Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Donatui Jačiauskui, nuteistajam V. V., gynėjai advokatei Jurgitai Mačiulskienei,

viešame teisiamajame posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. bei jo gynėjos advokatės Jurgitos Mačiulskienės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 16 d. nuosprendžio, kuriuo: V. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d. ir paskirta 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo bausmė, pripažintas kaltu pagal LR BK 214 str. 1 d., ir paskirta 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo, pripažintas kaltu pagal LR BK 215 str. 1 d., ir paskirta 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo, pripažintas kaltu pagal LR BK 259 str. 2 d., ir paskirta 30 (trisdešimt) parų arešto, pripažintas kaltu pagal LR BK 302 str. 1 d., ir paskirta 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė V. V. paskirta - 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis LR BK 64¹ str., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinti vienu trečdaliu paskirta galutinė bausmė – 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Civilinis ieškinys tenkintas visiškai, Uždarajai akcinei bendrovei „ (duomenys neskelbtini) “ iš V. V. priteista 325,35 (tris šimtus dvidešimt penkis eurus 35 euro centus) eurus turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. taip pat nuteistas už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo įgijo ir automobilyje (duomenys neskelbtini) laikė V. S. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir V. S. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. R (duomenys neskelbtini) iki 2014 m. lapkričio 9 d., apie 11.23 val., kai (duomenys neskelbtini), juos rado ir paėmė policijos pareigūnai;

V. V. taip pat nuteistas už tai, kad 2014 m. lapkričio 5 d., apie 5.35 val., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), slapta, be vilkiko vairuotojo M. B. sutikimo, pro neužrakintas duris pateko į vilkiko MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saloną, kur neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią kuro pylimo kortelę su prisijungimo kodu, kuriuos neteisėtai laikė;

V. V. taip pat nuteistas už tai, kad 2014 m. lapkričio 5 d., apie 6.49 val., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „Statoil Fuel & Retail Lietuva“ automatinėje degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), prisistatydamas teisėtu elektroninės mokėjimo priemonės turėtoju, apmokėjimui už dyzelinį kurą pateikė neteisėtai įgytą ir laikomą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išduotą kuro pylimo kortelę, suvedė neteisėtai įgytą apsaugos kodą, į automobilyje Opel Astra, su kito automobilio valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), į kanistrus įsipylė 160,02 litro dyzelinio kuro bendros 192,59 eurų vertės, tęsdamas nusikalstamą veiką 2014 m. lapkričio 5 d., apie 8.36 val., ta pačia kortele toje pačioje degalinėje įsipylė 110,03 litro dyzelinio kuro bendros 132,56 eurų vertės, tokiu būdu neteisėtai atliko finansines operacijas ir apgaule savo naudai įgijo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turto bendros 325,35 eurų vertės.

Skunde nurodoma, kad su Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu nesutinka iš dalies. Prisipažįsta esantis kaltas padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos neginčija. Tačiau nesutinka su Kauno apylinkės teismo skirtomis per griežtomis bausmėmis, netinkamai pritaikytomis LR BK 63 straipsnio nuostatomis, nes paskirtas bausmes teismas nepagrįstai subendrino sudėdamas iš dalies o ne apimdamas ir sudėdamas iš dalies, todėl ir neteisingai subendrino už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtas bausmes bei paskyrė galutinę subendrintą bausmę.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 302 str. 1 d. ir LR BK 259 str. 2 d. taip pat turi būti bendrinamos apėmimo būdu pritaikant LR BK 63 str. 5 d. 1 arba 2 p., nes nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius (LR BK 63 str. 5 d. 2 p.). Savo argumentus grindžia Teismų praktika Nr. 27, p. 316, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nutartyse Nr. 2K-64/2008, Nr. 2K-54/2009, Nr. 2K-146/2008. Taip pat nurodo, kad nusikaltamos veikos numatytos LR BK 302 str. 1 d. ir LR BK 259 str. 2 d. turi būti bendrinamos apėmimo būdu ir tuo aspektu, kad padarytos viena veika, tuo pačiu metu - o tai taip pat atitinka teismų praktikoje naudojamą idealiosios nusikalstamų veikų sutapties aiškinimą, kas taip pat leidžia taikyti bausmių subendrinimą jas apimant (LR BK 63 str. 5 d. 1 p.).

Skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas bendrindamas paskirtąsias bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 1 d. ir LR BK 215 str. 1 d.; taip pat ir už nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 302 str. 1 d., LR BK 259 str. 2 d. iš dalies jas sudedant (vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d.) netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes toks sprendimas neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir teismų praktika pirmiausiai teismas turėjo taikyti bausmių apėmimo būdus numatytus LR BK 63 str. 5 d. 1 p., 2 p., o po to, paskirtąsias bausmes bendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, numatytu LR BK 63 str. 4 d. su paskirtąja bausme už nusikalstamą veiką numatytą LR BK 214 str. 1 d.. Savo argumentus grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nutartyse Nr. 2K-64/2008, Nr. 2K-569/2014, Nr. 2K-372/2013).

Taip pat nurodoma, kad pirmos instancijos teismas skyrė per griežtas bausmes, padarė neteisingą išvadą įvertindamas negatyviai, neatkreipė dėmesio į asmenybės dinamiką, siekiant pozityvumo, siekiant laikytis įstatymų ir visuomenėje pripažintų elgesio ir moralės taisyklių. Byloje nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdus gailėjimasis. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas skirdamas per griežtas bausmes, vadovavosi negaliojančiomis LR BK 56 str. l d. nuostatomis. LR BK 56 str. norma, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu nuo 2015 m. kovo 24 d. iš esmės pakeista, numatant bausmės skyrimą tik pavojingam recidyvistui: Taigi ir teismų praktika, kuri cituojama 2015- 07-16 teismo nuosprendyje, vadovautis nebėra pagrindo. Nors teismų praktika, iš esmės pakeitus LR BK 56 str. nuostatas, skiriant bausmę recidyvistui nesuformuota, minėtas pakeitimas, nebelikus imperatyvo recidyvistui paskirti laisvės atėmimo bausmę, suponuoja išvadą jog galima švelnesnė bausmė. Teismo skiriamos bausmės rūšys ir jų trukmės turi būti proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms ir kaltinamojo asmenybei, turi atitikti bausmės paskirtį bei turi padėti sulaikyti kaltinamuosius nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia svarstyti švelnesnių bausmių skyrimą, nepažeidžiant LR BK 41 str. 2 d. įtvirtintos bausmės paskirties.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje V. V. ir jo gynėja advokatė Jurgita Mačiulskienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą dalyje dėl bausmių paskyrimo už kiekvieną veiką sumažinimo atmesti, tačiau dėl bausmių subendrinimo prašė pakeisti nuosprendžio dalį, tai yra bausmes pagal BK 215 str. 1 d. ir BK 182 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę, šią bausmę, vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p. apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta už baudžiamą nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Prie šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, iš dalies pridėti bausmes, paskirtas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį. Nuosprendžio kitose dalyse prašė nekeisti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. V. ir jo gynėjos advokatės Jurgitos Mačiulskienės apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 str. 3 d. pažymėta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo. Apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tas faktines aplinkybes, dėl kurių yra paduotas apeliacinis skundas. Kaip matyti iš nuteistojo V. V. skundo, jis neginčija savo kaltės, teisinės veikų kvalifikacijos, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas skyrė per griežtas bausmes, netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio nuostatas, nepagrįstai subendrino sudėdamas iš dalies, o ne apimdamas ir sudėdamas iš dalies, todėl neteisingai subendrino už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtas bausmes bei paskyrė galutinę subendrintą bausmę.

Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, pirmos instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus nuosprendžio priėmimo motyvus ir atliktą įrodymų vertinimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė faktines V. V. padarytos veikos aplinkybes. Byloje kyla klausimas tik dėl bausmių dydžio ir jų subendrinimo taikymo taisyklių.

Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytais pagrindais: pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas paskyrė per griežtas bausmes. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas V. V. bausmes už jam inkriminuotų veikų, numatytų LR BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d. 215 str. 1 d. , 259 str. 2 d., 302 str. l d. bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d. paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 str. 1 d., už apysunkio nusikaltimo padarymą, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 str. 1 d., už apysunkio nusikaltimo padarymą, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 str. l d., už apysunkio nusikaltimo padarymą, paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 str. 2 d., paskirta 30 parų areštas. Apygardos teismo vertinimu paskirtos bausmės nėra per griežtos ar aiškiai neteisingos, priešingai, yra proporcingos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė faktines V. V. padarytų veikų aplinkybes ir skirdamas kaltinamajam bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, vadovavosi LR BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formas, veikų padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybe, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Taip pat įvertino, kad ankstesniais nuosprendžiais asmeniui buvo skirtos švelnesnės bausmės, nesusijusios su ilgalaikiu laisvės atėmimu, tačiau tai nuteistojo polinkio nusikalsti iš esmės nepakeitė, todėl atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, laikytina, kad V. V. paskirtos bausmės ir jų dydžiai yra teisingi. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmos instancijos teismas skirdamas per griežtas bausmes, vadovavosi negaliojančiomis LR BK 56 str. l d. nuostatomis. LR BK 56 str. norma, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu nuo 2015 m. kovo 24 d. pakeista, numatant bausmės skyrimą tik pavojingam recidyvistui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas nuosprendyje nurodė seną LR BK 56 str. redakciją ir teismų praktika pagal ankstesnį teisinį reglamentavimą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nors naujojoje BK 56 straipsnio redakcijoje ( 2015-03-19 įstat. Nr. XII-1554 red., nuo 2015-03-24) nebeliko nuostatos, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai turi skirti laisvės atėmimo bausmę, tačiau šiuo atveju yra visa eilė kitų aplinkybių, suteikiančių pagrindo teigti, jog V. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmių paskirtis. Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais kaltinamajam buvo skirtos švelnios bausmės, nesusijusios su ilgalaikiu laisvės atėmimu, tačiau tai nuteistojo polinkio nusikalsti iš esmės nepakeitė.

Tuo pačiu teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog kitos apelianto skunde akcentuojamos aplinkybės - nuobaudų neturėjimas, pasižadėjimas nedaryti naujų nusikalstamų veikų, izoliatoriuje nustatytos tvarkos laikymasis ir pan. nėra vertinamos parenkant bausmės dydį už padarytus nusikaltimus, nurodytos aplinkybės turi reikšmės sprendžiant klausmus susijusius su bausmės vykdymu.

Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo V. V. ir jo gynėjos skundo turiniu, skundžiama nutartimi bei pateikta bylos medžiaga, pritaria apeliacinio skundo argumentui, jog pirmosios instancijos teismas, bendrindamas V. V. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl netinkamai nustatė galutinę vykdytiną bausmę.

LR BK 63 str. 5 d. nustatyta jog: bausmių apėmimą teismas taiko, kai 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Nagrinėjamu atveju, nusikalstamos veikos numatytos LR BK 182 str. 1 d. ir LR BK 215 str. 1 d. padarytos toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu ir sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas nuosprendžiu paskirtas bausmes už visas nusikalstamas veikas bendrino dalinio sudėjimo būdu, nors bausmės, paskirtos už LR BK 182 str. 1 d. ir LR BK 215 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas bendrintinos apėmimo būdu pagal BK 63 str. 5 d. 1 p., kadangi šios veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį – griežtesnė bausmė apima švelnesnę ir subendrinta bausmė yra 2 metai laisvės atėmimo. Todėl pritartina apeliacinio skundo argumentui, kad bausmės už veikas, numatytas LR BK 182 str. 1 d. ir LR BK 215 str. 1 d. subendrintinos apėmimo (LR BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu), o ne dalinio bausmių sudėjimo būdu, kurį vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., taikė pirmos instancijos teismas.

V. V. nusikalstamos veikos numatytos LR BK 302 str. 1 d. ir LR BK 259 str. 2 d. labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. LR BK 302 str. 1 d. (apysunkis nusikaltimas) ir LR BK 259 str. 2 d. (baudžiamasis nusižengimas). Aptariamų nusikalstamų veikų pavojingumas, rūšys ir ta aplinkybė, kad jos priskiriamos skirtingų kategorijų nusikalstamoms veikoms ir turi skirtingą objektą lemia išvadą, kad aptariamos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms. LR BK 63 str. 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius, jos turi būti bendrinamos apėmimo būdu – griežtesnė bausmė apima švelnesnę ir subendrinta bausmė yra 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Todėl pritartina apeliacinio skundo argumentui, kad bausmės už veikas, numatytas LR BK 302 str. 1 d. ir LR BK 259 str. 2 d. subendrintinos apėmimo (LR BK 63 str. 5 d. 2 p. pagrindu), o ne dalinio bausmių sudėjimo būdu, kurį vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., taikė pirmos instancijos teismas.

Po to, paskirtas subendrintas bausmes už BK 182 str. 1 d. ir LR BK 215 str. 1 d. (subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę) ir už BK 302 str. 1 d. ir BK 259 str. 2 d. (subendrintą 1 m. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę) bendrintinos tarpusavyje ir su paskirtąja bausme už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 214 str. 1 d. dalinio bausmių sudėjimo būdu, numatytu LR BK 63 str. 4 d. Paskiriant galutinę subendrintą bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,

nusprendžia:

nuteistojo V. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 16 d. nuosprendį dėl bausmių bendrinimo pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. V. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir skirta subendrinta bausmė 4 (ketveri) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir nustatyti subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir nustatyti subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Subendrintas bausmes vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinti tarpusavyje ir su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje jas iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę - 3 metų 6 mėnesiaų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę – 2 (dviejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Likusią Kauno apylinkės teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.