Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės I. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo N. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2019 m. lapkričio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie neatliktos bausmės pridėjus šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 8 punktu ir 10 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, N. D. paskirti šie įpareigojimai: per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; viso bausmės vykdymo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, N. D. įpareigotas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyta, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. N. D. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m. vasario 21 d. apie 22.50 val., (duomenys neskelbtini) namu, tyčia sudavė vieną kartą kumščiu į veidą savo šeimos narei – sugyventinei G. D., taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė jai poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose – skruoste, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras Andrius Brasas prašė tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais. Nuteistojo gynėjas Raimundas Gargasas prašė apeliacinį skundą atmesti.

4. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės I. B. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju, prokurorė neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, N. D. inkriminuoto nusikaltimo kvalifikacijos, už jo padarymą paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliaciniu skundu nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyti N. D. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

6. Kolegija konstatuoja, kad bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi nuosprendžio priėmimo metu ir iki 2020 m. liepos 1 d.) buvo numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į paminėtas įstatymo nuostatas, akivaizdu, kad formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas N. D. atitinka – skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistasis už nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą bei jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidedant trejiems metams ir įpareigojant N. D. per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; viso bausmės vykdymo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

7. Pažymėtina, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Būtent su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti N. D. realiai neatliekant paskirtos laisvės atėmimo bausmės, šiuo atveju ir nesutinkama apeliaciniame skunde.

8. Kolegija pažymi, kad įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnį tais atvejais, kai nuteistasis anksčiau yra padaręs nusikalstamų veikų, turi neišnykusį teistumą, tačiau ši diskrecinė teismo teisė iš esmės suponuoja pareigą papildomai įvertinti kaltininko asmenybę, ir šis vertinimas neturi būti atsietas nuo kaltininko ankstesnės nusikalstamos veikos. Spręsdamas, ar nuteistojo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo – ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų, ir pan. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus (ar auklėjamojo poveikio priemonę), ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

9. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi žemesnės instancijos teismo nuosprendžio turinį, jame nurodytus motyvus ir byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje baudžiamąjį įstatymą (BK 75 straipsnį) pirmosios instancijos teismas taikė tinkamai ir padarė teisingas išvadas.

10. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas sprendimą taikyti N. D. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, motyvavo nusikalstamos veikos, už kurios padarymą jis nuteistas, pavojingumo laipsniu – nurodė, jog nuteistasis padarė nesunkų nusikaltimą, taip pat tuo, jog nuteistasis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, savo veiksmus įvertino savikritiškai, civilinio ieškinio nėra, nukentėjusiosios atsiprašė, nukentėjusioji pretenzijų kaltinamajam neturi, jie susitaikė, griežtos bausmės kaltinamajam nesiekia, civilinio ieškinio nereiškia, jis turi gyvenamąją vietą, jo asmenybė nėra tiek pavojinga, jog būtų reikalas jį izoliuoti nuo visuomenės. Apylinkės teismas manė, kad nuteistasis gali vis dar taisytis būdamas laisvėje ir tik tuomet, jei nepateisins teismo pasitikėjimo, jis bus izoliuojamas nuo visuomenės. Taigi, pirmosios instancijos teismas apsvarstė BK 75 straipsnio taikymo pagrįstumą, nurodė aplinkybes, iš kurių sprendė, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas N. D. gali būti atidėtas, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir paskyrus įpareigojimus. Konstatuojama, kad apygardos teismas neturi pagrindo su šiais argumentais nesutikti.

11. Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog praeityje N. D. yra teistas, bausmės neatlikęs, baustas administracine tvarka, psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų priežiūros grupėse neįrašytas, nedirba. Apylinkės teismas atsižvelgė taip pat ir į nuteistojo asmenybę, lengvinančias ir sunkinančias bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Nuteistojo N. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Skirdamas bausmės vykdymo atidėjimą, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog nuteistojo N. D. asmenybė nėra tiek pavojinga, kad būtų reikalas paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, jį (N. D.) izoliuoti nuo visuomenės. Apylinkės teismas pagrįstai manė, kad kaltinamasis gali vis dar taisytis būdamas laisvėje ir tik tuomet, jei nepateisins teismo pasitikėjimo, jis bus izoliuojamas nuo visuomenės, todėl nuteistajam skyrė laisvės atėmimo bausmę, ir jos vykdymą atidėjo maksimaliam laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus, nes kaip ir teisingai nurodė apylinkės teismas, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo.

12. Nepritartina prokurorės nuomonei, jog laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, šiuo atveju, sukeltų visuomenei ir pačiam N. D. nebaudžiamumo įspūdį. Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo skirtą laisvės atėmimo bausmę laikyti per švelnia, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo. Ta aplinkybė, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, negalima laikyti, jog tai visuomenei ir pačiam N. D. sukels nebaudžiamumo įspūdį, nes kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo nusikalstamą elgesį. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis jam paskirtų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio.

13. Be to, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad jau pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis N. D. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, kaltės neneigė ir teisme, jis neskundė nuosprendžio, taigi, sutiko su jam paskirta galutinės bausmės rūšimi, jos dydžiu, nustatytu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ir pareigomis bei paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis nurodė ir tai, kad jis dėl savo poelgio gailisi, nebandė teisinti savo elgesio kokiomis tai aplinkybėmis, atsiprašė nukentėjusios ir susitaikė, po įvykio ji liko gyventi nuteistojo N. D. tėvui priklausančiame bute, adresu: (duomenys neskelbtini), o jis pats gyveno pas savo motiną O. D. adresu: (duomenys neskelbtini). Visa tai atskleidžia N. D. kritišką požiūrį į savo įvykdytą nusikaltimą, o tai taip pat sudaro prielaidą manyti, jog pasitikėjimas nuteistuoju dar gali būti rezultatyvus. Todėl prokurorės skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į N. D. atsainų, nesavikritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką, yra atmestinas kaip nepagrįstas. Ta aplinkybė, kad jis neatvyko į teismo posėdį, ar teisme gauta kita baudžiamoji byla, kurios galutinis rezultatas neaiškus (koks bus priimtas nuosprendis - apkaltinamasis ar išteisinamasis), nesudaro pagrindo bausmės dydžio, jos rūšies skyrimui ir BK 75 straipsnio taikumui/netaikymui.

14. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėdamas N. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, atsižvelgė į visas anksčiau išvardintas aplinkybes ir baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Manytina, kad, nagrinėjamu atveju, bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, taigi nėra pagrindo daryti išvados, jog baudžiamasis įstatymas nagrinėjamu atveju buvo pritaikytas neteisingai. Todėl Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės I. B. apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. gegužės 27 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės I. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.