- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-22
- Bylos Nr.
- 2S-400-544/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00188-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- I. Z.
- Ieškovas
- A. L.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-400-544/ 2012
2012 m. gegužės 22 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. Z. atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-555-620/2012 pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovei I. Z. dėl daikto valdymo pažeidimų pašalinimo ir
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo pašalinti spalvoto vaizdo televizoriaus, trijų dalių sekcijos „Neris“, 2 fotelių, šaldytuvo „Snaigė“, trijų durų spintos, dviejų sofų, lovos, senoviškos komodos, senoviškos kuparos, virtuvinio komplekto, moteriško dviračio, elektrinio neįgaliojo vežimėlio, ofiso kėdės valdymo pažeidimus ir įpareigoti atsakovę I. Z. per tris dienas perduoti šių daiktų valdymą ieškovei. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti minėtų daiktų areštą. Nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (b. l. 1-2).
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino - areštavo pas atsakovę I. Z. esančius daiktus: spalvoto vaizdo televizorių, trijų dalių sekciją „Neris“, du fotelius, šaldytuvą „Snaigė“, trijų durų spintą, dvi sofas, lovą, senovišką komodą, senovišką kuparą, virtuvinį komplektą, moterišką dviratį, elektrinį neįgaliojo vežimėlį, ofiso kėdę, uždraudė šį turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškinio dalykas yra daikto valdymo teisės perdavimas ir prašomas perduoti turtas yra lengvai perleidžiamas, paslepiamas bei jo atžvilgiu gali būti imamasi kitų veiksmų, nusprendė, kad, netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti negalimas priimto teismo sprendimo vykdymas (LR CPK 144 str.) (b. l. 19-20).
Šalies argumentai
Atsakovė I. Z. atskiruoju skundu prašo pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį. Nurodo, kad ieškovė teismui pateikia klaidingą informaciją – dalis turto: elektrinis neįgaliojo vežimėlis ir ofiso kėdė - yra įsigyti už jos asmenines lėšas, todėl šie daiktai jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, ieškovė į juos neturi jokių teisių. Dėl kitų turto apraše nurodytų daiktų ginčo nėra (b. l. 28-29).
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimo į atskirąjį skundą ieškovė nepateikė.
Atskirasis skundas netenkintinas, o Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir taikė CPK 144, 145 str. nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tinkamai nustatė ir įvertino visas šiam klausimui išspręsti svarbias aplinkybes. Todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t. y. teisingumas reikalauja užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, šiomis įstatymų nuostatomis vadovavosi ir jų nepažeidė. Skundžiamoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, teismas teisingai išaiškino ir taikė CPK 144-146 straipsnius, todėl jos naikinti atskirojo skundo motyvais bei argumentais nėra pagrindo. Šioje byloje ieškinio reikalavimas yra pašalinti daiktų valdymo pažeidimus, ieškinio reikalavimo užtikrinimui skundžiama nutartimi minėti daiktai yra areštuoti. CPK 145 str. 1 d. 1 p., 3 p. numatyta, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti atsakovo nekilnojamojo, kilnojamojo turto ir piniginių lėšų areštas. Teismas gali panaudoti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą (CPK 145 str. 2 d.). Šiuo atveju panaudotų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis atitinka ieškinio reikalavimą. Teismas, parinkdamas laikinąsias apsaugos priemones, turi vadovautis ekonomiškumo principu. Apeliantei areštuotu turtu neuždrausta naudotis ir jį valdyti, o tik apribota disponavimo juo teisė. Atskirajame skunde nenurodyta, kaip tokio masto apribojimai esminiai pažeidžia apeliantės teises ir teisėtus interesus. Byloje nėra faktinių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas trikdo įprastą atsakovės ar jos šeimos narių gyvenimą, riboja galimybę užsiimti įprasta veikla, gyvenimo būdu ar pan. Teismo nuomone, tokia laikinoji apsaugos priemonė visiškai atitinka bylos šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, kaip kad to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai, todėl keisti laikinąsias apsaugos priemones pagal apeliantės prašymą nėra faktinio ir teisinio pagrindo.
Taikant laikinąsias apsaugos priemones vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o kitos aplinkybės, t. y. grėsmė, jog teismo sprendimas, kuris gali būti palankus ieškovui, liks neįvykdytas. Todėl, nors atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad elektrinis vežimėlis ir ofiso kėdė jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, tai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį, kadangi pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė ne todėl, kad ieškinys apeliantės atžvilgiu yra pagrįstas, o todėl kad bylos duomenys duoda pagrindą manyti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, pasidarytų sunkiau ar neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą, kuris gali būti palankus ir ieškovui (b. l. 12-13).
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.