Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), studentas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalį;

R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, ne vėliau kaip iki 2020 m. vasario 6 d., 7 val. 24 min., internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo savadarbį vienašūvį pistoletą, kuris pritaikytas šaudyti savadarbiais šoviniais, pagamintais iš „Boxer“ tipo kapsulės ir į kategorijas neskirstomas, 24 vnt. 5,6 mm kalibro pramoninės gamybos ilguosius žiedinio skėlimo (.22LR) šovinius, kurie skirti šaudyti iš daugelio B kategorijos ginklų, 10 vnt., pramoninės gamybos 12 kalibro medžioklinių šovinių, kurie yra skirti B kategorijos ginklams, 1 vnt. pramoninės gamybos 6,35 mm (.25 ACP) kalibro BROWNING šovinį, kuris skirtas daugeliui B kategorijos ginklams, 3 vnt. 9 mm kalibro garsinius pistoletinius šovinius, 1 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletinį šovinį, kurie skirti 9 mm kalibro dujiniams pistoletams – C kategorijos ginklams, pramoninės gamybos .22 (5,6 mm) kalibro šautuvą „FN Model 1912“, skirtą šaudyti .22 (5,6 mm) kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo šoviniais, kuris priskiriamas B kategorijos ginklams ir juos neteisėtai laikė savo gyvenamosiose vietose ? (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. vasario 6 d., 7 val. 24 min. kol atliekant įvykio vietos apžiūrą, paminėti šaunamieji ginklai ir šaudmenys buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų.

R. Š. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku iš 2002 m. birželio 3 d. mirusio M. S. neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo ir iki 2020 m. vasario 6 d., (duomenys neskelbtini) laikė pramoninės gamybos vienvamzdį, lygiavamzdį 16 kalibro medžioklinį šautuvą „ZK“ Nr. Ž22077, priskiriamą B kategorijos šaunamiesiems ginklams, skirtą šaudyti 16 kalibro šoviniais, 1 vnt. pramoninės gamybos 12 kalibro pirmos rūšies šovinį, 2 vnt. 16 kalibro pramoninės gamybos medžioklinius šovinius, o (duomenys neskelbtini) laikė 50 vnt. pramoninės gamybos 5,6 mm. kalibro ilguosius žiedinio skėlimo (.22LR) šovinius, kurie skirti daugeliui B kategorijos ginklų, kol 2020 m. vasario 6 d. policijos pareigūnams, atliekant kratas, rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Neteisėtas šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymas – tai jų turėjimas savo žinioje neturint leidimo, kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko juos gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje.

Teismas, įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą, laiko, jog kaltinamųjų D. P. ir R. Š. kaltę pagrindžiančių įrodymų pagal jiems inkriminuotus kaltinimus yra surinkta pakankamai. Abu kaltinamieji kaltę pagal inkriminuojamus kaltinimus pripažino visiškai, detalizavo kaltinimuose nurodytų šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įsigijimo ir laikymo aplinkybes, jų parodymus patvirtina byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma. T. y., D. P. patvirtino, jog kaltinime nurodytus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis įsigijo prieš pusmetį pagal internetinėje svetainėje buvusį skelbimą, vienas ginklas buvo išardytas dalimis, kitas taip pat neveikė, o 10 vnt. pramoninės gamybos 12 kalibro medžioklinių šovinių buvo surinkęs varovinių medžioklių metu. Iš bylos medžiagos matyti, kad atliekant kratą D. P. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), D. P. pareigūnams pateikė dujinį pistoletą „Ekol Aras Compact“ 9 mm. Nr. (duomenys neskelbtini), savadarbį pistoletą, galimai pritaikytą šaudyti 22 LR kalibro šoviniais, arbaletą, dėžutę su 24 vnt. 22 LR kalibro šoviniais, 10 vnt. 12 kalibro šovinių, 7 vnt. 9 mm. šovinius, 1 vnt. 9 mm „Luger“ šovinį, 1 vnt. 9,65 kalibro šovinį, 1 vnt. 9,35 kalibro šovinį, dujinį pistoletą „Ekol Major“ 9 mm. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriems laikyti neturėjo leidimo.

Kaltinamasis R. Š. patvirtino, jog pas jį rastas ginklas buvo tėvo sugyventinės brolio ? M. S., kuriam mirus, ginklas liko pas juos, tėvas ir brolis apie tą ginklą nežinojo, taip pat buvo dėžutė su šoviniais, tačiau pareigūnams apie šiuos draudžiamus daiktus jis nepranešė, galvojo įgyti medžiotojo pažymėjimą ir medžioti. Kratos metu kitas kaltinamasis R. Š. ir jo brolis V. Š. pareigūnams pateikė R. Š. kaltinime nurodytą ginklą ir šovinius bei šovinių dalis.

Byloje pateiktos specialisto išvados patvirtina kiekvienam iš kaltinamųjų pateiktuose kaltinimuose ginklų ir šovinių specifikacijas bei jų priskirtinumą atitinkamoms ginklų ir šaudmenų kategorijoms, įvykio vietų, kratos ir daiktų apžiūros protokoluose pagal kiekvieną iš kaltinimų užfiksuotos ginklų ir šaudmenų buvimo ir radimo vietos, jų apžiūra.

Kaltinamojo D. P. veika kvalifikuota teisingai pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, nes nustatyta, jog jis įgijo ir neturėdamas leidimo laikė du šaunamuosius ginklus, tinkamus šaudymui ir didelį kiekį įvairių, kaltinime nurodytų, šaudmenų (24 vnt. 5,6 mm kalibro pramoninės gamybos ilguosius žiedinio skėlimo (.22LR) šovinius, kurie skirti šaudyti iš daugelio B kategorijos ginklų, 10 vnt., pramoninės gamybos 12 kalibro medžioklinių šovinių, kurie yra skirti B kategorijos ginklams, 1 vnt. pramoninės gamybos 6,35 mm (.25 ACP) kalibro BROWNING šovinį, kuris skirtas daugeliui B kategorijos ginklams, 3 vnt. 9 mm kalibro garsinius pistoletinius šovinius, 1 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletinį šovinį, kurie skirti 9 mm kalibro dujiniams pistoletams – C kategorijos ginklams).

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas šalina iš kaltinimo D. P. inkriminuoto ginklo „EKOL Major“ Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtą laikymą, kadangi specialisto išvadoje nustatyta, jog jis, kaip ir kitas ginklas EKOL ARAS COMPACT Nr. (duomenys neskelbtini), nėra tinkami šaudymui, taigi jų laikymas pagal formuojamą teismų praktiką, kuomet nėra jokių duomenų apie tai, kad minėtą ginklą būtų bandoma perdaryti ar padaryti tinkamu šaudymui, nėra toks pavojingas, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Taip pat teismas šalina iš kaltinimo R. Š. nurodytas aplinkybes, susijusias su 2 vnt. 16 kalibro pramoninės gamybos medžioklinių šovinių dalių – tūtelių laikymu, kadangi šių šaudmenų dalių laikymas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 2 dalį.

Šių aplinkybių iš kaltinimų pašalinimas veikų kvalifikavimui įtakos neturi ir nesunkina kaltinamųjų teisinės padėties.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes.

Kaltinamasis D. P. veikdamas tiesiogine tyčia padarė 1 sunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalto būdamas neteistu (proceso dalyvių asmens duomenys, b. l. 13), baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 7 dalį – 2020 m. vasario 7 d. surašytas AN protokolas dėl neteisėtai sumedžiotų dviejų stirnų, po ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje dėl neteisėto disponavimo ginklais ir šaudmenimis; administracinė nuobauda paskirta 2020 m. kovo 26 d. nutarimu (proceso dalyvių asmens duomenys, b. l. 14-15), dirbantis UAB „T“, buvusios mokymo įstaigos – (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai, taip pat teigiamai charakterizuojamas Ukmergės rajono savivaldybės administracijos, Širvintų rajono savivaldybės, daug kartų skatintas už dalyvavimą įvairiose sporto šventėse padėkomis ir diplomais (t. 3, b. l. 21-22, 23-49), nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisminio nagrinėjimo metu prokuroras D. P. prašė skirti 4 metų laisvės atėmimo bausmę, ir pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas galutinę bausmę paskirti – laisvės atėmimą 2 metams 8 mėnesiams, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams paskiriant atitinkamus įpareigojimus. Kaltinamasis D. P. ir jo gynėja prašė skirti švelnesnę galutinę subendrintą bausmę ? laisvės apribojimą su atitinkamais įpareigojimais, t. y. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad D. P. šaunamuosius ginklus ir šaudmenis nusipirko kaip kad pats nurodė prieš pusmetį iki kratos atlikimo jo gyvenamosiose vietose. T. y. apytikslis nusikalstamos veikos padarymo laikas yra 2019 m. rugsėjo mėnuo. Tuo metu galiojusi BK 75 straipsnio redakcija nenumatė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo už sunkų nusikaltimą. Šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio redakcija numato dalinį laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą už tam tikrų sunkių nusikaltimų padarymą, taip pat ir už BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Remiantis dabartiniu teisiniu reguliavimu asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Taigi taikyti visišką laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, kaip kad siūlo prokuroras, nėra teisinio pagrindo.

Šiuo konkrečiu atveju svarstytinas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas. Pažymėtina, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė. Skiriant bausmes, BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principas įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Dėl to tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-126-693/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, tai, visų pirma, teisingumas reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas.

Kaip minėta aukščiau, byloje nustatyta, jog D. P. padarė vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo 4 iki 8 metų. Pažymėtina ir tai, kad kaip matyti D. P. ginklą panaudojo dviejų stirnų sumedžiojimui, kas vertintina kaip neigiamai kaltinamąjį charakterizuojantis duomuo, tačiau už tai pastarasis buvo nubaustas administracine tvarka ir ėmėsi priemonių gamtai padarytai žalai atlyginti. Iki šios nusikalstamos veikos D. P. nebuvo baustas administracine tvarka, po jos taip pat nėra nustatyta jokių naujų jo neigiamo elgesio atvejų. Iš byloje pateiktų įvairių apdovanojimų ir diplomų, Ukmergės r. savivaldybės, Širvintų r. savivaldybės pateiktų duomenų, matyti, jog jis aktyviai dalyvauja žirgų sporte, buvusios mokymo įstaigos taip pat charakterizuojamas itin teigiamai, jam ne tik skirtos padėkos už gerą lankomumą ir mokymąsi, tačiau per visus 5 mokslo metus jam buvo skirta ir stipendija, apibūdinamas kaip gabus ir atsakingas, nėra turėjęs jokių konfliktų su mokytojais (t. 3, b. l. 21-23). Nusikalstama veika, teismo vertinimu, padaryta, ne spontaniškai, tačiau tokį D. P. nusikalstamą elgesį lėmė itin jaunas amžius (šiuo metu jam 20 metų) ir nepakankama gyvenimiška patirtis bei nepakankamas atsakomybės suvokimas už tokių draudžiamų daiktų įgijimą ir laikymą. Teismo vertinimu, D. P. asmenybė nėra tokia pavojinga, ir šiuo konkrečiu atveju BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytos net ir minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir nustatant minimalią 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį atlikti pataisos namuose, pirmą kartą teisiamam, itin jauno amžiaus asmeniui, aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir nebūtų užtikrinta ir įgyvendinta bausmės paskirtis. Todėl, teismo įsitikinimu, atsižvelgiant į aukščiau aptartus ir teismo išdėstytus bausmės skyrimui reikšmės turinčius argumentus, D. P. skiriant bausmę už BK 253 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikaltimą taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, suteikiančios teismui teisę paskirti švelnesnę nei minėto BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Teismo vertinimu D. P., kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, skirtina švelnesnė, tačiau maksimalaus dydžio (2 metų) laisvės apribojimo bausmė, paskiriant atitinkamus įpareigojimus – visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje, per penkis mėnesius neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taip pat laisvės apribojimo laikotarpiu D. P. skirtinas draudimas turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims ginklus ir šaudmenis. Šie įpareigojimai, teismo vertinimu, padės D. P. laikytis įstatymų ir ateityje nenusikalsti. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

D. P. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis).

Kaltinamasis R. Š., kaip ir D. P., padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, už kurį kaip jau paminėta, įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę nuo 4 iki 8 metų. Nustatyta viena V. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatytą. Praeityje R. Š. baustas administracine tvarka (proceso dalyvių duomenys, b. l. 36-43) ne tik už brakonieriavimą pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį (2020 m. vasario 2 d. įvykis, kurio metu nušovė dvi stirnas), tačiau ir už kitus administracinius nusižengimus (greičio viršijimą, alkoholio vartojimą viešoje vietoje, kur tai daryti draudžiama ir k. t.). Neigiamai R. Š. charakterizuoja ir tai, kad jis, nors šiai dienai yra laikomas neteistu, tačiau praeityje buvo teistas tris kartus, jam taip pat buvo taikytos ir BK 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios bausmės vykdymo atidėjimą. Visgi, įvertindamas tai, jog R. Š. yra dirbantis ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b. l. 174-179), išlaiko šeimą (turi tris nepilnamečius vaikus), teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti R. Š. paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam. Taip pat taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, bausmė mažintina vienu trečdaliu (byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka). Atsižvelgdamas į tai, kad bylos duomenimis nėra nustatyta kada tiksliai R. Š. įgijo kaltinime nurodytus draudžiamus turėti ginklus, teismas remiasi jo nurodytomis aplinkybėmis, jog ginklus jis įgijo po M. S. mirties (M. S. mirė 2002 m. birželio 3 d. (proceso dalyvių duomenys, b. l. 135). Tokiu atveju jo nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo BK 75 straipsnio nuostatos, numačiusios galimybę laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti ir už sunkaus nusikaltimo padarymą (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija galiojusi iki 2017m. spalio 5 d.). Kaip jau paminėta, R. Š. nuosprendžio priėmimo dienai laikomas turinčiu išnykusį teistumą, taip pat yra dirbantis ir išlaikantis tirs nepilnamečius vaikus. Įvertinant R. Š. asmenybę, tai kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jam taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dvejų) metų laikotarpiui paskiriant įpareigojimą dirbti arba visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpį būti registruotam Užimtumo tarnyboje. Taip pat tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nuo nusikaltimų nukentėjusių asmenų fondą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam.

R. Š. taikoma kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis).

Baudžiamojoje byloje Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje saugomi kratos metu iš kaltinamųjų paimti daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

paketas Nr. 1 su ginklu (ZK 16/70 Nr.ZH22077) ir dvejomis tūtelėmis, kvitas Nr.OVS004456;

paketas Nr. 22-272 su ginklu ir šoviniais (FN 1912 22 „Long Rifle“), kvitas Nr. OVS004455;

paketą Nr. 241922 22-271 su ginklais („EKOL Aras Compact“ 9 mm K. Nr. EAC-850069; „Ekol Major“ 9 mm P.A.K. Nr. (duomenys neskelbtini); savad. šaunamasis ginklas), kvitas Nr. OVS004493.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog D. P. neteisėtai disponavo savadarbiu vienašūviu pistoletu, 24 vnt. 5,6 mm kalibro pramoninės gamybos ilgaisiais žiedinio skėlimo (.22LR) šoviniais, 10 vnt., pramoninės gamybos 12 kalibro medžioklinių šovinių, 1 vnt. pramoninės gamybos 6,35 mm (.25 ACP) kalibro BROWNING šoviniu (panaudotas tyrimo metu), 3 vnt. 9 mm kalibro garsiniais pistoletiniais šoviniais, 1 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujiniu pistoletiniu šoviniu (panaudotas tyrimo metu), pramoninės gamybos .22 (5,6 mm) kalibro šautuvą „FN Model 1912“. Visi šie daiktai laikytini nusikalstamos veikos padarymo priemone, todėl pramoninės gamybos ginklas ir šaudmenys konfiskuotini, savadarbis ginklas, kurio apyvarta uždrausta ? sunaikintinas.

Taip pat nustatyta, jog D. P. neteisėtai disponavo dviem netinkamais šaudyti ginklais „EKOL Aras Compact“ 9 mm K. Nr. (duomenys neskelbtini)“; „Ekol Major“ 9 mm P.A.K. Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte išaiškinta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, turintis teistumą. Atsižvelgiant į tai, kad D. P. padarė tyčinį nusikaltimą, jis negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir turėti šaunamųjų ginklų ar šaudmenų. Todėl iš D. P. paimti ginklai „EKOL Aras Compact“ 9 mm K.Nr. (duomenys neskelbtini); „Ekol Major“ 9 mm P.A.K. Nr. (duomenys neskelbtini), kurie pagal specialisto išvadą pripažinti netinkamais naudoti, sunaikintini.

2020 m. rugpjūčio 12 d. prokuroro nutarimu atsisakius D. P. patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl neteisėto disponavimo nešaunamaisiais ginklais išspręstas daiktų ? arbaleto ir kasteto, paimtų iš D. P., klausimas (t. 3, b. l. 57-59), todėl pakartotinai teismo nuosprendžiu nespręstinas.

R. Š. neteisėtai disponavo pramoninės gamybos vienvamzdžiu, lygiavamzdžiu 16 kalibro medžiokliniu šautuvu „ZK“ Nr. Ž22077, priskiriamą B kategorijos šaunamiesiems ginklams, 1 vnt. pramoninės gamybos 12 kalibro pirmos rūšies šoviniu, 2 vnt. 16 kalibro pramoninės gamybos medžiokliniais šoviniais, 50 vnt. pramoninės gamybos 5,6 mm. kalibro ilgaisiais žiedinio skėlimo (.22LR) šoviniais. Šie daiktai laikytini nusikalstamos veikos padarymo priemone, todėl pramoninės gamybos ginklas ir šaudmenys konfiskuotini. Taip pat D. Š. disponavo šaudmenų dalimis ? dviem šovinio tūtelėmis. Jos pripažintinos menkavertėmis ir sunaikintinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas – paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 6 dalies 3, 5 punktais (redakcija galiojusi veikos padarymo metu) D. P. įpareigoti visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per penkis mėnesius neatlygintinai išdirbti 200 (du šimtus) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždrausti turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims ginklus ir šaudmenis.

D. P. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis).

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės atėmimą metams 3 (trims) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija galiojusi iki 2017 m. spalio 5 d.) 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikotarpiui paskiriant įpareigojimą dirbti arba visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpį būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu R. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ? 15 MGL (750 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

R. Š. taikomą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis).

24 vnt. 5,6 mm kalibro pramoninės gamybos ilgaisiais žiedinio skėlimo (.22LR) šovinius, 10 vnt., pramoninės gamybos 12 kalibro medžioklinių šovinių, 3 vnt. 9 mm kalibro garsinius pistoletinius šovinius, pramoninės gamybos .22 (5,6 mm) kalibro šautuvą „FN Model 1912“, pramoninės gamybos vienvamzdį, lygiavamzdį 16 kalibro medžioklinį šautuvą „ZK“ Nr. Ž22077, 1 vnt. pramoninės gamybos 12 kalibro pirmos rūšies šovinį, 2 vnt. 16 kalibro pramoninės gamybos medžioklinius šovinius, 50 vnt. pramoninės gamybos 5,6 mm. kalibro ilguosius žiedinio skėlimo (.22LR) šovinius konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos padarymo priemones;

savadarbį ginklą ? vienašūvį pistoletą, kurio apyvarta uždrausta, netinkamus šaudyti ginklus „EKOL Aras Compact 9 mm K.“ Nr. (duomenys neskelbtini); „Ekol Major 9 mm P.A.K.“ Nr. (duomenys neskelbtini), dvi šovinio tūteles sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.