Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-04-25 · Civilinė byla Nr. e2-9989-545/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-25
Bylos Nr.
e2-9989-545/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05226-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Bražinskienė
Ieškovas
SIA „B2 Kapital“
Atsakovas
O. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-9989-545/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05226-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SIA „B2 Kapital“ ieškinį dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovei O. L., –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas SIA „B2 Kapital“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės O. L. 2260,17 Eur skolos, 203,41 Eur delspinigius, 5 proc. metines procesines palūkanas bei 80,29 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys teisėjos rezoliucija priimtas 2019-02-20, ši diena laikoma bylos iškėlimo diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 str. 1 d.).

Ieškovas nurodė, kad 2008-07-14 atsakovė O. L., naudodamasi Credit24 platforma, sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 0803524/95ba. Pagal sutarties sąlygas kredito davėjas Balti Investeeringute Grupi Pank AS filialas (dabartinis pavadinimas – BIGBANK AS filialas) įsipareigojo suteikti atsakovei sutartyje nurodytomis sąlygomis nurodyto dydžio kreditą, o atsakovė įsipareigojo nustatytomis dalimis ir terminais grąžinti pirminiam kreditoriui visą kreditą, sumokėti sutarties specialiosiose dalyse numatytas palūkanas. Atsakovė pažeidė sutarties sąlygas – negrąžino kredito, uždelsė sumokėti sutartyje nurodytus mokėjimus, todėl paskolos davėjas vienašališkai nutraukė sutartį, sudarytą su atsakove.

Nurodė, kad 2016-08-24 SIA B2Kapital ir BIGBANK AS sudarė „Perleidimo sutartį“, kurios pagrindu ieškovui perėjo visos reikalavimo teisės į atsakovės skolą pagal sutartį. Vadovaujantis CK 6.109 straipsnio 1 dalimi, 2017-02-28 atsakovei išsiųstas pranešimas dėl reikalavimo teisės perleidimo.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu). Per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš esančių byloje rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016-08-24 tarp SIA „B2Kapital“ ir BIGBANK AS buvo pasirašyta „Perleidimo sutartis“ pagal kurią SIA „B2Kapital“ įgijo reikalavimo teisę į sutartimi perleistą įsiskolinimą, susidariusį atsakovės O. L. vardu. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, ieškovas informavo atsakovą apie kreditoriaus pasikeitimą po reikalavimo perleidimo.

Dėl skolos priteisimo.

Pirminis kreditorius Balti Investeeringute Grupi Pank AS filialas (dabar BIGBANK AS filialas) ir O. L. 2008-07-14 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 0803524/95ba (toliau ir – Sutartis), pagal kurią Balti Investeeringute Grupi Pank AS filialas suteikė paskolą, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis dalimis grąžinti sutarties mokėjimo grafike išdėstytą paskolą ir vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigą grąžinti visą kreditą laiku pagal Vartojimo kredito sutarties Nr. 0803524/95ba sąlygas. Atsakovė uždelsė sumokėti sutartyje nurodytus mokėjimus, todėl paskolos davėjas vienašališkai nutraukė sutartį, sudarytą su atsakove. Atsakovės negražinta paskola sudaro 2260,17 Eur sumą. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Kadangi atsakovė nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal Sutartį, dėl to reikalavimas priteisti iš atsakovės 2260,17 Eur dydžio skolą ieškovui yra tenkintinas (CK 6.4, 6.38, 6.200, 6.205, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).

Dėl delspinigių.

CK 6.71 straipsnyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Taigi netesybos yra civilinės atsakomybės forma, kuri gali būti taikoma, inter alia, šalių susitarimo pagrindu už sutartinės prievolės pažeidimą. Sutarties nuostatos, įtvirtinančios netesybas, yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi viena sutarties šalis turi teisę jų reikalauti iš kitos šalies, pažeidusios sutartį. Be teisinio pagrindo nukentėjusios šalies teisė į netesybas apskritai neegzistuotų. Nurodytam pagrindui esant, kreditorius turi teisę reikalauti arba nereikalauti netesybų ir pagal sutartyje nustatytas ribas savo nuožiūra apibrėžti kitos šalies atsakomybės apimtį. Dėl to šalis, siekdama įgyvendinti sutartyje nustatytą teisę į netesybas, turi kitai šaliai išreikšti valią dėl teisės į apibrėžtą netesybų sumą įgyvendinimo, pateikdama reikalavimą sutartį pažeidusiai šaliai jas sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016). Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017). Pirminio kreditoriaus ir atsakovės sudarytoje Sutartyje buvo numatytas kredito davėjo kainoraštyje nurodytas 0,5 proc. per dieną delspinigių dydis nuo uždelstos sumokėti sumos (Sutarties 6.1, 6.3 punktai). Ieškovas sumažino reikalaujamų priteisti delspinigių dydį iki 0,05 proc. per dieną, mokėtinų nuo uždelstos sumokėti sumos. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė pažeidė Sutartį, praleido nustatytus mokėjimų terminus, ieškovo reikalavimas dėl priskaičiuotų 203,41 Eur delspinigių už 180 dienų iki kreipimosi į teismą dienos tenkintinas (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu už akių priteistą 2463,58 Eur (2260,17 Eur + 203,41 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-02-20) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistina 80,29 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro ieškovo sumokėtas 55,00 Eur žyminis mokestis, 25,00 Eur už sumokėtų už advokato teisinę pagalbą ir 0,29 Eur komisinis banko mokestis.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 eurų dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011‑11‑07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str., 96 str., 142 str. 4 d., 279 str. 2 d., 285 str., 286 str., 287 str. teismas, –

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš O. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 2260,17 Eur (du tūkstančius du šimtus šešiasdešimt Eur 17 ct) skolos, 203,41 Eur (du šimtus tris Eur 41 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo sprendimu už akių priteistos 2463,58 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-02-20) iki visiško teismo sprendimo už akių įvykdymo bei 80,29 Eur (aštuoniasdešimt Eur 29 ct) dydžio bylinėjimosi išlaidų ieškovo SIA „B2Kapital“, j. a. k. 40103645131, naudai.

Išaiškinti atsakovei, kad ji per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Bražinskienė