Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-10-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-134-468-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-25
Bylos Nr.
1A-134-468-2013
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-000814-2009-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Kazlauskienė (pirm.), Algimantas Valantinas, Audronė Kartanienė
Kaltinamasis
A. S.
Civilinis ieškovas
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
Advokatai
Vytautas Valašinas
Kategorijos
  • 2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Daiva Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-134-468/13

Teisėjas R. Rainys Teisėjas Olegas Zaicevas Teisminio proceso Nr. 1-06-1-000814-2009-8

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. spalio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės, teisėjų Audronės Kartanienės, Algimanto Valantino,

sekretoriaujant Ilonai Petrovskai, Linai Pauliukevičiūtei,dalyvaujant prokurorams Arūnui Stankevičiui,išteisintajam A. S.,jo gynėjui advokatui Vytautui Valašinui,ekspertams M. K., J. V.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 05 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 219 str. 1 d., nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, civilinio ieškovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis, pateikęs deklaracijas, laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius, o būtent: jis, nuo 1998 04 15 d. būdamas UAB (duomenys neskelbtini), 1993 02 13 d. įregistruotos Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filiale, rejestro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), generaliniu direktoriumi, pateikęs Vilniaus apskrities VMI, esančiai (duomenys neskelbtini), Vilniuje, UAB (duomenys neskelbtini) 2008 10 27 d., 2008 12 29 d., 2008 11 25 d., 2009 01 26 d., 2009 02 25 d., 2009 03 25 d. pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas; 2009 02 02 d. nekilnojamojo turto deklaraciją; 2009 03 16 d., 2009 03 31 d., 2009 02 02 d. PSD įmokos išskaičiuojančių asmenų nuo nuolatinių Lietuvos gyventojų kitų pajamų, nuo kurių išskaičiuojamas GPM deklaracijas; 2009 03 16 d., 2009 03 31 d., 2008 07 15 d., 2008 12 31 d., 2009 02 02 d. GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų deklaracijas; 2009 03 16 d., 2009 03 31 d., 2006 08 31 d., 2009 01 15 d., 2008 12 31 d., 2009 02 02 d., 2009 02 17 d., 2009 03 02 d., 2008 10 15 d., 2008 06 02 d., 2008 12 01 d., 2008 12 15 d. GPM nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų deklaracijas; 2009 03 02 d. mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijas bei 2009 05 07 d. gavęs Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 05 06 d. priminimą Nr. 14-07-10626 apie pareigą vadovaujantis 2004 04 13 d. Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 89 str. 3 d. nuostata per 20 dienų nuo priminimo įteikimo dienos sumokėti minėtose deklaracijose apskaičiuotus ir į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius, bendrai 2 204 385,31 Lt sumai, iš jų: 1 913 866 Lt pridėtinės vertės mokesčio; 328 Lt aplinkos teršimo mokesčio už teršalų iš stacionarių taršos šaltinių išmetimą į aplinką; 41 592,34 Lt GPM nuo gyventojo to mokestinio laikotarpio A klasės pajamų, susijusių su darbo santykiais; 205 155,97 Lt GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių to mokestinio laikotarpio A klasės pajamų; 43 336 Lt juridinių asmenų nekilnojamojo turto mokesčio; 107 Lt PSD įmokos išskaičiuojančių asmenų nuo nuolatinių gyventojų kitų pajamų, nuo kurių išskaičiuojamas GPM mokesčio, ir tokiu būdu, privalėdamas iki 2009 05 26 d. juos sumokėti, šių apskaičiuotų ir deklaruotų mokesčių laiku nesumokėjo, t. y. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 219 str. 2 d., padarymu.

Bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltinimas A. S. atžvilgiu prokuroro iniciatyva perkvalifikuotas pagal BK 219 str. 1 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 05 21 d. nuosprendžiu A. S. išteisino, nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 05 21 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: A. S. pripažinti kaltu pagal BK 219 str. 1 d., paskiriant jam 100 MGL (13000 Lt) dydžio baudą, tenkinti VMI pareikštą civilinį ieškinį.

Prokuroro nuomone, skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 str. 3 p.). Baudžiamojoje byloje yra nustatytos visos baudžiamajai atsakomybei pagal BK 219 str. kilti būtinos objektyvios sąlygos: 1) pateikta deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, tačiau mokesčiai nesumokėti; 2) valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius; 3) po įteikto priminimo per jame nustatytą terminą nesumokėti mokesčiai.

BK 219 str. dispozicijoje mokesčio mokėtojo mokumas nėra įvardytas kaip būtina sąlyga baudžiamajai atsakomybei už mokesčių nesumokėjimą atsirasti, tačiau būtina atsižvelgti, ar mokesčių mokėtojas turėjo realią galimybę įvykdyti įstatymo nustatytą pareigą, t. y. sumokėti mokesčius. 2009 09 21 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/168 nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2008 12 31 d. iki 2009 06 30 d. buvo moki. UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2009 05 06 d. iki 2009 05 26 d. turėjo įplaukų į bendrovės kasą ir banko sąskaitą. Atlikta įmonės buhalterinė - finansinė ekspertizė neatsakė į klausimą, ar nusikaltimo padarymo dienai UAB (duomenys neskelbtini) buvo moki. Atlikusi tyrimą ekspertė nustatė, kad 2009 m. sausio - gegužės mėn. UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo galimybės pilnai sumokėti besikaupiančios nepriemokos, tačiau galėjo ją sumažinti, jeigu 2009 05 07 d. – 2009 05 26 d. laikotarpiu mokesčiams sumokėti būtų nukreipta 41 929, 26 Lt, kuriais apmokėti ketvirtos eilės įsipareigojimai, nesilaikant 1999 12 02 d. Lietuvos Respublikos Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo Nr. VIlI-1463 reikalavimų.

Taip pat nustatyta, kad tyrimui nebuvo pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) pradelstų įsiskolinimų suvestinės 2008 12 31 d. ir 2009 06 30 d., todėl ekspertas neturėjo galimybės tiksliai nustatyti jų sumos. Ekspertas darė prielaidą, jeigu 2008 m. baigiamaisiais įrašais į trumpalaikių įsipareigojimų sąskaitas perkelta 2009 m. mokėtina 31 289 388,99 Lt lizingo bei banko paskolos suma nebuvo pradelsta, tai UAB (duomenys neskelbtini) pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusės į jos balansą įrašyto turto vertės ir remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 str., 2008 12 31 d. UAB (duomenys neskelbtini) buvo moki. Jeigu UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimai bendrai 33 874 992,42 Lt sumai 2009 06 30 d. buvo pradelsti, tai bendrovės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ir remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 str. 2009 06 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) buvo nemoki.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas padarė aplinkybių neatitinkančias išvadas, kurių nepatvirtina ekspertai, taip prisiimdamas ekspertų kompetenciją dėl įmonės mokumo nustatymo. Teismas, susipažinęs su atliktu eksperto tyrimu ir jo pateikta išvada, privalėjo kviesti į teismo posėdį tyrimą atlikusį ekspertą ir pašalinti kilusias abejones, taip išsamiai ir nešališkai ištirti ir teisingai įvertinti surinktus duomenis.

Apylinkės teismas neatsižvelgė į prokuroro pakeistą kaltinimą pagal BK 219 str. 1 d., t. y. kad A. S., vadovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) pagal pateiktas kaltinamajame akte išvardintas deklaracijas ir apskaičiuotus mokesčius, po to, kai valstybės įgaliotosios institucijos priminė apie pareigą sumokėti mokesčius, turėjo lėšų ir galėjo sumokėti 41 929, 26 Lt dydžio mokesčius.

BK 219 str. numatyta nusikalstama veika padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia. Teismas, kaltinamojo A. S. nusikalstamoje veikoje neįžiūrėjęs tyčios, vadovavosi tik kaltinamojo parodymais, duotais bylos nagrinėjimo teisme metu, kad iki priminimo, t. y. 2009 01 28 d. VMI sprendimu buvo uždėti apribojimai ir nutrauktas pinigų išdavimas iš bendrovės sąskaitų, esančių banke, 2009 02 25 d. VMI Turto arešto aktu areštavo bendrovės nekilnojamąjį turtą už 1 501 315,41 Lt, o 2009 03 24 d. VMI arešto aktu areštavo bendrovės nekilnojamąjį turtą už 1 764 217,20 Lt, todėl bendrovė galimybių sumokėti apskaičiuotus ir pateiktus pagal deklaracijas mokesčius neturėjo, nes buvo apribotos banko sąskaitos, areštuotas nekilnojamasis turtas ir sąskaitos. Tačiau teismas neįvertino visų byloje esančių duomenų, paneigiančių kaltinamojo A. S. versiją. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendrovė disponavo pajamomis, gautomis į įmonės kasą. Laikotarpiu nuo 2009 01 01 d. iki 2009 05 07 d. į įmonės kasą buvo gauta 598 331,38 Lt suma. Taip pat teismas neatsižvelgė į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, kad 2008 m. gruodžio mėn. UAB (duomenys neskelbtini) nepriemoka biudžetui jau siekė 326 193,31 Lt, tačiau nesilaikant 1999 12 02 d. Lietuvos Respublikos Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo Nr. VIII-1463 reikalavimų, kitiems mokėjimams, t. y. ketvirtos eilės, buvo išleista 4 185 131, 77 Lt. Iš šios sumos 1 360 000, 00 Lt iš bendrovės kasos, kaip dividendai, buvo išmokėti A. S. ir R. S..

Prokuroro teigimu, šių duomenų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad neginčijamai yra įrodyta, jog kaltinamasis A. S., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi, suvokė, kad pateikus deklaracijas mokesčių administratoriui, šiuo atveju VMI, pagal jas privalo laiku sumokėti mokesčius, tačiau šios prievolės nevykdė žinodamas, kad jam buvo įteiktas valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius ir nurodytas terminas. Kaltinamasis A. S., vadovaudamas UAB (duomenys neskelbtini), turėjo lėšų ir galėjo sumokėti 41 929, 26 Lt, dydžio mokesčių, tačiau nesilaikė 1999 12 02 d. Lietuvos Respublikos Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo Nr. VIII-1463 reikalavimų, neskyrė mokesčiams į valstybės biudžetą prioriteto.

Išteisintasis A. S. atsikirtimu (paaiškinimu) į apeliacinį skundą prašo prokuratūros apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo 2012 05 21 d. nuosprendį. Teigia, kad bendrovė negalėjo mokėti valstybei mokesčių, nes visus pinigus, kurie patekdavo į banko sąskaitą, tuojau pat „nusirašydavo“ sau bankas. Atkreipia dėmesį, kad bendrovė 2009 m. pradžioje sumokėjo VMI 534744 litų mokesčių. Nurodo, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios nesumokėti valstybei priklausančių mokesčių, tvirtina, kad siekė išlaikyti bendrovės veiklą, nes tik tai suteikė galimybę ateityje atsiskaityti su kreditoriais, kas ir pavyko – bendrovė vykdo teismo patvirtintą restruktūrizavimo planą ir atsiskaito su kreditoriais. Išteisintasis pažymi, kad visada laiku pateikdavo deklaracijas ir ataskaitas, o užlaikius mokėjimus VMI geranoriškai pakoreguodavo jų sumokėjimo terminus ir būdus. Teigia, kad ekspertizės akte nustatyti kritinio mokumo koeficientai ženkliai mažesni už 1, jie atspindėjo tikrąją bendrovės padėtį dėl galėjimo mokėti trumpalaikius įsipareigojimus kreditoriams. Išteisintojo manymu, jo veika 2009 m. gegužę prarado bet kokį pavojingumą visuomenei ar valstybei, nes jo vadovaujama bendrovė sugeba vykdyti teismo patvirtintą restruktūrizavimo planą. Atkreipia dėmesį, kad VMI yra įtraukta į bendrovės kreditorių sąrašą, patvirtintą teismo, todėl antrą kartą tuo pačiu pagrindu ir tuo pačiu dalyku skolos, kaip nesumokėtų VMI mokesčių, priteisinėti jau nebegalima.

Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas - apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai A. S. išteisino pagal BK 219 str. 1 d., nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Pagal BK 219 str. 1 d. atsako tas, kas pateikęs deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius. Baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 219 str. yra būtinos šios sąlygos: 1) pateikta deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, tačiau mokesčiai nesumokėti; 2) valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius; 3) po įteikimo priminimo per jame nustatytą terminą nesumokėti mokesčiai. BK 219 str. numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis pateikė deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pagal juos privalo laiku sumokėti mokesčius, tačiau šios prievolės nevykdo žinodamas, kad jam buvo įteiktas valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius ir nurodytas terminas, iki kada juos sumokėti (LAT kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-133/2011, Nr. 2K-448/2011).

Byloje nustatyta, kad A. S., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius ir turėdamas pareigą pateikti mokesčių deklaracijas bei mokėti mokesčius, pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai UAB (duomenys neskelbtini) deklaracijas:

2008 10 27 d., 2008 12 29 d., 2008 11 25 d., 2009 01 26 d., 2009 02 25 d., 2009 03 25 d. pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas;2009 02 02 d. nekilnojamojo turto deklaraciją;2009 03 16 d., 2009 03 31 d., 2009 02 02 d. PSD įmokos išskaičiuojančių asmenų nuo nuolatinių Lietuvos gyventojų kitų pajamų, nuo kurių išskaičiuojamas GPM, deklaracijas;2009 03 16 d., 2009 03 31 d., 2008 07 15 d., 2008 12 31 d., 2009 02 02 d. GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų deklaracijas;2009 03 16 d., 2009 03 31 d., 2006 08 31 d., 2009 01 15 d., 2008 12 31 d., 2009 02 02 d., 2009 02 17 d., 2009 03 02 d., 2008 10 15 d., 2008 06 02 d., 2008 12 01 d., 2008 12 15 d. GPM nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų deklaracijas;2009 03 02 d. mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijas;

tačiau nesumokėjo 2204385,31 Lt minėtose deklaracijose apskaičiuotų ir į valstybės biudžetą mokėtinų mokesčių (1913866 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 328 Lt aplinkos teršimo mokesčio už teršalų iš stacionarių taršos šaltinių išmetimą į aplinką, 41592,34 Lt GPM nuo gyventojo to mokestinio laikotarpio A klasės pajamų, susijusių su darbo santykiais, 205155,97 Lt GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių to mokestinio laikotarpio A klasės pajamų, 43336 Lt juridinių asmenų nekilnojamojo turto mokesčio, 107 Lt PSD įmokos išskaičiuojančių asmenų nuo nuolatinių gyventojų kitų pajamų, nuo kurių išskaičiuojamas GPM, mokesčio) po to, kai Vilniaus apskrities VMI 2009 05 07 d. priminė apie pareigą sumokėti šiuos mokesčius. Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VMI 2009 05 06 d. priminimo Nr. 14-07-10626 (t. 1, b. l. 9) matyti, kad 2009 05 06 d. valstybinė mokesčių inspekcija priminė UAB (duomenys neskelbtini) apie pareigą sumokėti mokesčius per 20 dienų. A. S. minėtą priminimą gavo 2009 05 07 d. Vilniaus apskrities VMI 2009 06 08 d. raštu „Dėl UAB (duomenys neskelbtini) veiklos“ kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 219 str. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas bei byla į teismą perduota pagal BK 219 str. 2 d.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme kaltinimas A. S. prokuroro iniciatyva buvo pakeistas, nurodant, kad byloje nustatyta, jog 2009 m. sausio – gegužės mėn. UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo galimybės pilnai sumokėti besikaupiančios nepriemokos, tačiau galėjo ją sumažinti, jeigu 2009 05 07 d. – 2009 05 26 d. laikotarpiu mokesčiams sumokėti būtų nukreipta 41929,26 Lt, kuriais apmokėti ketvirtos eilės įsipareigojimai, nesilaikant 1999 12 02 d. Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo reikalavimų, t. y. perkvalifikavo nagrinėjamą nusikalstamą veiką pagal BK 219 str. 1 d.

Kvalifikuojant nusikalstamas veikas pagal BK 219 str., reikia išsiaiškinti, ar iki nusikalstamos veikos padarymo mokesčių mokėtojas buvo mokus ir turėjo realią galimybę įvykdyti įstatymo nustatytą pareigą, t. y. sumokėti mokesčius. Jei mokesčių mokėtojas iki nusikalstamos veikos padarymo buvo nemokus ir neturėjo realios galimybės sumokėti mokesčius, jis pagal BK 219 str. neatsako, nes baudžiamoji atsakomybė jam kilti negali (BK 2 str. 3 d.). Tais atvejais, kai iki nusikalstamos veikos padarymo mokesčių mokėtojas buvo mokus, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu arba po jos padarymo tapo nemokus, jis atsako pagal BK 219 str. Ši nusikalstama veika laikoma baigta, kai asmuo po to, kai gavo priminimą apie pareigą sumokėti mokesčius, iki nustatyto termino jos neįvykdė.

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro pateikto 2013 06 07 d. ekspertizės, paskirtos apeliacinės instancijos teisme, akto Nr. 11-2832 (12) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2009 01 01 dienai įsipareigojimų suma yra 937825,36 litų didesnė, negu ½ įmonės turto sumos ir laikoma, kad bendrovė yra nemoki. UAB (duomenys neskelbtini) 2009 06 30 dienai pradelstų įsipareigojimų suma 15185650,24 litų yra didesnė, negu ½ įmonės turto sumos ir laikoma, kad bendrovė yra nemoki. Ekspertizės akte nurodyta, kad 2008 12 31 dienai UAB (duomenys neskelbtini) kritinio likvidavimo koeficientas buvo 0,039, o 2009 06 30 dienai – 0,017. UAB (duomenys neskelbtini) tapo nemoki nuo 2009 01 01 dienos (t. 3, b. l. 39-47). Šį ekspertizės aktą surašęs ekspertas J. V., apklaustas apeliacinės instancijos teisme, papildomai paaiškino, kad skola mokesčių inspekcijai atsirado sausio 1 dieną, nes visa finansinė atskaitomybė sudaroma už visus pilnus ūkinius – kalendorinius metus iki gruodžio 31 d.

Pažymima, kad minėtas ekspertizės aktas iš esmės neprieštarauja 2012 02 20 d. ekspertizės aktui Nr. 11-1642 (11). Pirmosios instancijos teisminio nagrinėjimo metu gautame ekspertizės akte nustatyti tie patys UAB (duomenys neskelbtini) kritinio mokumo koeficientai 2008 12 31 d. ir 2009 06 30 d., kaip ir aukščiau aptartame 2013 06 07 d. ekspertizės akte. 2012 02 20 d. ekspertizės akte nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) nepateikus pradelstų įsiskolinimų suvestinių 2008 12 31 d. ir 2009 06 30 d., nebuvo galimybės tiksliai nustatytų jų sumos bei nustatyti bendrovės mokumą nurodytais laikotarpiais, tačiau atlikus tyrimą nustatant galimai pradelstus įsipareigojimus remiantis pateiktų dokumentų duomenimis, buvo padaryta išvada, kad, jeigu 2008 m. baigiamaisiais įrašais į trumpalaikių įsipareigojimų sąskaitas perkelta 2009 m. mokėtina 31 289 388,99 Lt lizingo bei banko paskolos suma nebuvo pradelsta, tai UAB (duomenys neskelbtini) pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusės į jos balansą įrašyto turto vertės ir remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 str., 2008 12 31 d. UAB (duomenys neskelbtini) buvo moki. Jeigu UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimai bendrai 33 874 992,42 Lt sumai 2009 06 30 d. buvo pradelsti, tai bendrovės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ir remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 str. 2009 06 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) buvo nemoki. Minėto ekspertizės akto išvada yra nustatyta ir tai, jog 2009 05 07 d. – 2009 05 26 d. laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo galimybės sumokėti susikaupusios mokesčių nepriemokos. Be to, 2009 05 07 d. – 2009 05 26 d. laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo galimybės sumokėti mokesčių nepriemokos sudariusios iki 2008 12 31 d. (t. 2, b. l. 138-147).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu gautos 2009 09 21 d. specialisto išvados Nr. 5-1/168 teiginys, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo moki ir 2009 06 30 d. (t. 1, b. l. 167-175), prieštarauja 2013 06 07 d. ekspertizės akte padarytoms išvadoms, todėl juo nesivadovauja. Kaip matyti iš specialisto M. S., apklausto pirmosios instancijos teisme, parodymų, 2009 09 21 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/168 nebuvo paskaičiuotas kritinio mokumo koeficientas, todėl negalima teigti apie realią įmonės mokumo galimybę. Siekiant įvertinti įmonės gebėjimą skubiai atsiskaityti su savo kreditoriais, turi būti skaičiuojamas kritinio mokumo koeficientas. M. S. mano, jog pateikta 2009 09 21 d. specialisto išvada yra nepilna. Be to, nors šią specialisto išvadą surašęs specialistas V. K. teisme patvirtino jos teisingumą, visgi pastarasis pripažino, kad teikiant išvadą, jam nebuvo žinoma apie UAB (duomenys neskelbtini) areštuotą turtą.

Išanalizavus išteisintojo parodymus, matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) vykdė statybų plėtrą nuo 1993 metų, projektai plėtros buvo sėkmingai vykdomi iki ekonominės krizės, t.y. iki 2008 m., iki to jo vadovaujama įmonė mokesčius mokėjo laiku, įstatymų numatytais terminais, pažeidimų dėl mokesčių mokėjimų neturėjo, 2009 m. UAB (duomenys neskelbtini) buvo pastačiusi daug butų, kotedžų, namų, kurių nebegalėjo parduoti, dėl to sutriko įmonės atsiskaitymai, sustojo visi piniginiai srautai, todėl įmonė nebegalėjo atsiskaityti nei su bankais, nei su VMI, nei padengti kitų įsiskolinimų, buvo nemoki, todėl neturėjo galimybės sumokėti mokesčių Vilniaus apskrities VMI. A. S. parodymus patvirtina byloje surinkta rašytinė bylos medžiaga.

Įvertinus aukščiau ištirtus bylos duomenis, nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) dar iki Vilniaus apskrities VMI 2009 05 06 d. priminimo gavimo, t.y. iki galimos nusikalstamos veikos, numatytos BK 219 str. 1 d., padarymo, buvo nemoki. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog A. S., vadovaudamas UAB (duomenys neskelbtini), turėjo pakankamai lėšų sumokėti mokesčius pagal pateiktas kaltinamajame akte išvardintas deklaracijas ir apskaičiuotus mokesčius, po to, kai valstybės įgaliotos institucijos priminė apie pareigą sumokėti mokesčius.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad BK 219 straipsnio dispozicijoje mokesčio mokėtojo mokumas nėra expressis verbis įvardytas kaip būtina sąlyga baudžiamajai atsakomybei už mokesčių nesumokėjimą atsirasti, tačiau baudžiamoji atsakomybė už mokesčių nesumokėjimą galima tik tuo atveju, kai asmuo turėjo galimybę sumokėti mokesčius (LAT kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-301/2013). Šioje byloje, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, A. S. tokios galimybės neturėjo, pastarasis nesumokėjo mokesčių, kadangi negalėjo to padaryti dėl objektyvių priežasčių (sunkios bendrovės finansinės padėties).

Pakeistas kaltinimas teisme buvo grindžiamas tuo, jog kaltinamasis A. S., atsižvelgiant į atliktą Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012 02 20 d. išvadą, kurioje nurodyta, kad 2009 m. sausio – gegužės mėn. UAB (duomenys neskelbtini) nors ir neturėjo galimybės pilnai sumokėti besikaupiančios nepriemokos, tačiau galėjo ją sumažinti. UAB (duomenys neskelbtini) mokesčių nepriemoka 2009 05 07 d. sudarė 2 187 705,31 Lt, iš to 326 193,31 Lt susidarė iki 2008 12 31 d. Jeigu 2009 05 07 d. – 2009 05 26 d. laikotarpiu mokesčiams sumokėti būtų nukreipta 41 929,26 Lt, jų nebūtų užtekę apmokėti mokesčių nepriemokos.

BK 219 str. 1 d. nenumato baudžiamosios atsakomybės asmeniui, kuris nesumokėjo dalies apskaičiuotų pagal deklaracijas mokesčių, kai turėjo tokią galimybę, juolab, kad 41929,26 Lt suma sudaro tik 1,9 procentų visos deklaracijose apskaičiuotos ir į valstybės biudžetą mokėtinos mokesčių 2204385,31 Lt sumos, kuri kartu su delspinigiais ir buvo nurodyta Vilniaus apskrities VMI 2009 05 06 d. priminime Nr. 14-07-10626. Taip pat vien tai, kad A. S. pažeidė Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatyme numatytą mokėjimo tvarką ir 41929,26 Lt panaudojo ketvirtos eilės įsipareigojimams dengti, neleidžia vienareikšmiškai tvirtinti, kad A. S. tyčia nesumokėjo mokesčių ir, kad jo veiksmuose yra visi būtini nusikaltimo, numatyto BK 219 str. 1 d., sudėties požymiai.

Nustatant, ar šiuo atveju išteisintojo veiksmuose buvo kaltės formos – tyčios elementai, reikėtų vertinti ne tik surinkta bylos medžiagą, bet ir A. S., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovo, atliktus veiksmus prieš Vilniaus apskrities VMI 2009 05 06 d. priminimo gavimą ir po to.

Kaip matyti iš surinktų ir ištirtų byloje esančių duomenų, 2009 01 28 d. Vilniaus apskrities VMI sprendimu Nr. 14-14-2009 buvo nuspręsta išieškoti iš UAB (duomenys neskelbtini) 365 808,06 Lt į biudžetą ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš visų kitų UAB (duomenys neskelbtini) kredito įstaigoje šio sprendimo gavimo metu esančių to mokesčių mokėtojo banko sąskaitų (t. 1, b. l. 31). Šis sprendimas buvo pripažintas netekusiu galios tik 2009 05 12 d. sprendimu (t. 1, b. l. 30). 2009 02 25 d. VMI Turto arešto aktu Nr. 14-28-4847 areštavo UAB (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą už 1501315,41 litų, 2009 03 24 d. aktu Nr. 14-28-6791 areštavo UAB (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą už 1764217,20 litų. Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad 2009 02 17 d. UAB (duomenys neskelbtini) su prašymu kreipėsi į pagrindinį kreditorių banką AB bankas (duomenys neskelbtini) su siūlymu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, siekiant išvengti visiško bendrovės veiklos sustabdymo, nemokumo, tikslu išsaugoti ir plėtoti įmonės komercinę veiklą, sumokėti skolas kreditoriams, atkurti įmonės mokumą ir išvengti įmonės bankroto (t. 1, b. l. 41). AB (duomenys neskelbtini) 2009 05 04 d. raštu informavo A. S., kad šiuo metu nagrinėja gautą prašymą dėl restruktūrizacijos bylos kėlimo UAB (duomenys neskelbtini) ir artimiausiu metu informuos apie priimtą sprendimą (t. 1, b. l. 42).

Pažymima, kad 2009 04 09 d. Vilniaus apskrities VMI Priešpriešinės informacijos surinkimo pažymoje konstatuota, jog atliekant patikrinimą nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) turi finansinių sunkumų dėl to, kad rinkoje krito nekilnojamojo turto paklausa. Dėl įsiskolinimų Vilniaus apskrities VMI, Sodrai ir bankams areštuotos bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos ir dalis nekilnojamojo turto. Be to, balandžio mėn. UAB (duomenys neskelbtini) nutraukė penkių lengvųjų automobilių lizingo sutartis, turtas buvo grąžintas bankams. Nuo 2009 metų vasario mėnesio bendrovės darbuotojų darbo savaitė sutrumpinta iki 4 darbo dienų, o nuo balandžio mėnesio ketinama dirbti nepilną darbo dieną (t. 1, b. l. 43,44). 2009 05 12 d. Nr. 14-19-11347 sprendimu Vilniaus apskrities VMI nusprendžia išieškoti į biudžetą iš UAB (duomenys neskelbtini) 2 302 899,60 Lt (t. 1, b. l. 7). Iš 2009 05 13 d. UAB (duomenys neskelbtini) rašto Nr. 143 matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini), gavusi Vilniaus apskrities VMI priminimą Nr. 14-07-10626 sumokėti mokesčius 2 296 286,45 Lt, kreipėsi į Vilniaus apskrities VMI su prašymu, kad būtų atidėtas priskaičiuotų mokesčių mokėjimas abiem šalims priimtinomis sąlygomis, taip pat informavo, jog įmonė kreipėsi į kreditorių (duomenys neskelbtini) dėl sutikimo įmonei kelti restruktūrizavimo bylą, tikslu išsaugoti ir plėtoti įmonės komercinę veiklą, sumokėti skolas kreditoriams (t. 1, b. l. 40, 48). 2009 06 04 d. raštu Nr. (14.3)-46-18154 Vilniaus apskrities VMI pasiūlė UAB (duomenys neskelbtini) patikslinti prašymą ir pateikti visus prašymui nagrinėti reikalingus dokumentus (t.1, b. l. 49-50), o 2009 06 08 d. pranešimu jau kreipėsi į FNTT prie LR VRM, pranešdami apie UAB (duomenys neskelbtini) vadovo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 219 str., bei nusiuntė surinktą medžiagą FNTT prie LR VRM sprendimui priimti (t.1, b. l. 5). A. S. nurodė, kad Vilniaus apskrities VMI 2009 06 04 d. raštą, kuriuo buvo pasiūlyta UAB (duomenys neskelbtini) patikslinti prašymą dėl priskaičiuotų mokesčių mokėjimo atidėjimo ir pateikti visus prašymui nagrinėti reikalingus dokumentus, UAB (duomenys neskelbtini) bendrovė gavo 2009 06 08.

Bylos medžiaga nustatyta ir tai, kad 2009 07 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškelta UAB (duomenys neskelbtini) restruktūrizavimo byla (t. 1, b. l. 36-37, 58-59). 2009 11 03 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi patvirtino UAB (duomenys neskelbtini) kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, Vilniaus apskrities VMI patvirtinta, kaip antros eilės kreditorė su 2 584 461,59 Lt reikalavimo suma, kuri yra numatyta grąžinti pagal restruktūrizavimo planą (t. 1 b. l. 55-56). 2010 01 12 d. nutartimi buvo patvirtintas restruktūrizuojamos UAB (duomenys neskelbtini) administratoriaus pateiktas bendrovės restruktūrizavimo planas (t. 1, b. l. 53-54). 2009 m. sudarytame UAB (duomenys neskelbtini) restruktūrizavimo plane nurodoma, kad galutinis restruktūrizuojamų skolų atsiskaitymas numatytas 2013 metų II pusm. pabaigoje, tačiau tikėtina, kad pasikeitus ekonominei situacijai, atsigavus nekilnojamo turto rinkai, šių skolų grąžinimo grafikai sutrumpės ir tokiu būdu įmonė turės galimybių greičiau patenkinti kreditorinius įpareigojimus (t. 1, b. l. 105-160). Pateiktoje teismui UAB (duomenys neskelbtini) pažymoje matyti, kad ši bendrovė per laikotarpį nuo restruktūrizavimo pradžios, t.y. 2009 m. rugpjūčio mėn., iki 2011 gruodžio mėnesio sumokėjo 1919682 litų mokesčių (t. 2, b. l. 160).

Iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad 2008 m. gruodžio mėn. iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos A. S. ir R. S. buvo išmokėta 1360000 litų dividendų. Šios aplinkybės neneigė ir išteisintasis, kuris apygardos teisme nurodė, jog šie dividendai buvo išmokėti už 2006 metus, jie buvo kaip įsiskolinimas akcininkams už 2006 metus. Apklausta ekspertė M. K. nurodė, kad jei tie pinigai būtų panaudoti atsiskaitymams su kreditoriais, tai atsirastų skola savininkui, o dėl dividendų išmokėjimo nusprendžia akcininkų susirinkimas, balsuojant. 2007-04-19 d. UAB (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 25 buvo nuspręsta pelno dalį (7500000 litų) paskirti dividendams išmokėti (t. 3, b. l. 17-18). 2013 06 07 ekspertizės akto pateikta išvada nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcininkams už 2006 ūkinius metus ir ankstesnius metus 7500000 litų dividendų apskaičiuota pagrįstai, prisilaikant Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 59 str. ir 60 str. reikalavimų. UAB (duomenys neskelbtini) 2008 12 17 d. ir 2008 12 29 d. pagrįstai išmokėjo 1360000 litų dividendų kreditoriams-akcininkams R. S. ir A. S., kadangi dividendai buvo mokami iš pelno, sukaupto iki 2006 metų, nuo jų buvo apskaičiuojamos gyventojų pajamų mokestis, mokamas į valstybės biudžetą ir taip buvo dengiamas įsiskolinimas kreditoriams-akcininkams. Šis dividendų išmokėjimas neturėjo reikšmės įmonės galėjimui 2009 05 07 d. sumokėti susikaupusias mokesčių nepriemokas ir mokumo nustatymui, dėl jų išmokėjimo UAB (duomenys neskelbtini) netapo nemoki (t. 3, b. l. 39-47).

Atsižvelgus į aukščiau aptartus bylos duomenis, įvertinus pateiktus ekspertizės aktus bei A. S., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovo, veiksmus (bendrovės darbuotojų skaičiaus, darbo valandų mažinimas, kreipimasis dėl bendrovės restruktūrizavimo, prašymas išdėstyti priskaičiuotų mokesčių mokėjimą dalimis, informavus VMI apie kreipimąsi dėl bendrovės restruktūrizavimo), teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, jog A. S. būtų piktybiškai vengęs sumokėti priskaičiuotus privalomus mokesčius pagal pateiktas ir kaltinamajame akte nurodytas deklaracijas po to, kai Vilniaus apskrities VMI priminė apie pareigą sumokėti mokesčius. Vien ta aplinkybė, kad 2008 m. gruodžio mėnesį, t.y. daugiau nei prieš 5 mėnesius iki gauto VMI priminimo sumokėti mokesčius, laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, buvo išmokėti dividendai akcininkams, taipogi neduoda pagrindo kategoriškai tvirtinti, kad A. S. turėjo galimybę sumokėti mokesčius ir kad pastarojo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 219 str. 1 d., požymiai. Tuo tarpu, visos abejonės yra traktuojamos kaltininko naudai, o apkaltinamasis nuosprendis, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Svarbu paminėti ir tai, kad laikotarpiu nuo 2008 11 01 d. iki 2009 05 26 d. buvo sumokėti taip pat pirmos eilės mokėjimai (darbo užmokesčiui) – 249468,47 litų, socialinio draudimo įmokos (40324,13 litų) bei mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į biudžetą – 283876,25 litų. Nesant šioje byloje neginčijamų įrodymų, kad A. S. tyčia nesumokėjo mokesčių, jis pagrįstai buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 219 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Priešingos išvados neleidžia daryti ir 2012 02 20 d. ekspertizės akte nurodyta aplinkybė, jog 2008 m. lapkričio ir gruodžio mėn. UAB (duomenys neskelbtini) turėjo galimybę sumokėti mokesčius, jeigu laikytųsi mokėjimų tvarkos, nurodytos Lietuvos Respublikos laikinajame mokėjimų eilės tvarkos įstatyme, t. y. iš pradžių skirtų lėšas mokesčiams, o likusias – kitiems įsipareigojimams padengti. Pažymima, kad 2008 m. lapkričio ir gruodžio mėn. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas dar neturėjo pareigos pagal BK 219 str. 1 d. sumokėti mokesčius. Kita vertus, pabrėžiama ir tai, kad baudžiamoji atsakomybė yra paskutinė priemonė (ultima ratio) ginti teisinių gėrių, kurie yra pažeidinėjami.

Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Vadovaudamasis šia nuostata, apylinkės teismas pagrįstai VMI pareikštą civilinį ieškinį palikto nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Daiva KazlauskienėTeisėjai Audronė KartanienėAlgimantas Valantinas