Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevinės(kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Albinos Rimdeikaitės, Algio Markevičiaus,

atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių 2 pataisos namų – atvirosios kolonijos, įgaliotam atstovui Silvestrui Vainai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių 2 pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl Pravieniškių 2 pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2009-08-19 nutarimo Nr. 68-1207 panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas skundu ir skundo patikslinimu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas (b.l. 5-6, 20):

1. Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos, turtinį žalos atlyginimą natūra, sunaikinta kava Jakobs 250 gr. ir juoda arbata Impra 100 gr.;

2. Priteisti iš Lietuvos valstybės atstovaujamos Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos, neturtinės žalos atlyginimą 1000 000 (vieną milijoną) lt;

3. Panaikinti Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2009-08-19 nutarimą Nr. 68-1207 kaip neteisėtą ir antikonstitucinį;

4. Atsižvelgiant į LR Konstitucijos 6 str. l d., 7 str. l d., 30 str. l d. ir 6 str. 2 d. bei pagal ABTĮ 4 str. 2 d. ir remiantis LR Konstitucijos 110 str. 2 d. teismui kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 ir 143 straipsnių prieštaravimo pagrindiniam Lietuvos Respublikos įstatymui – Konstitucijai.

Pareiškėjas skunde ir skundo patikslinime nurodė, bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2 pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje, baudos izoliatoriaus kameroje, skundžiamu Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2009-08-19 nutarimu Nr. 68-1207 buvo atimta teisė vienam mėnesiui pirkti maistą. Be to, nepagrįstai sunaikinta turėta kava ir arbata. Pareiškėjas paaiškino, kad grįžtant į baudos izoliatorių iš pasivaikščiojimo kiemelyje pareigūnų jau buvo apžiūrėtas, todėl nesupranta kam dar kartą reikėjo jį apžiūrėti grįžtant į kamerą iš pasivaikščiojimo. Su savimi neturėtojo draudžiamų daiktų. Rastos kortos ne jo, kieno nežino. Tai, kad kortos buvo kameroje nežinojo. Kava ir arbata nėra ir negali būti draudžiami gėrimai. Nesupranta kokį režimą galėjo pažeisti, taip pat nesuprantą už ką yra nubaustas. Priimant skundžiamą nutarimą buvo pažeistos ir suvaržytos jo teisės, kadangi nebuvo įteiktas kaltinimas dėl pažeidimo, atimta teisė raštu pasiaiškinti, nesuteikta teisė gintis žodžiu, neapklausti liudytojai liudijantys jo nuadai, atimta teisė naudotis advokato pagalba. Pareiškėjas pažymėjo, kad teisę į gynybą garantuoja Konstitucijos 31 straispnis. Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtinta, kad teisingumą vykdo tik teismai, todėl bausti galėjo tik nešališkas teismas. Konstitucijos 20 straipsnyje numatyta, kad žmogaus teisės gali būti suvaržytos tik įstatymo numatytais atvejai. Šiuo atveju, joks įstatymas nenumato, kad nuteistajam negalima turėti kavos ir arbatos. Todėl pareiškėjas prašė Kauno apygardos administracinį teismą kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu ištirti ar Bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 142 ir 143 straipsniai neprieštarauja Konstitucijai. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad BVK 142 ir 143 straipsniai prieštarauja Konstitucijos 5, 20, 31, 109 straipsniams, nes asmens teises gali suvaržyti valdžios institucijos ir tik teismas, įstatymų nustatytais atvejai.

Atsakovas ir jo atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l.22-25) nurodė, taip pat įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu panašiai paaiškino, kad pareiškėjui nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai. Drausmės pažeidimo padarymo dieną, pareiškėjui grįžtant į baudos izoliatorių kamerą iš pasivaikščiojimo kiemelio, pareigūnams kilo įtarimas, kad pareiškėjas gali turėti draudžiamų daiktų. Pareiškėjui žodžiu buvo nurodyta sustoti prie kameros Nr. 12 kratai atlikti. Nuteistasis pareigūnų nurodymui nepakluso, įbėgęs į kamerą Nr. 12 po lova numetė 3 (tris) paketus. Patikrinus paketų turinį paaiškėjo, kad ten buvo kava Jakobs 1 (vienas) pakelis (250 gr.), arbata 1 (vienas) pakelis (100 gr.) ir savadarbės kortos. Pareiškėjas, nuteistasis V. K., savo veiksmais, nepaklusdamas pataisos įstaigos administracijos reikalavimams sustoti prie kameros Nr. 12 dalinei apžiūrai, pažeidė BVK 110 str. l d. 2 p., 112 str. 1 d. 4 p. ir BVK 1 Priedo „Daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, sąrašo“ 13 punkto reikalavimą, draudžiantį nuteistiesiems turėti kortas. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 210 punktas draudžia nuteistiesiems, uždarytiems į baudos arba drausmės izoliatorių ar karcerį, su savimi turėti maisto produktų, išskyrus šiame punkte nurodytus kitus daiktus. Kadangi nuteistiesiems baudos izoliatoriuje draudžiama turėti kavą, arbatą, taip pat savadarbes kortas, todėl šie daiktai buvo paimti ir vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 59 punktu sunaikinti nuteistojo akivaizdoje. Minėti daiktai sunaikinti kadangi, kad jie neteisėtai pateko į nuteistojo kamerą ir jam nepriklausė. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė pasiaiškinti dėl padaryto pažeidimo, tačiau jis nemotyvuotai atsisakė tai padaryti. Pareiškėjas dalyvavo drausmės komisijos posėdyje, pasikviesti gynėją turėjo teisę, taip pat posėdžio metu turėjo galimybę pasiaiškinti dėl padaryto pažeidimo. Pareiškėjas dalyvavo draudžiamų daiktų sunaikinime, tačiau pasirašyti apie tai atsisakė. Nuobauda pareiškėjui buvo paskirta nepažeidžiant BVK reikalavimų. Jis buvo supažindintas su skundžiamu nutarimu, tačiau nemotyvuotai atsisakė pasirašyti. Pareiškėjui nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, jo reikalavimas atlyginti žalą dėl teisėtai sunaikintų daiktų yra nepagrįstas ir nemotyvuotas.

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Pareiškėjas prašė panaikinti Pravieniškių 2 pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2009-08-19 nutarimo Nr. 68-1207, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – uždrausta vienam mėnesiui pirkti maisto produktus, ir priteisti turtinę ir neturtinę žalą.

Bylos duomenys patvirtina, kad minėta drausminio poveikio priemonė taikyta už tai, kad 2009-08-14 pareiškėjas, nuteistasis V. K., grįždamas į baudos izoliatorių kamerą iš pasivaikščiojimo kiemelio, nepakluso pareigūnų nurodymui sustoti prie kameros Nr. 12 kratai atlikti. Pareigūnams kilo įtarimas, kad nuteistasis V. K. gali turėti draudžiamų daiktų. Nuteistasis pareigūnų nurodymo nevykdė, įbėgo į kamerą Nr. 12 ir po lova numetė tris paketus. Paketuose buvo kava Jakobs, arbata ir savadarbės kortos.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio l dalies 2 punktą, 112 straipsnio 4 punktą, BVK 1 Priedo „Daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, sąrašas" 13 punktą. Drausminė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta vadovaujantis BVK 142 straipsniu.

Pareiškėjas pripažino, kad rasta kava ir arbata yra jam priklausantys daiktai, tačiau kortos - ne jo. Teismo posėdžio metu pareiškėjas tvirtino, kad nesuprato pareigūnų reikalavimo sustoti prie kameros Nr. 12 kratai atlikti. Tačiau iš jo paaiškinimo Pravieniškių 2 pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriui matyti, kad pareigūnų reikalavimo nevykdymo priežastis buvo tai, kad pareiškėjas po vienos valandos pasivaikščiojimo kieme labai norėjo į tualetą (b.l.33). Pravieniškių 2 pataisos namų – atvirosios kolonijos apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų tarnybiniai pranešimai neabejotinai patvirtino drausmės pažeidimo padarymo aplinkybes, kad pareiškėjas nesustojo prie kameros kratai atlikti ir įbėgęs į kamerą po lovą numetė tris paketus, kuriuose buvo arbata, kava ir savadarbės kortos ( b.l. 30, 31). Taigi, abejoti nuosekliais rašytiniais įrodymais - tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis drausmės pažeidimo aplinkybėmis, neplaninės kratos akto duomenimis, nėra pagrindo. Be to, pats pareiškėjas iš esmės neneigė pažeidimo įvykio aplinkybių. Pažeidimo faktą patvirtino minėtų objektyvių ir neabejotinų duomenų visuma. Netikėti šiais vienas kitą papildančiais ir nuosekliais įrodymais teismas neturi pagrindo (ABTĮ 57 str.). Pareigūnams pagrįstai kilo įtarimas, kad pareiškėjas gali turėti draudžiamų daiktų. Rastų pareiškėjo kameroje netesėtai laikomų daiktų faktas patvirtino, kad pareigūnų reikalavimas atlikti dalinę apžiūrą buvo pagrįstas ir teisėtas. Be to, pažymėtina, kad nuteistasis, suabejojęs pareigūno reikalavimo teisėtumu, privalėjo tą reikalavimą vykdyti, o įvykdęs turėjo teisę apskųsti įstatymuose nustatyta tvarka.

BVK 5 straipsnyje įtvirtintas bausmių vykdymo teisėtumo principas, pagal kurį nuteistų asmenų teisių ir laisvių apribojimus ir nuteistų asmenų pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, o nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga. BVK 110 straipsnis nustato specialiąsias nuteistųjų pareigas ir draudimus. Nuteistųjų pareigos ir draudimai užtikrina tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu ir sukuria būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai. Pataisos įstaigų režimas – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma (BVK 112 str. 1d.). BVK 112 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems daromos kratos. BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja nuteistuosius vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. BVK 112 straipsnio 4 punkte numatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus BVK 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, draudžiama turėti su savimi šio BVK 1 priede nurodytus daiktus ir reikmenis. Pagal BVK 1 priede numatytų draudžiamų turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems daiktų ir reikmenų sąrašo 13 punktą, kortos yra priskirtos prie draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų sąrašo. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 210 punktas draudžia nuteistiesiems, esantiems baudos arba drausmės izoliatoriuje ar karceryje, su savimi turėti maisto produktų ir asmeninių daiktų, išskyrus vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rūkalus, degtukus ir vienkartinius žiebtuvėlius, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, plastmasines šukas ir nosinę. Minėtos teisės normos reiškia, kad nuteistiesiems turėti kortas, taip pat nuteistiesiems baudos izoliatoriuje turėti maisto produktus, šiuo atveju, kavą ir arbatą – draudžiama. Rasti pareiškėjo kameroje neteisėtai laikomi daiktai, t.y. savadarbės kortos, maisto produktai - kava ir arbata, draudžiami minėtų teisės aktų, buvo pagrįstai paimti iš pareiškėjo ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 59 punkte nustatytą tvarką sunaikinti.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo teisės skiriant jam nuobaudą nebuvo suvaržytos ir pažeistos. Pareiškėjas turėjo galimybę pasiaiškinti raštu, tačiau atsisakė ir tai patvirtina nustatytos formos protokolas dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu (b.l. 32). Pareiškėjas dalyvavo drausmės komisijos posėdyje, todėl turėjo teisę teikti paaiškinimus žodžiu (b.l. 37-38). Be to, pareiškėjas turėdamas teisę susipažinti su nutarimu atsisakė susipažinti ir šią aplinkybę patvirtina nuteistojo atsisakymo pasirašyti nutarimą aktas (b.l. 34).

Nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai, nepažeidžiant BVK 142 ir 143 straipsniuose įtvirtintų nuobaudų skyrimo nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmes, tvarkos ir terminų. Paskirtos nuobaudos rūšis atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, pažeidėjo asmenybę. Nuobauda pareiškėjui paskirta teisėtai ir pagrįstai, įgaliojimus turinčio pataisos namų vadovo (BVK 143 str. 7 d.), vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis.

Pareiškėjas prašo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. 1 d. nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Tai reiškia, kad žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. 1 d. nustatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal minėtas teisės normas būtina atlygintinos žalos sąlyga - pareigūnų veiksmų neteisėtumo faktas. Tos pačios sąlygos taikytinos ir neturtinės žalos nustatymo atžvilgiu.

Sprendžiant pareiškėjo reikalavimų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą pagrįstumo klausimą, konstatuotina, kad atsakovas ir jo pareigūnai, nustatydami drausmės pažeidimą ir paskirdami nuobaudą pareiškėjui bei paimdami iš jo neteisėtai laikomus draudžiamus nuteistiesiems daiktus, veikė teisėtai ir pagrįstai, jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, neteisėtų veiksmų neatliko. Nenustačius pareigūnų neteisėtų veiksmų, šiuo atveju, civilinė atsakomybė negalima. Nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas prašymas kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu išspręsti, ar BVK 142 ir 143 straipsniai neprieštarauja Konstitucijos 5, 20, 31, 109 straipsniams, visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas. Teismui nekilo jokių abejonių dėl minėtų BVK 142 ir 143 straipsnių prieštaravimo Konstitucijos 5, 20, 31, 109 straipsniams. Nuteistiesiems skiriamos nuobaudos ir jų skyrimo tvarka nepažeidžia bausmių vykdymo teisėtumo principo, užtikrina tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu ir sukuria būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.