Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2013-10-15 · Civilinė byla Nr. 2-11190-430/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-10-15
Bylos Nr.
2-11190-430/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05100-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Braždienė
Ieškovas
SĮ „Vilniaus miesto būstas“
Atsakovas
B. V. L., S. L., I. L.
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyriui
Advokatai
Jūratė Kleinauskienė
Kategorijos
  • 30.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-11190-430/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05100-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 30.1;35.5; 42.10;116.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė,sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,dalyvaujant ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atstovei R. S.,atsakovei B. V. L., jos atstovei advokatei Jūratei Kleinauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams B. V. L., S. L., S. L., I. L. dėl skolos priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyriui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme priimtas ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinys atsakovams B. V. L., S. L., S. L., I. L. dėl skolos priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyriui, kuriame nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. 2002-02-12 atsakovė B. V. L. ir UAB „Naujoji Pilaitė“ sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kurios pagrindu nuomininkei B. V. L. buvo suteiktos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Remiantis sutartimi atsakovė įsipareigojo kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos, sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius, tačiau savo sutartinės prievolės neįvykdė, t.y. nemokėjo už jai ir jos šeimos nariams išnuomotą gyvenamąją patalpą nei nuomos mokesčių, nei kitų komunalinių mokesčių. Atsakovų įsiskolinimas už buto nuomą nuo 2012-07-01 iki 2012-12-31 sudaro 2719,50 Lt. Už termino sumokėti praleidimą ieškovas paskaičiavo atsakovams 0,04 proc. dydžio delspinigius, kas sudaro 114,22 Lt. Už laikotarpį nuo 2012-08-01 iki 2012-12-31 atsakovai yra įsiskolinę už tiektą šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas 707,11 Lt. Teismo prašo nutraukti 2002-02-12 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, sudarytą tarp UAB „Naujoji Pilaitė“ ir atsakovės B. V. L., iškeldinti atsakovus su jiems priklausančiu turtui iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, priteisti solidariai iš atsakovų 2833,72 skolos už būsto nuomą, 707,11 Lt skolos už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias išlaidas, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Teisme gautas atsakovės B. V. L. atsiliepimas į ieškinį. Su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad atsakovė sutinka sumokėti įsiskolinimą už būsto nuomą ir tiektą šilumos energiją dalimis, kadangi dėl sunkios materialinės padėties neturi pakankamai lėšų. Atsakovė yra senatvės pensininkė, jos sutuoktinis sunkus ligonis. Registruoto turto ir piniginių lėšų bankuose neturi. Atsakovė nesutinka su ieškovo reikalavimu iškeldinti iš buto, kadangi jos šeima neturi kito turto ir neturi kur išsikelti. Su atsakove gyvena du nepilnamečiai vaikai. Teismo prašo neiškeldinti atsakovų iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsiskolinimą už būsto nuomą ir už šilumos energiją prašo išdėstyti dalimis, t.y. 36, mėnesiams.

Teisme gautas atsakovės S. L. atsiliepimas į ieškinį. Su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad atsakovė gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrabutyje, kuris nėra atsakovės nuosavybė, todėl ten gyvena laikinai. Adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsakovė yra priregistruota, taip pat ten gyvena jos vaikai. Atsakovė yra socialiai remtina, vieniša motina, atlyginimas yra nedidelis, todėl negali padėti tėvams. Kadangi atsakovės gyvenimo sąlygos yra nepalankios, todėl jos vaikai gyvena kartu su atsakovės tėvais. Teismo prašo leisti skolą sumokėti dalimis.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl nepilnamečių I. L. ir A. L., kurioje nurodyta, kad atsakovai B. V. L. ir S. L. bei nepilnamečiai vaikai gyvena Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiame trijų kambarių bute. Nepilnamečiai turi atskirą kambarį. Nepilnamečių motina S. L. gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ji paaiškino, jog gyvena bendrabučio tipo, 10 kv.m. kambaryje ir jos vaikai, gyvendami pas senelius, turi geresnes sąlygas.

Atsiliepimas

Atsakovai S. L., I. L. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, kad dėl atsakovų įsiskolinimo buvo kreiptasi ir anksčiau, už kitus skolos laikotarpius. Reikalavimas iškeldinti atsakovus nėra skubotas, įsiskolinimai tęsiasi nuolatos. Po ieškinio padavimo įsiskolinimas nėra mokėtas. Atsakovai, galimai, perveda pinigus už ankstesnes skolas, nauji mokėjimai nėra mokami. CK numato ieškovo teisę, o ne pareigą nutraukti nuomos sutartį, ja ieškovas gali pasinaudoti bet kada. Nuomos mokesčio nemokėjimas ieškovui buvo žinomas dar 2010 metais, kai atsakovė pasirašė vekselį, tačiau jo nevykdė. Atstovė negalėjo pasakyti, ar buvo tikrintos atsakovės pajamos. Dėl sumokėtų 700,00 Lt už šildymą, ieškovas tai patvirtinančių įrodymų nėra gavęs. Ieškovo atstovė sumažino ieškinio reikalavimus 700,00 Lt sumai už šildymą. Nurodė, kad už nuomą nėra mokama.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies, palaikė atsiliepimą į ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad 2001 metais atsakovai buvo įkeldinti į butą. 10 metų jokių skolų nebuvo. Susirgo vyras ir nuo 2011 metų jis negauna jokio darbo, atsakovės pensija nuimta. Dukros atlyginimas nedidelis, yra anūkai. Atsakovė prašė sumažinti mokestį už nuomą. Atsakovei priklauso pašalpa, tačiau ji jos negali gauti, kadangi pas atsakovė yra priregistruoti vaikai. Skolas atsakovė pradėjo mokėti nuo 2011 metų. Dukra išvyko į užsienį, ji siunčia atsakovei paramą. Atsakovė pervedė ieškovui 700,00 Lt, kai tik gaus pinigus vėl sumokės ieškovui. Atsakovė neturi kitos gyvenamosios vietos. Šiuo metu atsirado galimybė išsimokėti skolą, kadangi dukra iš užsienio pradėjo siųsti paramą. Atsakovė neatsisako sumokėti skolą, tik prašo skolos mokėjimą išdėstyti dalimis metams. Teismo prašo neiškeldinti atsakovus iš buto.

Į teismo posėdį neatvyko atsakovai S. L., S. L. apie posėdį pranešta tinkamai (b.l. 130-131), I. L. apie teismo posėdį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio tvarka. Į teismo posėdį neatvyko Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b.l. 129), neatvykimo priežastys nežinomos. Prašymų atidėti teismo posėdį negauta. Laikytina, jog procesinių kliūčių bylai nagrinėti nėra (CPK 246 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl būsto nuomos sutarties nutraukimo, atsakovų iškeldinimo, nesuteikiant atsakovams kito gyvenamojo ploto bei skolos už buto nuomą priteisimo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (b.l. 6-7). 2008-05-28 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-474 perdavė ieškovui patikėjimo teise naudoti ir valdyti įstatymų nustatyta tvarka visas Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas (b.l. 1-2). Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybei priklausančias patalpas valdo patikėjimo teise. 2002-02-12 atsakovė B. V. L. ir UAB „Naujoji Pilaitė“ sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kurios pagrindu nuomininkei B. V. L. buvo suteiktos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b.l. 8-9). Remiantis sutartimi atsakovė įsipareigojo kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos, sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius, tačiau savo sutartinės prievolės neįvykdė, t.y. nemokėjo už jai ir jos šeimos nariams išnuomotą gyvenamąją patalpą nei nuomos mokesčių, nei kitų komunalinių mokesčių. Atsakovų įsiskolinimas už buto nuomą nuo 2012-07-01 iki 2012-12-31 sudaro 2719,50 Lt (b.l. 16-17). Už termino sumokėti praleidimą ieškovas paskaičiavo atsakovams 0,04 proc. dydžio delspinigius, kas sudaro 114,22 Lt (b.l. 16-18). Ieškovas nurodė, kad už laikotarpį nuo 2012-08-01 iki 2012-12-31 atsakovai yra įsiskolinę už tiektą šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas 707,11 Lt (b.l. 19-20), tačiau teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patikslino reikalavimus, t.y. sumažino ieškinio reikalavimus 700,00 Lt sumai už tiektą šilumos energiją (b.l. 140).

Pagrindinė buto nuomininkė B. V. L., adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, savo gyvenamąją vietą deklaruoja nuo 2002-07-09 (b.l. 10), S. L. gyvenamąją vietą deklaruoja nuo 2002-07-09, S. L., A. L. ir I. L. – nuo 2003-03-04, I. L. – nuo 2002-07-09 (b.l. 11-15).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.583 straipsnį ir 6.584 straipsnį, už savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas kas mėnesį privalo mokėti nuomos mokestį ir mokesčius už vandenį, šilumos bei elektros energiją, komunalines paslaugas pagal patvirtintus tarifus. Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių (CK 6.584 straipsnio 1 dalis).

Atsakovai naudojosi Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiomis patalpomis ir už tai buvo skaičiuojamas nuomos mokestis (CK 6.576 straipsnis).

Nuomos mokestis paskaičiuotas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-06-28 sprendimu Nr. 1-113 ir 2012-01-25 sprendimu Nr. 1-412 ,,Dėl Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“. Pagal 1996-10-04 Vyriausybės nutarimo Nr. 1161 nuostatas už vėlavimą atsiskaityti nustatyta tvarka ir terminais ieškovas atsakovams už laikotarpį nuo 2012 m. liepos mėn. iki 2012 m. gruodžio mėn. paskaičiavo 0,04 proc. dydžio delspinigius, kurie sudaro 114,22 Lt. Iš viso įsiskolinimo dydis už buto nuomą bei delspinigiai sudaro 2833,72 Lt (b.l. 16). Atsakovai savo prievolės tinkamai nevykdė, neapmokėjo už nuomojamas patalpas. Atsižvelgiant į tai, solidariai iš atsakovų ieškovo naudai priteistina 2719,50 Lt nuomos mokestis ir 114,22 Lt delspinigiai.

CK 6.584 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčiai už energiją mokami Vyriausybės nustatyta tvarka iki CK 583 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, t.y. kas mėnesį iki sekančio mėnesio 20 dienos. 2010-10-08 buvo pasirašyta trišalė šilumos pirkimo-pardavimo sutartis tarp UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybės ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kurios pagrindu šilumos tiekėjas (UAB „Vilniaus energija“) įsipareigojo tiekti šilumos vartotojui šilumos energiją turtui šildyti, šaltam vandeniui pašildyti, karštą vandenį, o šilumos vartotojas (SĮ „Vilniaus miesto būstas“) priimti tokias paslaugas bei už jas atsiskaityti (b.l. 29-34). Pagal į bylą pateiktą 2010-10-08 šilumos pirkimo-pardavimo sutartį, sąskaitas už šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas socialinio būsto nuomininkams, kurie neturi sudarytų individualių šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių, nuo 2010-09-01 teikia ieškovas. Lietuvos Aukščiausias Teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi. Jeigu nėra tokio susitarimo, šilumos pirkimo-pardavimo sutarties šalis yra patalpų, į kurias teikiama šiluma, savininkas, tačiau gyvenamųjų patalpų nuomininkai tokiu atveju nėra atleidžiami nuo mokesčių už šilumos energiją, kurie šiems yra priskaičiuoti ir patalpų savininko reikalaujami sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009). Šiuo atveju į bylą nėra pateikto susitarimo, pagal kurį butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teikiamos šilumos energijos šalimi būtų atsakovai, tačiau tai nepašalina jų pareigos vykdyti 2002-02-12 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi prisiimtą prievolę apmokėti už šiam butui teikiamą šilumos energiją ir karštą vandenį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka tol, kol jie bus patalpos nuomininkai. CK 6.191 straipsnis numato, jeigu sudaręs sutartį asmuo išlygo, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui (šiuo atveju prievolė turėjo būti įvykdyta UAB „Vilniaus energija“, teikusiai atsakovų nuomotai patalpai šilumą ir karštą vandenį), tai prievolę įvykdyti turi teisę reikalauti tiek sutartį sudaręs asmuo, tiek ir trečiasis asmuo, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis arba nelemia prievolės esmė. Atsižvelgiant į tai, kad, UAB „Vilniaus energija“ sąskaitas už tiektą šilumą ir karštą vandenį, minėtos 2010-10-08 sutarties pagrindu, nuo 2010 metų spalio mėnesio teikia SĮ „Vilniaus miesto būstas“, tačiau atsakovai sąskaitų nėra apmokėję, todėl už laikotarpį nuo 2012-08-01 iki 2012-12-31 susidarė 707,11 Lt skola. Ieškovo pareikštas reikalavimas atsakovams priteisti ieškovo naudai už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2012-12-31 pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atstovė teismo posėdžio metu patikslino reikalavimus, t.y. sumažino ieškinio reikalavimus 700,00 Lt sumai už tiektą šilumos energiją, solidariai iš atsakovų ieškovo naudai priteistina 7,11 Lt skola už tiektą šilumos energiją (CK 6.38 str., 6.191 str., 6.213 str. 1 d.).

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. vasario 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką tokio pobūdžio bylose, konstatavo, kad nuomos sutartims, sudarytoms iki 2002 m. gruodžio 31 d., taikytinos Civilinio kodekso, o ne Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo normos (2012-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012). Byloje nagrinėjamu atveju 2002-02-12 atsakovė B. V. L. ir UAB „Naujoji Pilaitė“ sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kurios pagrindu nuomininkei B. V. L. buvo suteiktos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b.l. 8-9).

Nuomininkui nevykdant vienos iš pagrindinių pareigų – mokėti periodiškai nuomos mokestį – nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti nuomos santykius ir nuomininką iškeldinti nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.611 str.). Nors CK 6.611 str. numatyta griežčiausia teisinės sutarties pažeidimo priemonė – iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, tačiau teismas, įvertindamas konkrečią situaciją, privalo atsižvelgti į abiejų šalių interesų pusiausvyrą, kieno interesai yra svarbesni - valstybės, kuriai šiuo atveju atstovauja ieškovas, ar individo; viešasis, bendrasis interesas ar piliečio (atsakovų) interesas. Atsakovai B. V. L. ir S. L. yra pensininkai, atsakovas S. L. - sunkus ligonis, segantis atvira tuberkuliozės forma (b.l. 98,99). Kartu su minėtais atsakovais gyvena nepilnamečiai vaikai – jų anūkai, kurių tėvai dėl susidariusios sunkios finansinės padėties neturi finansinių galimybių aprūpinti jų kitu gyvenamuoju plotu. Atsakovė I. L. 2013-03-28 išvyko į Jungtinę Karalystę tikslu gauti darbo ir paremti materialiai savo šeimą (b.l.103). Tai, kad materialinės pagalbos sulaukta patvirtina į bylą pateikti įrodymai dėl dalies skolos apmokėjimo ir atsakovės paaiškinimai teismo posėdžio metu (b.l.121,122). Nepilnamečiai vaikai I. L. ir A. L. Biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2013-08-29 išvada pripažinti turinčiais teisę gauti socialinę paramą (b.l. 135,136). Įsiskolinimai atsirado paskutinių dvejų metų laikotarpiu, atsakovui S. L. susirgus. Duomenų, kad atsakovai turėtų kito nekilnojamojo turto nėra, neturi kitos gyvenamosios patalpos, ginčo butą atsakovai daugiau nei dešimtmetį laiko savo namais. Taigi, atsakovai laikytini itin socialiai pažeidžiamais asmenimis, būtent atsakovų interesai šioje situacijoje nusveria teisėtus valstybės tikslus, o iškeldinimas nėra proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Tokia pozicija atitiktų ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Pažymėtina ir tai, kad atsakovai atitinka mažas pajamas gaunančių ir socialiai remtinų asmenų kriterijus, todėl pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 12 p. savivaldybė, vykdydama savo socialinę funkciją, privalo rūpintis atsakovų galimybe naudotis socialiniu būstu. Be to, ieškovas neįrodė atsakovų nesąžiningumo, jų piktnaudžiavimo savo teisėmis (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog nuomos teisiniai santykiai negali būti nutraukti ir atsakovai negali būti iškeldinti iš gyvenamosios patalpos, nes iškeldinimas nėra proporcingas ieškovo siekiamam teisėtam tikslui.

Atsakovė B. V. L. dėl sunkios materialinės padėties prašo teismo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą vieneriems metams.

Įvertinęs anksčiau nurodytus byloje esančius įrodymus teismas konstatuoja, jog yra pagrindas pripažinti atsakovų turtinę padėtį sunkia. Ieškovas skolą atgaus laipsniškai per ilgesnį laikotarpį, vien tik ilgesnis skolos grąžinimo laikotarpis nepažeis ieškovo teisėtų lūkesčių, kadangi teismo sprendimu yra priteistos įstatyminės palūkanos, t.y. ieškovui tokiu būdu kompensuojama už naudojimąsi pinigais. Pažymėtina ir tai, kad sprendimo įsiteisėjimo dienai atsakovas neturi realių galimybių skolai grąžinti. Įsiteisėjus teismo sprendimui ir neišdėsčius teismo sprendimo, ieškovui pradėjus priverstinį skolos išieškojimą, skola dar padidėtų dėl vykdymo išlaidų. Kadangi atsakovų finansinė padėtis sunki, teismo vertinimu, priteistų sumų mokėjimą tikslinga išdėstyti dalimis. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad sprendimo vykdymo išdėstymas 6 mėn. laikotarpiui nepažeis lygiateisiškumo pricipo bei atitiks teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 1.5 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, o ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atsakovė B. V. L. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-03-15 sprendimu 50 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovų priteistina po 42,00 Lt, o iš atsakovės B. V. L. – 21,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų valstybės naudai (CPK 96 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteisiamos dėl to, kad padalinus lygiomis dalimis tarp atsakovų, yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 nustatyta minimali 10,00 Lt suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 178 str., 185 str., 268 str., 270 str., 274 str. 2 d.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“, j.a.k. 124568293, solidariai iš atsakovų B. V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. L., a.k. (duomenys neskelbtini) I. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 2719,50 Lt (du tūkstančius septynis šimtus devyniolika Lt 50 ct) skolą už nuomą, 114,22 Lt (vieną šimtą keturiolika Lt 22 ct) delspinigių, 7,11 Lt (septynis Lt 11 ct) skolą už šilumos energiją, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2840,83 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2013-02-14, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Išdėstyti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui sprendimu priteistą 2840,83 Lt skolą, 5 % metinių palūkanų nuo skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-02-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, mokant ieškovui po 500,00 Lt (penkis šimtus Lt) kas mėnesį, kiekvieną įmoką sumokant iki mėnesio 30 dienos, pradedant mokėti pirmą mėnesį po sprendimo įsiteisėjimo dienos, šeštą mėnesį sumokant visą likusią sumą ir palūkanas.

Priteisti iš atsakovų S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) I. L., a.k. (duomenys neskelbtini) I. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai po 42,00 Lt (keturiasdešimt du Lt), o iš atsakovės B. V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 21,00 Lt (dvidešimt vienas Lt) bylinėjimosi išlaidų, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Braždienė