Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2021-10-14 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2885-1131/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-10-14
Bylos Nr.
e1-2885-1131/2021
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00292-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Benetytė
Kaltinamasis
E. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2885-1131/2021Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00292-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.11; 2.12.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės R. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) (direktoriumi), anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 223 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. Š. laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 3 d. iki 2016 m. liepos 28 d., būdamas (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), registruotos (duomenys neskelbtini) direktoriumi bei atsakingas pagal buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. 1X-574 21 straipsnį už bendrovės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, atsako ūkio subjekto vadovas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – ir Buhalterinės apskaitos įstatymas) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kuris numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas, kuriose numatyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuri numato, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, tai yra (duomenys neskelbtini) nepateikė buhalterinių dokumentų ir apskaitos registrų už 2013 m. spalio 3 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, taip pat (duomenys neskelbtini) į bendrąsias sąnaudas įtraukė PVM sąskaitas faktūras už lėktuvo bilietus ir nakvynės paslaugas, tačiau šių išlaidų neįformino komandiruotės įsakymais (sprendimais), nes be visų komandiruotės įforminimui reikalingų dokumentų negalima priskirti išmokėtas iš bendrovės sąskaitos lėšas leidžiamiems komandiruotės sąnaudų atskaitymams arba riboto dydžio leidžiamiems atskaitymams arba neleidžiamiems atskaitymams. Nepateikti dokumentai, kurių pagrindu į banko sąskaitą buvo gautos lėšos iš (duomenys neskelbtini). Dėl šių apskaitos tvarkymo pažeidimų iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tuo nesilaikant buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatų negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) turto įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 3 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

E. Š. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu E. Š. savo kaltę pripažino. Parodė, kad jis kaip buvęs (duomenys neskelbtini) direktorius pilnai yra atsakingas už buhalterinės apskaitos teisingą vedimą, išsaugojimą ir buhalterinių dokumentų pateikimą ir visiškai prisipažįsta, kad kaip įmonės direktorius nepateikė ikiteisminiam tyrimui prašomų buhalterinių dokumentų, aplaidžiai buvo tvarkomi minėti dokumentai, todėl yra atsakingas už (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos aplaidų apskaitos tvarkymą. Pilnai prisipažįsta, kad jų nepateikus padarė nusikalstamą veiką. Pasižada daugiau nedaryti teisės pažeidimų bei nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, prašo tyrimą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, skiriant baudą (t. 10, 194, t. 11, b. l. 10-11).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. D. parodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) (įmonės veikla – pastolių nuoma) iškelta bankroto byla, jis buvo paskirtas įmonės bankroto administratoriumi. Įmonės direktorius įpareigotas per 15 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo perduoti bankroto administratoriui visus bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. liepos 19 d., jam įmonės dokumentai ir turtas turėjo būti perduoti 2016 m. rugpjūčio 2 d. Kadangi buvęs įmonės vadovas E. Š. asmeniškai jam neperdavė (duomenys neskelbtini) dokumentų ir turto, kreipėsi į (duomenys neskelbtini), kuri teikė buhalterines paslaugas (duomenys neskelbtini). 2016 m. spalio 5 d. (duomenys neskelbtini) atstovė pateikė turimus (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus bei sudarė įmonės balansą bankroto iškėlimo dienai pagal dokumentų priėmimo – perdavimo aktą. Nedidelę dalį įmonės turto (pastolių) kreditoriaus pagalba rado vienoje iš Vilniaus mieste esančių aikštelių, taip pat kreditoriaus pagalba buvo rastas automobilis ,,Nissan Vanette Cargo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kelių savaičių bėgyje, po (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo, E. Š. buvo atvykęs pas jį į darbovietę. Atvykęs prisistatė buvusiu įmonės vadovu bei pateikus jam 2016 m. liepos 20 d. įsakymą perduoti įmonės turtą ir dokumentus, asmuo atsisakė pasirašytinai priimti minėtą įsakymą ir nurodė, kad jis nėra įmonės vadovas. Jokių įrodymų, apie vadovo pasikeitimą, jam nepateikė. VĮ „Registrų centras“ duomenimis jis buvo (duomenys neskelbtini) vadovu. Nepaisant to, vykdydamas jam nustatytas pareigas, asmeniui buvo išsiųstas minėtas įsakymas registruotu paštu šiais adresais – (duomenys neskelbtini), kurie grįžo su prierašu „neįteikti“. Pažymi, kad pastolių likutinė vertė – 67 289,79 Eur, kuri nustatyta pagal balanse nurodytą sumą, visureigio ,,Jeep Wrangler“ likutinė vertė – 15 289 Eur, nustatyta pagal apskaitos dokumentus. Kadangi iki šiol buvęs įmonės vadovas neperdavė bendrovės turto – pastolių ir visureigio (kuris yra, pasak buvusio direktoriaus, Europos Sąjungos vienoje iš šalių), mano, kad E. Š. galimai disponuoja minėtu turtu ir naudoja asmeniniams tikslams. Su buvusiu įmonės vadovu dialogas yra nutrūkęs, pas jį daugiau atvykęs nebuvo, apie turto buvimo vietą duomenų nepateikia, nors ir žino, kad yra pareiga perduoti jam minėtą turtą. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismas yra išdavęs vykdomąjį raštą dėl buvusio direktoriaus pareigų nevykdymo, kuris perduotas vykdyti antstolei, kuri, jo duomenimis, yra išsiuntusi jam raginimą. Kokias priverstinio vykdymo priemones antstolė yra taikiusi ar taiko, duomenų neturi. Kaip bankroto administratorius, atsižvelgdamas į vykstančius tyrimus bei pateiktus pareiškimus, kreditorių susirinkimo metu bus sprendžiamas dėl kreipimosi į teismą dėl (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu (t. 9, b. l. 39).

Žemesnės instancijos teismas

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. D. parodė, kad įmonės (duomenys neskelbtini) įmonės bankroto procedūrą inicijavo kreditoriai. Teismo yra patvirtintas kreditorių sąrašas. Kai buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriumi jam buvo perduota tik dalis buhalterinių dokumentų, kuriuos turėjo įmonė tvarkiusi (duomenys neskelbtini) buhalteriją. Dalis dokumentų, nes jie patys juos peržiūrėjo ir nustatė, kad dar dalies trūksta. Dėl įmonės turto gali pasakyti, kad dalis turto su kreditorių pagalba buvo perimta, tai automobilis ,,Nissan Vanette“ ir maža dalis pastolių, pastoliai buvo rasti aikštelėje netoli Salininkų. Kai įsiteisėjo įmonės bankroto byla, pas jį buvo atvykęs E. Š., kai jis atvyko jis jam perdavė įsakymą dėl (duomenys neskelbtini) turto ir dokumentų pateikimo pagal teismo nutartį. Tačiau jis atsisakė įsakymą pasirašyti, nes nurodė, kad jis jau nebėra vadovas. Tačiau toliau pokalbis vyko kaip su faktiniu vadovu, jis žadėjo, kad padės perimti įmonės turtą bei dokumentus. Pokalbio metu paminėjo, kad ,,JEEP Vrangler“ yra tarp Italijos ir Šveicarijos sienos. Jis kaip bankroto administratorius visais žinomais adresais taip pat ir E. Š. adresu siuntė laiškus su raginimu perduoti (duomenys neskelbtini) turtą, taip pat skambino jo nurodytais telefonais, tačiau prisikviesti jo nepavyko, tada buvo perduotas vykdomasis raštas antstolių kontorai, kad jie išieškotų turtą. Kiek jam žinoma antstoliai nurodė, kad E. Š. neranda ir negali išieškoti turto. Jis kaip bankroto administratorius pats vyko nurodytais adresais, tačiau nieko nerado, nes įmonės adresai keitėsi, jie keitė savo būstinę. Dėl pastolių gali pasakyti, kad (duomenys neskelbtini) savo nuosavybėje turėjo pastolius, kuriuos nuomojo, dalis pastolių buvo pirkti iš (duomenys neskelbtini), tačiau pasakyti kokia dalis buvo pirkta jis nežino, nes neturi dokumentų, kurie pagrįstų minėtą pirkimą, gali pasakyti tik tiek, kad ant pastolių tvirtinimo detalių yra užrašas ,,Layher“, kitos detalės buvo žymėtos mėlyna spalva, tai yra galai buvo nudažyti mėlynai. Likutinę vertę nustatė pagal turimus (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus. Jis nėra bendravęs su buvusiais (duomenys neskelbtini) darbuotojais, kiek žino paskutiniu metu pastoliai buvo naudojami Saulėtekyje, renovuojant bendrabučius, nuomojosi (duomenys neskelbtini), šie pastoliai buvo perimti (duomenys neskelbtini), kitų pastolių buvimo vietos pasakyti negali (t. 9, b. l. 42).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta K. P. parodė, kad (duomenys neskelbtini) jai žinoma, nes su šia įmone buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, tai yra (duomenys neskelbtini) buvo klientė, kuriai (duomenys neskelbtini) tvarkė buhalterinę apskaitą. Sutartis buvo pasirašyta tarp (duomenys neskelbtini) vadovo ir jos (duomenys neskelbtini) direktorės. Sutartis buvo pasirašyta 2013 m. vasaros metu, įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė jos paskirtas darbuotojas, kiek pamena apskaitą tvarkė G. P., po jos tvarkė N. Z., taip pat tvarkė ir kiti darbuotojai, tačiau labai trumpą laiką. Buhalterinę apskaitą visą tvarkė vienas darbuotojas. Tai yra darbuotojas gaudavo iš įmonės pirminius dokumentus (pirkimus, pardavimus, banko dokumentus, kasos dokumentus, jeigu buvo operacijų, personalo apskaitos dokumentus), kuriuos darbuotojas suvesdavo į sistemą. (duomenys neskelbtini) dokumentus pristatinėjo vadovas, vėliau įmonės vadovu buvo E. Š.. Kiek atsimena, įmonės (duomenys neskelbtini) dokumentai buvo pristatinėjami bet kaip, visada vėluodavo, nepateikdavo jų laiku, nors pagal sutartį jie turėjo pristatyti kartą per mėnesį iki sekančio mėnesio 10 d. Buhalterinius dokumentus iš įmonės priiminėjo buhalterinę apskaitą tvarkantis darbuotojas, kai buvo priimami dokumentai jokie priėmimo aktai nebuvo pasirašomi. (duomenys neskelbtini) tokios praktikos neturi. Pagal praktiką, buhalteriniai dokumentai būdavo grąžinami įmonėms, kurios pateikdavo dokumentus, tai būdavo daroma kartą per metus, todėl mano, kad ir (duomenys neskelbtini) dokumentai buvo grąžinti. Tačiau pasitaikydavo atvejų, kad neateidavo atsiimti dokumentų, todėl jie buvo laikomi jų įmonės patalpose. Dėl paskutinių buhalterinių dokumentų nurodo, kad E. Š. jų neatsiėmė, nes pradėjo vengti atsiskaitinėti už suteiktas paslaugas. Iš pradžių viskas kaip ir buvo gerai, tačiau vėliau pradėjo vėluoti, bandė dar tartis, kad atsiskaitys vėliau, tačiau paskutiniu metu, tikslios datos neprisimena, bet kažkur 2016 m. dalinai atsiskaitė, o likusių pinigų taip ir nepervedė. Likusius pinigus sumokėjo (duomenys neskelbtini) bankroto administratorius ir tuo pačiu pasiėmė (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus. Įmonė turėjo kasą, iš turimų dokumentų matyti, kad minėta įmonė turėjo ilgalaikį turtą (pastolius, jie buvo užpajamuoti vienetais, detalėmis, o ne kvadratais ir automobilį), šie dokumentai buvo pateikti bankroto administratoriui. Pagal turimus duomenis (duomenys neskelbtini) buvo skolinga valstybinėms įstaigoms – SODRAI ir VMI, tačiau buvo tokių atvejų, kad už įmonę skolas sumokėdavo pats E. Š. ir buhalteris nematydavo, kad skola padengta visa ar dalinai. Su E. Š. bandė susitikti kažkur 2016 m. rudenį, nes reikėjo parašų ant dokumentų, kuriuos turėjo perduoti bankroto administratoriui, su juo susiskambino žadėjo atvykti į (duomenys neskelbtini) patalpas, vėliau pasakė, kad susitiks pas bankroto administratorių, tačiau taip ir nesusitiko. Po to daugiau susitikę nebuvo. Su (duomenys neskelbtini) už įmonei suteiktas paslaugas atsiskaitė bankroto administratorius (t. 9, b. l. 98-99).

2021 m. liepos 9 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodoma: 1. Kaip ir ar pagrįstai buvo naudojamos (duomenys neskelbtini) lėšos banko sąskaitose ir kasoje tiriamuoju laikotarpiu? Jeigu ne, tai kiek ir kam panaudota lėšų nepagrįstai? Ar iš banko sąskaitų ir kasos atlikti mokėjimai užregistruoti (duomenys neskelbtini) tvarkomoje apskaitoje? 1. Pagal sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pateiktus tyrimui išrašus nustatyta, kad už 2013 m. spalio 3 d. – 2016 m. liepos 28 d. laikotarpį (duomenys neskelbtini) išlaidas sudarė mokėjimai tiekėjams už darbų saugos mokymus, už transportavimo paslaugas, pastolių montavimo paslaugas, už komunalines paslaugas, baldus, už buhalterines paslaugas, ryšio operatoriaus paslaugas, išduodamos lėšos pagal čekius E. Š. ir kt., mokėjimai tiekėjams, tame tarpe (duomenys neskelbtini) buvo vykdomi 2013 m. - 103 500,00 Lt (pagal sutartį Nr. 2013/104), 2014 m. – 28 980,92 Lt, 2015 m. – 10 392,48 Eur, 2016 m. – 32 470,45 Eur), taip pat sąskaitos išlaidas sudarė atlyginimų mokėjimai iš sąskaitos, valiutos keitimo išlaidos, mokesčiai SODRAI ir VMI, banko komisiniai mokesčiai ir pan. 2015 m. sausio 1 d. – 2016 m. liepos 28 d. laikotarpiu iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) buvo išimami grynieji pinigai ir įnešami į įmonės kasą. 2014 m. liepos 18 d. iš banko sąskaitos buvo pervesta 30 000,00 Eur (103 584,00 Lt) įmonei (duomenys neskelbtini) (Contratto Di Vendita di Veicolousato Nr. 95/2014) (1 priedas). Pagal pateiktus tyrimui dokumentus nustatyta, kad už 2013 m. spalio 3 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. ir už 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpius (duomenys neskelbtini) tyrimui atlikti nepateikė apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, todėl nustatyti, kaip ir ar pagrįstai buvo naudojamos (duomenys neskelbtini) lėšos kasoje ir banko sąskaitoje, taip pat ar iš banko sąskaitos ir kasos atlikti mokėjimai užregistruoti (duomenys neskelbtini) tvarkomoje apskaitoje, nėra galimybės. Pagal pateiktus tyrimui dokumentus nustatyta, kad 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu S. S. iš kasos išmokėta 56,25 Eur nepagrįstai, nes prie avanso apyskaitos nėra išlaidas pateisinančių dokumentų. Pagal pateiktus tirti dokumentus nustatyta, kad 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laiskotarpiu E. Š. iš bendrovės kasos pagal avanso apyskaitą Nr. AV – 15/08/01 nepagrįstai buvo išmokėta 179,02 Eur, t. y. be pateisinamųjų dokumentų, ir iš banko sąskaitos buvo nepagrįstai išmokėta 1319,12 Eur už lėktuvo bilietus ir nakvynės paslaugas, nes šio išlaidos nebuvo įformintos komandiruočių įsakymais ar darbuotojo naudai išmokėtomis sumomis. Taigi, pagal pateiktus tirti dokumentus nustatyta, kad 1498,14 Eur (179,02 +1319,12) E. Š. už bilietus ir nakvynės paslaugas buvo išmokėta nepagrįstai. 2. Ar 2014 m. liepos 18 d. pervesti už automobilį 30 000 Eur į (duomenys neskelbtini) (Contratto Di Veicolousato N. 95/2014) buvo užpajamuoti įmonės kasoje ir apskaityti tvarkomoje apskaitoje? 2. Pagal pateiktus tyrimui dokumentus nustatyta, kad į (duomenys neskelbtini) sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), 2014 m. liepos 18 d. E. Š. įnešė 103 584,00 Lt, kurie buvo konvertuoti į 30 000,00 Eur (mokėjimo paskirtyje nurodyta – Sąskaitos papildymas iš kasos) (1 priedas). Pagal banko išrašą nustatyta, kad iš sąskaitos 30 000,00 Eur tą pačią dieną, t. y. 2014 m. liepos 18 d. buvo pervestos įmonei (duomenys neskelbtini) (Contratto Di Vendita di Veicolousato Nr. 95/2014). Tačiau 2019 m. gegužės 30 d. E. Š. apklausos protokole parodė, kad jis nusprendė pirkti automobilį ,,Porshe Caynne“ iš Italijos už 35 000 Eur. Pinigus pervedus Italijos įmonei, bet automobilio nesulaukė. Nuvykus į Italiją paaiškėjo, jog bendrovės registracijos vietoje niekas nedirba. Į policiją dėl pardavėjo apgaulės nesikreipė. Kadangi tyrimui nebuvo pateikti (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai už 2014 metus, tai nėra galimybės nustatyti ar 103 584,00 Lt išmokėjimas iš bendrovės kasos buvo įformintas kasos išlaidų orderiu ir apskaitytas bendrovės apskaitoje, tame tarpe ir kasos knygoje. Taip pat be pateiktų (duomenys neskelbtini) 2014 m. apskaitos dokumentų nėra galimybės nustatyti kaip bendrovėje buvo apskaitytas pinigų praradimas už negautą, bet apmokėtą automobilį. 3. Ar (duomenys neskelbtini) turėjo finansinę galimybę atsiskaityti su (duomenys neskelbtini) už pastolius? 3. Ištyrus tirti pateiktus (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas nuo 2013 m. spalio 3 d. iki 2016 m. liepos 28 d. nustatyta, kad apskaitos registre ilgalaikis turtas, sudarytame 2015 m. gruodžio 31 d. (likutinė pastolių vertė 76 908,37 Eur) ir 2016 m. birželio 30 d. (likutinė pastolių vertė 67 289,79 Eur), yra apskaityti pastoliai likutine verte, tame tarpe įsigyti ir 2013 m. spalio 4 d., 2014 m. lapkričio 18 d. ir 2014 m. gruodžio 29 d., tačiau iš kokių tiekėjų įsigyti pastoliai 2013 m. apskaityti šiame registre, nustatyti nėra galimybės. 2014 m. pateikti registrai už 2014 m. balandžio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpį (duomenys neskelbtini) ir Sąskaitos 4431 apyvarta pagal klientus laikotarpis 2014 m. balandžio 1 d. –2014 m. gruodžio 31 d. Klientas (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos nustatyta, kad gauti pastoliai iš (duomenys neskelbtini) buvo užregistruoti tvarkomoje apskaitoje (nesant PVM sąskaitų faktūrų ir kitų dokumentų, patikslinti, ar visi gauti pastoliai buvo užregistruoti, nėra galimybės), o 2013 m. spalio 3 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu ar buvo užregistruoti įsigyti pastoliai (duomenys neskelbtini) tvarkomoje apskaitoje 2013 m., nėra galimybės, nes tyrimui nepateikti apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai už 2013 m. Apskaitos registre ilgalaikis turtas (2015 m. gruodžio 31 d.) užregistruoti pastoliai, gauti 2013 m. spalio 4 d. įsigijimo savikaina ir parodyta likutinė vertė, bet nustatyti pastolių tiekėjų nėra galimybės. Ištyrus pateiktus apskaitos registrus už 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpį (duomenys neskelbtini) ir Sąskaitos 4431 apyvarta pagal klientus (duomenys neskelbtini) ir finansines ataskaitas nustatyta, kad skola UAB „Layher Baltic“ 2014 m. gruodžio 31 d. sudaro 101533,60 Lt (29 406,16 Eur) konvertuota į eurus ir perkelta į 2015 m. sausio 1 d. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Pagal pateiktą (duomenys neskelbtini) 2014 m. gruodžio 31 d. balansą, bendrovės trumpalaikis turtas sudarė 161 390 Lt, įsipareigojimai 409 679 Lt, t. y. įsipareigojimai viršija trumpalaikį turtą, bendrovė įsipareigojimus turėjo ir kitiems kreditoriams, taigi, pilnai atsiskaityti su (duomenys neskelbtini) bendrovė neturėjo galimybės, nes neturėjo pakankamai mokėjimo priemonių. Ištyrus 2015 m. sausio 1 d. – 2016 m. liepos 28 d. laikotarpio apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tirti nepateikė 2015 m. sausio 1 d. – 2016 m. liepos 28 d. PVM sąskaitų faktūrų, pagal kurias įformintas pastolių įsigijimas iš (duomenys neskelbtini), nors nepateiktos tyrimui PVM sąskaitos faktūros tvarkomoje apskaitoje užregistruotos apskaitos registruose ilgalaikis turtas 2015 m. gruodžio 31 d. ir Sąskaitos 1230 apyvarta įsigijimo savikaina. Pastolių įsigijimas (duomenys neskelbtini) apskaitoje užregistruotas 2015 m. parodytas 1 lentelėje. (duomenys neskelbtini) 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. apskaitos registras Sąskaitos 600103 apyvarta Pastolių nuoma nebuvo sudaromas, o 2015 m. PVM sąskaitos faktūros LAY-5802014, LAY-5802069, LAY-5802155 ir LAY-5802230 užregistruotos 2016 m. sausio 1 d. –2016 m. liepos 14 d. registre Sąskaitos 600103 apyvarta Pastolių nuoma 42 181,24 (10 545,31 x 4) Eur be PVM, o PVM sąskaitos faktūros 84 362,48 (126 543,72 – 42 181,24) Eur sumai, kuriomis (duomenys neskelbtini) įformino pastolių nuomos dalinį mokėjimą, (duomenys neskelbtini) apskaitoje neužregistruotos. Ištyrus (duomenys neskelbtini) 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. apskaitos registrą Sąskaitos 4431 apyvarta Skolos tiekėjams apyvarta pagal klientus, bendrovės skola (duomenys neskelbtini) 2015 m. sausio 1 d. sudarė 29 405,68 Eur, 2015 m. gruodžio 31 d. – 88 785,54 Eur. 2015 m. (duomenys neskelbtini) buvo apmokėta 14 646,27 Eur, Sąskaitos 4431 skolos tiekėjams apyvarta pagal klientus apskaityta 15 249,91 Eur skolos padengimo suma, skirtumą 603,64 Eur (15 249,91–14 646,27=603,64 Eur) sudaro sąskaitos registruose 2431 Gautas PVM ir 20140 Įsigijimo savikaina. (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 28 d. pavedimu Nr. 249668 apmokėjo (duomenys neskelbtini) 32 470,45 Eur , 2016 m. liepos 14 d. (duomenys neskelbtini) skola tiekėjui (duomenys neskelbtini) sudaro 107 354,71 Eur. Ištyrus (duomenys neskelbtini) pateiktą 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. liepos 14 d. sąskaitų apyvartų registrą nustatyta, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 2016 m. liepos 14 d. sudarė 150 498,26 Eur (44 sąskaita per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai), mokėjimo priemonių (lėšų sąskaitoje ir grynųjų pinigų kasoje) tai pačiai datai bendrovė turėjo iš viso 112 126,75 Eur, t. y. kasoje grynų pinigų likutis sudarė 46 047,51 Eur, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) lėšų 2016 m. liepos 14 d. buvo 66 079,24 Eur, taigi įsipareigojimai 38 371,51 (150 498,26 – 112 126,75) Eur sumai viršijo galimybę atsiskaityti su visais tiekėjais, iš jų 2016-07-14 įsipareigojimai (duomenys neskelbtini) sudarė 107 354,71 Eur. Taigi, (duomenys neskelbtini) neturėjo pakankamai piniginių lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, tačiau 112 126,75 Eur galėjo panaudoti atsiskaitymams su kreditoriais, tame tarpe su (duomenys neskelbtini). Atskirai pagal 2015 ir 2016 m. mėnesius galimybė atsiskaityti su pagal turimas pinigines lėšas kasoje ir banko sąskaitoje nurodyta 4 priede. Ištyrus pateiktus dokumentus ir apskaitos registrus nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kitiems tiekėjams už tą patį laikotarpį skola sumažėjo 27 333,78 (141 584,74-114 250,96) Eur. Taigi, (duomenys neskelbtini) 2016 m. liepos 28 d. turėjo 112 126,75 Eur piniginių lėšų likutį ir turėjo galimybę iš dalies atsiskaityti su (duomenys neskelbtini). Išanalizavus (duomenys neskelbtini) einamojo mokumo padengimo koeficientą nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. bendrovė negalėjo atsiskaityti už savo trumpalaikius įsipareigojimus, tačiau 2015 m. gruodžio 31 d. bendrovė gebėjo trumpalaikėmis mokėjimo priemonėmis padengti trumpalaikius įsipareigojimus, 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. liepos 14 d. laikotarpiu bendrovės mokumas buvo priimtinas, tačiau rizikingas. Išanalizavus (duomenys neskelbtini) bendrąjį skolos koeficientą nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 2013 m. spalio 3 d. – 2016 m. liepos 14 d. laikotarpiu būklė buvo nepatenkinama, nes visi įsipareigojimai (trumpalaikiai ir ilgalaikiai) viršijo visą bedrovės turtą. 4. Ar (duomenys neskelbtini) apskaita tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2013 m. spalio 3 d. iki 2016 m. liepos 28 d.) buvo tvarkoma laikantis teisės norminių aktų reikalavimų? Jei ne, tai ar dėl nustatytų teisės norminių aktų reikalavimų nesilaikymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros? 4. Pagal tyrimui pateiktus 2013 m. spalio 3 d. – 2016 m. liepos 28 d. apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir ikiteisminio tyrimo medžiagą nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tvarkant buhalterinę apskaitą buvo nesilaikyta šių teisės norminių aktų reikalavimų: Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. ir 4 d., 16 str. 1 d., nes tyrimui nebuvo pateikti (duomenys neskelbtini) dokumentai ir apskaitos registrai už 2013 m. spalio mėn. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, taip pat tyrimui nebuvo pateikti (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) pastolių įsigijimo dokumentai. (duomenys neskelbtini) į bendrąsias sąnaudas įtraukė PVM sąskaitas faktūras už lėktuvo bilietus ir nakvynės paslaugas, tačiau šių išlaidų neįformino komandiruotės įsakymais (sprendimais), tai dėl to negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros, nes be visų komandiruotės įforminimui reikalingų dokumentų negalima priskirti išmokėtas iš bendrovės sąskaitos lėšas leidžiamiems komandiruotės sąnaudų atskaitymams (tame tarpe darbuotojo naudai išmokėtoms sumomis, kurios turi būti apmokestintos gyventojų pajamų ir socialinio draudimo mokesčiais) arba riboto dydžio leidžiamiems atskaitymams arba neleidžiamiems atskaitymams. Iš pajamų atskaitoma darbuotojo naudai išlaidų suma (teikiant naudą vieneto darbuotojui) negali viršyti 5 proc. per mokestinį laikotarpį darbuotojams apskaičiuoto darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos) sumos. Tyrimui nepateikti dokumentai, kurių pagrindu į banko sąskaitą buvo gautos lėšos (7 212,58+7 212,58 Eur) iš (duomenys neskelbtini). Taip pat tyrimui nepateikti dokumentai, patvirtinantys 13 200 Eur sumokėjimą už automobilį ,,Jeep Wrangler“, pinigai už automobilį kasoje neužregistruoti, taip pat pinigai į banko sąskaitą neįnešti. Dėl šių apskaitos tvarkymo pažeidimų iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo 41 p., 5 p., 10 p. ir 19 p., kadangi tarp tirti pateiktų 2015 m. kasos pajamų orderių nuo KPO Nr. 010 iki KPO Nr. 041 (kasos pajamų orderiai sunumeruoti eilės tvarka) ir 2016 m. KPO Nr. 042 nėra įnešančių asmenų parašų, sumų žodžiais, 2015 m. kovo 30 d. kasos pajamų orderyje į kasą įmokama suma skaičiais skiriasi nuo sumos, nurodytos žodžiais, t. y. skaičiais – 200,00 Eur, žodžiais Penki tūkstančiai vienas šimtas Eur 00 ct ir kasos išlaidų orderių Nr. KIO-15/01/01, KIO-15/01/02, KIO-15/02/01, KIO-15/03/01, KIO-15/03/02, KIO-15/03/03, KIO-15/03/04, KIO-15/04/01, KIO-15/04/02, KIO-15/04/03, KIO-15/05/01, KIO-15/05/03, KIO-15/06/01, KIO-15/06/02, KIO-15/06/03, KIO-15/07/01, KIO-15/07/02, KIO-15/07/03, KIO-15/12/03 ir 2016 m. KIO-16/01/01, KIO-16/01/01, KIO-16/02/02, KIO-16/03/01, KIO-16/05/03, KIO-16/06/01 nėra gavusių asmenų parašų ir gautų sumų žodžiais bei 10 p., kuriame nustatyta, kad Atskaitingas asmuo, gavęs iš fizinių asmenų arba ūkio subjektų pinigus už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas, avansą arba kitas pinigų įplaukas, išduoda <...> nurodytą apskaitos dokumentą <...> pinigų priėmimo kvitą arba kita, nes kasos knygoje ir registre Sąskaitos 2722 apyvarta Kasa Eur už 2015 m. lapkričio 1 d. – 2015 m. lapkričio 30 d. laikotarpį buvo užregistruotas 2015 m. lapkričio 5 d. kasos pajamų orderis Nr. KPO 151105/01, pagal kurį pinigus įmokėjo į kasą E. Š., nors kasos knygoje užregistruota, jog gauti pinigai iš (duomenys neskelbtini), nėra nurodyto (duomenys neskelbtini) atstovo vardo, pavardės, parašo ir sumos žodžiais, bei atskaitingo asmens avanso apyskaitos. Tačiau šie pažeidimai neturėjo įtakos bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros nustatymui. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 str. Bendrųjų apskaitos principų taikymas sudarant finansines ataskaitas nustato, kad <...> 2. Visos įmonės, tvarkydamos apskaitą ir sudarydamos finansines ataskaitas, vadovaujasi šiais bendraisiais apskaitos principais:<...> 10) turinio viršenybės prieš formą. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje buvo užregistruoti atskiri kasos išlaidų orderiai, kuriuose nebuvo bendrovės vadovo, kasininko, pinigų gavėjo parašų, tačiau išmokėtos sumos pagrįstos avanso apyskaitomis su išlaidų apmokėjimo dokumentais, banko grynųjų pinigų kasos pajamų orderiais, (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų ir pajamų orderiai įtraukti į bendrovės tvarkomą kasos knygą ir buhalterinę apskaitą. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų apie įsiskolinimus bendrovės darbuotojams. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 21 str. 1 d., 26 str. 2 d., todėl negalima priskirti išmokėtų sumų už bilietus ir nakvynės paslaugas darbuotojo naudai išmokėtomis sumomis, nes nuo jų nebuvo apskaičiuotas pajamų mokestis ir socialinio draudimo mokestis ir šios sumos viršijo 5 proc. per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuoto darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos) sumos ir negalima be visų komandiruotės įforminimui reikalingų dokumentų nustatyti išmokėtų iš sąskaitos 1319,12 Eur ir iš kasos pagal avanso apyskaitą Nr. AV – 15/08/01 išmokėtų 179,02 Eur išmokėjimo pagrįstumo. Dėl to iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros (t. 10, b. l. 6-59).

Be E. Š. prisipažinimo ir liudytojų parodymų jo kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais – 2017 m. balandžio 6 d. bankroto administratoriaus prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 1-28), 2018 m. liepos 25 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 2, b. l. 55), 2019 m. liepos 1 d. užduotimi atlikti objektų tyrimą (t. 10, b. l. 1-2), 2020 m. lapkričio 9 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1367(20) duomenimis (t. 10, b. l. 61-78) ir kita rašytine bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas įstatymų nustatytą laiką – tai bet koks neatsargus jų praradimas pirma laiko, kuris šiems dokumentams saugoti nustatytas įstatymu, kai dokumentai prarandami dėl įstatymų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo arba netinkamo apskaitos dokumentų saugojimo. Baudžiamoji atsakomybė už aplaidų apskaitos tvarkymą, pasireiškusį buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimu, kyla tuomet, kai šie dokumentai nesaugomi įstatymų nustatytą laiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-346/2013, 2K-356-689/2018).

Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalį už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą <...> atsako ūkio subjekto vadovas. Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintų „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.19 punkte nustatyta, kad apskaitos registrų minimalus saugojimo terminas – 10 metų.

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Teismas sprendžia, kad byloje visiškai įrodyta, kad kaltinamasis E. Š. laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 3 d. iki 2016 m. liepos 28 d., būdamas (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), registruotos (duomenys neskelbtini) direktoriumi bei atsakingas pagal buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. 1X-574 21 straipsnį už bendrovės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, atsako ūkio subjekto vadovas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kuris numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas, kuriose numatyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuri numato, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, tai yra (duomenys neskelbtini) nepateikė buhalterinių dokumentų ir apskaitos registrų už 2013 m. spalio 3 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, taip pat (duomenys neskelbtini) į bendrąsias sąnaudas įtraukė PVM sąskaitas faktūras už lėktuvo bilietus ir nakvynės paslaugas, tačiau šių išlaidų neįformino komandiruotės įsakymais (sprendimais), nes be visų komandiruotės įforminimui reikalingų dokumentų negalima priskirti išmokėtas iš bendrovės sąskaitos lėšas leidžiamiems komandiruotės sąnaudų atskaitymams arba riboto dydžio leidžiamiems atskaitymams arba neleidžiamiems atskaitymams. Nepateikti dokumentai, kurių pagrindu į banko sąskaitą buvo gautos lėšos iš (duomenys neskelbtini). Dėl šių apskaitos tvarkymo pažeidimų iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tuo nesilaikant buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatų negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) turto įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 3 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Pagal nustatytas faktines aplinkybes tokie E. Š. veiksmai kvalifikuotini kaip nusikaltimas, numatytas BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad BK 223 straipsnyje numatytas buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas, gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-305/2009). Neatsargi kaltės forma kaltinamojo veiksmuose yra įrodyta visuma ištirtų įrodymų. Dėl neatsargumo padaroma veika gali būti padaroma dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. BK 223 straipsnyje numatyta veika dėl nusikalstamo nerūpestingumo laikoma padaryta tuo atveju, kai asmuo nenumatė, kad dėl įstatymų nesilaikymo nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ir struktūros, nors pagal savo pareigas, darbo specifiką ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Pagal byloje nustatytas aplinkybes teismas pripažįsta, kad kaltinamasis E. Š. nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo.

Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. Š. pareiškė, kad sutinka (t. 11, b. l. 13-14).

Už BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą yra įtvirtintos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas E. Š. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltės formą – E. Š. padarė neatsargų baigtą nusikaltimą finansų sistemai. Kaltinamojo E. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau neteistas (t. 11, b. l. 65), administracine tvarka baustas (t. 11, b. l. 60-61), dirbantis (t. 11, b. l. 64), byloje nėra duomenų apie kaltinamojo priklausomybių ligų įskaitą ar gydymą psichiatrinėse ligoninėse.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. Š. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Kaltinamojo padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.). Įvertinus nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina prokurorės pareiškime pasiūlyto dydžio bauda. Teismas sprendžia, kad prokurorės pareiškime pasiūlyta bausmė yra optimali ir tinkama bausmės tikslams įgyvendinti. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu. Kaltinamajam taikytinas nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs bausmių ir nuobaudų dydis – 130 Lt.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 10 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

Kiti klausimai

E. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 11, b. l. 16-17, 19-20, 25). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintinos, o asmens tapatybės kortelė Nr. 14595012 grąžintina E. Š..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – (duomenys neskelbtini) dokumentai, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimų valdyboje (1 dėžė, kurioje yra 6 segtuvai), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintini (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriui R. D..

Vokas su CD laikmena (t. 10, b. l. 66) – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 120 MGL (15 600 Lt, t. y. 4518 eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. Š. paskirti 80 MGL, tai yra 10 400 Lt, t. y. 3012 Eur (trijų tūkstančių dvylikos eurų) dydžio baudą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – (duomenys neskelbtini) dokumentus, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimų valdyboje (1 dėžė, kurioje yra 6 segtuvai), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriui R. D.

Voką su CD laikmena, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

E. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, jas panaikinti, o asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti E. Š..

E. Š. išaiškinti, kad:

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 10 (dešimties) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas);

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“.

2) sumokėjęs baudą, nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

E. Š. išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Asta Benetytė