Kauno apygardos teismo nutartis

2019-11-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-38-478/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-07-04Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-11-14Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-14
Bylos Nr.
1A-38-478/2019
Teisminio proceso Nr.
1-06-0-00024-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika
Nuteistasis
A. B., R. T.
Nukentėjusysis
M. P.
Civilinis ieškovas
M. P.
Advokatai
Rimantas Bučma, Violeta Naujokienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-38-478/2019Teisminio proceso Nr. 1-06-0-00024-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.1; 1.2.4.6.1; 2.4.6.1; 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdui Jaliniauskui ir Algirdo Remeikos,

sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei,nuteistajam A. B., jo gynėjai advokatei Violetai Naujokienei,nuteistajam R. T., jo gynėjui advokatui Rimantui Bučmai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. T., nuteistojo A. B. gynėjo advokato Rimanto Bučmos ir nukentėjusiojo M. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

BK 64 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies pagrindu, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėta 2014 m. liepos 2 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 5 (penkerių) metų 7 (septynių) mėnesių ir 16 (šešiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmė ir galutinė bausmė paskirta – 9 (devyneri) metai 1 (vienas) mėnuo ir 16 (šešiolika) dienų laisvės atėmimo.

A. B. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, suimant jį teismo salėje, suėmimo taikymą nuspręsta baigti pradėjus bausmės vykdymą.

Bausmės pradžią A. B. nuspręsta skaičiuoti nuo 2018 m. liepos 4 d., t. y. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

R. T. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

BK 64 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies pagrindu, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėta 2016 m. spalio 6 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 (dvejų) metų 1 (vieno) mėnesio ir 22 (dvidešimt dviejų) dienų laisvės atėmimo bausmė ir galutinė bausmė paskirta – 2 (dveji) metai 7 (septyni) mėnesiai ir 22 (dvidešimt dvi) dienos laisvės atėmimo.

R. T. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, suimant jį teismo salėje, suėmimo taikymą nuspręsta baigti pradėjus bausmės vykdymą.

Bausmės pradžią R. T. nuspręsta skaičiuoti nuo 2018 m. liepos 4 d., t. y. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. P. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies.

Priteista iš A. B. 7 000 (septyni tūkstančiai) eurų nukentėjusiojo M. P. naudai neturtinei žalai atlyginti.

Priteista iš R. T. 500 (penki šimtai) eurų nukentėjusiojo M. P. naudai neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje nukentėjusiojo M. P. ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. B. ir R. T. nuteisti už tai, kad sutrikdė nukentėjusiojo M. P. sveikatą, o būtent: R. T., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namų sektoriuje, (duomenys neskelbtini) rajone, 2017 m. kovo 26 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriaus (duomenys neskelbtini) lokalinio sektoriaus (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) brigadoje, gyvenamojoje patalpoje, tyčia, be jokios priežasties, kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį M. P. į smakrą, dėl ko šis nukrito ant grindų ir prarado sąmonę, t. y. padarė nukentėjusiajam M. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva su randu apatinės lūpos gleivinėje. Tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje A. B., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, tyčia, be jokios priežasties, ne mažiau kaip vieną kartą spyrė nukritusiam ant grindų nukentėjusiajam M. P. į juosmens kairę pusę, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. P. sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį blužnies plyšimu.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. T. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendį panaikinti, jį išteisinti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes byloje nėra surinkta įrodymų, kad jis padarė inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

3. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. B. gynėjas advokatas Rimantas Bučma prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, jog A. B. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje. Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

3.1. Skunde advokatas nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, padarytos prieštaringos išvados. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam padarė būtent A. B.. Liudytojai V. V., A. P., A. D., A. Š. ir E. B. tik patvirtino aplinkybę, kad nukentėjusysis dėl kažkokio sužalojimo buvo išvežtas į ligoninę. Kada ir kur buvo sužalotas M. P., jie pasakyti negalėjo, nes nežinojo, todėl šių liudytojų parodymus laikyti kaip jo ginamojo kaltę patvirtinančius negalima.

3.2. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi tik tais teisiamojo posėdžio metu apklausto teismo medicinos eksperto parodymais, kurie tariamai patvirtina jo ginamojo kaltę, tačiau visiškai ignoravo eksperto parodymus, kad nukentėjusysis tokį sužalojimą galėjo pasidaryti ir pats, atsitrenkęs į kietą daiktą arba tokiam daiktui ant jo užkritus. Ekspertas nurodė, kad sužalojimo padarymo laiką jis nustatė pagal paties nukentėjusiojo parodymus. Taigi, tokie eksperto parodymai duoda pagrindą teigti, kad sužalojimo laikas ir jo padarymo mechanizmas nenustatytas.

3.3. Skunde nurodo, kad teisiamojo posėdžio metu apklausti pataisos namų darbuotojai A. G. ir E. J., inkriminuojamos veikos padarymo metu dirbę kontrolės - praleidimo punktuose, nurodė, kad nuteistiesiems vaikščioti iš vieno lokalinio sektoriaus į kitą yra draudžiama, ir jie nuteistųjų ten eiti neleidžia. Lokalinių sektorių vartai atidaromi tik nuteistiesiems einant į valgyklą, pagal nustatytą nuteistųjų dienotvarkę, ir jie būna atidaryti 15-20 min. 2017 m. kovo 26 d. tokių pavienių vaikščiojimų neužfiksuota. Tokie liudytojų parodymai paneigia nukentėjusiojo parodymus, kad jis iš savo 8 lokalinio sektoriaus išėjo pietų metu (apie 12.00 val.) ir papietavęs pro 3 kontrolės - praleidimo punktą, paprašęs šio punkto darbuotojo jį praleisti, nuėjo į 6 lokalinį sektorių, kur buvo sužalotas. Į savo sektorių nukentėjusysis grįžo ne būrio sudėtyje, todėl jis turėjo būti sulaikytas kontrolės - praleidimo punkto darbuotojų. Pagal nukentėjusiojo parodymus, tiek jis, tiek kontrolės - praleidimo punkto pareigūnai pažeidė pataisos namuose nustatytas taisykles, tačiau joks tarnybinis patikrinimas dėl šių pažeidimų atliekamas nebuvo.

3.4. Skundžiamas nuosprendis grindžiamas ir specialisto išvada Nr. 11-980(17), jog ant nukentėjusiojo bliuzono ir kelnių rasti medvilnės pluoštai vienodi su A. B. sportinio kostiumo pluoštais. Ši išvada nepatvirtina fakto, kad A. B. kokiu nors būdu kontaktavo su nukentėjusiuoju. Pirma, rasti pluoštai yra tik rūšinės priklausomybės. Byloje nenustatyta, kad tik vienintelis A. B. turėjo tokios rūšies sportinį kostiumą. Antra, nukentėjusiojo rūbai rastais pluoštais galėjo užsiteršti bendro naudojimo patalpose, nes visų lokalinių sektorių nuteistieji naudojasi viena valgykla, sporto sale ir kitomis patalpomis. Trečia, ant nukentėjusiojo striukės jokių pluoštų, vienodų su A. B. sportinio kostiumo pluoštais, nerasta, nors striukė buvo ant minėto bliuzono. Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada nustatyta, kad ant įvykio vietoje paimtų spintelės durelių rasti kraujo pėdsakai atitinka nukentėjusiojo DNR profilį. Tačiau skundo autoriaus vertinimu, abejonių kelia šių pėdsakų atsiradimo aplinkybės, nes įvykio vieta apžiūrėta praėjus tik trims savaitėms po tariamo įvykio, be to, anot nukentėjusiojo parodymų, spintelė nuo vietos, kurioje jis buvo sužalotas, yra gana toli.

3.5. Nukentėjusysis M. P. nurodo, kad tą patį vakarą, kai buvo sužalotas, kreipėsi į medicinos punktą, tačiau iš medikamentų, išduodamų be gydytojo paskyrimo, apskaitos žurnalo matyti, kad jis į medikus pirmą kartą kreipėsi 2017 m. kovo 27 d. (1 t., b. l. 111-114). Ši aplinkybė reiškia, kad nusikaltimas, už kurį nuteistas jo ginamasis, padarytas ne 2017 m. kovo 26 d. (sekmadienis), o darbo dieną. Tai duoda pagrindą manyti, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti ir darbe, nes pataisos namuose dirba su baldais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiojo parodymų negalima laikyti patikimais. Tokie jo parodymai vertintini kaip bandymas apkalbėti tiek A. B., tiek kitą nuteistąjį, siekiant išvengti tik jam vienam žinomos kažkokios 400 eurų skolos.

3.6. Teisiamojo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai D. D. ir A. G., kurie nurodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu su kitu šios bylos nuteistuoju R. T. žaidė tinklinį. Šios aplinkybės teismas nevertino, nors tai patvirtina, kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu metu nukentėjusiojo nurodytoje vietoje R. T. kartu su jo ginamuoju A. B. būti negalėjo. Bylos nagrinėjimo metu teismo buvo prašoma apklausti liudytojais nuteistuosius R. D. ir L. S., kurie galėtų paliudyti, kad įvykio metu jo ginamasis su jais buvo sporto salėje, tačiau teismas šį prašymą atmetė, motyvuojant, jog šių liudytojų parodymai pertekliniai. Advokato vertinimu, teismas, atmesdamas jo prašymus, pažeidė rungtyniškumo principą.

3.7. Skunde advokatas teigia, kad byloje nėra neginčijamų jo ginamojo kaltės įrodymų, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Priešingu atveju yra pažeidžiamos BPK 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nuostatos. Advokato nuomone, priimant skundžiamą nuosprendį, buvo pažeistos nurodytos BPK nuostatos, taip pat buvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija.

3.8. Skunde nesutinkama ir su nukentėjusiajam iš A. B. priteistu neturtinės žalos dydžiu. Teigia, kad nors prašomos neturtinės žalos dydį teismas ir sumažino iki 7 500 Eur, iš kurių 7000 Eur priteisė iš A. B., tačiau neanalizavo ir nevertino šios žalos atsiradimo pagrįstumo, pobūdžio ir jos dydžio. Teismas apsiribojo tik teoriniais pamąstymais apie tokią žalą ir žalos dydį nustatė pagal teismų praktiką analogiškose bylose, visiškai nevertindamas neturtinės žalos dydžio nagrinėjamos bylos aspektu. Teismas nevertino aplinkybės, jog A. B. atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, todėl laiko, kad skundžiamu nuosprendžiu priteista neturtinė žala yra aiškiai per didelė.

4. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis M. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendį pakeisti ir nuteistiesiems A. B. ir R. T. sugriežtinti paskirtas bausmes. Taip pat prašo jo pareikštą civilinį ieškinį 40 000 Eur neturtinei žalai ir 1000 Eur turtinei žalai atlyginti tenkinti visiškai ir šias sumas priteisti iš nuteistųjų.

4.1. Skunde nukentėjusysis nurodo, kad apylinkės teismas neįvertino visų aplinkybių, neatsižvelgė į tai, kad kaltinamieji 2017 m. kovo 26 d., atlikdami laisvės atėmimo bausmes už kitus nusikaltimus, toliau darė nusikaltimus, dėl ko jam buvo padarytas labai žymus sveikatos sutrikdymas. Dėl jų veiksmų nukentėjusiajam teko iškentėti sunkų gydymą bei kitas nemalonias procedūras, vienerius metus jis gydėsi Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Gydymosi metu jam buvo prijungtas specialus vamzdelis, per kurį teko tuštintis, ir tai jam kėlė didelį diskomfortą, žemino jo orumą. Jam teko iškęsti penkias sunkias operacijas, kas taip pat dvasiškai buvo nelengva. Be to, jo sveikata yra sutrikdyta negrįžtamai, kas neabejotinai turės įtakos tolimesniam kokybiškam gyvenimui. Nukentėjusysis pažymi, kad yra sumažėjęs jo darbingumas, taip pat ir noras bendrauti.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė jų skundus tenkinti, o nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė visus apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti teisėtą ir pagrįstą teismo nuosprendį.

6. Nuteistojo R. T., nuteistojo A. B. gynėjo advokato Rimanto Bučmos ir nukentėjusiojo M. P. apeliaciniai skundai atmetami.

7. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 p). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetą, kas leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą.

8. Apeliaciniuose skunduose A. B. advokatas ir nuteistasis R. T. teigia, kad byloje nesurinkta pakankamai nuteistųjų kaltę patvirtinančių įrodymų ir prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį, todėl teisėjų kolegija dėl nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo abiejų skundų atžvilgiu pasisako bendrai.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nuteistojo R. T. ir A. B. advokato apeliacinių skundų

9. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga bei atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, bylos nagrinėjimas vyko vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normomis, pirmosios instancijos teismas nuteistuosius pripažino kaltais vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, tinkamai juos įvertindamas, įstatymus taikė tinkamai, BPK reikalavimų nepažeidė. A. B. advokato apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė, kad surinkti įrodymai nepatvirtina jo kaltės ir teismo buvo vertinami neobjektyviai, yra visiškai nepagrįstos ir neteisingos, vertinamos kaip jo gynybos versija. Tuo tarpu nuteistasis R. T. tokio skundo teiginio apskritai nepagrindė. Aukštesniojo teismo vertinimu, sprendžiant nuteistųjų kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir nulėmusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai, visapusiškai išanalizavo ir teisingai įvertino visus byloje esančius įrodymus, kurių visetas leido daryti pagrįstas išvadas dėl abiejų nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas

Žemesnės instancijos teismas

10. Apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą, buvo apklausti liudytojai R. D. ir L. S., paaiškinimus davė A. B..

10.1. Liudytojas R. D. parodė, kad nuteistuosius pažįsta, su jais pataisos namuose, tame pačiame sektoriuje, atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Sekmadieniais visada buvo ta pati dienotvarkė - po pusryčių ir patikrinimo, apie pietus jie eidavo į sporto salę. Kartu eidavo L. S., su kuriuo liudytojas gyveno, kartais eidavo A. B., R. T.. Sporto sale ir valgykla naudojosi visi sektoriai, tik skirtingu laiku, pagal nustatytą tvarką. Iš savo į kitus lokalinius sektorius nuteistieji eiti negali, nes visur yra vartai, tvoros, prižiūrėtojai.

10.2. Liudytojas L. S. parodė, kad nuteistuosius pažįsta, su jais pataisos namuose atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, tame pačiame 9-jame būryje, tik kitoje gyvenamojoje patalpoje. Sekmadieniais po pusryčių ir rikiuotės jis eidavo sportuoti į salę. Sportuoti jis eidavo kiekvieną dieną, kai būdavo jų sektoriaus laikas. Sportuoti eidavo kiekvieną dieną, dažniausiai su A. B., jei nebūdavo pasimatyme ar kažkur kitur.

10.3. Apeliacinės instancijos teisme A. B. paaiškino, kad jis nepadarė veikos, kuria yra kaltinamas ir už kurią nuteistas. Teigia, kad teismas be pagrindo tikėjo M. P. parodymais, nes jie bausmę atliko skirtinguose sektoriuose, kuriuos skiria vartai ir apsauga, todėl nuteistieji negalėjo patekti vieni pas kitus. Tvirtino, kad M. P. nebuvo matęs iki teismo posėdžio, nesupranta, kokiu tikslu nukentėjusysis jį apkaltino padarius nusikaltimą. Ikiteisminio tyrimo metu ir apklaustas pirmosios instancijos teisme, teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą A. B. taip pat kaltu neprisipažino, nurodė, kad nieko apie inkriminuotą nusikaltimą nežino ir jokių paaiškinimų nedavė.

10.4. Nuteistasis R. T. apeliacinės instancijos teisme parodymų nedavė, tik prašė jį išteisinti. Apklaustas pirmosios instancijos teisme, teisiamojo posėdžio metu apeliantas kaltu neprisipažino ir atsisakė duoti parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu dėl inkriminuoto nusikaltimo neprisipažino ir paaiškino, kad nukentėjusiojo nepažįsta, jo nematė ir nemušė, įvykio dieną, 2019 m. kovo 26 d., t. y. sekmadienį, apie 13 val. jis, kaip visada, su 9 -to būrio nuteistaisiais sporto salėje žaidė tinklinį.

11. Taigi, kaip matyti iš nuteistųjų nuoseklių pozicijų, jie savo kaltę dėl M. P. sužalojimo viso bylos tyrimo metu kategoriškai neigė, nurodydami, kad jokio smurto jo atžvilgiu nenaudojo, jo nematė ir nepažinojo, kodėl jis juos apkaltino, nesupranta. Apeliaciniuose skunduose jie taip pat nuosekliai laikėsi pateiktos versijos, kad jokio smurto kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis M. P. atžvilgiu nenaudojo, kaltinamas išgalvotas, jis nepasitvirtino. Su tokiais skundų argumentais apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutikti negali. Priešingai nei teigia apeliantai, R. T. kaltė įvykdžius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, o A. B. kaltė įvykdžius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą buvo grindžiama ne tik nukentėjusiojo M. P. parodymais, bet ir kitais byloje surinktais duomenimis, išanalizuota jų visuma. Pažymėtina, kad nusikaltimo padarymo metu įvykio vietoje buvo tik nukentėjusysis ir nuteistieji, tiesiogiai įvykį mačiusių ir nešališkai galinčių įvertinti situaciją liudytojų byloje nėra, tačiau pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti tiek nukentėjusiojo parodymų teisingumą ir patikimumą, tiek ir patikrinti nuteistųjų versiją, M. P. parodymus vertino byloje surinktų įrodymų visumos kontekste, ir, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, pagrįstai nustatė, kad būtent ne nuteistųjų gynybos versiją, o nukentėjusiojo parodymus patvirtino bylos duomenų visetas. Tokiais atvejais, kai kaltininkas ir nukentėjusysis pateikia skirtingas nusikalstamos veikos padarymo versijas, jų parodymų patikimumas patikrinamas sistemiškai analizuojant įvykių eigą, ką būtent ir padarė apylinkės teismas.

Žemesnės instancijos teismas

12. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai nebuvo pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, nes jis nuo pat bylos tyrimo pradžios nuosekliai nurodė visų jo atžvilgiu atliktų veiksmų esmines aplinkybes, jo parodymai atitiko byloje surinktų įrodymų visumą. M. P. viso bylos tyrimo metu nuosekliai parodė, kad, jam atėjus pas nuteistuosius R. T. ir A. B. pasikalbėti, pirmiausia R. T. atsistojęs dešine ranka smogė jam į smakrą, nuo smūgio nugriuvo ir trumpam prarado sąmonę, o atsigavęs pamatė, kaip A. B. jam vieną kartą spyrė į kairį šoną. Kai A. B. spyrė, R. T. stovėjo šalia. Po šių jam suduotų smūgių jis atsikėlė ir išėjo iš lokalinio sektoriaus. Nuo smūgio į smakrą jam judėjo trys dantys, buvo prakirsta lūpa ir iš jos bėgo kraujas. Nuo smūgio jam skaudėjo šoną, todėl vakare nuėjo į medicinos dalį prašyti vaistų nuo skausmo. Kasdieną sveikata vis blogėjo, todėl po savaitės laiko nuo sumušimo buvo išvežtas į klinikas ir operuotas. Jeigu dėl sumušimo skausmas būtų praėjęs, jis niekur nebūtų kreipęsis.

13. A. B. atstovas skunde nepagrįstai teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi tik tais teismo medicinos specialisto išvados duomenimis, kurie tik tariamai patvirtina jo ginamojo kaltę, nevertinta galimybė, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti ir pats. Kaip matyti iš specialisto išvados, nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti buku daiktu ar daiktais, kūnui ir tokiam daiktui judant ir kontaktuojant, dviejų kontaktų metu, sužalojimai galėjo būti padaryti ir savigynos metu. Sužalojimų vaizdas, pobūdis, lokalizacija, jų aprašymas medicininiuose dokumentuose, parinkta gydymo taktika rodo, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu ekspertas G. A. C. paaiškino, kad 2017 m. balandžio 12 d. surašytą specialisto išvadą dėl M. P. padarytų kūno sužalojimų tvirtina. Nurodė, kad abu konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti vienu metu nurodytą dieną, t. y. 2017 m. kovo 26 d. Blužnies plyšimas galėjo atsirasti spiriant batu apauta koja žmogui, gulinčiam ant grindų, į kairį šoną po šonkauliais. Ekspertas taip pat nurodė, kad blužnies plyšimas gali įvykti sergant kraujo vėžiu, tačiau nukentėjusiojo stacionaraus gydymo ligos istorijoje jokių tokio pobūdžio ligų M. P. nebuvo fiksuota. Teisėjų kolegija pažymi, kad specialisto išvados ir specialisto paaiškinimai teismo vertinami ne kaip atsieti atskiri įrodymai, kurie turi patvirtinti ar paneigti nusikaltimo padarymo faktą. Jų patikimumas sietinas su atitikimu kitiems bylos duomenims. Taigi, kaip teisingai nurodė skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, specialisto duota išvada ir paaiškinimai, jog nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, kurių laikas ir pobūdis atitinka jo nurodytas sužalojimo aplinkybes, laikytini apelianto kaltę patvirtinančiais įrodymais.

14. A. B. gynėjo advokato Rimanto Bučmos vertinimu, nukentėjusiojo pateiktą įvykių versiją ir jo sužalojimo kaltinime nurodytomis aplinkybėmis faktą paneigia liudytojais apklaustų pataisos namų darbuotojų A. G. ir E. J. parodymai, jog nuteistiesiems yra draudžiama vaikščioti iš vieno lokalinio sektoriaus į kitą, ir jie nuteistųjų ten eiti neleidžia. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių liudytojų parodymai nuteistųjų kaltės nepaneigia. Visų pirma, minėti liudytojai tik nurodė bendrą esamą tvarką, kad nuteistiesiems vaikščioti iš vieno lokalinio sektoriaus į kitą yra draudžiama, tačiau kategoriškai nepatvirtino, kad M. P. niekaip negalėjo praeiti per kontrolės postą į kitą lokalinį sektorių. Šie liudytojai paaiškino, kad 2017 m. kovo 26 d., jų budėjimo kontroliniuose praleidimo punktuose metu, nepastebėjo, kad pro juos būtų praėjęs nukentėjusysis M. P.. Be to, pagal nustatytą nuteistųjų dienotvarkę, lokalinių sektorių vartai atidaromi nuteistiesiems einant į valgyklą, praėjimo postai būna atidaryti 15-20 minučių, kas patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad būtent tuo laiku jis ir praėjo į nuteistųjų lokalinį sektorių. Vertinant bylos duomenų visumos kontekste, nepaneigti ir M. P. parodymai apie tai, kad atgal į savo lokalinį sektorių jį praleido budintis pareigūnas. Logiška būtų manyti, kad pareigūnui geranoriškai praleidus nuteistąjį pro kontrolės - praleidimo punktą, nors pataisos namuose nustatytos taisyklės formaliai ir buvo pažeistos, pažeidimas užfiksuotas nebuvo, dėl ko nebuvo pagrindo atlikti tarnybinį patikrinimą.

15. Nuteistojo A. B. advokatas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad specialisto išvada Nr. 11-980(17) taip pat nepatvirtina fakto, kad A. B. kokiu nors būdu kontaktavo su nukentėjusiuoju. Tokį teiginį jis grindžia tuo, kad ant nukentėjusiojo bliuzono ir kelnių rasti medvilnės pluoštai vienodi su A. B. sportinio kostiumo pluoštais, yra tik rūšinės priklausomybės, kad nukentėjusiojo rūbai rastais pluoštais galėjo užsiteršti bendro naudojimo patalpose, kad ant nukentėjusiojo striukės jokių pluoštų, vienodų su A. B. sportinio kostiumo pluoštais, nerasta, nors striukė buvo ant minėto bliuzono. Apelianto nuomone, abejonių taip pat kelia serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada dėl ant įvykio vietoje paimtų spintelės durelių rasto kraujo pėdsakų atitikimo nukentėjusiojo DNR profiliui, nes įvykio vieta apžiūrėta praėjus trims savaitėms po tariamo įvykio, be to, anot nukentėjusiojo parodymų, spintelė nuo vietos, kurioje jis buvo sužalotas, yra gana toli. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas kelia visiškai nepagrįstas abejones šiais byloje surinktais objektyviais rašytiniais duomenimis, nes paminėtose specialistų išvadose konstatuoti faktai akivaizdžiai patvirtina nuoseklius nukentėjusiojo parodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė patikimais. O nurodyti apeliacinio skundo teiginiai laikytini selektyviais, nes grindžiami ne sisteminiu įrodymų visumos vertinimu, o siekiant nustatytus faktus paaiškinti atsitiktiniais sutapimais, kas leidžia teigti, jog tokie vertinimai pagrįsti tik subjektyviais apelianto menamo pobūdžio pamąstymais. Tokie argumentai rodo, kad skundo autorius teisingais laiko ir tokiais teismo prašo pripažinti tik jo ginamojo kaltę paneigiančius duomenis, o visus kitus įrodymus prašo laikyti abejotinais ir teismo netinkamai įvertintais. Tokie skundo teiginiai negali būti laikomi pagrįstais ir argumentuotais.

16. Byloje nustatytų faktinių duomenų neatitinka apeliacinio skundo teiginys, kad nukentėjusiojo M. P. parodymų patikimumą paneigia medikamentų apskaitos žurnalo duomenys, jog M. P. į medikus pirmą kartą kreipėsi kovo 27 d., pirmadienį. Iš byloje esančios medikamentų, išduotų be gydytojo paskyrimo, apskaitos žurnalo kopijos matyti, kad M. P. dėl medikamentų kreipėsi būtent 2017 m. kovo 26 d., sekmadienį, tą pačią dieną, kai buvo sumuštas. Iš šio dokumento kopijos matyti, kad medikamentų reikalavimo priežastis buvo „susimušė kairį šoną“. Šie duomenys visiškai atitinka nukentėjusiojo parodymus, kad po A. B. spyrio į šoną jam skaudėjo, jis norėjo gauti nuskausminamųjų, tačiau kam nors apie tai pasakoti nesiruošė, todėl pasakė, kad pats susimušė kairį šoną.

17. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino liudytojų D. D. ir A. G. parodymų, kuriuose jie nurodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jie su kitu šios bylos nuteistuoju R. T. žaidė tinklinį, kas paneigia nukentėjusiojo parodymus, kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu metu R. T. buvo kartu su jo ginamuoju A. B.. Iš paminėtų liudytojų parodymų matyti, kad juos skundo autorius interpretavo ir vertino savaip, ginamojo naudai. Liudytojas D. D., apklaustas liudytoju nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad jis kiekvieną sekmadienį apie 13 val. su kitais nuteistaisiais žaidžia tinklinį, tarp kurių yra ir nuteistasis R. T. Ar matė 2017 m. kovo 26 d. nuteistąjį R. T., pasakyti negali, nes gerai neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas taip pat parodė, kad 2017 m. kovo 26 d., kaip visada, sekmadienį žaidė tinklinį, ir kartu žaidė R. T., tačiau atsižvelgtina į tai, kad liudytojas buvo apklaustas 2017 m. spalio 10 d., t. y. praėjus daugiau nei pusei metų po įvykio, tokio jo patvirtinimo, kad R. T. tikrai nurodytu laiku buvo sporto salėje, negalima laikyti neabejotinu ir kategorišku, juo labiau, kad, kaip minėta, teisme jis patikslino, kad šios aplinkybės kategoriškai patvirtinti negali, nes gerai neprisimena. Liudytojas A. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas liudytoju pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad jis su R. T. kiekvieną sekmadienį apie 13 val. sporto salėje žaidžia tinklinį, todėl ir 2017 m. kovo 26 d. taip pat galėjo žaisti tinklinį kartu su nuteistuoju R. T.. Liudytojas kategoriškai nepatvirtino, kad būtent įvykio dieną R. T. tikrai buvo sporto salėje, todėl tokie parodymai negali būti laikomi įrodymu, paneigiančiu nukentėjusiojo M. P. parodymus.

18. A. B. advokatas apeliaciniame skunde nurodo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo atmestas gynybos prašymas liudytojais apklausti R. D. ir L. S., kurie galėtų paliudyti, kad įvykio metu A. B. su jais buvo sporto salėje, tuo teismas pažeidė rungtyniškumo principą. Siekiant pašalinti bet kokias kylančias abejones, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir šie asmenys apklausti liudytojais, tačiau jų parodymai nepatvirtino nuteistojo A. B. alibi. R. D. ir L. S. parodė iš esmės vienodai, kad abu nuteistuosius pažįsta, su jais pataisos namuose atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, gyveno tame pačiame sektoriuje. Sekmadieniais apie pietus jie eidavo į sporto salę, kartu eidavo ir A. B.. Šių liudytojų parodymų turinys neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad šie asmenys kategoriškai patvirtino, jog įvykio metu A. B. su jais buvo sporto salėje, taigi, ir šie parodymai negali būti laikomi A. B. kaltę paneigiančiu įrodymu.

19. Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ar nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nuteistiesiems kvalifikuojamų nusikalstamų veikų atribojimo požymis – skirtingos pasekmės. Remiantis BK 141 straipsniu, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis (patvirtintos sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86) (toliau – Taisyklės). Taisyklių 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi šiuo teisės aktu. Kilus abejonių dėl teismo medicinos ekspertų pateiktų specialistų išvadų ar ekspertizės aktų pagrįstumo, gali būti tiesiogiai remiamasi Taisyklėmis. A. B. nusikalstamus veiksmus teismas pagrįstai kvalifikavo kaip nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą, nes jis tyčia suduodamas smūgį koja į pilvo sritį, nukentėjusiajam M. P. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. R. T. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal 140 straipsnio 1 dalį, nes jis tyčia suduodamas smūgį į veidą nukentėjusiajam M. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

20. Kolegija, įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas aplinkybes, nepažeisdamas BPK normų įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistųjų veiksmų kvalifikavimo. Nekyla abejonių, kad A. B. ir R. T. kaltės dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų patvirtinimui duomenų pakanka. Nuteistojo R. T. ir A. B. advokato apeliacinių skundų argumentai nekelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo išvadų dėl A. B. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, o R. T. – pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, visų šių veikų sudėties požymių buvimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su visais apylinkės teismo išdėstytais motyvais, kurie yra išsamūs ir atitinkantys bylos medžiagą, ir konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis yra teisiškai pagrįstas. Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, todėl keisti jį ar naikinti aptartų apeliacinių skundų motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl nukentėjusiojo M. P. apeliacinio skundo

21. Skunde nukentėjusysis prašo nuteistiesiems A. B. ir R. T. skirti griežtesnes bausmes. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgė į kiekvieno jų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, teisingai įvertino ir nuteistųjų asmenybes bei kitas aplinkybes ir parinko tinkamas bausmės rūšis bei jų dydžius.

20.1. Už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų. Skirdamas A. B. bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino kad padarytas nusikaltimas priskiriama prie sunkių nusikalstamų veikų, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad dėl jo padarytos nusikalstamos veikos kilo reali grėsmė nukentėjusiojo asmens gyvybei, atsižvelgė į A. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis, kad jis ankščiau teismo teistas keturis kartus, nusikalstamą veiką jis padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, pataisos įstaigos charakterizuojamas patenkinamai. Parinkdamas bausmės dydį, teismas atsižvelgė į visas aukščiau paminėtas aplinkybes ir skyrė nuteistajam mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę – trejus metus ir šešis mėnesius (laisvės atėmimo bausmės vidurkis šiuo atveju yra penkeri metai, vienas mėnuo ir penkiolika dienų). Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam parinktas bausmės dydis nelaikytinas aiškiai per švelnia bausme, ji paskirta, nepažeidžiant bausmių skyrimą reglamentuojančių įstatymo reikalavimų.

20.2. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Skirdamas R. T. bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, kad jis ankščiau teismo teistas šešis kartus, nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, todėl iš sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių rūšių parinkto griežčiausią – laisvės atėmimą. Parinkdamas bausmės dydį, teismas atsižvelgė į visas aukščiau paminėtas aplinkybes ir skyrė nuteistajam mažesnę nei sankcijos vidurkis bausmę – šešis mėnesius laisvės atėmimo (laisvės atėmimo bausmės vidurkis šiuo atveju yra vieneri metai, vienas mėnuo ir penkiolika dienų). Nors BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam parinka pakankamai švelnesni bausmė (artima minimaliai laisvės atėmimo bausmei), negali būti laikoma aiškiai per švelni ir paskirta, pažeidžiant bausmių skyrimą reglamentuojančių įstatymo reikalavimų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, ir įsakmiai nereikalauja skirti tik tokią bausmę, kuri yra didesnė už sankcijoje numatytą jos vidurkį, Tinkamas bausmės paskyrimas yra viena iš teisingumo funkcijos vykdymo baudžiamojoje teisenoje sudėtinių dalių ir teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209/2006, 2K-140/2012).

20.3. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistiesiems bausmės rūšį ir jos dydžius, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. A. B. ir R. T. nusikalstamas veikas padarė neatlikę ankstesniais nuosprendžiais jiems paskirtų bausmių, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai jiems paskirtąsias bausmes subendrino, taikydamas BK 64 straipsnio nuostatas.

21. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis M. P. prašo priteisti jam civiliniame ieškinyje nurodytas sumas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo civilinis ieškinys buvo tekintas iš dalies. Jo dalis dėl turtinės žalos priteisimo atmesta, nurodžius, jog nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių šios žalos atsiradimą, t. y. kad nukentėjusysis pataisos namuose iki sužalojimo dirbo ir gavo pastovias pajamas. Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo patenkintas iš dalies, ir M. P. iš A. B. už sunkų sveikatos sutrikdymą priteista 7 000 Eur, iš R. T. už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteista 500 Eur, viso 7 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Prašydamas padidinti priteistos neturtinės žalos dydį, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas deramai neįvertino sunkių patirto sužalojimo pasekmių ir dėl to nustatė per mažą sumą neturtinei žalai atlyginti. Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, susijusius su turtinės ir neturtinės žalos fakto bei dydžio nustatymu, dar kartą juos įvertinusi, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo civilinio ieškinio išsprendimo yra nepagrįsti.

21.1. Reikalavimas pareiškiant civilinį ieškinį atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą yra vienas iš pagrindinių asmens pažeistų teisių gynimo būdų. Siekiant užtikrinti asmenų, nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų padarymo, teises, baudžiamojo proceso įstatymas taip pat numato galimybę pareikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje. Vadovaujantis BPK 109 straipsnio nuostatomis, civilinis ieškinys nagrinėjamas baudžiamojoje byloje kartu su baudžiamąja byla, t. y. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu turi būti tiriami įrodymai ir dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Nukentėjusysis M. P. civilinio reikalavimo dalį dėl 1 000 eurų dydžio turtinės žalos priteisimo grindė tuo, kad, prieš jam padarant sunkų kūno sužalojimą, jis dirbo pataisos namuose ir gaudavo 150 Eur atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad turtinės žalos faktas nėra pagrįstas jokiais įrodymais, todėl reikalavimas atlyginti šią žalą negali būti tenkinamas. Aukštesnysis teismas su tokiu vertinimu sutinka. Kaip buvo paminėta, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu turi būti tiriami įrodymai ir dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, kas reiškia, kad pareikštas ieškinys turtinei žalai atlyginti turi būti įrodytas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, išskyrus paties nukentėjusiojo teiginius, jokie įrodymai nepatvirtina, jog jis pataisos namuose dirbo ir gaudavo atlyginimą, o po sužalojimo jau nebedirbo, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, civilinis ieškinys dėl 1 000 eurų turtinės žalos, atsiradusios nuteistųjų veiksmais, neįrodytas, todėl netenkintas pagrįstai.

21.2. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, esminis ir lemiamas kriterijus – dėl nusikaltimo atsiradę padariniai (pasekmės). Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. Absoliučiai objektyviai įvertinti pinigine išraiška neturtinės žalos dydį neįmanoma, tačiau išsamus visų aplinkybių išnagrinėjimas, motyvuotas ir tinkamas jų įvertinimas suponuoja teisingo sprendimo priėmimą.

21.2. Dėl A. B. padaryto nusikaltimo nukentėjusysis M. P. buvo sunkiai sužalotas, jam operuotas svarbus organas – blužnis, o tai reiškia negrįžtamą sveikatos pakenkimą bei neigiamas pasekmes ateityje. Spręsdamas dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir tinkamo šios žalos dydžio nustatymo, pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančius duomenis, t. y., kad dėl sunkaus kūno sužalojimo nukentėjusysis gulėjo ligoninėje pakankamai ilgą laiką, apie vienerius metus, jam buvo atliekamos penkios operacijos. Šios aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad dėl patirto sunkaus sveikatos sužalojimo M. P. neabejotinai patyrė sunkius ir neigiamus išgyvenimus, jo sveikatos būklė niekada nebus tokia, kaip anksčiau. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad, nors nukentėjusiojo teigimu, ką jis patvirtino ir apeliaciniame skunde, pasekmes dėl sužalojimo jis jaučia iki šiol, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad bylos nagrinėjimo teisme metu, po visų atliktų operacijų, dėl patirto sužalojimo M. P. buvo taikomas koks nors gydymas. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų apie tai, jog dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis būtų visiškai ar iš dalies netekęs darbingumo, kad jam būtų nustatytas neįgalumas, kad be kito asmens pagalbos ir priežiūros dėl savo sveikatos būklės jis negalėtų pasirūpinti savimi, jam reikalinga slauga ar priežiūra, ar konstatuoti kiti panašūs liekamieji reiškiniai.

21.3 Iš bylos duomenų matyti, kad į pirmąjį apeliacinės instancijos teismo posėdį 2018 m. lapkričio 14 d. nukentėjusysis buvo pristatytas iš bausmės atlikimo vietos, jis pasirašytinai informuotas apie kito, po pertraukos rengiamo posėdžio datą ir laiką. M. P. nurodė, kad daugiau bylos nagrinėjime dalyvauti nepageidauja (t. 3, b. l. 98). Į kitus teismo posėdžius jis nebeatvyko. 2019 m. vasario 7 d. iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) gautas pranešimas, kad M. P. 2018 m. gruodžio 31 d. iš pataisos įstaigos paleistas atlikus bausmę. Nukentėjusysis apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių medicininių ar kitokių duomenų, kurie suteiktų informacijos apie jo sveikatos būklę, ar jam dar buvo taikytas gydymas, susijęs su patirto sužalojimo pasekmėmis, kaip patirtas sužalojimas įtakojo jo darbingumą ir kt. Nesant tokių duomenų, apeliacinės instancijos teismas preziumuoja, kad nukentėjusiojo sveikata nepablogėjo, kad jis darbingumo neprarado.

21.4.Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis suformuota teismų praktika bei proporcingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad nukentėjusiajam M. P. dėl A. B. padaryto tyčinio sunkaus nusikaltimo patyrusiam žalą, priteistinos neturtinės žalos dydis yra mažintinas iki 7 000 Eur, kuris, kaip piniginė satisfakcija už padarytą žalą, yra adekvatus, šiuo klausimu padarytos teismo išvados atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, keliamus žalos dydžio nustatymui.

22. Įvertinus aptartą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nuteistojo R. T., nuteistojo A. B. gynėjo advokato Rimanto Bučmos ir nukentėjusiojo M. P. apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. T., nuteistojo A. B. gynėjo advokato Rimanto Bučmos ir nukentėjusiojo M. P. apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Jūratė JakubonienėAlgirdas JaliniauskasAlgirdas Remeika