Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs antstolės Giedrės Vasiliauskaitės sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, suinteresuoti asmenys byloje skolininkė K. R. ir išieškotojas M. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2025 m. gegužės 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-25-112-16324, kuriuo pareiškėja antstolė Giedrė Vasiliauskaitė, konstatuodama, kad K. R. nevykdė teismo nutartimi Nr. 2SP-9080-1028/2024 nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos 2, 3, 6, 7 punktų, vadovaujantis LR CPK 771 str., neįvykdymo aktą perdavė teismui dėl teismo sprendimo nevykdymo pasekmių taikymo.

Nurodo, kad antstolės kontoroje vykdoma vykdomoji byla pradėta 2025 m. sausio 9 d. pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 11 d. vykdomąjį raštą Nr. 2SP-9080-1028/2024 dėl bendravimo su vaiku tvarkos laikymosi. Vykdomojoje byloje nustatyta, kad K. R. nesilaikė teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos 2, 3, 6 ir 7 punktų: nepasiėmė dukters E. G. porinėmis kiekvieno mėnesio savaitėmis: 2025 m. vasario 3-9 d., vasario 17-23 d., kovo 3-9 d., kovo 17-23 d., kovo 31 d. - balandžio 6 d., balandžio 14-20 d., balandžio 28 d. - gegužės 4 d., gegužės 12-18 d. (Bendravimo su vaiku tvarkos 2 punktas); neatvyko pas vaiką gimimo dieną (duomenys neskelbtini), tokiu būdu nevykdė teismo sprendimo dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos 7 punkto; neatvyko aplankyti vaiko ir nepasiėmė per šv. Velykas 2025 m. balandžio 20 d. ir 21 d., tokiu būdu nevykdė teismo sprendimo dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos 6 punkto; neatvyko aplankyti vaiko ir nepasiėmė 2025 m. gegužės 4 d. per motinos dieną, tokiu būdu nevykdė teismo sprendimo dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos 3 punkto. Antstolei K. R. paaiškino, kad 26 d. vaiko nepasiėmė, nes vaikas sirgo, o kitomis savaitėmis vaiko nepasiėmė, kadangi gyvenamojoje vietoje negali auginti vaiko būsto šeimininko sprendimu. Nurodė, kad ieškosi darbo, žada pakeisti gyvenamąją vietą, kurioje bus leidžiama gyventi su vaiku, ir teismo sprendimo laikysis.

2025 m. gegužės 27 d. rezoliucija teismas bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Antstolė ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Suinteresuoti asmenys atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Antstolio sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas netenkintinas – pasekmės netaikytinos.

Iš civilinės bylos Nr. 2SP-9080-1028/2024 ir vykdomosios bylos Nr. 0112/25/00052 duomenų nustatyta, jog 2024 m. birželio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-9080-1028/2024 buvo patvirtinta motinos K. R. bendravimo su nepilnamete dukra E. G., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka. Minėta taikos sutartimi nustatyta, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su išieškotoju M. G. (taikos sutarties 1 p.), o šalys su vaiku bendrauja po lygiai: porinėmis savaitėmis su skolininke, o neporinėmis – su išieškotoju (taikos sutarties 2 p.). Šalys taip pat susitarė dėl bendravo su vaiku švenčių dienomis (taikos sutarties 3-7 p.), kad vaikui susirgus, bendravimas nevyksta (taikos sutarties 8 p.). Suinteresuotam asmeniui M. G. pagal jo pateiktą prašymą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 27 d. nutartimi išduotas vykdomasis raštas dėl motinos bendravimo su vaiku tvarkos 1-8 punktus. M. G. 2025 m. sausio 4 d. kreipėsi į antstolės Giedrės Vasiliauskaitės kontorą su prašymu priverstinai vykdyti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį dėl bendravimo tvarkos, pateikė 2024 m. gruodžio 11 d. išduotą vykdomąjį raštą. Tuo pagrindu antstolės kontoroje vykdoma vykdomoji byla, pradėta pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 11 d. vykdomąjį raštą Nr. 2SP-9080-1028/2024 dėl K. R. bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku E. G.. Antstolė 2024 m. sausio 13 d. raginimu įvykdyti sprendimą Nr. S-25-112-1211 ragino skolininkę nedelsiant laikytis teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku E. G. tvarkos ir pateikti antstolei teismo sprendimo vykdymą patvirtinančius įrodymus (v. b. l. 6-7). 2025 m. sausio 21 d., 2025 m. vasario 3 d. antstolės kontoroje gauti išieškotojo pranešimai, kad skolininkė ir toliau nevykdo taikos sutarties 2 punkto ir pas dukrą atvykusi nebuvo (v. b. l. 22-23). Antstolė reaguodama, 2025 m. vasario 3 d. raštu Dėl bendravimo su vaiku tvarkos laikymosi, nurodė skolininkei iki 2025 m. vasario 10 d. nurodyti priežastis, dėl kurių nesilaiko teismo patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos. Antstolės kontoroje 2025 m. vasario 4 d. gautas skolininkės paaiškinimas, kad jos gyvenamojoje vietoje jai neleidžia būti su vaiku, taip pat matė iš e.Sveikatos išrašo, kad dukra serga, be to, pati sirgo (v. b. l. 24-30). Antstolės kontoroje 2025 m. vasario 12 d. gautas išieškotojo el. laiškas, kuriame nurodo, kad skolininkė neatvyko pas dukterį 2025 metais: (duomenys neskelbtini) per dukters gimtadienį (v. b. l. 31); K. R. antstolė 2025-02-12 raštu Dėl bendravimo su vaiku tvarkos laikymosi, nurodė iki 2025 m. vasario 13 d. nurodyti priežastis, dėl kurių nesilaiko teismo patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos, bei išaiškintos teismo sprendimo nevykdymo pasekmės (v. b. l. 32). Antstolės kontoroje 2025 m. vasario 13 d. gautas skolininkės paaiškinimas, kad jos gyvenamojoje vietoje jai neleidžia būti su vaiku (v. b. l. 33). Antstolės kontoroje 2025 m. vasario 18 d., 2025 m. kovo 6 d., 2025 m. gegužės 7 d., 14 d., 27 d. gauti išieškotojo pranešimai, kuriais nurodo, kad skolininkė neatvyko pas dukterį pagal nustatytą bendravimo tvarką ir per motinos dieną (v. b. l. 34-35, 40-42, 48).

Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo faktas ir tėvo (motinos) atsakomybė nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal aptariamo straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą. Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytas baudos paskyrimas be baudinio pobūdžio procesinės teisinės sankcijos funkcijos taip pat atlieka ir kompensacinę funkciją, t. y. skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu skatindama skolininką įvykdyti prievolę. Baudos drausminantis poveikis yra nukreiptas į ateitį, siekiant, kad pažeidimas nepasikartotų ir prievolė būtų įvykdyta.

Pažymėtina, kad teismas turi teisę, bet neprivalo skirti skolininkui baudos, įvertinęs priežastis, dėl kurios neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių. Teisinio poveikio priemonės yra veiksmingos, jei jos užtikrina teisės tikslus. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Taigi sprendžiant dėl baudos skyrimo už teismo procesinio sprendimo dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nevykdymą, būtina atsižvelgti į tam tikras išimtines aplinkybes, vaikų interesus bei gerovę.

Motyvuojamoji dalis

Konstatuotina, kad skolininkei pritaikytos sankcijos už Šiaulių apylinkės teismo nutartimi Nr. 2SP-9080-1028/2024 bei jo pagrindu išduoto 2024 m. gruodžio 11 d. vykdomojo rašto dėl skolininkės bendravimo su vaiku tvarkos laikymosi nevykdymą civiline tvarka, t. y. už tai, kad K. R. pažeidė nepilnamečio vaiko E. G. teisę bendrauti su atskirai gyvenančia atsakove, jai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 11 d. sprendimu apribota motinos valdžia nepilnametės dukters atžvilgiu. Todėl teismo vertinimu, skolininkė K. R. negali būti pakartotinai baudžiama už tuos pačius veiksmus vykdomoje byloje ir jai skiriama bauda, kai minėta teismo sankcija jai pritaikyta, apribojant motinos valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu.

Teismas šiame kontekste taip pat vertina, kad teisinio poveikio priemonės yra veiksmingos, jei jos užtikrina teisės tikslus. Taigi sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo reikšminga tai, jog bauda turi skatinti laikytis nustatytos bendravimo tvarkos, būti efektyvi, atgrasanti nuo sprendimo nevykdymo. Minėtu sprendimu dėl laikino motinos valdžios apribojimo, iš esmės pasikeitė šalių pareigų pusiausvyra, o būtent – K. R. išliks pareiga tik matytis su nepilnamečiu vaiku, todėl minėta taikos sutartimi nustatyta bendravimo tvarka apskritai praranda aktualumą, nes apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų ir išlieka teisė tik matytis su vaiku (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Taip pat pažymėtina, kad skolininkė teikė paaiškinimus antstolei, nors ne visada savalaikiai, kodėl nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos, nurodydama, kad jos išnuomotoje gyvenamoje vietoje jai neleidžiama gyventi su vaiku, taip pat, kad sirgo nepilnametis vaikas, o pagal nustatytą bendravimo tvarką, vaikui susirgus bendravimas nevyksta, t. y. vykdymo procese buvo aktyvi ir antstolei pagal jos nurodymus teikė informaciją ir įrodymus, kodėl nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos. Todėl K. R. bendradarbiaudama su išieškojimą vykdančia antstole ir informuodama antstolę apie reikalavimų nevykdymo priežastis, vykdė skolininko pareigas (CPK 644, 178 straipsniai) (v. b. l. 25-30, 33).

Konstatavus sprendimo, įpareigojančio skolininkę atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus nevykdymo faktą, tačiau nustačius aplinkybes, turinčių įtakos atsakomybei, nėra pagrindo skolininkės atžvilgiu taikyti CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytas teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo pasekmes ir skirti baudą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus, kad bendravimo su vaikais tvarkos tikslas yra išlaikyti sveikus, saugius atskirai gyvenančio tėvo (motinos) ir vaikų šeiminius ryšius, o ne formalus jos vykdymas, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju netikslinga skirti sankciją už netinkamą bendravimo tvarkos vykdymą, todėl antstolės pareiškimas netenkintinas (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 771 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsniu, 771 straipsnio 6 dalimi, teismas

nutaria:

pareiškėjos antstolės Giedrės Vasiliauskaitės prašymą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0112/25/00052 grąžinti antstolei Giedrei Vasiliauskaitei.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.