Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Broniaus Valiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės L. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-03-22 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. F. (M. F.) ieškinį atsakovei L. B., trečiajam asmeniui J. B. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė 2008-07-15 išrašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, pagal kurį įsipareigojo ieškovui sumokėti 51 000 Lt iki 2008-08-25 bei 2008-12-31 išrašė paprastąjį vekselį, pagal kurį besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovui 1 650 eurų iki 2009-01-15.

Apeliantė teigia, kad byloje nėra įrodymų, kad pinigai buvo perduoti atsakovei, paskolos gavėjas yra kitas asmuo, atsakovė tik garantavo, kad paskolos gavėja N. T. grąžins pinigus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutinkti su tokiais apeliantės argumentais.

Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Iš įstatyme įtvirtintos vekselio, kaip vertybinio popieriaus, sąvokos matyti, kad vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė. Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti). Įstatymo nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką tokia linkme, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo, reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2005; 2007 m. sausio 22 d. nutartos civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007).

Atsakovės išrašyti vekseliai tapo skolos rašteliai, kaip rašytiniai įrodymai, patvirtinantys pinigų gavimo faktą pagal paskolos sutartį, t. y. faktinį bei realų pinigų perdavimo atsakovei faktą, kuriais besąlygiškai pripažįstama ir įsipareigojama grąžinti 56 697,12 Lt sumą vekselio turėtojui – ieškovui. Priešingas aiškinimas prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. CK 6.878 straipsnis numato, kad jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai šio kodekso XLIII skyriaus normos, reglamentuojančios paskolą, šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. Teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teisingai nustatė, kad vekseliai, kaip skolos rašteliai, patvirtina, jog atsakovė gavo iš ieškovo 56 697,12 Lt paskolą, kurią įsipareigojo grąžinti ir pagrįstai pripažino, kad bylos šalis siejo paskolos teisiniai santykiai.

Atmestini apeliantės argumentai, kad tik išsamiai ištyrus 2008-07-15 ir 2008-12-31 vekselių sudarymo aplinkybes, teismas galėjo spręsti dėl atsakovės prievolių ieškovui. Pažymėtina, kad asmuo, kuris yra skolininkas pagal paprastąjį vekselį, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus. Be to, motyvai, dėl kurių civilinių teisinių santykių subjektai atlieka vienokius ar kitokius teisinę reikšmę turinčius veiksmus, savaime neturi teisinės reikšmės.

Atsakovė teigia, kad kito asmens apgauta pasirašė vekselius, tačiau ta aplinkybė, kad atsakovė į policiją dėl apgaulės pasirašant vekselius kreipėsi ne iš karto po vekselių išdavimo ir ne iš karto kai ieškovas pareikalavo juos apmokėti, o tik tada kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė vekselius pasirašė savo laisva valia. Atsakovė 2008-07-15 išduoto vekselio neginčijo, priešingai ji 2009-01-15 išdavė dar vieną vekslelį. Atsižvelgiant į tai, atsakovė neįrodė, kad ieškovas įgydamas vekselį buvo nesąžiningas bei nepateikė patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliams išduoti, taigi nepaneigė savo pareigos vykdyti prisiimtus įspareigojimus vekselyje nurodytam asmeniui (CPK 178 straipsnis).

Bendrieji įstatymų nustatyti civilinių teisinių santykių principai sukuria šių teisinių santykių dalyvių pareigą elgtis pakankamai apdairiai, dėmesingai, patiems rūpintis savo teisių ir interesų apsauga, kad būtų išvengta nepageidautinų neigiamų pasekmių. Jei atsakovė abejojo dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, prieš atlikdama tą veiksmą, ji turėjo pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai ir veikdamas tokiu būdu pats prisiima neigiamas savo veiksmų pasekmes (CK 1.90 straipsnio 5 dalis).

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad teismas nepagrįstai atsisakė prijungti prie bylos ir įvertinti ieškovo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. CPK 177 straipsnyje nurodyta, kad įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti, arba kad jų nėra. Civilinėje byloje esantys įrodymai yra įvertinami kiekvienas atskirai ir kaip įrodymų visuma, nes išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, kuris grindžiamas visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Ieškovas dalyvavo teismo posėdžiuose, pateikė visą jam žinomą informaciją apie faktines bylos aplinkybes. Teismas vertino kaip vieną iš rašytinių įrodymų – Klaipėdos apskrities VPK nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimo tyrimo skyriaus pateiktą medžiagą, dėl pradėto ikiteisminio tyrimo N. T. padarytos nusikalstamos veikos, kartu su visais byloje surinktais įrodymais (CPK 176, 178 straipsniai). Be to, pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2011-11-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1827-125/2011 nurodė, kad ikiteisminio tyrimo baigtis turės įkakos atsakovės ir N. T., o ne ieškovo ir atsakovės prievoliniams santykiams, todėl atliekamas ikiteisminis tyrimas neturi tiesioginio ryšio su šia byla.

Taip pat atmestini apeliantės argumentai, kad teismas nepagrįstai atsisakė įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu N. T. bei nusprendė baigti bylos nagrinėjimą nedalyvaujant trečiajam asmeniui J. B.. CPK 47 straipsnyje numatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo. Teismo nuomone, šios bylos išsprendimas neturės jokios įtakos atsakovės nurodyto asmens N. T. teisėms ar pareigoms, skundžiamu teismo sprendimu nebuvo ir nėra sprendžiama dėl N. T. materialiųjų teisių ir pareigų, o priimtas teismo sprendimas nepažeidžia ir nepažeis N. T. teisių bei interesų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jos neįtraukė į bylą trečiuoju asmeniu. Kadangi trečiojo asmens J. B. dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, apie teismo posėdį jam buvo pranešta, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą trečiasis asmuo nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai išnagrinėjo bylą iš esmės jam nedalyvaujant.

Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.