Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-06-11 · Administracinė byla Nr. I3-1147-535/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-11
Bylos Nr.
I3-1147-535/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03516-2019-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.)
Pareiškėjas
S. N.
Atsakovas
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
  • 21.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I3-1147-535/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03516-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 11 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič,dalyvaujant pareiškėjui S. N.,atsakovo atstovui Leandrui Pociui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. N. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. N. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus aps. VPK) viršininko 2019-09-11 įsakymą Nr. 10-TE-1724 „Dėl S. N. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo S. N. atleistas iš vidaus tarnybos; 2) grąžinti jį į Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas; 3) priteisti iš atsakovo vidutinį atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2019-09-11 iki sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1–11).

Nurodo, kad ginčijamu įsakymu jis atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. Iš tarnybos buvo atleistas tuo pagrindu, kad tariamai iš Maxima parduotuvės išėjo nesusimokėjęs už dalį prekių ir taip pažemino pareigūno vardą. Pažymi, kad administracinio nusižengimo nepadarė, nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl administracinės nuobaudos paskyrimo. Paaiškina, kad 2019 m. rugpjūčio mėn. 8-9 d. d. nuo 19 val. vakaro iki 7.00 val. ryto dirbo Vilniaus Aps. VPK KP NVRS vyresniojo tyrėjo pareigose. 2019-08-09 apie 1.00 val. nakties, pertraukos metu, buvo užėjęs į parduotuvę esančią (duomenys neskelbtini). Į parduotuvę ėjo pirkti maisto produktų. Parduotuvėje buvo pasiėmęs specialų parduotuvės krepšį ir prekybos salėje rinkosi prekes (daugiausia maisto produktus) ir dėjo jas į krepšį. Kadangi pirko daug prekių, todėl tiksliai neprisimena kokia eilės tvarka jas dėjo į krepšį ir kaip tai vyko. Tarp dedamų prekių galėjo būti ir riešutai bei svogūnai. Visas sveriamas prekes visuomet deda į permatomus polietileninius maišelius, o smulkesnes prekes užriša maišeliuose, tam kad neišsibarstytų. Tikėtina, jog lygiai taip pat pasielgė ir minėtu atveju. Pareiškėjas teigia, kad specialiai nedėjo maišelio su riešutais į permatomą maišelį su svogūnais, t. y. neturėjo tikslo nesumokėti už riešutus ir tokiu būdu tyčia padaryti žalos parduotuvei (kuo vėliau buvo apkaltintas). Susidėjęs prekes į krepšį, ėjo link kasų norėdamas susimokėti. Priėjęs prie kasų pamatė, kad nei prie vienos kasos nėra kasininkų - pardavėjų. Tuomet priėjo prie savitarnos kasų, kur ėmė prekes iš krepšio, skanavo ir svėrė jas, suvesdamas prekių pavadinimus specialioje švieslentėje. Kadangi savitarnos kasomis naudojasi retai, jam sunkiai sekėsi suvedinėti prekių pavadinimus. Kai baigė skanuoti ir sverti visas prekes, atsiskaitydamas galimai banko kortele, sumokėjo švieslentėje nurodytą sumą (apie 40 eurų), susidėjo prekes į savo juodos spalvos medžiaginį maišą ir išėjo iš parduotuvės. Jis faktiškai neturėjo galimybės pasitikrinti, ar už visas prekes sumokėjo teisingą kainą, nes neturi įpročio tikrinti kasos čekio ir pirktų prekių atitikimo, o parvažiavęs namo, po naktinės pamainos ėjo ilsėtis (prekes iš pirkinių krepšio išėmė ir toliau jomis disponavo jo dukra). Atkreipia dėmesį, kad pirko daug prekių, buvo nakties metas ir jis buvo atidirbęs 6 valandas, buvo pavargęs, todėl galėjo nepastebėti visų prekių jas pirkdamas, tačiau tuo metu parduotuvėje nieko neįprasto nepastebėjo.

Pareiškėjas nurodo, kad 2019-09-11, nesulaukęs sprendimo dėl galimo administracinio pažeidimo, buvo supažindintas su Vilniaus aps. VPK viršininko patvirtina 2019-09-10 „Tarnybinio patikrinimo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo S. N. veiksmų išvada“ (toliau - Išvada) ir Vilniaus aps. VPK viršininko įsakymu Nr. 10-TE-1724 „Dėl S. N. atleidimo iš vidaus tarnybos“.

Pažymi, kad administracinio nusižengimo protokolo surašymas nėra administracinio nusižengimo padarymo fakto patvirtinimas, o tik vienas iš įrodymų administracinio nusižengimo byloje. 2019-09-17, t. y. jau po atleidimo iš pareigų, jam buvo įteiktas Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. Trečiojo PK priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 14-ANR N-l711-2019. Nutarime nurodoma, jog „2019-08-09 apie 01.00 val. S. N. iš parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini), pasiėmė apie 0,300 kg. migdolų riešutų, apie 0,300 kg. anakardžių riešutų, apie 0,300 kg. gliaudytų lazdyno riešutų ir praėjo pro kasas nesusimokėjęs už riešutus, todėl S. N. padarė administracinį nusižengimą numatytą Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 str.“

Taigi atleistas iš pareigų buvo nesant nei tarpinio, nei galutinio sprendimo dėl galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo, vadovaujantis išankstiniais nusistatymais, nors jis neturėjo tyčios padaryti administracinio teisės pažeidimo ir jis nėra įrodytas.

Pažymi, kad, kaip minėjo, neturėjo tyčios nesusimokėti už riešutus, nėra tikras, ar riešutus apskritai dėjosi į savo krepšelį, jei ir dėjosi bei išėjo nesusimokėjęs - tai tėra apmaudi klaida. Apsipirkinėjo vėlai, buvo pavargęs, prekių kiekio ir pirkinių kvito netikrino. Nurodoma parduotuvės patirta žala apie 13 Eur, tikrai nėra ta, kurios būtų galėjęs neapmokėti tyčia.

Pabrėžia, kad nutarime nurodytu laiku minėtoje parduotuvėje kasos su pardavėjais-kasininkais nedirbo, todėl neturėjo galimybės pateikti prekes parduotuvės darbuotojui kasininkui, kad jos būtų nuskanuotos, susvertos ir paskaičiuota konkrečiai kiek ir už ką privalu mokėti, o skanuoti prekes savitarnos kasose pačiam buvo sunku ir neįprasta. Tokia jo, t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, pateikta įvykio versija nėra paneigta tiesioginiais, neginčijamais, objektyviais byloje esančiais duomenimis (apart visiems abejonių sukėlusių parduotuvės vaizdo įrašų, kurie jam net nebuvo parodyti ir kurie, kaip supranta iš parodymu, net nėra aiškiai įžiūrimi), nėra asmenų, galinčių paneigti jo versijos, jog jis situaciją vertino objektyviai.

Atkreipia dėmesį, kad išvadą pateikusi institucija neturi juridinės galios spręsti ar veiksmai buvo teisėti ar neteisėti, kol dėl minėtų veiksmų nėra įsigaliojęs teismo sprendimas administracinio nusižengimo byloje.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, sprendžiant ginčą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, įrodinėjimo našta tenka atsakovui. Pagal Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 2 straipsnio 6 dalyje pateiktą tarnybinio nusižengimo apibrėžimą, būtinas tokio nusižengimo elementas - pareigūno kaltė, t. y. pareigūnas gali būti nubaustas už atitinkamą veiką tik dėl jo kaltės, todėl, tiriant nusižengimą, būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Išvadoje jo kaltė grindžiama tuo, kad jo sąmoningi veiksmai (riešutų dėjimas į vieną maišelį su svogūnais, savitarnos kasoje riešutų svėrimas viename maišelyje su svogūnais ir mokėjimas kaip už svogūnus, nesumokant už riešutus) neatitinka jam, kaip policijos pareigūnui keliamų reikalavimų, buvo aiškiai priešingi nustatytai valdymo tvarkai, tarnybinės etikos normų reikalavimams. Taigi, atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu surinktus ir išvadoje pateiktus duomenis matyti, kad ši tarnybinio patikrinimo išvada padaryta visapusiškai neišsiaiškinus, nepatikrinus ir neįvertinus visų pareigūno kaltės dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo konstatavimui reikšmingų aplinkybių, taip pat nesulaukus galutinio ar tarpinio sprendimo dėl galimo administracinio nusižengimo. Taigi, kyla abejonė dėl jo kaltės, padarius veiką, kuria neva buvo pažemintas pareigūno vardas.

Teismų praktika sudaro galimybę vadovautis priimtais teismų sprendimais, vieno iš kurių pavyzdys vienareikšmiai parodo, jog neužtenka vien tik faktų apie tai, kad asmuo parduotuvėje paėmė prekę ir išėjo pro kasas už ją nesumokėjęs, o būtina atsižvelgti į visas aplinkybes, t. y. asmens statusą, jo būseną įvykio metu ir kt. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju atleidimas iš tarnybos už tam tikrus veiksmus, dėl kurių atlikimo jo kaltė nėra įrodyta teisme, o tik neva padaryta parduotuvei 13,43 eurų žala, yra aiškiai neproporcinga pritaikytai prievartos priemonė.

Policijoje yra ištarnavęs 25-rius metus, per minėtą laiką galiojančių tarnybinių nuobaudų neturėjo, 10 kartų buvo skatintas. Yra aktyvus visuomenininkas, visuomeninės organizacijos „Lietuvos teisininkų sąjunga - nuomonės“ prezidentas, Lietuvos policijos tikinčiųjų katalikų bendruomenės narys, yra dalyvavęs daugelyje visuomeninių projektų bei seminarų, vienas iš jų 2019 metų rugpjūčio mėnesį vaikų ir jaunimo stovykloje „Pažinkime vieni kitus“, kur skaitė paskaitą apie dorovinį vaikų auklėjimą. Suprasdamas, jog pareigūnas yra itin aukštos reputacijos asmuo, visame kame stengėsi pareigūno vardą garsinti, bei sudaryti visuomenei įspūdį. Prašo teismo suprasti, jog griežtai paisyti įstatymų reikalavimų jį įpareigoja ne tik tuo metu užimamas tarnybinis statusas, bet ir asmeninės, dorovinės savybės. Dar kartą atsakingai pareiškia, kad neturėjo tikslo nesumokėti už prekes ir tokiu būdu tyčia padaryti administracinį nusižengimą, taip pažemindamas pareigūno vardą.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus aps. VPK atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 49–53). Nurodo, kad pareiškėjas atleistas už pareigūno vardo pažeminimą, o ne už administracinio nusižengimo padarymą, t. y. vien fakto, kad vyksta administracinio nusižengimo tyrimo procesas nepakanka bylos sustabdymui, tačiau surinktų duomenų pilnai pakanka, kad S. N. veiksmus pripažinti žeminančiais pareigūno vardą. Konstitucinė valstybės tarnybos samprata yra neatskiriamai susijusi su valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, paskirtimi užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą, o pareiškėjo veiksmai buvo aiškiai priešingi visuomenės interesams ir žeminantys pareigūno vardą.

Be to S. N., kaip statutiniam pareigūnui, valstybė savo teisiniu reguliavimu nustatė griežto hierarchinio pavaldumo statutinius santykius, kuriems būdingas inter alia ypatingas tarnybos atlikimo režimas (inter alia tarnybos pareigų vykdymo, tarnybos laiko, tarnybinės subordinacijos ypatumai, pareigūnų karjerą ir vietą statutinių santykių hierarchijoje žyminčių specialių tarnybinių laipsnių (rangų) sistema, tarnybinės (drausminės) atsakomybės specifika), specialūs reikalavimai statutiniu valstybės institucijų pareigūnams (inter alia susiję su lojalumu Lietuvos valstybei ir pa­tikimumu, išsilavinimu, amžiumi, sveikatos būkle ir pan.), specifiniai šių pareigūnų įgaliojimai (in­ter alia jiems nepavaldžiu asmenų atžvilgiu, taip pat susiję su prievartos priemonių naudojimu), to­dėl jis pasirinkęs statutinę tarnybą ir davęs priesaiką privalėjo jų laikytis.

Pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas institutas, kurio sudėčiai nustatyti įstatymas nereikalauja kitų atsakomybės rūšių konstatavimo. Pagal susiklosčiusią administracinių teismų praktiką bylose analogiš­kose situacijose administracinės bylos nebuvo stabdomos, o sprendimas atriboti pareigūno vardo pa­žeminimą nelaukiant prejudicinių sprendimų laikytas pagrįstu ir teisėtu.

Vilniaus aps. VPK KPNVRS vyresniojo tyrėjo S. N. veiksmai vertinami kaip policijos pareigūno vardo pažeminimas bei policijos pareigūno priesaikos sulaužymas, pasireiškęs priešingais teisės ir tarnybinės etikos normų reikalavimams veiksmais, pažeminusiais vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančiais pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ja kompromituojančiais. Pareiškėjo veiksmų pobūdis akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, šie veiksmai akivaizdžiai nesuderinami su jo užimamomis pareigomis ir policijos pareigūno statusu. Vilniaus aps. VPK KPNVRS vyresniojo tyrėjo S. N. kalte (tyčia - iš parduotuvės (duomenys neskelbtini)) pateiktu vaizdo įrašu matyti, kad pastarasis veikė kryptingai, sąmoningai, žinodamas ir galėdamas numatyti galinčias kilti pasekmes) patvirtina tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys, todėl yra pakankami konstatuoti pareigūno vardo pažeminimą.

Vertinant pareiškėjo veiksmus tarnybinio patikrinimo metu gautos informacijos kontekste galima neginčytinai teigti, kad nekyla abejonių, jog sąmoningi S. N. veiksmai (įsidėtų trijų rūšių riešutų maišelių tvirtas surišimas, kad užimtų kuo mažesnį tūrį, riešutų dėjimas į vieną maišelį su svogūnais, savitarnos kasoje riešutų svetimas viename maišelyje su svogūnais ir mokėjimas kaip už svogūnus, nesumokant už riešutus) neatitinka jam, kaip policijos pareigūnui keliamų reikalavimų, buvo aiškiai priešingi nustatytai valdymo tvarkai, tarnybinės etikos normų reikalavimams.

Vertinant įrodymus patvirtinančias faktines aplinkybes pažymėtina, kad įrodymų reikšmingumo aspektu vaizdo įrašai yra vienas objektyviausių ir nešališkiausių įrodymų, tuo tarpu asmens suinteresuoto baigtimi pozicija iš vis turėtų būti vertinama visų kitų faktinių duomenų kontekste.

Šalies argumentai

Pareiškėjo subjektyvūs teiginiai apie tai, jog jis nesiekė tyčia padaryti žalą parduotuvei „Maxima“ ir neturėjo tikslo specialiai įdėti maišelių su riešutais į permatomą maišelį su svogūnais ir nesumokėti už riešutus, todėl jo veiksmuose nėra tyčios, paremti tik savo pačio elgesio interpretavimu bei pateisinimu, o ne objektyvių įrodymų pateikimu, jų vertinimu ir laikytini siekiu išvengti atsakomybės.

Pažymi, kad S. N. 2019-08-26 10.58 val. atliko pervedimą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) terminalo pagalba 13,43 Eur sumai, nurodydamas paskirtį už prekes, t. y. tokiais veiksmais de facto pripažino, kad pasisavino 0,300 kg migdolų riešutų, apie 0,300 kg anakardžių riešutų ir apie 0,300 kg gliaudytų lazdynų riešutų bei už juos nesumokėjo. Suma atitinka 2019-08-09 saugos tarnybos (duomenys neskelbtini) pareiškime nurodytą 13,43 Eu materialinį nuostolį padarytą (duomenys neskelbtini). Šie faktai patvirtina, kad ginčo dėl užvaldytų riešutų kiekio ir kainos nėra, o pareiškėjas pripažįsta jų pasisavinimą, todėl pareiškėjo teiginiai skunde teismui, jog „administracinio nusižengimo byloje nėra objektyvių duomenų įrodančių patirtą žalą ir jos dydį, neatitinka tikrovės ir yra paneigti paties pareiškėjo veiksmais.

Be to pareigūno vardo pažeminimas yra formalioji sudėtis nustatanti, kad pakanka faktinio pareigūno vardo pažeminimo ir nereikalauja pasekmių atsiradimo, t. y. pakanka pažeminti pareigū­no vardą, todėl vėlesnis žalos atlyginimas bei tarnybos nuopelnai nėra reikšmingi atsakomybės tai­kymui.

Teismo posėdyje pareiškėjas atsisakė reikalavimo priteisti iš atsakovo vidutinį atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį, kitus reikalavimus palaikė, prašė skundą tenkinti. Atsakovo atstovas neprieštaravo dėl pareiškėjo reikalavimo atsisakymo priteisti iš atsakovo vidutinį atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį, taip pat palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kaip minėta, pareiškėjas teismo posėdyje atsisakė skundo reikalavimo priteisti iš atsakovo vidutinį atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį. Atsakovo atstovas dėl reikalavimo atsisakymo neprieštaravo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę atsisakyti nuo skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Atsisakymas nuo skundo (prašymo) yra pagrindas teismui nutraukti bylą (ABTĮ 103 str. 4 p.).

Byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių tvirtinti, jog skundo reikalavimo priteisti iš atsakovo vidutinį atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį atsisakymas prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui arba pažeidžia kieno nors teises ar įstatymų saugomus interesus.

Pareiškėjui išaiškintina ABTĮ 104 straipsnio 3 dalies nuostata, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, atsisakymas nuo skundo reikalavimo priteisti iš atsakovo vidutinį atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį priimtinas ir administracinė byla šioje dalyje nutrauktina (ABTĮ 103 str. 4 p.).

Byloje keliamas ginčas dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2019-08-12 Vilniaus aps. VPK Imuniteto valdyboje gautas saugos tarnybos (duomenys neskelbtini), pareiškimas, adresuotas Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus m. trečiasis PK) viršininkui, dėl prekybos centre (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), įvykdytos vagystės, o būtent, kad 2019-08-09 apsaugos darbuotojui peržiūrint vaizdo įrašus pastebėta, jog apie 1.00 val. asmuo su policijos uniforma prekybos salėje paėmė apie 300 g migdolų riešutų, apie 300 g anakardžių riešutų, apie 300 g gliaudytų lazdynų riešutų, daržovių skyriuje į maišelį įdėjo svogūnų ir į maišelį su svogūnais įdėjo minėtus riešutus. Asmuo apsipirko savitarnos kasoje Nr. 25. Vaizdo įraše matyti, kad riešutai yra viename maišelyje su svogūnais. Asmuo sumokėjo tik už svogūnus ir praėjo pro kasas nesumokėjęs už riešutus. Parduotuvei padaryta 13,43 eurų žala (t. 1, b. l. 54-55).

Saugos tarnybos (duomenys neskelbtini) 2019-08-09 pareiškimas dėl prekybos centre (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), įvykdytos vagystės buvo persiųstas į Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. trečiąjį PK nagrinėti pagal kompetenciją. Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. trečiojo PK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja N. A. tarnybiniu pranešimu informavo, kad S. N. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, pagal ANK 108 straipsnį (Smulki vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas) (t. 1, b. l. 128-129).

Vilniaus aps. VPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriui (toliau - VTS) 2019-08-12 buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus (toliau – KPNVRS) vyresniojo tyrėjo S. N. veiksmų 2019-08-09 (t. 1, b. l. 65).

Tarnybinio patikrinimo metu buvo įvertinta S. N. 2019-08-26 surašyto administracinio nusižengimo protokolo už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnio 1 dalyje medžiaga, joje pateiktas apsipirkimo vaizdo įrašas, parduotuvės apsaugos darbuotojo ir paties pareiškėjo paaiškinimai ir surašyta tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje nustatyta, kad :

- būdamas parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), S. N. į vieną permatomą polietilėninį maišelį įsidėjo keturis šaukštus (skirti dėti smulkiems maisto produktams – tikrintojo pastaba) anakardžių riešutų, į kitą – keturis šaukštus migdolų riešutų, į trečią – tris šaukštus gliaudytų lazdynų riešutų. Visus tris permatomus polietileninius maišelius su riešutais pareigūnas, kiekvieną atskirai tvirtai užrišęs, sudėjo į su savimi atsineštą plastikinį krepšį;

- būdamas parduotuvėje S. N. daržovių skyriuje į permatomą polietileninį maišelį įdėjo svogūnus. Iš plastikinio krepšio, skirto prekėms sudėti, paėmė vieną permatomą polietileninį maišelį su riešutais ir įdėjo į maišelį kartu su svogūnais (apsaugos darbuotojo paaiškinimas – tikrintojo pastaba);

- vėliau, S. N., eidamas tarp lentynų su prekėmis ir nešdamas plastikinį krepšį su paimtomis prekėmis, pastatė minėtą krepšį ant grindų. Pareigūnas pasilenkė, viena ranka laikydamas pakėlė ir praskleidė polietileninį maišelį su svogūnais ir kita ranka įdėjo kitus du polietileninius maišelius su riešutais (vaizdo įrašas, apsaugos darbuotojo paaiškinimas – tikrintojo pastaba) bei visą tai pridengė plastikiniame krepšelyje esančia tamsios spalvos taše. Šiuo atveju matyti, kad S. N. veiksmai sąmoningi ir kryptingi, o pastarojo teiginiai, jog ,,vienoje vietoje teko sustoti ir pataisyti prekes krepšyje, kad jos nekristų“ nepagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis ir vertintini kritiškai, kadangi iš vaizdo įrašo matyti, kad krepšyje esančios prekės buvo sudėtos tvarkingai, nebuvo persisvėrusios per krepšio kraštą, kas sudarytų pagrindą joms iškristi;

- iš tyrimui pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad prie S. N., jam skenuojant prekes savitarnos kasoje, buvo priėjusi parduotuvės darbuotoja, kuri padėjo surinkti kelių prekių kodus, todėl šiuo atveju S. N., suvokdamas, kad savitarnos kasa naudojasi retai bei jam sunkiai sekėsi suvedinėti sveriamų prekių pavadinimus (iš vaizdo įrašo matyti, kad S. N. suvesdamas prekių kodus nesiblaškė, jo veiksmai buvo koordinuoti – tikrintojo pastaba) turėjo galimybę prašyti parduotuvės darbuotojos pagalbos;

- remiantis vaizdo įrašu, akivaizdu, kad savitarnos kasoje ant svarstyklių S. N. padėjo permatomą, skaidrų polietileninį maišelį su svogūnais, kuriame buvo permatomas polietileninis maišelis su riešutais, todėl S. N., žinodamas, kad paėmė trijų rūšių riešutus, turėjo ir galėjo matyti, kad viename maišelyje yra kelios prekių rūšys (prieš dedamas permatomą polietileninį maišelį ant svarstyklių S. N. jį praskleidė, pažiūrėjo į vidų ir suvedė prekės kodą) bei suvokti, jog jas reikia sverti atskirai. Be to, atsiskaitęs už prekes, S. N. pasiėmė kasos kvitą, kuriame buvo nurodytos visos jo įsigytos prekės, todėl būdamas atsakingas, sąžiningas bei pastebėjęs neatitikimus (kad nesumokėjo už trijų rūšių riešutus) turėjo galimybę grįžti į parduotuvę ir iš karto atlyginti padarytą žalą, tačiau tai padarė tik 2019-08-26, jau prasidėjus tarnybiniam patikrinimui ir administracinio nusižengimo bylos teisenai, kas liudija apie tai, kad S. N. pripažino paėmęs ir nesumokėjęs už riešutus bei neginčija paimtų riešutų kiekio ir kainos.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad ,,atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu gautos informacijos visumą, nekyla abejonių, kad aukščiau įvardinti sąmoningi S. N. veiksmai (riešutų dėjimas į vieną maišelį su svogūnais, savitarnos kasoje riešutų svėrimas viename maišelyje su svogūnais ir mokėjimas kaip už svogūnus, nesumokant už riešutus) neatitinka jam, kaip policijos pareigūnui keliamų reikalavimų, buvo aiškiai priešingi nustatytai valdymo tvarkai, tarnybinės etikos normų reikalavimams. Visumoje tokie Vilniaus apskr. VPK KPNVRS vyresniojo tyrėjo S. N. veiksmai vertinami kaip policijos pareigūno vardo pažeminimas bei policijos pareigūno priesaikos sulaužymas, pasireiškęs priešingais teisės ir tarnybinės etikos normų reikalavimams veiksmais, pažeminusiais vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančiais pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ja kompromituojančiais. S. N. veiksmų pobūdis akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, šie veiksmai akivaizdžiai nesuderinami su jo užimamomis pareigomis ir policijos pareigūno statusu“.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje pasiūlyta Vilniaus aps. VPK KPNVRS vyresnįjį tyrėją S. N. už pareigūno vardo pažeminimą atleisti iš vidaus tarnybos (t. 1, b. l. 117-123).

Vilniaus aps. VPK viršininkas 2019-07-19 įsakymu Nr. 10-TE-1724 vyresnįjį tyrėją S. N., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 72 str. 1 d. 7 p. ir 6 str. 1 d. atleido iš vidaus tarnybos (t. 1, b. l. 111).

Pareiškėjas nesutinka su atleidimu iš pareigų, skunde teigia, kad nesant teismų sprendimų, įrodančių jo kaltę, jis nepagrįstai atleistas iš tarnybos. Taip pat pareiškėjo teigimu, jis nepadarė neteisėtų veiksmų, jo veiksmuose nebuvo tyčios, viskas atsitiko dėl nuovargio.

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje prašė sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta administracinio nusižengimo byla. Teismas tenkino pareiškėjo prašymą ir bylos nagrinėjimą sustabdė iki įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-29 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-652-1013/2019 (proceso Nr. 4-68-3-04412-2019-4). Išnykus sustabdymo pagrindui, teismas 2020-02-11 nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą.

Iš teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-11-29 nutartimi nusprendė, kad Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2019-09-17 nutarimas Nr. 14-ANR_N-1711-2019, kuriuo S. N. už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 108 straipsnyje, padarymą, skirta minimali įstatyme nustatyta nuobauda, laikytinas teisėtu ir pagrįstu bei paliktinas nepakeistu, o administracinėn atsakomybėn patraukto S. N. skundas netenkintinas. Vilniaus apygardos teismas 2020-02-10 nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-29 nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. N. apeliacinio skundo netenkino.

Teismas pažymi, kad teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. Teismo sprendimo privalomumo principas yra įtvirtintas ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje. Šioje normoje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-29 nutartis yra įsiteisėjusi, taigi konstatuotina, kad pareiškėjo kaltė dėl nusižengimo pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį yra įrodyta.

Teismas, vertindamas pareiškėjo veiksmus tarnybinio patikrinimo metu gautos informacijos, Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutarčių kontekste, neginčytinai teigia, kad nekyla abejonių, jog sąmoningi S. N. veiksmai (įsidėtų trijų rūšių riešutų maišelių tvirtas surišimas, kad užimtų kuo mažesnį tūrį, riešutų dėjimas į vieną maišelį su svogūnais, savitarnos kasoje riešutų svetimas viename maišelyje su svogūnais ir mokėjimas kaip už svogūnus, nesumokant už riešutus) neatitinka jam, kaip policijos pareigūnui keliamų reikalavimų, buvo aiškiai priešingi nustatytai valdymo tvarkai, tarnybinės etikos normų reikalavimams.

Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytas savarankiškas pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas – savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktą, imperatyvi teisinė pasekmė ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos. Pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas institutas, kurio sudėčiai nustatyti įstatymas nereikalauja kitų atsakomybės rūšių konstatavimo.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatyti neteisėti pareiškėjo veiksmai yra susiję su akivaizdžiu vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimu, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimu ir jos kompromitavimu, pareiškėjas siekė tokių tikslų, kurie yra priešingi uždaviniams, nustatytiems policijos veiklai, bei kurių visuomenė tikisi iš vidaus tarnybos pareigūnų veiklos.

Pažymėtina, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo metu yra konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Statutas nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimo variantą, išskyrus tą, kuris nustatytas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Taigi asmens atleidimas iš tarnybos, vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra imperatyvi Statute nustatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnu, gerai išmanydamas teisės aktus ir juos taikydamas savo tarnyboje, konkrečiu atveju tyčia aktyviais veiksmais atliko priešingus teisei veiksmus. Pareiškėjas, turėdamas pareigą tinkamai elgtis, žinodamas, kad paėmė trijų rūšių pakankamai ne mažą kiekį riešutų, kuriuos atskirai susidėjo į maišelius, po ko juos padėjo į permatomą maišelį kartu su svogūnais, t. y. įsidėtų trijų rūšių riešutų maišelių surišimas, riešutų dėjimas į vieną maišelį su svogūnais, savitarnos kasoje riešutų svėrimas viename maišelyje su svogūnais ir mokėjimas kaip už svogūnus, nesumokant už riešutus, ant šio maišelio turinio dėjimas kitų prekių pakuočių) rodo akivaizdų jo siekį paslėpti prekes ir leidžia pritarti tarnybinio patikrinimo išvadai, kad S. N., atsiskaitydamas savitarnos kasoje, riešutų negalėjo nepastebėti, o būdamas savitarnos kasoje jis žinojo, kad maišelyje su svogūnais buvo įdėti riešutai, tačiau jų sąmoningai atskirai nedėjo sverti ant svarstyklių ir savitarnos kasos ekrane jų apmokėjimui nebuvo pateikęs ir pasirinkęs.

Teismas pažymi, kad visi duomenys iš administracinio nusižengimo bylos, vaizdo įrašas yra vertinamas kaip leistinas įrodymas, todėl Statuto, Tarnybinių patikrinimų tvarkos aprašo nuostatų pažeidimų teismas nenustatė.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas savo elgesiu pažemino pareigūno vardą, nes tokie viešai atlikti pareiškėjo veiksmai nėra suderinami teisės aktų reikalavimais bei pareigūno etika, kurios jis turi laikytis tiek tarnybos metu, tiek ir ne tarnybos metu, taip pat ir pareigūnui keliamais aukštesnio elgesio standartais ir griežtesniais reikalavimais ne vien dėl keliamų profesinių ir bendrųjų reputacijos standartų, bet ir dėl autoriteto kitiems institucijos darbuotojams. Kaip jau minėta, tarnybinio nusižengimo tyrimo metu konstatavus pareigūno vardo pažeminimo faktą, Statutas nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimo variantą, išskyrus tą, kuris nustatytas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Taigi, asmens atleidimas iš tarnybos, remiantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, teismo vertinimu, yra imperatyvi šiame Statute nustatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis.

Pažymėtina, jog Statuto 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pareigūno vardo pažeminimas – tai pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Apibendrinant, darytina išvada, kad pareigūno atsakomybė pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl, nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl, šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-09-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 141 straipsnis, kuriame, be kita ko, nustatyti ir statutinių pareigūnų veiklos ribojimai, suponuoja tai, kad statutinių valstybės institucijų pareigūnai atlieka statutinę valstybės tarnybą, kuri yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, besiskirianti nuo kitokios (civilinės) valstybės tarnybos ir karo tarnybos. Iš statutinės valstybės tarnybos sampratos kyla šie jai būdingi bruožai: specialus teisinis reguliavimas atitinkamos tarnybos ypatumus nustatančiais teisės aktais (statutais), griežto hierarchinio pavaldumo statutiniai santykiai, kuriems būdingas inter alia ypatingas tarnybos atlikimo režimas (inter alia tarnybos pareigų vykdymo, tarnybos laiko, tarnybinės subordinacijos ypatumai, pareigūnų karjerą ir vietą statutinių santykių hierarchijoje žyminčių specialių tarnybinių laipsnių (rangų) sistema, tarnybinės (drausminės) atsakomybės specifika), specialūs reikalavimai statutinių valstybės institucijų pareigūnams (inter alia susiję su jų lojalumu Lietuvos valstybei ir patikimumu, išsilavinimu, amžiumi, sveikatos būkle ir pan.), specifiniai šių pareigūnų įgaliojimai (inter alia jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu, taip pat susiję su prievartos priemonių naudojimu), specialios socialinės ir kitos garantijos (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2012-02-27 nutarimą). Taigi akivaizdu, kad vidaus tarnybos sistemos įstaigų funkcijos yra susijusios su valstybės ir visuomenės saugumui svarbiomis sritimis (valstybės sienos apsauga ir kontrole, viešosios tvarkos užtikrinimu, nusikaltimų tyrimu, valstybės paslapčių apsauga ir pan.), jų pareigūnams suteikti specifiniai ir platūs įgaliojimai net ir jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu. Todėl yra konstituciškai pagrįstas įstatymo leidėjo nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo keliami itin aukšti reikalavimai asmenims, einantiems pareigas vidaus tarnybos sistemoje ar į jas pretenduojantiems, o viešasis interesas šiuo atveju laikytinas prioritetiniu.

Teismo vertinimu, pareiškėjo veiksmai buvo susiję su akivaizdžiu vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimu, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimu ir jos kompromitavimu, nes jais buvo siekiama tokių tikslų, kurie buvo priešingi/nesuderinami uždaviniams, nustatytiems policijos veiklai bei kurių visuomenė tikisi iš vidaus tarnybos pareigūnų veiklos, o būtent, pareiškėjo veiksmais nebuvo siekiama vykdyti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos; nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimo ir tyrimo; viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo ir pan. Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad atsakovas, surinktų įrodymų pagrindu pagrįstai ir teisingai nustatė, jog pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą. Buvo nustatyta visuma aplinkybių, reikalingų pareigūno atsakomybei atsirasti.

Teismas sprendžia, kad pareiškėjas pažeidė Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, todėl tokie pareiškėjo veiksmai griauna pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga, ją kompromituoja, ir yra laikytini žeminančiais pareigūno vardą. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Įsakymas, kuriuo pareiškėjas atleistas iš pareigų vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu už pareigūno vardo pažeminimą, yra teisėtas ir pagrįstas.

Nepatenkinus pagrindinio reikalavimo panaikinti ginčijamą įsakymą, nėra pagrindo patenkinti ir išvestinį pareiškėjo reikalavimą, susijusius su pareiškėjo grąžinimu į Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo naudai sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Administracinę bylą dalyje dėl pareiškėjo S. N. reikalavimo priteisti iš atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidutinį atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nutraukti.

Kitoje dalyje pareiškėjo S. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič