- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-20
- Bylos Nr.
- ATP-420-348/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00909-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Pažeidėjas
- A. R.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutarimo A. R. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutarimu A. R. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁵ straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, nepateikdama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka akcininko D. J. prašomos informacijos, t. y. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, pažeidė jo teisę nustatyta tvarka gauti informaciją. Teismas už šį pažeidimą A. R. paskyrė 100 Eur baudą.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukta A. R. apeliaciniame skunde Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigia, kad yra nubausta nepagrįstai ir neteisėtai. Nurodo, kad pirmiausia nebuvo nustatyti ATPK 50⁵ straipsnyje įtvirtinto pažeidimo sudėties požymiai – objektyvioji pusė (neveikimas) ir subjektyvioji pusė (kaltė), t. y. atsakomybė pagal ATPK 50⁵ straipsnį kyla ne už reikalaujamų dokumentų neišsiuntimą, o už neleidimą su jais susipažinti. Tačiau, anot apeliantės, ji neignoravo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnyje įtvirtintos pareigos, nes atsakydavo į visus pareiškėjo prašymus, suteikė galimybę susipažinti su dokumentais dar iki 2015 m. gruodžio 7 d. prašymo išsiuntimo, o gavusi šį prašymą, nepraleisdama termino, prašomą dokumentą pateikė. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė kada tiksliai apeliantė gavo minėtą prašymą, nors tai buvo privaloma. Kadangi dėl to yra iškilusi abejonė, remiantis in dubio pro reo principu, ji aiškintina apeliantės naudai, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jos atžvilgiu turi būti nutraukta ir šiuo pagrindu. Nepaisant to, net ir nustačius, jog apeliantė formaliai praleido Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą, tai nesudaro pagrindo jai taikyti administracinę atsakomybę, kadangi ATPK 50⁵ straipsnyje įtvirtintas pažeidimas yra padaromas sąmoningu neveikimu ir pareigų ignoravimu, kas šiuo atveju nenustatyta. Be to, pagal teismų praktiką, formaliai praleistas terminas, jeigu dėl to nebuvo pažeistos akcininkų teisės, nelaikytinas pagrindu administracinei atsakomybei atsirasti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko D. J. vardu advokatas V. A. prašo apeliantės skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo nutarimą palikti galioti. Taip pat – priteisti iš apeliantės A. R. pareiškėjo D. J. naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju akcininkui nebuvo pateikta įstatyme nustatyta informacija, kas sąlygojo akcininko neturtinių teisių pažeidimą. Atsiliepime nurodoma, kad aplinkybė, jog apeliantė po kažkurio laiko vis tik pateikė pareiškėjui prašomą informaciją, yra tiktai lengvinanti, į ką pirmosios instancijos teismas atsižvelgė priimdamas nutarimą bei taikydamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, tačiau ši aplinkybė nenaikina visiškai atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
A. R. apeliacinis skundas netenkintinas.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalis reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas skundžiamu nutarimu pripažino, kad A. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio dispozicijoje numatyta atsakomybė, be kita ko, už įstatymo numatytos informacijos nepateikimą akcininkams. Taigi, ATPK 50⁵ straipsnyje numatytos veikos požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl atskleidžiant jos turinį privalu remtis kitų teisės aktų nuostatomis, kurių reglamentavimą apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai aptarė.
A. R. apeliaciniame skunde neneigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko D. J. prašomą 2015 m. gruodžio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą jam išsiuntė tik 2016 m. sausio 27 d. Tačiau ji teigia, kad nepažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnyje įtvirtinto 7 dienų termino, t. y., anot jos, prašomą dokumentą ji pateikė laiku, gavusi 2016 m. sausio 21 d. prašymą. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. J. 2015 m. gruodžio 7 d. prašymas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įteiktas 2015 m. gruodžio 10 d., taip pat buvo siųstas bendrovės elektroniniu paštu 2015 m. gruodžio 8 d., 2015 m. gruodžio 30 d. ir 2016 m. sausio 21 d. Ir nors apeliantė nurodo, kad visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo kopijos anksčiau nepateikė, nes asmeniškai nežinojo apie D. J. pateiktus prašymus, tačiau tokie argumentai vertintini kritiškai. Pažymėtina, kad A. R., kaip juridinio asmens vadovei, yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Bendrovės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad bendrovė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Bendrovės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai bendrovės veikloje sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Todėl tai, kad apeliantė neva nežinojo apie bendrovei pateiktus D. J. 2015 m. gruodžio 7 d., 2015 m. gruodžio 8 d. ir 2015 m. gruodžio 30 d. prašymus, nėra pagrindas, šalinantis atsakomybę už ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Nepagrįsti ir apeliantės argumentai, kad šiuo atveju nėra nustatyta jos kaltė bei neveikimas, nes, jos teigimu, atsakomybė pagal ATPK 50⁵ straipsnį kyla ne už reikalaujamų dokumentų neišsiuntimą, o už neleidimą su jais susipažinti. Visgi, aukštesnysis teismas pastebi, kad ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta atsakomybė už įstatymo numatytos informacijos nepateikimą akcininkams. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti, be kita ko, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų kopijas. Todėl tas faktas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ daugiau nei pusantro mėnesio visiškai nereagavo į akcininko prašymą, patvirtina bendrovės neveikimą ir įstatymo reikalavimų nevykdymą.
Aukštesnysis teismas nesutinka ir su A. R. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė kada tiksliai ji gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko D. J. prašymą pateikti 2015 m. gruodžio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą. Priešingai, iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad apylinkės teismas nustatė, jog bendrovei prašymas pateikti minėtą dokumentą buvo pateiktas net keturis kartus (2015 m. gruodžio 8 d., 2015 m. gruodžio 10 d., 2015 m. gruodžio 30 d. ir 2016 m. sausio 21 d.) ir tik į pastarąjį buvo atsakyta.
Apeliantė skunde atkreipia dėmesį, kad pagal teismų praktiką, formaliai praleistas terminas, jeigu dėl to nebuvo pažeistos akcininkų teisės, nelaikytinas pagrindu administracinei atsakomybei atsirasti. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, skunde nurodytos nutartys negali būti precedentu nagrinėjamoje byloje, nes faktinės aplinkybės nurodytose bylose ir šioje byloje nėra tapačios. Pažymėtina, kad teismas sprendimą priima konkrečios bylos kontekste ir siejama jį tik su nagrinėjamos konkrečios bylos aplinkybėmis. Šiuo atveju neginčytinai nustatyta, kad A. R. vadovaujama bendrovė nepateikė šios bendrovės akcininkui jo reikalaujamo dokumento per įstatyme imperatyviai įtvirtintą 7 dienų terminą, todėl bendrovės vadovei kyla atsakomybė pagal ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.) tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
A. R. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutarimą palikti nepakeistą
Nutartis neskundžiama.