinės santvarkos, prireikus imtis visų teisėtų veiksmų, reikalingų šiai santvarkai apsaugoti; 7) nesavanaudiškumas. Valstybės tarnautojas privalo naudoti jam patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, eidamas pareigas nesiekti naudos sau ar kitiems su juo susijusiems asmenims (sutuoktiniui, partneriui (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka) (toliau – partneris), artimajam giminaičiui, svainystės ryšiais susijusiam asmeniui ar kitam valstybės tarnautojo privačių interesų deklaracijoje nurodytam asmeniui); tarnauti išimtinai visuomenės interesams; 8) sąžiningumas ir nešališkumas. Valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų; išklausyti ir pateikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą; nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms; 9) padorumas. Valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, siekiančių daryti įtaką, kai jis eina pareigas; 10) pagarba žmogui ir valstybei. Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus; 11) politinis neutralumas. Valstybės tarnautojas turi būti neutralus politinio proceso dalyvių atžvilgiu; pasikeitus politinei valdžiai, privalo užtikrinti viešojo intereso tęstinumą (netaikoma politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams); 12) profesionalumas. Valstybės tarnautojas turi siekti aukščiausios kokybės tarnybinės veiklos rezultatų, deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti; 13) teisingumas. Valstybės tarnautojas privalo vienodai tarnauti visiems žmonėms, nepaisydamas tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų ir politinių pažiūrų; būti teisingas nagrinėdamas prašymus, skundus, pareiškimus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis; naudoti savo tarnybos laiką efektyviai ir tik tarnybos tikslams; 14) viešumas ir skaidrumas. Valstybės tarnautojo tarnybinė veikla turi būti vieša ir suprantama, atvira įvertinti; valstybės tarnautojas savo veikloje privalo vengti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatyto interesų konflikto (toliau – interesų konfliktas). Viešumo principo veikimas gali būti ribojamas siekiant apsaugoti asmens teises, valstybės, tarnybos ar komercinę paslaptį. VTĮ 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas, vadovaudamasis šiame įstatyme įtvirtintais valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principais yra atsakingas už tarnybinės etikos politikos formavimą valstybės ar savivaldybės institucijoje, įstaigoje ar įstaigų sistemoje ir kontroliuoja, kaip tarnybinės etikos politika įgyvendinama.

VTĮ 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės tarnautojas privalo būti nepriekaištingos reputacijos.

VTĮ 16 straipsnyje nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo: 1) laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; 2) būti lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai; 3) gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams; 4) tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis; 5) laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, vengti interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba; 6) laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių; 7) teisės aktų nustatyta tvarka teikti informaciją apie savo tarnybą; 8) nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai; 9) nesinaudoti valstybės ar savivaldybių nuosavybe ne tarnybinei veiklai; 10) nedalyvauti šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytoje su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamoje veikloje ir nenaudoti tarnybos (darbo) laiko kitiems tikslams, išskyrus kitą darbą, dirbamą turint valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens leidimą šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu tai netrukdys valstybės tarnautojui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat savivaldybės tarybos nario ir profesinės sąjungos atstovo pareigų atlikimą; 11) paaiškėjus duomenų, dėl kurių valstybės tarnautojas nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, nedelsdami apie juos informuoti į pareigas priimantį asmenį. Kiti įstatymai gali nustatyti ir kitų valstybės tarnautojų pareigų.

(duomenys neskelbtini) nuostatų 13 punktas nustato, kad (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, už tarnybinių pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą, taip pat už kompetencijos viršijimą ir piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

(duomenys neskelbtini) darbo reglamento 50 punkte nustatyta, kad esant ar pavedimo vykdymo metu paaiškėjus interesų konfliktui, vykdytojui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus dėl pavedimo įvykdymo arba kitaip paveikti sprendimus dėl tokių pavedimų įvykdymo, kurie sukelia interesų konfliktą. Prieš pradėdamas vykdyti tokį pavedimą arba pavedimo vykdymo metu vykdytojas privalo informuoti savo tiesioginį vadovą, Agentūros direktorių arba jo įgaliotą atstovą bei vykdytojus, kurie kartu dalyvauja vykdydami pavedimą, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje pavedimo vykdymo procedūroje. Pranešimas apie nusišalinimą teikiamas per KDS Nusišalinimo registrą NU (Nusišalinimo) tokia tvarka: 50.1. nusišalinimą teikiantis asmuo užpildo KDS Nusišalinimo registro NU komentaro laukelį jame trumpai aprašydamas, nuo kokio pavedimo / proceso / procedūros nusišalina. Jeigu reikia, prideda dokumentą su detaliu nusišalinimo aprašymu ar kitus priedus. Su pareikštu nusišalinimu KDS supažindinamas tiesioginis vadovas, Agentūros direktorius bei kiti asmenys, kurie, nusišalinimą teikiančio asmens nuomone, turėtų būti supažindinti su nusišalinimu; 50.2. jeigu klausimas, nuo kurio nusišalinama, susijęs su funkcijomis, kurios atliekamos pagal Agentūros direktoriaus įgaliojimą ar pavedimą, nusišalinimą teikiantis asmuo nurodo Agentūros direktorių. Jeigu klausimas, nuo kurio nusišalinama, susijęs su nusišalinimą teikiančio asmens pareigybės aprašyme nurodytomis nuolatinėmis funkcijomis, nurodomas Agentūros direktoriaus 2016 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. PS1-261 „Dėl įgaliojimo priimti sprendimus dėl (duomenys neskelbtini) agentūros prie Žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareikštų nusišalinimų“ įgaliotas atstovas; 50.3. nusišalinimą teikiančio asmens nurodyti asmenys susipažįsta KDS su pareikštu nusišalinimu, nusišalinimas užregistruojamas KDS; 50.4. Agentūros direktorius ar įgaliotas atstovas KDS gavęs patvirtinimo užduotį gali: 50.4.1. pritarti nusišalinimą teikiančio asmens pareikštam nusišalinimui; 50.4.2. nepritarti asmens nusišalinimui.

(duomenys neskelbtini) darbo reglamento 51 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai pavedimo vykdymo metu paaiškėjus interesų konfliktui objektyviai nėra galimybės pranešti apie nusišalinimą per KDS, atsakingi asmenys informuojami žodžiu arba kitais dokumentais (posėdžio / susirinkimo protokolais, pranešimais ir pan.).

(duomenys neskelbtini) direktoriaus 2006 m. vasario 8 d. įsakyme Nr. BR1-48 „Dėl privačių interesų deklaravimo“ nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) direktorius įpareigoja naujai priimtus, paskirtus ar išrinktus (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į tarnybą dienos, pateikti privačių interesų deklaraciją elektroniniu būdu per Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (1.1 papunktis); visus (duomenys neskelbtini) deklaruojančius asmenis, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų, patikslinti arba papildyti deklaraciją, jei pasikeitė pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys ar privatūs interesai (1.2 papunktis); visus (duomenys neskelbtini) deklaruojančius asmenis, rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip bandant juos paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu jos yra susijusios su deklaruojančiojo asmens privačiais interesais, pranešti tiesioginiam vadovui ir kitiems sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje dalyvaujantiems asmenims apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Nusišalinimas teikiamas KDS registre NU-Darbuotojų nusišalinimo nuo darbo dokumentai (1.4 papunktis).

Etikos taisyklių 5 punktas nustato, kad prisidedant prie (duomenys neskelbtini) strateginių tikslų įgyvendinimo darbuotojas savo profesinėje veikloje privalo vadovautis (duomenys neskelbtini) vertybėmis ir etikos principais, vykdyti savo pareigas rūpestingai ir atsakingai; 5.5. savo profesinę veiklą vykdyti skaidriai: 5.5.1. laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų ir teismų sprendimų reikalavimų, Agentūros vidaus tvarkos ir darbo procedūrų reikalavimų; 5.5.2. elgtis taip, kad visuomenė pasitikėtų Agentūra ir jos darbuotojais, savo veiksmais nediskredituoti Agentūros vardo, įvertinti tai, kad savo elgesiu kuria ne tik savo asmeninę reputaciją, bet ir teigiamą Agentūros bei valstybės tarnybos įvaizdį; 5.5.3. būti teisingas, objektyvus, nešališkas nagrinėdamas prašymus, skundus, pareiškimus, paraiškas, kitus dokumentus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis; 5.5.4. vadovautis savo veikloje visuomenės viešaisiais interesais, įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, būti nepaperkamas, nepriimti dovanų, pinigų ar neatlygintinų paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, jeigu tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą; 5.5.5. nesinaudoti savo tarnybine padėtimi ir nereikalauti kitų darbuotojų pagalbos siekdamas naudos sau, savo šeimai, artimiesiems ar draugams, neturėti asmeninių interesų; 5.5.6. tinkamai derinti savo kaip Agentūros darbuotojo ir kaip Agentūros pareiškėjo paramai žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei gauti ar šios paramos gavėjo (toliau – paramos gavėjai) statusus ir užtikrinti, jog jų kaip paramos gavėjų vykdoma veikla atitiktų teisės aktų keliamus reikalavimus bei nesudarytų sąlygų kilti abejonių dėl galimo naudojimosi savo pareigomis Agentūroje; 5.5.7. užtikrinti priimamų sprendimų ir veiksmų viešumą, nurodyti savo sprendimų priėmimo motyvus.

Etikos taisyklių 11 punkte įtvirtinta, kad Etikos taisyklių laikymasis – kiekvieno (duomenys neskelbtini) darbuotojo pareiga,

Etikos taisyklių 14 punkte numatyta, kad už Etikos taisyklių reikalavimų nesilaikymą (duomenys neskelbtini) darbuotojui gali būti taikoma atsakomybė Valstybės tarnybos įstatyme, Darbo kodekse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.

Komiteto darbo reglamento 5 punktas nustato, kad Komitetas, teikdamas rekomendacijas dėl paramos skyrimo, laikosi teisingumo, sąžiningumo, skaidrumo, nešališkumo, konfidencialumo ir protingumo principų.

Probleminių klausimų komisijos darbo reglamento 8.3 papunktis nustato, kad Komisijos pirmininkas likus ne mažiau kaip 1 darbo dienai iki numatyto Komisijos posėdžio tvirtina darbotvarkę bei jos pakeitimus.

Probleminių klausimų komisijos darbo reglamento 45 punktas nustato, kad Komisijos nariai, nustatę atvejų, kai jiems pavestos pareigos gali sukelti viešųjų ir privačių interesų nesuderinamumą bei pažeisti nešališkumo principą, privalo ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki Komisijos posėdžio dienos informuoti apie tai Komisijos pirmininką, kuris, atsižvelgdamas į pateiktus faktus, priima sprendimą dėl galimybės Komisijos nariui dalyvauti Komisijos posėdyje.

Probleminių klausimų komisijos darbo reglamento 46 punktas nustato, kad jei yra interesų konflikto galimybė, Komisijos nariai negali dalyvauti Komisijos posėdžiuose, kol Komisijos pirmininkas priims atitinkamą sprendimą.

(duomenys neskelbtini) skaidraus elgesio gairių 3.3.3 papunktis nustato, kad deklaruojantis asmuo turi nurodyti artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių, deklaruojančiojo nuomone, gali kilti interesų konfliktas.

Personalo politikos 69 punktas nustato, kad visi (duomenys neskelbtini) darbuotojai privalo teikti privačių interesų deklaracijas. Privačių interesų deklaracijos teikiamos per Valstybinės mokesčių inspekcijos Elektroninio deklaravimo sistemą. Privačių interesų deklaravimas negali būti vien formalus deklaracijos užpildymas ir pateikimas. Darbuotojai turi siekti, kad jų veikloje nekiltų interesų konfliktų, nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus dėl pavedimo įvykdymo arba kitaip paveikti sprendimus dėl pavedimų, kurie sukelia interesų konfliktą, įvykdymo. Prieš pradėdamas vykdyti tokį pavedimą arba pavedimo vykdymo metu vykdytojas privalo informuoti savo (duomenys neskelbtini) direktorių arba jo įgaliotą atstovą bei vykdytojus, kurie kartu dalyvauja pavedimo vykdyme, apie esamą interesų konfliktą ir (duomenys neskelbtini) nustatyta tvarka nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje pavedimo vykdymo procedūroje.

Personalo politikos 70 punktas nustato, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas sričiai, kurioje egzistuoja ryškiausia galimo interesų konflikto kilimo dirbant (duomenys neskelbtini) galimybė, – paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei administravimui. (duomenys neskelbtini) darbuotojai, kurie patys naudojasi (duomenys neskelbtini) administruojama parama, skatinami deklaruoti savo privačius interesus bei būti pavyzdingais paramos gavėjais, taip pašalinant abejones tiek dėl galimo interesų konflikto kilimo, tiek dėl neskaidrios (duomenys neskelbtini) veiklos bei parodant visuomenės nariams, kaip paprasta laiku ir tvarkingai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas savo esme yra prevencinis ir valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 1 straipsnyje apibrėžta šio įstatymo paskirtimi. Interesų konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas. Taigi įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtino anksčiau minėtas teisines priemones, kurių turi laikytis asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, kad visuomenei nekiltų jokių abejonių dėl valstybės tarnyboje priimamų sprendimų nešališkumo, skaidrumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011; 2013 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-230/2013; 2013 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-518/2013; 2018 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3831-520/2018).

Bylai taip pat aktualus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintas Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kurio 19 punkte nustatyta, kad jeigu priimtame Aprašo 17.1 papunktyje nurodytame sprendime konstatuota, kad valstybės tarnautojas ar asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos pateikia Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai nurodyto sprendimo kopiją.

Pareiškėjui pirmasis pažeidimas konstatuotas už tai, kad savo uošvį R. Š. deklaravo tik 2019 m., nors santuoką sudarė 2017 m., uošvis paramos gavėju yra nuo 2010 m. Byloje nėra ginčo dėl nurodytų faktinių aplinkybių, tačiau pareiškėjas nurodytų faktų nevertina kaip Įstatymo pažeidimo, nes pirma, nežinojo, kad uošvis yra paramos gavėjas, antra, prašo taikyti Įstatymo redakciją, galiojusią nuo 2020 m. sausio 1 d., kuri keičia situacijos vertinimą ir šalina veikos neteisėtumą. Teismas pareiškėjo argumentus apie nežinojimą, kad uošvis gauna (duomenys neskelbtini) paramą, atmeta kaip gynybinę versiją. Tai, kad pareiškėjas subjektyviai kitaip vertina situaciją, kad santuokos sudarymo datos nelaiko data, kada jis turėjo sužinoti ir deklaruoti šį ryšį, nekeičia situacijos vertinimo ir neįteisina pareiškėjo neveikimo.

Pareiškėjui antrasis pažeidimas konstatuotas už tai, kad pareiškėjas nedeklaravo ryšių su MB „R“ ir nenusišalino. Išvadoje nurodoma, kad MB „R.“ vadovė yra pareiškėjo motina R. K., MB „R“ 2019 m. vasario 20 d. skirta parama. Pareiškėjui trečiasis pažeidimas konstatuotas už tai, kad pareiškėjas nedeklaravo ryšių su MB „M“ ir nenusišalino. Pareiškėjui penktasis pažeidimas konstatuotas už tai, kad 2018 m. lapkričio 23 d. Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemones, veiklos sritis ir (ar) veiklos atrankos komiteto (toliau – ir Komitetas) posėdyje jis nenusišalino nuo klausimo Nr. 17 „Dėl MB „M“ projekto „MB „M“ įkūrimas“.

Taigi teismas konstatuoja, kad pareiškėjas, nedeklaruodamas ryšių su MB „R“ ir MB „M“ pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio ir 6 straipsnio 7 punkto reikalavimus, VTĮ 3 straipsnyje įtvirtintus viešumo ir skaidrumo principus, VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą, (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2006 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. BR1-48 „Dėl privačių interesų deklaravimo“ 1.1, 1.2 papunkčius, Etikos taisyklių 5.5 ir 11 papunkčius, (duomenys neskelbtini) skaidraus elgesio gairių 3.3.3 papunktį, Personalo politikos 69 ir 70 punktus.

Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių: 2018 m. lapkričio 23 d. Komitetas, kuriame dalyvavo pareiškėjas, posėdžio protokole nurodė, kad nusišalinus komisijos nariui R. K. nuo MB „M“ projekto svarstymo bei sprendimo priėmimo, būtų nepakankamas narių kiekis, todėl nutarta atidėti projekto svarstymą kitame Komiteto posėdyje. Skiriasi proceso dalyvių tokios situacijos vertinimai. Pareiškėjas teigia, kad jis informavo E. B. apie galintį kilti interesų konfliktą, be to, klausimas nesvarstytas, jis atidėtas. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas nenusišalino. Teismas sutinka su atsakovo vertinimu – byloje nėra rašytinių įrodymų apie pareiškėjo nusišalinimą, o žodinių nusišalinimų teismas nelaiko skaidriais ir atitinkančiais teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėjui ketvirtasis pažeidimas inkriminuotas už tai, kad pareiškėjas nenusišalinęs patvirtino Paramos administravimo probleminių klausimų sprendimo komisijos (toliau – ir Probleminių klausimų komisija) posėdyje, kurios pirmininkas buvo, darbotvarkės klausimą dėl savo sesers A. K.-J., pasirašė nekorektiškai parengtą posėdžio protokolą, iš kurio turinio nėra aišku, ar pareiškėjas buvo patalpoje svarstant klausimą, susijusį su jo seserimi, ir nenusišalino ir neišviešino tiesioginiam vadovui galimo interesų konflikto, susijusio su jo sesers klausimo svarstymu Paramos administravimo probleminių klausimų sprendimo komisijos posėdyje.

Dėl esminių procedūrinių pažeidimų teismas pripažino, kad pareiškėjas nepadarė tarnybinio nusižengimo, kuris įvardintas kaip nekorektiškai parengto posėdžio protokolo pasirašymas.

Susipažinęs su byloje esančiais įrodymais ir išklausęs liudytojų parodymus teismas daro išvadą, kad atsakovas įrodė, kad pareiškėjas nenusišalinęs patvirtino Probleminių klausimų komisijos, kurios pirmininkas buvo, darbotvarkės klausimą dėl savo sesers A. K.-J.. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas netvirtino darbotvarkės, ėmėsi priemonių ją keisti ir t.t. Priešingai – visi įrodymai byloje patvirtina, kad posėdis įvyko kaip planuota, jame svarstyti visi 13 klausimų.

Susipažinęs su byloje esančiais įrodymais ir išklausęs liudytojų parodymus teismas daro išvadą, kad atsakovas įrodė, kad pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka nenusišalino ir neišviešino tiesioginiam vadovui galimo interesų konflikto, susijusio su jo sesers klausimo svarstymu Paramos administravimo probleminių klausimų sprendimo komisijos posėdyje.

Pareiškėjui atsakovo konstatuotas septintasis pažeidimas iš esmės yra ankstesnių pažeidimų įvertinimas (ryšių nedeklaravimo) (duomenys neskelbtini) vidinių teisės aktų prasme. Jis neturi atskirų faktinių aplinkybių, todėl teismas jo atskirai nevertina, o apie vidinių teisės aktų pažeidimą pasisakė aukščiau analizuodamas faktines aplinkybes.

Pareiškėjui aštuntasis pažeidimas konstatuotas už tai, kad jo žmonai J. K. 2020 m. birželio 12 d. pateikus tiesioginių išmokų paraišką Nr. 20-1012517941-1, pareiškėjas per Įstatyme nustatytą terminą neatnaujino savo Viešųjų ir privačiųjų interesų deklaracijos. Pareiškėjas teigia, kad ryšį su žmona deklaravo 2017 m., todėl papildomai deklaruoti jos pateiktą paraišką neturėjo pareigos. Teismas sutinka su pareiškėjo pozicija, nes asmens / ryšio / santykio viešinimas buvo atliktas 2017 m. (situacija skiriasi nuo aukščiau aptartų atvejų, kai subjektai nebuvo atskleisti).

Pareiškėjui devintasis pažeidimas buvo konstatuotas už tai, kad teisės aktų nustatytais terminais nedeklaravo savo uošvienės V. Š., kuri 2020 m. birželio 12 d. pateikė paraišką Nr. 19VP-KA-20-1-07585. Pareiškėjui dvyliktasis pažeidimas buvo konstatuotas už tai, kad teisės aktų nustatytais terminais nedeklaravo savo sesers vyro J. J., kuris 2020 m. birželio 12 d. pateikė paraišką Nr. 1JŪ-KA-10-1-002221, 2016 M. kovo 30 d. pateikė paraišką Nr. 17-VM-KA-16-1-01852, 2019 m. gruodžio 10 d. pateikė paraišką Nr. 17VM-KA-19-2-09812. Pareiškėjas teigia, kad nežinojo, kad uošvienė ir svainis yra paramos gavėjai, su jais nepalaiko artimų santykių. Teismas pareiškėjo argumentus apie nežinojimą atmeta kaip gynybinę versiją. Byloje esant duomenų, kad pareiškėjo mama, sesuo, jos vyras, žmona, uošvis ir uošvienė teikia paraiškas paramai gauti, pareiškėjas, kuris (duomenys neskelbtini) užėmė aukštas pareigas, turėjo domėtis ir žinoti tokią informaciją. Be to, 2019 m. sužinojęs apie uošvį ir jį deklaravęs, galėjo ir turėjo imtis priemonių išsiaiškinti ir kitų svainystės ryšiais susijusių asmenų ne / pretendavimą į paramą.

Pareiškėjui dešimtasis pažeidimas buvo konstatuotas už tai, kad jis nedeklaravo ryšio su VšĮ „Kaimo vystymo projektai“, kurios vadovė yra pareiškėjo mama R. K., o minėtas juridinis asmuo 2020 m. vasario 19 d. pateikė paraišką Nr. 42VS-PV-20-1-01886. Pareiškėjui vienuoliktasis pažeidimas buvo konstatuotas už tai, kad jis nedeklaravo ryšio su MB „A centras“, kurios vadovė yra pareiškėjo sesuo A. K.-J., o minėtas juridinis asmuo 2020 m. birželio 15 d. pateikė paraišką Nr. 42VP-KA-20-1-04113.

Pareiškėjas teigia, kad ryšį su motina ir seserimi jis deklaravo, o ryšių su juridiniais asmenimis deklaruoti jis neturi pareigos. Teismas šiuos argumentus atmeta tais pačiais motyvais kaip ir dėl antrojo pažeidimo.

Pareiškėjui tryliktasis pažeidimas buvo konstatuotas už tai, kad jis sistemiškai ir piktybiškai nesilaiko Įstatymo reikalavimų, toks elgesys yra neetiškas, nesuderinamas ir prieštaraujantis valstybės tarnybos etikos, skaidrumo, sąžiningumo, lygiateisiškumo ir kt. principams, todėl pareiškėjo reputacija nėra nepriekaištinga ir asmuo neatitinka VTĮ 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų.