Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. R., jos atstovėms advokatei Gintarei Girdzijauskienei ir advokato padėjėjai Snieguolei Miceikaitei, pareiškėjo D. J. atstovui advokatui Vidui Adomaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, duomenų apie administracinius baustumus byloje nėra, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁵ str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartimi pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl galimai padaryto pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁵ str. 1 d., pagal pareiškėjo D. J. pareiškimą dėl administracinės atsakomybės taikymo UAB (duomenys neskelbtini) direktorei A. R. dėl akcininkų teisių pažeidimo, t. y. už tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorė A. R. per 7 dienas nuo Pareiškėjo 2015-11-25 prašymo gavimo dienos nepateikė UAB (duomenys neskelbtini) visų sutarčių (darbo, sudarytų su UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojais ir darbo sutarčių registravimo žurnalo, sutarčių su verslo partneriais, ilgalaikio turto panaudos, nuomos, pardavimo ir kitų sutarčių), sudarytų nuo 2015 m. sausio 1 d., patvirtintų kopijų; UAB (duomenys neskelbtini) sprendimų dėl materialaus turto (turto aprašo) patvirtintų kopijų; UAB (duomenys neskelbtini) debitorių - kreditorių sąrašo, nurodant sumas, atsiradimo laiką, pagrindą, įsiskolinimo dydį, mokėjimo terminus; auditoriaus išvadų ar ataskaitų patvirtintų kopijų, jei tokios yra; atitinkamų tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių už 2015 metus, jei jie yra; kitų įmonės dokumentų, turinčių esminę reikšmę įmonės finansams (UAB (duomenys neskelbtini) administracijos vadovo įsakymų, surašytų po 2015-01-01, UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų deklaracijų, pranešimų, pateiktų SODRAI, VMI po 2015-01-01, visų kasos dokumentų, išrašytų po 2015-01-01, visų UAB (duomenys neskelbtini) turimų sąskaitų LR ir užsienio bankuose ar kitose kredito įstaigose patvirtintų išrašų, visų prekių/paslaugų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, įtrauktų į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą po 2015-01-01 patvirtintų kopijų (sąskaitų, važtaraščių ir t.t.); informacijos bei ją patvirtinančių įrodymų apie tai, ar UAB (duomenys neskelbtini) turi/turėjo finansinių įsipareigojimų UAB (duomenys neskelbtini) ir jei taip, kokio dydžio įsipareigojimai, atsiradimo laikas, pagrindas, mokėjimo terminas, o jei ne, kada ir kokia forma buvo atsiskaityta su UAB (duomenys neskelbtini); informacijos bei ją patvirtinančių įrodymų apie tai, ar remiantis 2003-12-06 paslaugų sutartimi, sudaryta tarp Olandijos bendrovės SENRO b.v. ir UAB (duomenys neskelbtini), Olandijos bendrovė yra atsiskaičiusi su UAB (duomenys neskelbtini), jei taip - tai kada, jei ne - koks skolos likutis ir 2015-12-07 prašymu prašomo UAB (duomenys neskelbtini) 2015-12-07 vykusio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo bei pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 18 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. R. iš esmės nepripažino padariusi jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą ir paaiškino, kad atsakydama į akcininko D. J. 2015 m. lapkričio 25 d. prašymą, 2015 m. gruodžio 3 d. raštu jam išsiuntė UAB (duomenys neskelbtini) metinių finansinių ataskaitų rinkinio už 2014 m. patvirtintą kopiją, tuo pačiu jame nurodydama, kad kita jo prašoma informacija ir dokumentacija yra bendrovės komercinė (gamybinė) paslaptis bei konfidenciali informacija, todėl, vadovaudamasi LR Akcinių bendrovių įstatymo 18 str. 1 d. ir atsižvelgdama į tai, kad D. J. neturi daugiau nei ½ bendrovės akcijų, jos pateikti negalinti. Nurodė, kad bendrovės dokumentuose yra apibrėžta, kokia informacija laikytina gamybine (komercine) paslaptimi ir konfidencialia informacija. Taip pat pripažino, kad visuotinio akcininko susirinkimo protokolas, kurio prašė akcininkas D. J., pateikdamas 2015 m. gruodžio 7 d. prašymą, jam buvo išsiųstas 2016 m. sausio 22 d. Kodėl jis nebuvo išsiųstas per įstatymo nustatytą 7 dienų terminą, paaiškinti negalėjo, tvirtindama, kad taip galėjo atsitikti per neapdairumą, nes ji UAB (duomenys neskelbtini) dirba tik vieną valandą, todėl galėjo nesužiūrėti. Be to, tuo pačiu elektroniniu paštu, kuriuo taip pat buvo siųstas D. J. prašymas, naudojasi ir kitas bendrovės darbuotojas, kuris, galbūt, taip pat galėjo tą žinutę perskaityti. Akcininkų susirinkimo protokolą išsiuntė po to, kai 2016 m. sausio 21 d. pastebėjo jo atsiųstą prašymą.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: D. J. pareiškimas dėl administracinės atsakomybės taikymo, iš kurio matyti, kad D. J., UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, valdantis 38 proc. bendrovės akcijų, pasinaudodamas LR akcinių bendrovių įstatymo 16 str. 1 d. 4 p. 2015-11-25 su prašymu kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) direktorę, prašydamas per 7 dienas nuo prašymo gavimo dienos pateikti raštu informaciją apie bendrovę. A. R. 2015-12-03 atsiuntė tik vieną iš prašomų dokumentų, t.y. UAB (duomenys neskelbtini) metinių finansinių ataskaitų rinkinio už 2014 m. patvirtintą kopiją. D. J. per įstatymo nustatytą 7 dienų terminą likusios prašomos informacijos iš UAB (duomenys neskelbtini) direktorės negavo, o A. R. savo atsisakymą pateikti pareiškėjo prašomus dokumentus bei informaciją motyvavo tuo, jog prašomi dokumentai ir informacija neteiktina, nes ABĮ 18 str. 1 d. nenumato jos prievolės teikti šioje teisės normoje neišvardintų dokumentų, ir, kad prašoma dokumentacija ir/ar informacija yra bendrovės komercinė (gamybinė) paslaptis bei konfidenciali informacija, o pareiškėjas nevaldo daugiau nei ½ bendrovės akcijų. Taip pat pareiškėjas 2015-12-07 prašymu kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) direktorę, kad ji pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) 2015-12-07 vykusio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą. Per įstatymo nustatytą terminą negavęs prašomo dokumento, pareiškėjas, siekdamas taikiu būdu užtikrinti savo, kaip akcininko, teisių įgyvendinimą, pakartotinai 2015-12-30 kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) direktorę su prašymu pateikti 2015-12-07 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, tačiau iki šiol UAB (duomenys neskelbtini) direktorė prašomo dokumento nepateikė (b. l. 2-6), Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo kopija, iš kurios matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorė yra A. R. (b. l. 7), UAB (duomenys neskelbtini) akcininko D. J. 2015-11-25 prašymas dėl informacijos pateikimo (b. l. 8-9), UAB (duomenys neskelbtini) direktorės A. R. raštas dėl informacijos pateikimo, iš kurio matyti, kad D. J. prašymu pateikiama 2014 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinta kopija. Kiti prašomi dokumentai nepateikiami, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 str., galima pateikti tik įstatyme įvardintus dokumentus ir informaciją. Atkreipiamas dėmesys, kad kita prašoma informacija yra komercinė paslaptis bei konfidenciali informacija (b. l. 10), UAB (duomenys neskelbtini) įstatai, kurių VI dalies 19 p. numatyta, kad akcininko raštišku reikalavimu ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos bendrovės dokumentai, nesusiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui pateikiama susipažinti bendrovės darbo valandomis jos buveinėje ar kitoje vadovo nurodytoje vietoje, kurioje dokumentai yra saugomi. Šių dokumentų kopijos akcininkui gali būti siunčiamos registruotu laišku arba įteikiamos pasirašytinai (11-12), D. J. 2015-12-07 prašymas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo pateikimo, iš kurio matyti, kad D. J. visuotiniame akcininkų susirinkime nedalyvavo, tačiau savo balsavimą darbotvarkės klausimais išreiškė įteiktame visuotinio akcininkų susirinkimo biuletenyje. Jis prašo pateikti UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. gruodžio 7 d. vykusio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą (b. l. 13), el. laiško kopija, iš kurio matyti, kad 2015-12-30 ir 2016-01-21 buvo siunčiamas pakartotinis prašymas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo pateikimo (b. l. 15), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės advokatės Gintarės Girdzijauskienės atsikirtimai į pareiškimą (b. l. 24-30), UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų sąrašas (b. l. 31), 2016 m. sausio 22 d. raštas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo pateikimo ir jo priedai (b. l. 32-60), siuntos gavimo išrašas iš kurios matyti, kad D. J. jo prašomi dokumentai buvo įteikti 2016 m. sausio 30 d. (b. l. 62), D. J. atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, sąskaita išankstiniam apmokėjimui, ataskaita, mokėjimo nurodymo kopija (b. l. 75-78), siuntų paieškos išrašas iš kurio matyti, kad D. J. 2015 m. gruodžio 7 d. prašymas siuntos gavėjui įteiktas 2015 m. gruodžio 10 d. (b. l. 79), susirašinėjimo elektroniniu paštu laiškų kopijos (b. l. 81-84), UAB (duomenys neskelbtini) direktorės A. R. 2015 m. kovo 30 d. įsakymas „Dėl Informacijos, kuri laikoma bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia, sąrašo patvirtinimo“ (b. l. 85-87), komercinių (gamybinių) paslapčių ir konfidencialios informacijos apsaugos sutarties projektas (b. l. 88, 89).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁵ str. 1 d. numato administracinę atsakomybę už akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, taip pat ir tų bendrovių, kurios veikia kaip bankai, visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimą nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymą, kliudymą akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymo numatytos informacijos akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams nepateikimą ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimą, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimą (draudimą ar kliudymą perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymą ar dividendų neišmokėjimą nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimą ar trukdymą gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymo numatytais atvejais, nesikreipimą į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo.

Iš šio straipsnio nuostatų matyti, kad administracinė atsakomybė kyla už kelias alternatyvias veikas, kuriomis pažeidžiamos turtinės ar neturtinės akcininkų teisės. Viena tokių veikų – įstatymo numatytos informacijos nepateikimas ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas. Akivaizdu, kad ši veika įstatymo leidėjo apibrėžiama blanketine teisės norma, todėl norint patraukti valdybų pirmininkus (valdytojus), valdybų narius ar administracijų vadovus, kurie pagal įstatymą yra atsakomybės subjektais, administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti akcininko teises gauti informaciją ar kitas neturtines teises reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 str. 1 d., kurioje reglamentuojama akcininko teisė gauti informaciją, nurodoma, kad akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jeigu šie dokumentai nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys 1/2 ir daugiau akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas. Šio straipsnio 2 d. teigiama, kad bendrovės dokumentai, jų kopijos ar kita informacija akcininkams turi būti pateikiama neatlygintinai, jei ko kita nenumato bendrovės įstatai. Įstatuose nustatytas atlyginimas negali viršyti šių dokumentų ir kitos informacijos pateikimo išlaidų.

Kaip matyti, LR Akcinių bendrovių įstatymas ne tik įvardina kokią informaciją akcininkas turi teisę gauti, tačiau taip pat ir nustato tos informacijos teikimo tvarką. Visų pirma pažymėtina tai, kad įstatyme imperatyviai nurodytas 7 dienų terminas reikalaujamai informacijai pateikti, šį terminą skaičiuojant nuo akcininko raštu pateikto reikalavimo gavimo dienos. Be to, įstatyme jokių išlygų dėl šios pareigos vykdymo nenumatyta. Tokiu būdu bendrovė, gavusi akcininko pareikalavimą, turi ne tik pateikti jo reikalaujamą informaciją, tačiau tą padaryti per 7 dienas nuo pareikalavimo gavimo dienos. To nepadarius laikoma, kad akcininko teisė gauti informaciją buvo pažeista ir atsakingam asmeniui taikytina administracinė nuobauda. Teismų jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad pats faktas, jog reikalaujama informacija per įstatymo nustatytą terminą nebuvo pateikta yra pakankamas administracinei atsakomybei rastis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N62-93/2011, Nr. N62-1158/2011 ir kt.).

Paminėtina, kad iš esmės atkartojant ABĮ 18 str. 1 d. nuostatas, UAB (duomenys neskelbtini) įstatų 19 punkte numatyta, jog akcininko raštišku reikalavimu ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos Bendrovės dokumentai, nesusiję su komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui pateikiami susipažinti bendrovės darbo valandomis jos buveinėje ar kitoje vadovo nurodytoje vietoje, kurioje dokumentai saugomi. Tuo tarpu įstatų 20 p. tvirtinama, kad akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys daugiau kaip ½ akcijų ir pateikę Bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties ir konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais Bendrovės dokumentais.

Taigi, sistemiškai aiškinant aptartas ABĮ ir UAB (duomenys neskelbtini) įstatų nuostatas bei vertinant administracinio teisės pažeidimo byloje esančią medžiagą, darytina išvada, kad iš prašomos informacijos akcininkas D. J. galėjo gauti auditoriaus išvadų ar ataskaitų patvirtintas kopijas, jei tokios buvo, atitinkamų tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį už 2015 m. ir visuotinio akcininkų susirinkimų protokolą, tuo tarpu kitus jo prašomus dokumentus jis turėjo teisę gauti tik tuomet, jei šie dokumentai nesusiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 straipsnyje numatyta, kad komercinę paslaptį sudarančios informacijos požymiams keliami du reikalavimai – informacija turi turėti tikrą ar potencialą komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, kas sąlygoja, jog informacija turi būti vertinga, reikšminga ir naudinga bendrovei, siejama su viešu jos neatskleidimu (slaptumu), kurios reali vertė šiuo atveju pasireiškia nauda, kurią galima paversti pinigine išraiška bendrovei, taip pat informacija neturi būti viešai prieinama dėl informacijos savininko (patikėtinio) pastangų išsaugoti jos slaptumą ir kurios potenciali vertė sietina su saugoma informacija, kurios panaudojimas ir apsauga nuo trečiųjų asmenų gali turėti tikrą vertę ateityje.

Kaip matyti, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. R. teigia, kad akcininko D. J. prašoma ABĮ 18 str. 1 d. nenurodyta informacija, t.y. sutartys ir kiti dokumentai, yra komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidenciali informacija, todėl jam ir nebuvo teikiama. Be to, bendrovė taip pat yra patvirtinusi sąrašą informacijos, kuri pripažintina bendrovės gamybine (komercine) paslaptimi ir konfidencialia, todėl tokio informacijos ji teikti neprivalėjo. Akivaizdu, kad tarp D. J., kaip akcininko ir per direktorę A. R. veikiančios bendrovės yra kilęs civilinio pobūdžio ginčas dėl to, ar akcininko prašyti dokumentai ir informacija, kurie nebuvo pateikti, laikytini komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija. Pagal ABĮ 18 str. 1 d. nuostatas, ginčas turėtų būti sprendžiamas teisme civilinio proceso tvarka ir šiuo atveju nesudaro pagrindo taikyti administracinę atsakomybę (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-279/2012).

Minėta, kad ABĮ, imperatyviai nurodo, jog akcininko prašoma informacija turi būti pateikta per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos. Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad šios pareigos UAB (duomenys neskelbtini) direktorė A. R. neįvykdė. Ji pripažino, kad į 2015 m. gruodžio 7 d. prašymą, kuris bendrovei buvo įteiktas 2015 m. gruodžio 10 d., taip pat buvo siųstas bendrovės elektroniniu paštu 2015 m. gruodžio 8 d., 2015 m. gruodžio 30 d. ir 2016 m. sausio 21 d., buvo atsakyta tik 2016 m. sausio 22 d., o akcininko D. J. prašomi dokumentai jam įteikti 2016 m. sausio 30 d., tačiau jokių tokį delsimą pateisinančių argumentų, nepateikė. Vertindamas bylos duomenis ir A. R. patektus paaiškinimus, teismas sprendžia, kad laiku nebuvo atsakyta dėl A. R. kaltės, t.y. aplaidaus darbo organizavimo ir pan. Atsižvelgdamas į tai, kad, kaip pripažino pati A. R., tarp bendrovės akcininkų vyksta teisiniai ginčai ir ne viena ginčo byla nagrinėjama įvairių instancijų teismuose, teismas taip pat mano, kad D. J. turėjo suinteresuotumą kuo operatyviau gauti prašomą dokumentaciją, kad galėtų pasinaudoti įstatymo suteiktomis akcininko teisėmis ar vykdyti nustatytas pareigas, todėl šiuo atveju jo, kaip akcininko teisė gauti informaciją, buvo pažeista.

Taigi, įvertinęs surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad A. R., būdama bendrovės direktorė, nepateikdama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 str. 1 d. nustatyta tvarka akcininko D. J. prašomos informacijos, t.y. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, pažeidė jo teisę nustatyta tvarka gauti informaciją ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁵ str. 1d., todėl yra baustina.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Teismas atsižvelgdamas į tai, kad tokio pobūdžio pažeidimą A. R. padarė pirmą kartą, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pažeidimas padarytas daugiau dėl aplaidumo, be to akcininkui D. J. galiausiai jo prašoma informacija buvo pateikta, mano, kad net ir minimali bauda, numatyta sankcijoje, būtų neadekvati ir neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl nei teisinga, nei protinga. Teismo įsitikinimu, paskyrus mažesnę baudą nei numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁵ str. 1 d. sankcijoje minimali, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Bylos nagrinėjimo metu gautas pareiškėjo atstovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad ATPK nuostatos nenumato bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl šis prašymas netenkintinas (taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinė byla Nr. N62?2891/2010, administracinė byla Nr. N575 - 2827/2010, administracinė byla Nr. N444-1093/2009 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹ str., 50⁵ str. 1 d., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁵ str. 1 d., ir skirti 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.

Pareiškėjo D. J. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.